Įföll / Greinar

Įfallaröskun/įfallastreita

Hvaš er įfallaröskun?

Įfallaröskun er ķslenska heitiš į enska sjśkdómsheitinu PTSD, sem stendur fyrir Post Traumatic Stress Disorder. 

Žegar einstaklingur hlżtur greininguna įfallaröskun eša PTSD žarf hann aš hafa upplifaš einhvern atburš sem hefur ógnaš lķfi, heilsu og/eša öryggi. Į mešan į atburšinum stóš, einkenndust višbrögš hans af skelfingu, hjįlparleysi eša hryllingi, og sķšar hefur hann žjįšst af einkennum įfallaröskunar ķ a.m.k. einn mįnuš. 

Hvaš er įfall? 
Įföll eru margs konar, hęgt vęri aš nefna sem dęmi: 

·         Alvarleg slys - s.s. flugslys, bķlslys, eldsvošar 

·         Stórslys, nįttśruhamfarir - s.s. jaršskjįlftar, snjóflóš, eldgos, ofsavešur, fįrvišri, flóš 

·         Lķkamlegt og kynferšisleg ofbeldi - s.s. naušgun, lķkamsįrįs 

·         Lķkamlegt eša kynferšislegt ofbeldi į börnum eša alvarleg vanręksla barna 

·         Heimilisofbeldi

·         Verša vitni aš alvarlegu ofbeldi eša įfalli 

·         Samfélagslegt ofbeldi - s.s. strķšsįtök 

Önnur ,,vęgari" įföll eins og aš slķta samvistir viš maka, missa vinnu, falla į prófi, og įstvinamissir geta vissulega sett mark sitt į fólk. Žessi įföll orsaka žó sjaldan PTSD eša įfallaröskun.

Hver eru einkenni įfallaröskunar?

Ķ framhaldi af alvarlegu, og oft lķfshęttulegu įfalli, finnur einstaklingurin ašallega fyrir žremur megineinkennum: 

1) Žaš sem geršist leitar stöšugt į hugann, eša fariš ķ gegnum įfalliš aftur og aftur į marga vegu: 

·         Skelfilegar minningar um atburšinn skjóta upp kollinum sķ og ę 

·         Slęmir draumar, martrašir 

·         Hafa žaš į tilfinningunni aš atburšurinn sé ķ žann veginn aš endurtaka sig 

·         Ofsafengnar tilfinningar og lķkamleg višbrögš viš staši, hluti eša persónur sem minna į žaš sem geršist 

2) Reynt ķ lengstu lög aš foršast įreiti sem tengjast įfallinu eša višbrögšin eru deyfš. Žetta kemur m.a. fram ķ: 

·         Aš foršast hugsanir, tilfinningar, samręšur, fólk eša staši sem minna į atburšinn. Lķka aš hafast eitthvaš aš sem gęti minnt į žaš sem olli įfallinu. 

·         Muna ekki mikilvęga atburši sem geršust mešan į įfallinu stóš 

·         Doša og sleni, minni įhugi į, eša minni žįtttaka ķ įhugamįlum sem įšur heillušu. 

·         Aš deyfa tilfinningar sķnar og finna žvķ sķšur sterkar tilfinningar eins og įst, reiši, eša hatur. 

·         Fjarlęgjast sķna nįnustu, ķ kjölfariš kemur tilfinningin um aš standa utan viš mannlegt samfélag. 

·         Styttri framtķšarsżn. 

3) Aš vera alltaf meira eša minna ķ višbragšsstöšu eša andlegri spennu. Žetta felur ķ sér: 

·         Svefnerfišleika 

·         Pirring eša reišiköst 

·         Einbeitingarerfišleika 

·         Vera stöšugt į varšbergi 

·         Aš bregšast skjótt viš, t.d. viš óvęnt hljóš eša einhvers annars ķ umhverfinu

Önnur tilfinningaleg vandamįl

Įfallastreitu getur einnig fylgt żmislegt annaš af tilfinningalegum toga. 

