Sjįlfsvķg / Greinar

Sjįlfsvķg

Okkur bregšur ķ brśn žegar viš heyrum aš einhver hafi falliš fyrir eigin hendi. Fyrir ašstandendur er žaš įvallt harmleikur. Oft og tķšum skiljum viš ekki hvers vegna fólk fyrirfer sér og tölum um aš framtķšin hafi veriš svo björt eša žaš hafi legiš svo vel į viškomandi sķšast žegar viš hittum hann. Jafnvel žótt viš höfum vitaš af marghįttušum erfišleikum og vanlķšan erum viš sjaldnast sįtt viš žessi endalok. Margir óttast sjįlfsvķg, bęši aš eigin hugsanir séu hęttulegar eša óešlilegar, en einnig žann möguleika aš žeir geti į einhvern hįtt stušlaš aš sjįlfsvķgi einhvers annars. Žegar samband fólks er komiš į heljaržröm getur žaš įtt žaš til aš hóta sjįlfsvķgi. Sjįlfsvķg er žvķ ķ senn nįlęgt og fjarlęgt, skiljanlegt og óskiljanlegt.

Ķ žessum pistli beinum viš fyrst sjónum okkar aš tveimur ólķkum hugmyndum um hvaš sjįlfsvķg sé. Žvķ nęst skošum viš nokkrar tölulegar stašreyndir. Aš lokum vķkjum viš aš helstu mögulegum įstęšum sjįlfsvķga.

Réttur eša žvingun

Sś skošun hefur oršiš ę meira įberandi į sķšustu įrum aš žaš sé įkvešin skynsemi ķ sjįlfsvķgum. Žau séu valkostur žegar lķf okkar viršist óbęrilegt og žau byggist į raunhęfu mati į kostum žess og göllum aš vera til. Af žessu sjónarmiši leišir aš ekki er hęgt aš lķta į tilraun til sjįlfsvķgs sem eitt afbrigši gešręnnar truflunar og žvķ alls ekki réttlętanlegt aš grķpa inn ķ, t.d. meš innlögn og mešferš į gešdeild. Žį er į žaš bent aš įstęšur sjįlfsvķga geti oft veriš vel skiljanlegar, svo sem žegar fólk horfist ķ augu viš banvęnan sjśkdóm eša erfiša fötlun, žegar žaš finnur til óbęrilegs sįrsauka eša lifir merkingarlausu lķfi. Žį er daušinn lausn frį lķkamlegri og andlegri kvöl.

Ķ žessu višhorfi felst sś skošun aš fólk hafi frjįlsan vilja undir žessum kringumstęšum, aš žaš vilji ķ raun deyja og aš óbęrilegar ašstęšur žess séu óbreytanlegar. Viš nįnari skošun viršist žetta ekki standast. Eitt af žvķ sem einkennir fólk ķ sjįlfsvķgshugleišingum er aš žvķ finnst sem žaš hafi ekkert val. Žį hefur komiš ķ ljós aš a.m.k. 2/3 af žeim sem gera sjįlfsvķgstilraun voru mjög tvķstķgandi ķ afstöšu sinni. Einnig mį benda į aš žaš er tališ aš ašeins u.ž.b. ein tilraun af hverjum 50 takist, sem bendir ekki til eindregins vilja. Hvaš varšar žį skošun aš staša fólks sé óumbreytanleg, žį er hśn į skjön viš flestar kenningar og rannsóknir ķ sįlfręši sem sżna einmitt fram į möguleika žess aš breyta višhorfum, gildum, skilningi, samböndum og żmsu fleiru. Margir vilja rekja aukna tķšni sjįlfsvķga, einkum mešal ungs fólks, til žessa višhorfs. Ķ rótlausu samfélagi nśtķmans stendur fjölskyldan höllum fęti, ungt fólk hefur meira frelsi, en stendur um leiš andspęnis auknum kröfum. Framtķšin er óviss og freistingar svo sem vķmuefni alls stašar. Ķ staš samstęšs gildismats um t.d. hvaš sé rétt og hvaš rangt er žaš oršiš sundurleitara og óvissara. Hvers vegna skyldi žaš ekki vera ķ lagi aš lķta į sjįlfsvķg sem mögulegan kost žegar og ef ķ haršbakka slęr? Meš žvķ aš lķta į sjįlfsvķg sem skynsamlegan valkost er žvķ gefin merking, tilgangur og réttlęting. Žegar einhver er kominn ķ žį stöšu aš flest sund viršast lokuš fęlir žessi sżn viškomandi ekki frį žvķ aš stytta sér aldur, hśn gęti jafnvel żtt undir žaš. Žį er žvķ lķka haldiš fram aš ef sjįlfsvķg er skilgreint meš žessum hętti skapi žaš mikla óvissu og óöryggi hjį fagfólki. Žaš fer aš efast um rétt sinn til afskipta og afleišingin gęti oršiš sś aš hjįlp samfélagsins minnki.

