Kvķši / Greinar

Ofsakvķši

Hvaš er ofsakvķši?

Ofsakvķši (eša felmtursröskun) er óskaplega óžęgilegur og hamlandi kvilli sem einkennist mešal annars af hręšslu, hröšum hjartslętti, skelfingu, feigšartilfinningu og svima. Horfurnar eru žó góšar, žvķ mešferšir hafa reynst afar įhrifarķkar, og er žvķ afskaplega mikilvęgt aš fólk sem žjįist af ofsakvķša leiti sér upplżsinga um vandann og nżti sér žęr mešferšir sem eru ķ boši. 

Ofsakvķši einkennist af endurteknum kvķšaköstum; stuttum tķmabilum žar sem skelfing grķpur viškomandi skyndilega įn žess aš nokkur raunveruleg hętta eša įstęša sé fyrir hendi. Skelfingunni fylgja żmis lķkamleg einkenni svo sem svimi, hrašur hjartslįttur, og öndunarerfišleikar. Kvķšaköst geta skolliš į žegar fólk į sķst von į žeim, og óvissan um hvenęr von sé į nęsta kasti getur stašiš žvķ mjög fyrir žrifum. Oft foršast fólk hverjar žęr ašstęšur sem žaš telur lķklegt aš żti undir kvķšaköst, og sumir foršast jafnvel alfariš aš fara śt į mešal almennings. Tališ er aš ofsakvķši stafi af žvķ aš ferli ķ heilanum sem gerš eru til žess aš bregšast viš hęttu starfi óešlilega.

Hverjir žjįst af ofsakvķša?  

Um įtta af hverjum fimm hundruš (1,6%) žjįst af ofsakvķša einhvern tķmann į ęvinni, og žar af eru tvöfalt fleiri konur en karlar. Röskunin kemur yfirleitt fram snemma į fulloršinsįrum, en getur einnig komiš fram hjį börnum og eldra fólki. Ofsakvķši fyrirfinnst um allan heim og hrjįir fólk af öllum stéttum og žjóšernum, žótt einkennin viršist aš einhverju leyti menningarbundin.

Einkenni og framgangur ofsakvķša

Fyrsta kast 
Fyrsta kvķšakastiš kemur fólki venjulega ķ opna skjöldu; hellist gjarnan fyrirvaralaust yfir fólk žegar žaš er aš gera afskaplega hversdagslega hluti eins og aš aka bķl eša ganga ķ vinnuna. Skelfing, angist, vanmįttarkennd og veruleikafirring eru oft mešal fyrstu einkenna. 

Einkennin eru venjulega verst ķ nokkrar sekśndur, stundum nokkrar mķnśtur, og hverfa smįm saman į um einni klukkustund. Eins og gefur aš skilja valda ofsakvķšaköst išulega miklu tilfinningalegu uppnįmi, og ekki er óalgengt aš menn haldi aš žeir séu aš missa vitiš eša veikjast af einhverjum skelfilegum sjśkdómi. Margir leita sér žvķ lęknishjįlpar eftir fyrsta kast. 

Fyrsta kvķšakast getur skolliš į žegar viškomandi er undir miklu įlagi. Žaš getur til dęmis fylgt ķ kjölfar erfišleika ķ vinnu, skilnašar, skuršašgeršar, alvarlegs slyss, veikinda eša barnsburšar. Óhófleg neysla koffķns eša örvandi fķkniefna og lyfja svo sem kókaķns og vissra asthmalyfja getur einnig hrundiš af staš kasti. Ķ flestum tilfellum koma köstin žó "upp śr žurru", įn nokkurra sżnilegra tengsla viš įlag eša erfišleika ķ umhverfi einstaklingsins. 

Vitaskuld kannast allir viš aš vera įhyggjufullir, taugastrekktir og kvķšnir af og til, en lögš skal įhersla į žaš aš tilfinningarnar sem fylgja ofsakvķša eru af allt annarri styrkleikagrįšu. Žęr eru gjarnan svo yfiržyrmandi og ógnvekjandi aš viškomandi er sannfęršur um aš hann sé aš deyja, missa vitiš eša verša sér til ęvarandi skammar, žótt ķ raun sé aš sjįlfsögšu lķtil hętta į slķkum ógnar afleišingum. 

Sumir fį eitt kast yfir ęvina og ašrir fį kast öšru hverju įn žess aš žaš hafi teljandi įhrif į daglegt lķf žeirra. Žegar um eiginlega röskun er aš ręša eru köstin hins vegar žrįlįt og regluleg og valda miklum žjįningum og félagslegum hömlum. 