Hręšsla 
Hręšsla er algeng ķ kjölfar įfalla, aš svipašur atburšur hendi aftur og lķka viš žaš aš eitthvaš hręšilegt komi fyrir žį sem okkur žykir vęnst um. Drengur sem lenti ķ bķlslysi var til aš mynda stöšugt hręddur um aš eitthvaš kęmi fyrir foreldra hans og žurfti sķfellt aš vita hvar žeir voru nišurkomnir. Hręšslan getur einnig beinst aš okkur sjįlfum, aš viš séum aš brotna saman, eša aš missa stjórn į sjįlfum okkur. 

Ofsahręšsla
Einstaklingar meš įfall aš baki geta fengiš angistarkast eša ofsahręšslu žegar eitthvaš minnir óžęgilega į atburšinn, oft kallaš panik. Kona sem var ökumašur ķ bķl, sį af tilviljun karlmanninn sem naušgaši henni śt um bķlrśšuna. Henni brį svo mikiš aš hśn keyrši yfir gatnamótin į raušu ljósi og var nęrri žvķ bśin aš orsaka alvarlegt umferšarslys. Ofsahręšsla er mjög óžęgileg reynsla, auk hręšslunnar fylgir lķkamleg vanlķšan og hręšsluhugsanir. Hitakóf, köfnunartilfinning, öndunarerfišleikar, ör eša žungur hjartslįttur, flökurleiki, sviti, skjįlfti og doši ķ śtlimum er algengt. Lķka tilfinningin aš mašur sé aš ganga af vitinu eša aš fį hjartaįfall. 

Žunglyndi, sektarkennd og skömm 
Žunglyndi hrjįir marga ķ framhaldi af įfalli. Įföll hafa oftast ķ för meš sér missi af einhverjum toga, stundum verulegar lķfsbreytingar. Sektarkennd og skömm tengjast gjarnan žunglyndi t.d.yfir žvķ aš hafa ekki brušist rétt viš. Fórnarlömb įfalla įsaka sum sjįlfa sig fyrir hafa ekki ašhafst žaš sem ,,hefši" komiš ķ veg fyrir eša dregiš śr žvķ sem geršist. Dęmi um slķkt er t.d. drengur sem bjargašist śt śr eldsvoša en fannst hann hefši įtt aš bjarga systur sinni sem dó og įsakar sjįlfan sig fyrir. Skömm er enn ein algeng tilfinning ķ kjölfar įfalla. Fórnarlömbum finnst sem žau hafi eitthvaš aš skammast sķn fyrir. Taka mį dęmi af barni sem veršur fyrir lķkamsįrįs jafnaldra og vill ekki aš segja neinum frį žvķ. 

Sjįlfsmoršshugleišingar 
Stundum veršur vanlķšunin slķk af įfallinu aš fólk fer aš ķhuga aš binda endi į lķf sitt. Žeir sem finna fyrir svona hugleišingum ęttu strax aš leita sér hjįlpar hjį fagmanni. Reiši Reiši er algeng ķ kjölfar įfalla og getur tekiš į sig margbreytilegar myndir, reiši yfir žvķ sem geršist, reiši gagnvart žeim sem olli žvķ eša leyfši žvķ aš gerast, reiši yfir óréttlętinu, tilgangsleysinu, skömminni og vanviršingunni. Gildar įstęšur eru oft fyrir reišinni, en hśn getur lķka veriš mjög varasöm og hindraš aš žolendur įfalla nįi sér sem skyldi. Mikil reiši getur aukiš į vandann t.d. valdiš žvķ aš einstaklingur į erfitt meš aš umgangast ašra, bęši į heimili sķnu og į vinnustaš. Mikil reiši getur lķka komiš nišur vinnunni meš mešferšarašilum. 