Skošun andstęš žessari lķtur į sjįlfsvķg sem lokastig žess žegar fólk kiknar undan yfiržyrmandi ašstęšum og lįtlausri vanlķšan og finnst sem žaš sé žvingaš til žess aš hętta aš lifa. Žessi žvingun getur įtt sér margar rętur ķ fortķš eša nśtķš og tekiš į sig margar myndir, svo sem misnotkun, skömm, sįrsauka, ótta, togstreitu ķ fjölskyldu, einsemd, vonleysi eša atvinnuleysi.

Algengasta hugmyndin er aš sjįlfsvķg megi rekja til gešręnna truflana, eins og žunglyndis, įfengissżki eša persónuleikagalla. Į žessari hugmynd eru nokkrir annmarkar. Į sjįlfsvķgstilraun er litiš sem sjśkdómseinkenni. Žaš kann aš vekja ótta, t.d. viš aš vera lokašur inni į gešdeild, og minnka lķkur į aš viškomandi leiti sér hjįlpar hjį fagfólki. Óttinn getur einnig stušlaš aš einangrun frį fjölskyldu og öšru fólki sem aftur į móti eykur įlag og minnkar sjįlfsįlit. Ķ öšru lagi mį segja aš tilvķsun ķ gešręnan sjśkdóm horfi of mikiš inn į viš og lķti į sjįlfsvķg sem afsprengi innri afla sįlarlķfsins. Žetta gęti gerst į kostnaš žess aš lķta til umhverfisins og žess sįrsauka sem žaš getur skapaš. Athyglin beinist aš žvķ aš koma ķ veg fyrir aš einhver fyrirfari sér, en sķšur aš žvķ aš gera lķfiš žolanlegra. Ķ žrišja lagi felur of mikil įhersla į gešsjśkdóma žaš ķ sér aš sjįlfsvķg er fyrst og fremst gert aš višfangsefni heilbrigšisstétta. Margir efast hins vegar um aš žaš dugi til.

Ef litiš er į sjįlfsvķg sem afleišingu óžolandi lķfsskilyrša hvefur sį stimipll eša dómur sem annars fylgir sjįlfsvķgum. Į hinn bóginn kallar žaš į vķštękari forvarnir og meiri įbyrgš samfélagsins. Flestar skilgreiningar į žvķ hvaš sjįlfsvķg sé ganga śt frį žvķ aš žaš verši aš vera viljaathöfn og įn allrar žvingunar, annars sé ekki hęgt aš tala um sjįlfsvķg. Samkvęmt seinna višhorfinu sem hér hefur veriš rakiš er žaš aftur į móti sjįlfsvķg ef einhver fyrirfer sér vegna žess aš honum finnst lķfiš óbęrilegt, hann er žvingašur til žess. Žessi skilgreining snżst ekki um skynsemi, rétt eša vilja, en beinir athygli okkar aš žvķ aš auka og tryggja lķfsgęši hvers og eins.

Tölur og stašreyndir

Žaš er ekki aušvelt aš halda įreišanlega skrį yfir allt sem lżtur aš sjįlfsvķgum. Žaš getur til dęmis leikiš vafi į žvķ hvaš eigi aš flokka sem slys og hvaš sem sjįlfsvķg. Sjįlfsvķgstilraunir eru enn erfišari višfangs. Žį er oft vandasamt aš bera saman tölur į milli landa vegna ólķkra ašferša viš skrįningu og įkvešins breytileika milli įra. Samkvęmt skrįningu Hagstofu Ķslands hafa sjįlfsvķg hér į landi veriš meš eftirfarandi hętti frį 1951 til 1990.