Einkenni ofsakvķša
Mešan į kvķšakasti stendur geta sum eša öll eftirfarandi einkenni komiš fram: 

·         Skelfing og vanmįttarkennd - tilfinning um aš eitthvaš hręšilegt sé um žaš bil aš gerast sem mašur er öldungis ófęr um aš stöšva. 

·         Hrašur hjartslįttur 

·         Brjóstsviši 

·         Svimi 

·         Ógleši 

·         Öndunarerfišleikar 

·         Doši ķ höndum 

·         Roši og hiti ķ andliti eša hrollur 

·         Tilfinning um aš mašur sé aš missa sjónar į veruleikanum 

·         Ótti viš aš glata sjįlfsstjórn, missa vitiš eša verša sér til skammar 

·         Feigšartilfinning 

Endurtekin ofsakvķšaköst valda gjarnan mikilli hręšslu viš frekari köst, og lķf einstaklingsins getur oršiš undirlagt af ótta og kvķša inn į milli kastanna. Oft fęlist fólk einnig žęr ašstęšur sem kvķšakast hefur oršiš viš og foršast žęr ķ lengstu lög. Til dęmis veršur fólk sem upplifaš hefur kvķšakast undir stżri oft mjög hrętt viš aš keyra. 

Fęlni ķ kjölfar kvķšakasta getur sett miklar og margvķslegar hömlur į lķf fólks. Svo dęmi sé tekiš getur fęlni viš aš keyra valdiš žvķ aš einstaklingur megnar ekki aš fara til vinnu eša sękja börnin sķn ķ skólann. Vina- og fjölskyldubönd kunna einnig aš bķša skaša žegar kvķšaköst, og višvarandi kvķši, leggja undir sig lķf viškomandi. 

Ofsakvķša fylgja gjarnan svefntruflanir. Kvķšaköst aš nóttu til verša stundum til žess aš fólk foršast žaš ķ lengstu lög aš sofa og svefntruflanir geta einnig oršiš vegna višvarandi kvķša, jafnvel žótt köstin sjįlf verši ekki į nóttunni. 

Margir žeirra sem žjįst af ofsakvķša eru óskaplega įhyggjufullir yfir žeim lķkamlegu einkennum sem fylgja kvķšaköstunum og eru sannfęršir um aš žeir žjįist af lķfshęttulegum sjśkdómi, jafnvel žótt lęknisskošun hafi ekki leitt ķ ljós nein merki žess. Algengt er aš ofsakvķšasjśklingar telji sig žjįst af alvarlegum hjarta- eša öndunarsjśkdómi, og sumir eru sannfęršir um aš vandi žeirra stafi af tauga-, eša meltingarsjśkdómi. Žessir einstaklingar leita oft til margra sérfręšinga til aš fį stašfestingu į grun sķnum, og kunna aš gangast undir żmsar dżrar og óžarfar rannsóknir. 

Lęknum kann aš yfirsjįst vandinn, og leit einstaklingsins aš sjśkdómsgreiningu getur tekiš langan tķma. Žegar lęknar bera kennsl į vandann getur einnig veriš hętt viš žvķ aš žeir gefi fólki ekki tilhlķtar upplżsingar um hvernig žaš eigi aš bera sig aš, og vķsi žvķ jafnvel frį meš oršum eins og "žetta er ekkert til aš hafa įhyggjur af, žetta er bara taugastrekkingur". Žrįtt fyrir aš slķkar yfirlżsingar séu ef til vill vel meintar geta žęr dregiš kjarkinn śr einstaklingi sem upplifir sķendurtekin kvķšaköst. Žvķ er afar mikilvęgt aš lęknar įtti sig į žvķ hversu hamlandi ofsakvķši getur veriš og séu fróšir um žau mešferšarśrręši sem eru ķ boši. 

Vķšįttufęlni (agoraphobia) 
Ef ekkert er aš gert getur ofsakvķši leitt til žess aš einstaklinar verša hręddir viš aš koma sér ķ hverjar žęr ašstęšur eša umhverfi sem žeir geta ekki losnaš śr eša leitaš hjįlpar viš ef kvķšakast skyldi skella į. Žetta įstand kallast vķšįttufęlni og hrjįir um einn af hverjum žremur einstaklingum meš ofsakvķša. 

Vķšįttufęlnir einstaklingar eru oft hręddir viš aš vera ķ mannfjölda, standa ķ bišröšum, fara inn ķ verslunarmišstöšvar, keyra eša nota almenningssamgöngur. Margir halda sig į "öruggu svęši" sem kann aš vera bundiš viš heimiliš eša nįnasta umhverfi, og sumir žora ekki śt śr hśsi įn fylgdar nįins vinar eša ęttingja. Jafnvel žegar vķšįttufęliš fólk heldur sig alfariš į "öruggu svęši" fęr žaš venjulega kvķšaköst ķ žaš minnsta nokkrum sinnum į mįnuši. 

Vķšįttufęlni getur veriš verulega hamlandi. Hśn gerir mörgum ókleift aš vinna, og sumir žurfa jafnvel aš reiša sig alfariš į fjölskyldu og vini til aš versla fyrir sig og sinna öšrum śtréttingum. Vķšįttufęliš fólk er žvķ oft upp į arma annarra komiš, og daglegt lķf žess er ósjaldan takmarkaš og įnęgjusnautt.

Mešferš

Mešferšir bera umtalsveršan įrangur ķ um 70-90 af hverjum 100 tilvikum, og ef mešferš er veitt nógu snemma mį koma ķ veg fyrir aš ofsakvķši nįi efri stigum og vķšįttufęlni žróist. 

Ofgnótt af skjaldkirtilshormóni, įkvešnar geršir flogaveiki og hjartslįttartruflanir geta valdiš einkennum sem svipar til einkenna ofsakvķša. Žvķ ętti fólk alltaf aš gangast undir ķtarlega lęknisskošun įšur en ofsakvķši er greindur. 

Hugęn atferlismešferš og żmis lyf hafa reynst vel til aš mešhöndla ofsakvķša. Misjafnt er hvaš reynist hverjum og einum best og hafi enginn įrangur nįšst aš sex til įtta vikum lišnum er męlt meš žvķ aš mešferšarįętlun sé endurskošuš. 

Hugręn atferlismešferš 
Hugręn atferlismešferš er tvķžętt. Annars vegar er leitast viš aš breyta hugarfari sem stušlar aš kvķšaeinkennum, hins vegar aš breyta hegšun sem višheldur žeim. Venjulega ver einstaklingurinn 1-3 klukkustundum į viku meš mešferšarašilanum, og er auk žess settar fyrir żmsar ęfingar til aš gera į milli tķma. 

Ķ hugręnum hluta mešferšarinnar leitast mešferšarašili og sjśklingur viš aš greina hvaša hugsanir og tilfinningar fylgja kvķšaköstum. Žessar hugsanir og tilfinningar eru sķšan ręddar ķ samhengi "hugręns lķkans" af ofsakvķša. 

Hugręnt lķkan af ofsakvķša gerir rįš fyrir žvķ aš óęskileg hugarferli, sem kunna aš vera ómešvituš, hrindi af staš vķtahring af óttavišbrögšum. Žeir sem ašhyllast žessa hugmynd telja aš ferliš hefjist į žvķ aš einstaklingurinn finnur fyrir vęgum breytingum į lķkamsstarfssemi, svo sem hröšum hjartslętti, stķfum magavöšvum eša vęgri ógleši. Slķk einkenni geta komiš til af żmsu, til dęmis įhyggjum, óžęgilegri tilhugsun eša ķžróttaęfingum. Žessi lķkamseinkenni valda sjśklingnum įhyggjum og kvķša sem veldur žvķ aftur aš žau fęrast ķ aukana. Viš žaš veršur einstaklingurinn enn kvķšnari og fer aš hugsa ógnvekjandi hugsanir eins og "ég er aš fį hjartaįfall" eša "ég er aš missa vitiš". Vķtahringurinn eflist enn frekar og śr veršur ofsakvķšakast. Ferliš allt žarf ekki aš vara ķ meira en nokkrar sekśndur, og einstaklingurinn er ekki endilega mešvitašur um lķkamseinkennin eša hugsanirnar sem hrintu žvķ af staš. 

Fylgjendur hugręnna atferlismešferša telja aš meš žvķ aš kenna fólki aš bera kennsl į fyrstu merki kvķšakasta og breyta višbrögšum žess viš žeim megi koma ķ veg fyrir aš vķtahringur myndist. Sérstakar ašferšir eru notašar til žess aš kenna fólki aš skipta neikvęšum hugsunum śt fyrir jįkvęšar. Til dęmis er fólki kennt aš hugsa "žetta eru bara óžęgindi sem munu lķša hjį" ķ staš žess aš hugsa "žetta er aš versna", "ég er aš fį kvķšakast", eša "ég er aš fį hjartaįfall". Meš breyttum hugsunarhętti öšlast einstaklingurinn smįm saman betra vald yfir višbrögšum sķnum. 