Įfengis- og lyfjamisnotkun 
Sumir nota įfengi eša lyf til žess aš deyfa sįrsauka sinn eftir įföll, kannski skiljanleg višbrögš en ekki skynsamleg. Įfengisdrykkja og misnotkun lyfja hjįlpa örskamma stund en til lengdar auka žau į vandann og gera erfišar ašstęšur enn verri. 

Erfišleikar ķ samskiptum 
Fólk meš įfallaröskun žarfnast enn frekar nįvist annarra mannvera en ašrir. Įfalliš hefur žau įhrif aš žvķ finnst žaš vera einangraš og öšruvķsi en ašrir og aš enginn geti raunverulega skiliš žį hręšilegu reynslu sem žaš lenti ķ. Hjónabandserfišleikar og erfišleikar ķ samskiptum viš žį nįnustu eru til aš mynda algengir eftir įföll. Dęmi um žaš er reynslusaga sjómannskonu eftir aš mašur hennar lenti ķ alvarlegu sjóslysi. Hśn sagši: 

,,Viš fluttum frį sjónum og įkvįšum aš hann fęri aldrei aftur į sjóinn. En žaš hjįlpaši ekki. Hann er ekki eins žolinmóšur eins og hann var įšur, hann öskrar į börnin og suma dagana ašhefst ég ekkert rétt ķ hans augum. Hann er dapur og einangrar sig. Stundum situr hann og grętur allan daginn og žaš eina sem ég get gert er aš vera til stašar fyrir hann. Stundum öskrum viš og rķfumst yfir smįmunum sem viš hefšum įšur ekki tekiš eftir. Stundum eru langar žagnir žar sem viš hefšum įšur rętt mįlin. " 

Sumum hefur reynst mjög erfitt meš aš treysta öšru fólki eigi žeir aš baki alvarleg įföll, t.d. einstaklingur sem hefur oršiš fyrir sifjaspelli sem barn. 

Stór žįttur ķ bata er aš žora aš nįlgast ašra, vera ķ samskiptum og treysta öšrum fyrir sér. Góš tengsl viš mešferšarašila geta einnig hjįlpaš mikiš.

Hvenęr er um ešlileg višbrögš aš ręša?

Įföll leggjast mismunandi į fólk og flestir finna fyrir einhverjum af ofangreindum einkennum. Versti tķminn er oftast fyrst eftir įfalliš. Žessi einkenni hverfa oft fljótlega įn žess aš til nokkurrar mešferšar hafi komiš. Žetta eru ešlileg višbrögš viš óešlilegum ašstęšum. Žegar einkenni įfallastreitu hafa hins vegar varaš lengur en ķ einn mįnuš og žau hindra manneskuna ķ venjulegu daglegu lķfi er talaš um brįša įfallaröskun. Žeir sem finna fyrir sterkum einkennum įfallaröskunar lengur en ķ einn mįnuš eftir įfall ęttu aš leita rįšlegginga frį einhverjum ķ heilsugęslustétt. Žaš er talaš um višvarandi (króniska) įfallaröskun žegar einkennin hafa varaš ķ lengri tķma heldur en ķ žrjį mįnuši og žį er ólķklegt aš žau hverfi įn mešferšar. 

Žaš sem eykur lķkur į įfallaröskun og žaš sem dregur śr lķkum į įfallaröskun 
Žvķ verra sem įfalliš er og žvķ lengur sem žaš varir eru meiri lķkur į įfallaröskun ķ kjölfariš. Sömuleišis eru meiri lķkur į įfallaröskun hafi sama manneskja įšur oršiš fyrir alvarlegu įfalli. 

Žaš eru meiri lķkur į įfallaröskun ef įfalliš orsakast af mannavöldum heldur en ef žaš orsakast af völdum nįtturunnar. Mannvera sem veršur fyrir žvķ aš vera naušgaš, pyntuš eša nišurlęgš er mun hęttara viš įfallaröskun heldur en sś sem lendir ķ snjóflóši eša jaršskjįlfta. 