Sjįlfsvķg eftir kyni og aldri 1951-1990

 

51-55

56-60

61-65

66-70

71-75

76-80

81-85

86-90

Alls:

0-9

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Karlar

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Konur

-

-

-

-

-

-

-

-

-

10-14

1

-

2

1

-

3

2

2

11

Karlar

1

-

2

1

-

3

2

2

11

Konur

-

-

-

-

-

-

-

-

-

15-19

6

2

3

4

7

7

14

14

57

Karlar

6

2

2

4

6

7

14

13

54

Konur

-

-

1

-

1

-

-

1

3

20-24

6

5

4

10

9

16

19

21

90

Karlar

6

3

3

9

8

14

17

20

80

Konur

-

2

1

1

1

2

2

1

10

25-29

6

6

7

12

12

14

13

18

88

Karlar

5

4

6

10

9

13

11

15

73

Konur

1

2

1

2

3

1

2

3

15

30-34

10

6

10

15

7

14

12

13

87

Karlar

9

5

6

12

4

12

12

10

70

Konur

1

1

4

3

3

2

-

3

17

35-39

7

10

12

10

9

13

15

11

87

Karlar

7

6

11

8

7

12

10

11

72

Konur

-

4

1

2

2

1

5

-

15

40-44

10

6

12

15

9

8

9

12

81

Karlar

5

5

11

11

7

6

5

11

61

Konur

5

1

1

4

2

2

4

1

20

45-49

15

3

6

12

9

8

8

11

72

Karlar

9

-

6

8

9

5

6

10

53

Konur

6

3

-

4

-

3

2

1

19

50-54

8

9

6

11

10

12

17

15

88

Karlar

4

7

5

8

6

8

12

7

57

Konur

4

2

1

3

4

4

5

8

31

55-59

6

7

7

12

8

7

13

15

75

Karlar

6

3

6

11

2

5

6

9

48

Konur

-

4

1

1

6

2

7

6

27

60-64

4

3

5

7

13

8

7

9

56

Karlar

4

2

3

5

8

6

5

3

36

Konur

-

1

2

2

5

2

2

6

20

65-69

4

4

8

9

5

5

6

14

55

Karlar

2

3

6

6

4

2

4

9

36

Konur

2

1

2

3

1

3

2

5

19

70-74

2

4

5

4

3

3

14

8

43

Karlar

2

4

4

4

3

1

13

5

36

Konur

-

-

1

-

-

2

1

3

7

75-79

1

1

1

6

-

2

4

3

18

Karlar

1

1

1

6

-

2

4

-

15

Konur

-

-

-

-

-

-

-

3

3

80-84

3

1

3

-

-

1

1

3

12

Karlar

2

2

-

-

-

-

1

2

8

Konur

1

-

1

-

-

1

-

1

4

85 og eldri

-

-

-

1

-

1

-

1

3

Karlar

-

-

-

1

-

1

-

1

3

Konur

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Ekki veršur reynt hér aš rżna mikiš ķ žessar tölur, enda flókiš verk og varasamt. Žó mį sjį aš žaš hefur oršiš öllu meiri aukning mešal ungra karlmanna en mešal hinna eldri. Ķsland hefur jafnan veriš um mišbik Evrópužjóša ķ sjįlfsvķgum, en ef greint er į milli aldurshópa og mišaš viš tölur frį 1989 er Ķsland komiš ķ hóp žeirra žjóša sem hafa hvaš mesta sjįlfsvķgstķšni ķ aldurshópi karla frį 15 til 24 įra. Hins vegar viršist žaš almennt vera aš lķkur į sjįlfsvķgi aukast meš hękkandi aldri. Žó tölurnar sjįlfar séu ekki hęrri, eru žęr stęrra hlutfall af fjöldanum ķ eldri aldurshópunum. Žetta gildir einkum um karlmenn. Ekki er hęgt aš greina neinn marktękan mun į milli įrstķša ķ žvķ hversu tķš sjįlfsvķg eru. Af žessum tölum mį einnig vera ljóst aš um žaš bil žrisvar sinnum fleiri karlar en konur fremja sjįlfsvķg. Karlar żmist skjóta sig, hengja eša kęfa sig meš śtblęstri bķla. Konur taka frekar lyf. Hins vegar gera konur žrisvar sinnum fleiri sjįlfsvķgstilraunir en karlar. Žį eru sjįlfsvķg tvisvar sinnum algengari hjį einhleypu fólki en fólki ķ traustu hjónabandi. Žó aš hvert og eitt tilfelli sé einstakt hafa menn engu aš sķšur reynt aš draga upp mynd af dęmigeršum einstaklingi sem fremur sjįlfsvķg og einnig žeim sem gerir tilraun til žess. Ķ fyrra tilvikinu er um aš ręša karlmann sem er eldri en 40 įra. Helstu įstęšur eru léleg heilsa, žunglyndi og hjónabandserfišleikar. Ašferširnar eru žęr sem voru taldar hér aš framan. Ķ seinna tilvikinu er um aš ręša konu, oft hśsmóšur, į aldrinum 20 til 40 įra, sem tekur of stóran skammt af lyfjum. Helstu įstęšur eru žunglyndi og hjónabandsöršugleikar.

Žessar lżsingar fela žaš ekki ķ sér aš žaš sé fólk af įkvešinni persónugerš sem frekar fremur sjįlfsvķg en ašrir. Stašreyndin er sś aš engin ein persónugerš er ķ meiri hęttu en önnur. Žaš hefur reynst afar erfitt aš sinna forvörnum einmitt vegna žess hvaš žaš er erfitt aš segja fyrir um hverjir séu lķklegir til aš binda enda į lķf sitt. Žessi staša hefur mešal annars leitt til žess aš alls kyns gošsagnir og ranghugmyndir um sjįlfsvķg hafa oršiš til, eins og sjį mį ķ glugga.

Helstu įstęšur sjįlfsvķga

Žaš er ekki sķšur erfitt aš skilja hvaš žaš er sem leišir til žess aš einhver fremur sjįlfsvķg en hvaš žaš er sem stušlar aš žvķ aš viš höldum įfram aš lifa. Ein algengasta skżringin į žvķ hvers vegna fólk fyrirfer sér hefur veriš sś aš žaš sé meš einhverjum hętti truflaš į geši. Žęr tilraunir sem hafa veriš geršar til žess aš meta hvort žeir sem fremja sjįlfsvķg hafi veriš gešveikir hafa skilaš afar ólķkum nišurstöšum. Samkvęmt žeim hafa allt frį 5% til 94% žeirra sem taka sitt eigiš lķf įtt ķ einhverjum gešręnum vanda. Į žessu er žvķ frekar lķtiš aš gręša. Žess ķ staš hafa menn skošaš hvort tķšni sjįlfsvķga er meiri ķ įkvešnum tegundum gešsjśkdóma en mešal fólks almennt. Žį kemur ķ ljós aš svo er. Mest er hęttan ķ alvarlegu žunglyndi. Žar er tķšni sjįlfsvķga margföld į viš žaš sem gengur og gerist. Žį er tališ aš allt aš 70% žeirra sem fyrirfara sér hafi haft kynni af einhverju afbrigši žunglyndis. Ennfremur er um aukna tķšni aš ręša mešal žeirra sem eiga viš alvarlegan įfengisvanda aš strķša, žeirra sem žjįst af gešklofa og hjį žeim sem taldir eru hafa persónuleikagalla. Žó svo aš lķkur į sjįlfsvķgi aukist viš žaš aš eiga ķ gešręnum erfišleikum žį lifir stęrstur hluti žessa fóks meš erfišleikum sķnum, žaš gefst ekki upp. Gešsjśkdómar śtskżra žvķ tępast öll sjįlfsvķg.