Mešferšarašilar setja sjśklingum gjarnan einfaldar reglur til aš fylgja žegar kvķšakast er ašvķfandi. Hér aš nešan eru nokkrar. 

Ašferšir til aš takast į viš ofsakvķša

1.        Mundu aš žótt tilfinningar žķnar og einkenni séu ógnvekjandi er žér ekki hętta bśin. 

2.        Įttašu žig į žvķ aš Žaš sem žś ert aš upplifa er ekki annaš en żkt lķkamleg višbrögš viš streitu. 

3.        Ekki streitast į móti tilfinningum žķnum eša óska žess aš žęr hverfi. Eftir žvķ sem žś ert stašrįšnari ķ aš horfast ķ augu viš žęr, žeim mun veikari verša žęr. 

4.        Ekki auka į uppnįm žitt meš žvķ aš hugsa um žaš sem "gęti" gerst. Ef žś stendur žig aš žvķ aš hugsa "hvaš ef...?", skaltu svara meš žvķ aš hugsa "og hvaš meš žaš?". 

5.        Einbeittu žér aš staš og stund. Taktu eftir žvķ sem raunverulega er aš gerast ķ staš žess aš hugsa um hvaš gęti gerst. 

6.        Reyndu aš meta ótta žinn į skalanum 1-10 og fylgstu meš žvķ hvernig hann rénar og fęrist ķ aukana. Taktu eftir žvķ aš óttinn nęr ekki hęstu stigum nema ķ örfįar sekśndur ķ senn. 

7.        Žegar žś stendur žig aš žvķ aš hugsa um óttann skaltu foršast "hvaš ef" hugsanir. Einbeittu žér aš einföldum verkefnum ķ stašinn, svo sem eins og aš telja nišur frį hundraš ķ žriggja eininga skrefum (100, 97, 94...). 

8.        Taktu eftir žvķ aš óttinn fer aš dvķna žegar žś hęttir aš hugsa ógnvekjandi hugsanir. 

9.        Žegar hręšslan fęrist yfir žig skaltu vera viš henni bśin og sętta žig viš hana. Bķddu og leyfšu skelfingunni aš ganga yfir ķ staš žess aš reyna aš komast undan henni. 

10.     Vertu stolt/ur yfir framförum žķnum og hugsašu um hversu vel žér mun lķša žegar allt er afstašiš. 

Ólķkt žvķ sem tķškast ķ sumum geršum sįlręnna mešferša, er ekki lögš įhersla į fortķšina ķ hugręnni atferlismešferš. Žess ķ staš beinast samręšur aš erfišleikum og framförum sjśklingsins į lķšandi stundu og žeim eiginleikum sem hann žarf aš tileinka sér. 

Ķ atferlishluta mešferšarinnar er fólk žjįlfaš ķ aš takast į viš žau umhverfis- og lķkamsįreiti sem kvķšanum valda, og oft eru kenndar żmsar slökunarašferšir til aš draga śr almennum kvķša og streitu. 

Öndunaręfingar eru oft hluti af atferlismešferš. Oföndunarköst, sem einkennast af hröšum og grunnum andardrętti, geta żtt undir kvķšaköst en hęgt er aš koma ķ veg fyrir žau meš réttri öndun. 

Mikilvęgt er aš fólk lęri aš bera kennsl į, og takast į viš, žau lķkamlegu įreiti sem tengjast kvķšaköstunum. Mešferšarašilinn metur hvaša lķkamlegu breytingar valda kvķšaköstum hjį viškomandi og hvetur hann sķšan gjarnan til aš hrinda žeim af staš. Til dęmis er fólk oft lįtiš gera ķžróttaęfingar til aš gera hjartslįtt hrašari, anda hratt og grunnt til žess aš koma į öndunareinkennum kvķšakasta, eša snśa sér ķ hringi žangaš til žaš svimar. Stundum er einnig reynt aš koma į tilfinningum um veruleikafirringu. Žegar einkenni sem žessi hafa veriš vakin er sjśklingnum svo kennt aš takast į viš žau og gera sér grein fyrir aš žau eru vita meinlaus. Reynt er aš eyša óraunhęfum og neikvęšum hugsunum um dauša og ašrar (ó)hugsanlegar afleišingar, og koma raunhęfum og jįkvęšum hugsunum aš ķ stašinn. 