Stušningur ķ framhaldi af įfalli skiptir miklu, žvķ betur sem vinir, ęttingjar og samfélagiš styšur viš bakiš į žolendum įfalls žvķ meiri eru batalķkurnar. Į sama hįtt er hęttara viš įfallaröskun sé mannvera ein į bįti og skynjar sig aleina og yfirgefna eftir įfall.

Hverjir greinast meš įfallaröskun?

Flestir sem verša fyrir alvarlegum įföllum fį ekki įfallaröskun. Ķ Bandarķkjunum er gert rįš fyrir aš um 70% af fulloršnum Bandarķkjamönnum hafi einhvern tķma į ęfi sinni oršiš fyrir a.m.k. einu meirihįttar įfalli. Jafnframt er tališ er aš um 8% ķbśa hafi žjįšst af įfallaröskun einhvern tķma lķfs sķns og į degi hverjum sé um 5% bandarķsku žjóšarinnar meš įfallaröskun. 

Į Ķslandi var kannaš meš spurningalistum hver įhrif snjóflóšanna voru į Vestfjöršum, ķ Sśšavķk og į Fateyri. Nišurstöšur bentu til aš 35% Sśšvķkinga höfšu einkenni įfallaröskunar 12-14 mįnuši eftir aš flóšiš féll og aš 48% Flateyringa höfšu einkenni įfallaröskunar 3-4 mįnšušum eftir flóšiš. Žegar sömu listar voru lagšir fyrir ķ sambęrilegu sjįvaržorpi žar sem engin snjóflóšahętta leyndist, reyndist algengi įfallaröskunar vera 9% eša nokkru hęrra en erlendar rannsóknir gefa til kynna. Žessi munur gęti veriš fólginn ķ mismunandi rannsóknarašferšum. (Sjį grein eftir Gylfa Įsmundsson og Įgśst Oddsson.) 

Allar rannsóknir gefa skżrt til kynna aš konum er hęttara viš įfallaröskun heldur en körlum. 

Börn og įföll 
Lengi vel var ętlaš aš börnum stafaši sķšur hętta af įfallaröskun en fulloršnum. Rannsóknir sżna žó aš įfallaröskun finnst einnig mešal barna og er jafn algeng mešal barna og fulloršna. 

Višbrögš barna viš įföllum fara aš miklu leyti eftir aldri žeirra og žroska. 

Forskólabörnin skilja ekki hvaš er aš gerast en žau skynja óttann sem liggur ķ loftinu. Algeng einkenni hjį börnunum eru aš žau verša pirruš, hrędd, žau grįta meira, eša eru žögul, sum fį martrašir, öšrum er illt einhvers stašar, žau geta lķka misst nżlęrša fęrni, s.s. tal eša aš halda sér hreinum. Ķ leik margra endurspeglast įfalliš og getur oft hjįlpaš žeim žvķ aš leikurinn er ašferš barna til žess aš halda utan um tilveruna. 

Skólabörnin finna fyrir mörgu af žvķ sama og forskólabörnin. Žau geta veriš döpur og kvķšin, aušsęranleg og varnarlaus, žau geta lķka veriš įrįsargjarnari en įšur. Sum börnin kenna sér um eša finnst žau į einhvern mįta įbyrg, aš žau hefšu įtt aš koma ķ veg fyrir žaš sem geršist. Ręša žarf slķkar hugmyndir viš žau og leišrétta žęr. Börn į skólaaldri fżsir oft aš tala um atburšinn og sjįlfsagt er aš hvetja žau til žess, m.a. ķ žvķ skyni aš fyrirbyggja aš žau misskilji eša kenni sér um. 