Ein leiš sem farin hefur veriš til žess aš varpa ljósi į sjįlfsvķg er aš skoša hvaš er sameiginlegt meš langflestum žeirra, žó hvert žeirra sé ķ raun sérstakt. Žegar grannt er skošaš mį greina nokkur atriši sem viršast vera fyrir hendi ķ flestum sjįlfsvķgum. Hvert og eitt žeirra er mikilvęgt og gęti oršiš lykill aš žvķ aš forša einhverjum frį žvķ aš binda enda į lķf sitt. Žessi atriši eru tķu og fylgja hér į eftir.

1. Mjög algengur tilgangur sjįlfsvķga er aš leita lausnar. Sjįlfsvķg eru sjaldnast ķ tómarśmi. Žau eru eina lausnin sem fólk sér ķ óleysanlegri stöšu eša óbęrilegum sįrsauka. Žeir sem lifa af sjįlfsvķgstilraun segja oft: "Žetta var žaš eina sem ég gat gert."

2. Eitt algengasta markmišiš meš sjįlfsvķgum er aš losna undan mešvitund sinni og žeim sįrsauka sem hśn er yfirfull af. Žaš er ekki daušinn sem er eftirsóknarveršur, heldur žaš aš vita ekki lengur af kvöl sinni og pķnu. Žessi löngun er oft sį dropi sem fyllir męlinn og sjįlfsvķg veršur aš raunveruleika.

3. Žaš er yfirleitt óbęrilegur, tilfinningalegur sįrsauki sem knżr haršast dyra hjį žeim sem finnst žeir verša aš fyrirfara sér. Žaš er įreitiš sem krefst žess aš viš žvķ sé brugšist. Fólk ķ sjįlfsvķgshugleišingum er į flótta undan žeirri tilfinningu aš žurfa aš lifa ķ stöšugum sįrsauka. Įhrifarķkasta og fljótvirkasta leišin til aš fį einhvern til aš vilja lifa įfram er aš minnka sįrsaukann.

4. Mjög algengt er aš fólk ķ sjįlfsvķgshugleišingum hafi ekki nįš aš uppfylla žarfir sķnar. Um margs konar žarfir getur veriš aš ręša, svo sem fyrir frama, įst eša sjįlfstęši. Flest sjįlfsvķg bera žvķ sennilega vitni aš fleiri en ein žörf er óuppfyllt.

5. Algengustu tilfinningar sem tengjast sjįlfsvķgum eru vonleysi og hjįlparleysi. Tilhlökkun bernskunnar er horfin og fólk sér einungis svartnętti framundan: "Ég get ekkert gert og enginn getur hjįlpaš mér." Meš žvķ aš meta vonleysi hjį fólki er reynt aš segja til um ķ hve mikilli sjįlfsvķgshęttu žaš er. Žaš hefur reynst gefa allžokkalegar vķsbendingar og żtt undir fyrirbyggjandi ašgeršir. Ašrar tilfinningar eru oft nefndar, svo sem reiši og sektarkennd, en vonleysi er sennilega algengasta og afdrifarķkasta tilfinningin.

6. Eitt algengasta hugarįstandiš ķ kringum sjįlfsvķg er aš vera tvķstķgandi. Einna gleggst sjįum viš žetta žegar einhver tekur til dęmis of stóran skammt af lyfjum en fer strax og lętur dęla žeim upp śr sér. Mjög fįir žeirra sem eru ķ sjįlfsvķgsžönkum vilja ķ raun deyja og nęr allir yršu žvķ fegnir ef žeim fyndist ekki aš žeir yršu aš stytta sér aldur. Žessi tvķstķgandi afstaša skapar aftur į móti svigrśm til žess aš kljįst viš vandann meš žvķ aš treysta sżnina į gildi žess aš vera til.

7. Algengt er aš sįlarįstand žess er hyggur į sjįlfsvķg eins og skreppi saman eša verši einsżnt. Žessu hefur veriš lķkt viš aš horfa ķ gegnum rör og sjį einungis takmarkašan hluta umhverfisins. Valkostir viršast fįir eša engir. Žaš viršist stundum sem ęttingjar og vinir skipti ekki mįli. Svo er ekki, žeir eru einfaldlega ekki ķ žeirri mynd sem blasir viš hinum illa stadda einstaklingi. Hann sér ekki allt svišiš, heldur einungis val į milli einhverrar óraunhęfrar töfralausnar og žess aš deyja. Sjįlfsvķg er žvķ varla nokkurn tķma val byggt į skynsemi og yfirvegun.