Annar mikilvęgur žįttur ķ atferlismešferš er aš hjįlpa sjśklingnum aš takast į viš umhverfi sitt. Ekki er óalgengt aš fólk meš ofsakvķša tengi kvķšann įkvešnum stöšum eša ašstęšum, og oft foršast žaš žessa staši eša ašstęšur alfariš. Foršun veldur sjśklingum og ašstandendum oft talsveršum óžęgindum, og getur ķ alvarlegum tilfellum haldiš fólki ķ stofufangelsi. Mešferšarašili og sjśklingur ręša hvort og hvaša ašstęšur sjśklingurinn foršast og meta hversu alvarleg įhrif žaš hefur į lķf hans. Sķšan vinna žeir ķ sameiningu aš žvķ aš yfirstķga verstu hindranirnar. 

Ef sjśklingur er haldinn vķšįttufęlni fara fyrstu vištalstķmarnir stundum fram į heimili hans. Einnig fylgja mešferšarašilar fólki oft ķ verslanir, ökuferšir, eša ašrar ašstęšur sem žaš foršast. 

Sjśklingurinn nįlgast ašstęšur venjulega ķ nokkrum žrepum og reynir af fremsta megni aš flżja ekki af hólmi žrįtt fyrir aukinn kvķša. Meš žvķ aš halda kyrru fyrir ķ staš žess aš hlaupast į brott įttar fólk sig į žvķ aš žrįtt fyrir aš tilfinningarnar séu ógnvekjandi er žvķ ekki hętta bśin, og afleišingarnar eru hreint ekki eins skelfilegar og žaš óttast. Ef fólk nįlgast ašstęšur ķ nokkrum žrepum, stutt meš faglegri hvatningu og rįšum, nęr žaš oft aš vinna bug į óttanum og getur į endanum tekist óstutt į viš ašstęšur sem įšur vöktu hjį žvķ skelfingu. 

Oft setja mešferšarašilar fólki fyrir verkefni til aš vinna inn į milli vištalstķma. Stundum fer fólk einungis ķ nokkra vištalstķma og heldur žjįlfuninni įfram sjįlft meš ašstoš prentašra leišbeininga. 

Hópmešferšir eru einnig nokkuš algengar. Hópur af fólki hittist žį reglulega til aš skiptast į hughreystingum og rįšleggingum undir handleišslu mešferšarašila. 

Hugręn atferlismešferš hefur reynst įrangursrķk til žess aš draga śr tķšni og styrk kvķšakasta, og hefur venjulega langvarandi įhrif. Įrangur nęst yfirleitt į um 8-12 vikum en sumir geta žurft lengri tķma. Hugręn atferlismešferš hefur einnig reynst vel til žess aš draga śr almennum kvķša, fęlni og žunglyndi. 

Lyfjamešferš 
Lyf hafa einnig reynst įrangursrķk til aš draga śr tķšni og alvarleika kvķšakasta, svo og almennum kvķša. Žegar kvķšinn er ķ rénum og alvarleg kvķšaköst verša fįtķšari og mildari hęttir fólk sér einnig frekar inn į svęši sem žaš foršašist įšur, og žaš er aftur įrangursrķk leiš til žess aš vinna bug į fęlni. 

Margar tegundir lyfja hafa veriš reyndar ķ gegnum tķšina gegn ofsakvķša. Nś eru tvenns konar lyf mest notuš, annars vegar žunglyndislyf og hins vegar róandi lyf. Žunglyndislyfin gefa betri raun til lengri tķma litiš, en gallin viš žau er aš full įhrif žeirra koma ekki fram fyrr en eftir nokkurra vikna notkun. Žvķ getur žurft aš nota róandi lyf meš žunglyndislyfjum ķ upphafi mešferšar. Róandi lyfin geta žó veriš vanabindandi og henta žvķ sķšur en žunglyndislyfin til langtķmanotkunar. Žau žunglyndislyf sem eru notuš hafa sérhęfš įhrif į virkni taugabošefnisins serótónķns ķ heila. Įhrif žessara lyfja į önnur bošefni eru mjög lķtil, og žar af leišandi eru aukaverkanir af völdum lyfjanna vęgari en aukaverkanir vķštękari žunglyndislyfja. Lyf ķ žessum flokki sem eru skrįš hér į landi gegn ofsakvķša eru Seroxat, Zoloft, Cipramil og Paroxat. 

Róandi lyfin eru af flokki bensódķasepķna. Žessi lyf eru mikiš notuš gegn kvķša, óróa og svefnleysi. Helsti kosturinn viš žessi lyf er aš žau slį mjög fljótt į kvķšaeinkenni, en įvanahętta dregur śr notagildi žeirra ef žörf er į mešferš til lengri tķma. Žessi lyf hafa žó fįar aukaverkanir, og žolast yfirleitt vel. Žaš bensódķasepķnsamband sem er mest notaš hér į landi gegn kvķša er alprazolam, sem er ķ sérlyfjunum Alprox, Paxal og Tafil.