Unglingarnir skilja hvaš gerst hefur og tilfinningaleg višbrögš žeirra lķkjast fulloršnum, en eru einnig mjög einstaklingsbundin. Sumir unglingar reyna aš verša fulloršnir of snemma, eru mikiš śti į viš og taka óžarfa įhęttur sem žeir geta ekki valdiš. Ašrir bregšast žveröfugt viš, halda sig lengur heima og žurfa meira į vernd foreldra sinna aš halda en įšur. Unglingar eru eins og annaš fólk, žeir jafna sig frekar og betur į įfalli geti žeir rętt um žaš sem geršist, langbest vęri aš žau tali viš žann sem bżr yfir žekkingu og reynslu til aš hjįlpa žeim.

Hvaš skiptir mįli fyrst į eftir įfall?

Hvaš skiptir mįli fyrst eftir įfall 
Eftir įfall er gott aš taka sér žann tķma sem hver og einn žarfnast til žess aš sofa, hvķlast, hugsa og vera nįlęgt žeim sem eru manni nįnastir. 

Best er aš nżta tękifęri sem gefast til žess aš fara yfir žaš sem geršist. Ekki foršast aš tala um žaš, ekki byrgja tilfinningar inni og ekki bśast viš žvķ aš gleyma öllu saman. 

Žaš er gott aš halda halda deginum ķ eins föstum skoršum og unnt er, senda börn t.d. aftur ķ skólann og lįta žau halda išju sinni og tómstundum sķnum įfram. 

Žaš er įstęša til aš gęta sķn ķ umferšinni, sżna ašgįt ķ akstri og aukna ašgįt žvķ aš eftir mikla streitu eykst tķšni slysa.

Ekki gleyma aš börnunum žķnum lķšur lķkt og okkur sjįlfum. Foreldrar ęttu žvķ aš leitast viš aš hjįlpa börnunum viš aš tala um tilfinningar sķnar og leyfa žeim aš tjį sig ķ leikjum og meš teikningum. 

Aš hjįlpa öšrum hjįlpar manni sjįlfum. Ręddu mįliš viš fleiri sem hafa lent ķ žvķ sama og žś og nżttu žér žį įfallahjįp sem ķ boši er. Leyfšu sjįlfum žér aš verša žįtttakandi ķ hópi fólks sem lętur sig mįliš varša. 

Hvaš geri ég réttast ef žróast meš mér įfallaröskun eftir įfall sem ég lendi ķ? 
Žaš er margt hęgt aš gera til žess aš hjįlpa sér aš lęknast af įfallaröskun. 

·         Kynntu žér sjśkdóminn, lestu og lęršu um hann 

·         Talašu um vandamįliš viš fólk sem žś treystir 

·         Settu sjįlfa/n žig ķ ašstęšur sem minna žig į žaš sem geršist 

·         Leitašu žér mešferšar 

·         Ef žś žarft aš taka lyf, taktu žį lyfiš inn samviskusamlega og segšu lękninum žķnum frį öllum aukaverkunum 

·         Foršastu įfengi og ólögleg vķmuefni 

·         Ekki hętta ķ mešferšinni, žótt hśn verši žér erfiš 

Hvenęr er įstęša til aš leita sér hjįlpar? 
Ef žś žjįist af einkennum įfallaröskunnar ķ meira en mįnuš eftir įfalliš. Ef įstandiš fer ekki batnandi, žś heldur įfram aš finna fyrir doša eša žś ert stöšugt į feršinni og žarft aš sżsla eitthvaš til žess aš flżja tilfinningar žķnar. Ef žś heldur įfram aš vera meš martrašir og sefur illa. 

En athugašu, žaš er lķka full įstęša til žess aš leita sér hjįlpar ķ framhaldi af įfalli žótt žś uppfyllir ekki öll žessi skilyrši fyrir įfallaröskun. Žaš nęgir til aš mynda aš finnast sem žś hafir misst stjórn į lķfinu į einhvern hįtt. Dęmi um slķkt er ef žér finnst žś tóm/ur, rugluš/ašur, eša undir stöšugu įlagi. Eša ef žś ferš aš neyta įfengis eša taka lyf ķ óhófi eftir įfalliš. 