8. Sś athöfn sem er sameiginleg ķ öllum sjįlfsvķgum er aš yfirgefa eitthvaš, flótti frį vansęld. Žessi flótti er endanlegur og žvķ ólķkur annars konar flótta, til dęmis śr hjónabandi eša aš heiman, eša žaš aš skilja amstur hversdagsins eftir og fara ķ frķ. Aš flżja lķfiš er varanleg breyting.

9. Samskipti fyrir sjįlfsvķg snśast oft um skilaboš žess efnis aš fólk ętli aš fyrirfara sér. Žaš er tališ aš slķk skilaboš hafi legiš fyrir ķ a.m.k. 80% tilvika. Žau geta veriš meš mörgum hętti og oft bęši óljós og óbein. Žaš viršist vera aš žessi margbreytilegu skilaboš séu mun algengari en til dęmis žaš aš fólk sżni reiši eša einangri sig.

10. Eitt algengasta einkenni žeirra sem fremja sjįlfsvķg er aš vandi žeirra er ekki nżr af nįlinni. Fólkiš hefur lengi veriš aš kljįst viš žaš aš vera til. Žaš er sjįlfu sér samkvęmt, alveg eins og žeir sem fremja ekki sjįlfsvķg. Sjįlfsvķg kemur okkur į óvart vegna žess aš žaš er nż hegšun. Hśn er hins vegar ašeins nż ķ barįttu sem hefur įtt sér staš lengi.

Žaš hefur ekki reynst aušvelt aš śtskżra sjįlfsvķg. Af ofangreindri umfjöllun mętti žó ętla aš komi nógu margir žęttir viš sögu og verši žeir yfiržyrmandi séu miklar lķkur į žvķ aš einstaklingur ķ slķkri stöšu finni sig knśinn til sjįlfsvķgs.

Höfundur einkennanna tķu hér aš ofan hefur reynt aš bśa til lķkan sem sżnir hvenęr fólk er ķ mestri hęttu. Žaš eru žrķr žęttir sem aš hans mati rįša mestu: Ķ fyrsta lagi sįrsauki, ķ öšru lagi tķmabundin skeršing eša einsżni og ķ žrišja lagi žörfin til žess aš grķpa til ašgerša. Žessir žęttir byggjast į žeim atrišum sem rakin voru hér aš framan. Hverjum žeirra mį skipta ķ fimm stig sem nį frį vellķšan, vķšsżni og yfirvegun til óbęrilegs sįrsauka, mikillar einsżni og žess aš finna sig knśinn til ašgerša. Į mynd gęti žetta litiš śt eins og teningur meš 125 hluta. Žaš er einungis žegar žęttirnir žrķr eru ķ hįmarki, safnast saman ķ einum hluta af žessum 125, sem lķkurnar į sjįlfsvķgi eru yfirgnęfandi. Žaš er engin einhlķt skżring til į žvķ hvers vegna fólk fellur fyrir eigin hendi. Hér hefur athyglinni veriš beint aš einu sjónarhorni. Meira žarf til og markmišiš hlżtur aš vera aš öšlast svo traustan skilning aš hęgt sé aš koma viš öflugum forvörnum.

Aš lokum

Ķ žessum pistli hefur veriš dregin upp mynd af afar flóknu og viškvęmu mįli. Žessir almennu dręttir skilja marga eftir meš ótal spurningar. Žaš gildir ekki sķst fyrir žį sem hafa persónulega reynslu sem tengist sjįlfsvķgi eša sjįlfsvķgstilraun nįins vinar eša ęttingja. Žį er heldur ekki komiš inn į lķšan og stöšu žeirra sem eftir lifa, hvernig žeir kljįst viš sorg sķna og söknuš. Smįm saman er aš verša til žekking į žvķ sem knżr fólk til žess aš binda enda į lķf sitt. Į grundvelli hennar ętti aš vera hęgt aš koma ķ veg fyrir fjölda ótķmabęrra daušsfalla.

Höršur Žorgilsson, sįlfręšingur

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.