Samsettar mešferšir 
Margir telja aš samsettar mešferšir, žar sem lyf eru gefin samhliša hugręnni atferlismešferš, gefi bestan og varanlegastan įrangur į skemmstum tķma. Enn hefur ekki veriš stašfest aš žetta sé raunin, en bešiš er eftir nišurstöšum żmissa rannsókna žar sem borin eru saman įhrif sįlręnna mešferša eingöngu, lyfjagjafar eingöngu, og sįlręnna mešferša meš lyfjagjöf. Nżlega var umfangsmikilli rannsókn til dęmis hrundiš af staš ķ Amerķku žar sem 480 sjśklingum, sem żmist er veitt lyfiš imipramine, hugręn atferlismešferš, eša hvort tveggja, veršur fylgt eftir ķ fjögur įr. 

Sįlaraflsmešferšir (psychodynamic treatment) 
Sįlaraflsmešferšir eru samtalsmešferšir žar sem mešferšarašili og sjśklingur leitast viš aš grafa upp tilfinningaflękjur sem žeir telja aš liggi vanda sjśklingsins til grundvallar. Oft er įherslan į neikvęšum atburšum śr fortķš sjśklingsins, jafnvel löngu gleymdum atburšum, sem tališ er aš sjśklingurinn sé ómešvitaš ķ miklu uppnįmi yfir. Meš žvķ aš ręša tilfinningaflękjur sķnar į sjśklingurinn aš öšlast dżpri skilning į vandanum og eiga aušveldara meš aš vinna śr honum. Žrįtt fyrir aš sįlaraflsmešferšir dragi śr streitu hjį sumu fólki, og streita geti żtt undir ofsakvķša, hefur ekkert bent til žess hingaš til aš sįlaraflsmešferšir hjįlpi fólki til žess aš sigrast į ofsakvķša og vķšįttufęlni. Hins vegar er hugsanlegt aš sįlaraflsmešferšir geti veriš gagnleg višbót viš ašrar mešferšir žegar ašrar tilfinningatruflanir fara saman meš ofsakvķša. 

Žrįlįtur ofsakvķši
Ofsakvķši er oft mjög žrįlįtur sjśkleiki. Hjį flestum skiptast į góš og slęm tķmabil, og stundum getur ofsakvķši tekiš sig upp fyrirvaralķtiš eftir langt sjśkdómshlé. Fólk ętti žó ekki aš örvęnta žvķ hęgt er aš mešhöndla endurtekin kvķšaköst į sama hįtt og žegar ofsakvķša veršur fyrst vart. 

Žegar fólk hefur einu sinni sigrast į ofsakvķša reynist žvķ venjulega aušveldara aš takast į viš hann ef hann tekur sig upp aftur. Jafnvel žótt ekki takist aš lękna fólk alfariš, og kvķšaköst skelli öšru hvoru į, er kvķšinn ekki lengur rķkjandi žįttur ķ lķfi žess.

Ašrir kvillar sem fara saman meš ofsakvķša

Žegar mešferš viš ofsakvķša er valin er mikilvęgt aš gengiš sé śr skugga um hvort einstaklingurinn žjįist af öšrum sįlręnum og lķkamlegum kvillum. Eftirfarandi eru dęmi um algenga fylgifiska ofsakvķša. 

Sértęk fęlni (simple phobias) 
Fólk sem žjįist af ofsakvķša finnur oft fyrir óstjórnlegri og órökręnni hręšslu viš įkvešna atburši eša ašstęšur sem žaš tengir kvķšaköstunum. Til dęmis fęlist fólk oft lyftur ef žaš hefur įšur fengiš kvķšakast ķ lyftu, eša veršur grķšarlega lofthrętt hafi kvķšakast įšur skolliš į ķ mikilli hęš. Venjulega mį lękna fólk af sértękri fęlni meš hugręnni atferlismešferš sem mišar aš žvķ aš hjįlpa fólki til žess aš nįlgast hinar ógnvekjandi ašstęšur, takast į viš žęr, og gera sér grein fyrir žvķ aš óttinn er ekki į rökum reistur. 