Įföll hafa einnig įhrif į samskipti viš ašra. Versni samskipti žķn viš ašra verulega, žér gengur ver ķ vinnunni, ferš aš finna fyrir kynferšislegum vandamįlum, eša žér finnst žś ekki geta rętt um tilfinningar žķnar viš neinn, skaltu staldra viš. Žetta eru allt gildar įstęšur fyrir žvķ aš žś leitir žér hjįlpar. 

Žaš er sérstaklega mikilvęgt aš leita strax eftir hjįlp ef žig langar ekki til aš lifa lengur og sjįlfsmoršshugleišingar leita į hugann.

Hvaš mešferš er ķ boši?

Margar rannsóknir hafa veriš geršar į įfallaröskun į sķšustu 10 įrum og žekking į sjśkdómnum fer sķfellt vaxandi. Ķ dag er hęgt aš vęnta verulegs bata af mešferš. 

Til aš mešhöndla įfallaröskun er bęši notaš samtalsmešferš og lyfjamešferš. Sumir jafna sig į įfallaröskun meš samtalsmešferš einni saman, öšrum vegnar best meš lyfjagjöf samhliša samtalsmešferš. Enn ašrir notast eingöngu viš lyfjamešferš. 

Samtalsmešferš ein og sér gęti hentaš žér ef: 

·         Žś gengur meš barn eša ert meš barn į brjósti 

·         Žér er illa viš aš taka lyf og vilt helst ekki gera žaš 

·         Einkennin eru mildari 

·         Žś ert haldinn veiki sem enn frekari lyfjanotkun gęti haft įhrif į 

Žaš er oft žörf į lyfjum jafnhliša samtalsmešferšinni ef: 

·         Einkennin eru alvarleg, eša žś hefur veriš meš einkenni įfallaröskunar ķ langan tķma 

·         Jafnhliša įfallaröskun hefur žś einnig ašra gešręna erfišleika (t.d. žunglyndi eša kvķša) sem gera žér erfitt fyrir um aš į žér. 

·         Žś hugsar mikiš um sjįlfsmorš 

·         Žaš er mikil önnur streita ķ lķfi žķnu 

·         Žér gengur mjög illa aš fóta žig ķ daglegu lķfi 

·         Žś hefur reynt samtalsmešferš en ert ennžį meš mörg alvarleg einkenni įfallaröskunar. 

Samtalsmešferš 
Ešlileg varnarvišbrögš fólks eru aš foršast žaš sem er óžęgilegt. Eftir įfall er reynt aš gleyma žvķ slęma og halda įfram lķfsgöngunni. Žvķ mišur er žessi leiš lķkleg til žess aš misheppnast. Ef viš żtum minningunum til hlišar eša jöršum žęr er lķklegt aš einkennin versni. Žaš er žvķ mikilvęgt aš horfast ķ augu viš žaš sem geršist, žar meš tališ er aš finna fyrir tilfinningunum, hversu sįrar sem žęr eru, og vinna sig ķ gegn um žęr. 

Miklar framfarir hafa oršiš ķ samtalsmešferš til aš takast į viš įfallaröskun og sś mešferš lofar góšu. Fęrir mešferšarašilar kunna ennfremur fleiri sérhęfšari leišir sem hafa reynst vel til žess fallnar aš takast į viš įfallaröskun. 

Hugręn mešferš 
Hugręn mešferš leggur einkum įherslu į aš grķpa neikvęšar hugsanir sem fara sjįlfvirkt ķ gegn um hugan į okkur og hafa veruleg įhrif į lķšan okkar og hegšun. Margir finna t.d. fyrir skektarkennd ķ framhaldi af įfalli eins og žegar fórnarlamb naušgunar įsakar sjįlfa sig fyrir aš hafa ekki gętt sķn betur. Hugręn mešferš leggur įherslu į aš skoša hugsanir, višhorf og trś sem gera okkur erfitt fyrir, rök fyrir žeim og rök gegn žeim og tileinka okkur raunhęfari hugmyndir sem hjįlpa okkur til žess aš vera ķ betra jafnvęgi. 

Tękni til žess aš takast į viš hręšslu
Žaš eru til żmsar hjįlparašferšir til viš žvķ aš takast į viš hręšslu. Mešal žeirra er ašferš til aš nį stjórn į öndun og lęra aš slaka į. Hugręn mešferš leggur įherslu į, eins og įšur sagši, aš skoša neikvęšar hugsanir sem festa vandamįliš ķ sessi og beina sķšan huganum ķ farveg sem raunverulega hjįlpar. Dęmi: Ķ staš žess aš leyfa stašhęfingum eins og ,,ég get žetta ekki" aš festast, er komiš aš uppbyggilegri hugsun eins og ,,ég hef gert žetta įšur og ég get gert žetta aftur". Stundum spólum viš ķ neikvęšum hugsunum og komumst ekki śt śr žeim. Mešferšarašilinn myndi žį kenna žolandanum aš stoppa hugsanir sķnar, t.d. meš žvķ aš hrópa ,,HĘTTU" innra meš sér žegar neikvęšar kvķšahugsanir taka völdin. 

Eftir įfall skiptir mįli aš takast į viš ašstęšur, fólk, hluti, minningar eša tilfinningar sem minna į įfalliš og valda óraunhęfum ótta. Žetta er hęgt aš gera meš žvķ aš fara yfir įfalliš aftur og aftur og tala um žaš, žar til aš žaš veldur ekki ótta lengur. Einnig er hęgt aš hjįlpa žolandanum aš takast į viš öruggar ašstęšur ķ lķfi sķnu sem hann reynir aš foršast vegna óžęginda og hręšslu sem žęr valda. T.d. aš keyra aftur Keflavķkurveginn hafi hann lent žar bķlslysi. Hręšslan fjarar smįm saman śt ef žolandinn žvingar sjįlfan sig til žess aš vera kyrr ķ staš žess aš flżja. En žaš skiptir ekki sķšur mįli aš finna fagmann sem žolandi treystir og getur leitt hann skref fyrir skref og hjįlpaš aš takast į viš hręšsluna. 

Ašrar mešferšarleišir 
Dįleišsla hefur veriš notuš sem mešferš viš PTSD, einnig hefur į sķšustu įrum svokallaš EMDR rutt sér leiš sem mešferš viš įfallaröskun. EMDR stendur fyrir ensku oršin Eye Movement Dessensitization and Reprocessing og er flókin ašferš sem byggir į žvķ aš augnhreyfingar hjįlpi heilanum aš vinna sig śt śr erfišri reynslu. Žaš er ekki vitaš nįkvęmlega hvaš gerist ķ heilanum, en e.t.v. er žetta svipaš ferli og ķ svefni žegar okkur dreymir.

Hvernig geta ašstandendur og vinir hjįlpaš?

Žaš er sįrt aš horfa upp į žann sem manni žykir vęnt um žjįst af įfallaröskun. Mörgum veršur į aš rįšleggja vini sķnum aš hętta aš hugsa um žaš sem geršist, reyna aš gleyma žvķ og snśa sér žess ķ staš aš framtķšinni. Fortķšinni veršur hvort sem er ekki breytt. En žessi skynsamlega rįšgjöf, aš žvķ er viršist, getur gert illt verra. 

Žaš hjįlpar best ef vinur žinn getur deilt meš žér sįrum minningum sķnum og žjįningu. Hann gęti žurft aš tala aftur og aftur um žaš sem geršist. Besta hjįlpin žķn er aš veita honum samkennd, sżna honum žolinmęši og hlusta vel. Mikilvęgt er aš veita honum tilfinningalegan stušning, sérstaklega ef vinur žinn er meš óraunhęfa sektarkennd eša sjįlfsįsakanir. Gefšu honum skżr skilaboš: ,,žetta var ekki žér aš kenna" og ,,žś ert ekki einn, viš stöndum meš žér". 