Félagsfęlni (social phobia) 
Félagsfęlni er žrįlįtur ótti viš félagslegar ašstęšur žar sem fólk er berskjaldaš fyrir mögulegri gagnrżni. Félagsfęliš fólk óttast mjög aš verša sér til skammar og foršast ķ alvarlegum tilfellum alfariš aš fara śt į mešal fólks. Félagsfęlni mį mešhöndla meš hugręnni atferlismešferš, lyfjagjöf, eša hvoru tveggja. 

Žunglyndi (depression)
Um helmingur fólks sem žjįst af ofsakvķša žjįist af žunglyndi einhvern tķmann um ęvina. Žunglyndi einkennist mešal annars af žrįlįtri depurš, tómlęti og vonleysi. Hugręn atferlismešferš getur veriš įrangursrķk til aš létta į žunglyndi, og lyf gefa oft góša raun ķ alvarlegri tilvikum. 

Einkenni žunglyndis 

·         Višvarandi depurš og tómlęti 

·         Vonleysistilfinning 

·         Sektarkennd 

·         Svefnraskanir 

·         Įnęgju- og įhugaleysi 

·         Žreyta og minnkaš śthald 

·         Erfišleikar tengdir einbeitningu, minni og įkvaršanatöku. 

Įrįtta og žrįhyggja (obsessive-compulsive disorder) 
Žessi röskun einkennist af ósjįlfrįšri, órökręnni og žrįlįtri hugsun og hegšun. Įrįttuathafnir, eins og aš telja, žvo sér um hendurnar, eša ganga śr skugga um aš slökkt sé į eldavélinni, geta tekiš upp megniš af tķma fólks og valdiš umtalsveršum truflunum į daglegu lķfi žess. Žrįtt fyrir aš įrįttuhegšun sé išulega óskynsamleg og tilgangslaus getur fólki reynst ómögulegt aš stöšva hana, og hśn getur stašiš fólki mjög fyrir žrifum ef ekkert er aš gert. Bęši lyf og hugręn atferlismešferš hafa gefist įgętlega til aš hjįlpa fólki aš sigrast į įrįttu og žrįhyggju. 

Ofdrykkja
Um žrišjungur ofsakvķšasjśklinga į viš drykkjuvanda aš strķša. Žegar įfengisvandi fer saman meš ofsakvķša žarf aš mešhöndla hann sérstaklega, og oft er žaš gert įšur en mešferš er veitt viš ofsakvķša. 

Lyfjamisnotkun 
Misnotkun lyfja er tķšari mešal fólks sem žjįist af ofsakvķša en almennt gengur og gerist. Metiš er aš um einn af hverjum sex ofsakvķšasjśklingum misnoti lyf og oft žarf aš leysa lyfjavandann įšur en mešferš viš ofsakvķšanum hefst.

Sjįlfsvķgstilhneigingar
Nżlegar rannsóknir gefa til kynna aš ofsakvķši auki hęttu į sjįlfsvķgum, sérstaklega ef hann fer saman meš žunglyndi. Žó er afar ólķklegt aš viškomandi reyni aš stytta sér aldur mešan į kvķšakasti stendur. Ef sjįlfsvķgstilhneiginga veršur vart skal samstundis leita faglegrar rįšgjafar. Meš višeigandi rįšgjöf og mešferšum mį koma ķ veg fyrir aš illa fari. 

Ristilkrampar (irritable bowel syndrome) 
Fólk meš žetta heilkenni žjįist af magakrömpum, nišurgangi og hęgšatregšu til skiptis, venjulega samfara streitu. Vegna žess hversu įberandi einkennin eru, lįist stundum aš greina ofsakvķšann hjį žessum einstaklingum. 

Mķturlokubilun (mitral valve prolapse) 
Hér er um aš ręša galla į hjartaloku sem skilur aš vinstri hjartahólfin. Ķ hvert skipti sem hjartavöšvinn herpist žrżstist hjartalokan inn ķ rangt hjartahólf ķ örskamma stund, og žvķ geta fylgt verkir ķ brjóstholi, hrašur hjartslįttur, öndunarerfišleikar og höfušverkur. Sumir telja aš žessi galli auki lķkur į ofsakvķša, en margir eru ósannfęršir um aš tengsl séu žarna į milli.

Hvaš veldur ofsakvķša?

Erfšir
Ofsakvķši gengur ķ ęttir, og svo viršist sem erfšir séu aš einhverju leyti įbyrgar fyrir žvķ. Til dęmis hefur komiš ķ ljós aš einstaklingur er lķklegri til žess aš žjįst af ofsakvķša ef hann į eineggja tvķbura meš ofsakvķša heldur en ef foreldri hans, systkini eša tvķeggja tvķburi žjįist af ofsakvķša. Ķ Bandarķkjunum fara nś fram erfšafręširannsóknir į fjölskyldum žar sem ofsakvķši er tķšur. Markmiš žeirra er aš greina hvort einstakir litningar orsaki ofsakvķša aš einhverju leyti, og er vonast til žess aš nišurstöšur muni leiša til nżrra greiningar- og mešferšarleiša. 