Aflašu žér fróšleiks um sjśkdóminn, žį skilur žś vin žinn betur. 

Hvettu hann til aš leita sér hjįlpar og hjįlpašu honum aš halda mešferšinni įfram. Ķ mešferšinni veršur hann knśinn til aš standa andspęnis tilfinningum sķnum, žaš getur reynst mjög erfitt, og honum langaš mest til aš hętta. Žį skiptir óendanlegu miklu aš žś hvetjir hann til dįša og styšur hann svo aš hann gefist ekki upp heldur haldi mešferšinni įfram. Žś gętir lķka veriš bešinn um aš hjįlpa til viš heimaverkefni, t.d. aš fylgja honum į slysstašinn eša žar sem įfalliš varš. 

Ef žś ert foreldri barns sem hefur oršiš fyrir įfalli 
Reyndu aš skapa ašstęšur sem aušvelda barninu žķnu aš tala viš žig um žaš sem geršist. Oft er gott aš spjalla žegar börnin eru aš dunda sér, t.d. viš kubba eša aš lita. Börn setjast sķšur nišur eins og fulloršnir og ręša sérstaklega mįlin, en žau heyra hvaš er sagt ķ kring um žau og fylgjast meš višbrögšum hinna fulloršnu. Stundum vilja žau aš fyrra bragši ręša sjįlf um žaš sem hefur gerst. Žį skiptir mįli aš vera til stašar og hafa góšan tķma. Svarašu spurningum. Reyndu aš miša svör žķn viš aldur og žroska barnsins. Börn finna žaš į sér žegar žeim er svaraš heišarlega og hvenęr žau geti rętt um óžęgilega hluti.

 Nżttu žér bękur, sögur og tónlist til aš róa barniš žitt, sérstaklega į nóttunni žegar óžęgilegar hugsanir leita į barniš og fylla žaš hręšslu. 

Oft getur nęrveran ein og snerting sagt meira en mörg orš. 

Gęttu žess aš barniš žitt einangri sig ekki. Hjįlpašu žvķ viš aš halda tengslum viš trausta vini. 

Virtu sorg barnsins hafi žaš oršiš fyrir missi, sorgin tekur tķma - lķka hjį börnum. 

Lįttu skólann og leikskólann vita um žaš sem barniš hefur gengiš ķ gegn um og leyfšu kennurum aš fylgjast meš gangi mįla. 

Leitašu žér rįšgjafar frį fagfólki og ręddu mįlin viš žį sem hafa reynt eitthvaš svipaš. Sérstaklega ef žś ert óörugg/ur, barninu lķšur illa, eša žegar vandinn er flókinn, t.d. ef barniš vill ekki tala um skelfilega reynslu sķna.

Hvert er hęgt aš leita?

Mišstöš įfallahjįlpar ķ Hįskólasjśkrahśsi viš Fossvog

Neyšarmóttaka Hįskólasjśkrahśsins viš Fossvog sinnir žolendum ķ naušgunarmįlum. 

Göngudeild Gešdeildar Landsspķtala Ķslands 

Barna- og unglingagešdeild Landsspķtalans

Lęknar og hjśkrunarfręšingar heilsugęslu geta vķsaš til sérfróšra ašila ef žörf krefur. 

Félagsžjónusta ķ heimabyggš getur vķsaš til sérfróšra ašlila og hefur sumstašar heimild til aš styrkja fórnarlömb įfalla hvaš varšar greišslur til sérfręšinga. 

Einnig eru sjįlfstętt starfandi sérfręšingar sem hafa sérhęft sig til aš sinna įföllum.

Margrét Arnljótsdóttir sįlfręšingur

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.