Afbrigšileiki ķ byggingu og efnaskiptum heila 
Rannsóknir hafa bent til žess aš ofsakvķši kunni aš tengjast aukinni virkni ķ dreka (hippocampus) og coeruleus kjarna (locus coeruleus), svęšum ķ heila sem bregšast viš įreitum frį lķkama og umhverfi. Einnig hefur veriš sżnt aš nżrnakerfiš er óešlilega virkt ķ fólki sem žjįist af ofsakvķša, en žaš stjórnar til dęmis hjartslįttarhraša og lķkamshita. Žó er ekki ljóst hvort žessi aukna virkni sé orsök eša afleišing einkenna ofsakvķša. 

Ašrar rannsóknir hafa bent til žess aš ofsakvķši kunni aš stafa af afbrigšileika ķ benzodiazepķn vištakanemum (benzodiazepine receptors), heilafrumum sem eru višrišnar losun kvķšastillandi efna. 

Žegar ofsakvķši er rannsakašur eru farnar żmsar leišir til žess aš vekja hjį fólki kvķšaköst. Ein žeirra er aš gefa mjólkursżru (sodium lactate) ķ ęš, efni sem myndast ķ vöšvum viš erfišar lķkamsęfingar. Koffķn er mešal annarra efna sem geta hrundiš af staš kvķšakasti hjį fólki sem žjįist af ofsakvķša (venjulega žarf til žess aš minnsta kosti fimm bolla af kaffi). Oföndun og ašöndun koltvķoxķšsrķks lofts getur enn fremur orsakaš kvķšaköst hjį berskjöldušu fólki. 

Žar sem žessar ašferšir valda aš öllu jöfnu ekki kvķšaköstum hjį fólki sem ekki žjįist af ofsakvķša, er gjarnan gert rįš fyrir žvķ aš einstaklingar sem žjįst af ofsakvķša séu lķffręšilega frįbrugšnir öšru fólki aš einhverju leyti. Žó er rétt aš hafa ķ huga aš žegar fólki meš ofsakvķša er sagt viš hvaša lķkamseinkennum žaš megi bśast fęr žaš mun sķšur kvķšaköst. Žetta gefur til kynna aš ofsakvķši sé hvort tveggja lķffręšilegs og sįlfręšilegs ešlis. 

Mešal žess sem nś er veriš aš rannsaka er hvaša hlutverki įkvešnir hlutar heila og mištaugakerfis gegna ķ ofsakvķša, hvaš gerist žegar kvķšaköst eru framkölluš, og hvaša hlutverki öndunarerfišleikar gegna ķ almennum kvķša og kvķšaköstum.

Dżrarannsóknir
Athuganir į kvķša hjį dżrum hafa gefiš įkvešnar vķsbendingar um orsakir ofsakvķša. Nokkrar rannsóknir hafa til dęmis veriš geršar į innręktušum stofni af bendihundum (veišihundakyn, enska: pointer dogs), sem eru óešlilega hręddir og taugaveiklašir ķ nįvist fólks og bregšur illilega viš hvers konar hįvaša. Žessir taugaveiklušu hundar sżna mun sterkari višbrögš viš kaffi en ašrir bendar, og hafa fleiri vištakanema ķ heila fyrir adenósķn, nįttśrulegt róandi efni ķ heila. Vonast er til žess aš frekari rannsóknir į bendum muni leiša ķ ljós hvernig erfšafręšilegur móttękileiki fyrir kvķša kemur fram ķ gerš heilans. 

Nś standa einnig yfir rannsóknir į heila įkvešinnar apategundar (macaque) sem vonast er til aš muni varpa betra ljósi į orsakir ofsakvķša. Komiš hefur ķ ljós aš sumir žessara apa sżna kvķšavišbrögš žegar žeim er gefin mjólkursżra ķ ęš en ašrir ekki, og vonast vķsindamenn til žess aš greina hvaša mismunur ķ heila sé įbyrgur fyrir žessum ólķku višbrögšum. 

Aš lokum fara nś fram rannsóknir į rottum žar sem kannaš er hvaša višbrögš żmis lyf vekja į svęšum heilans sem višrišin eru kvķša. Vonast er til žess aš slķkar rannsóknir muni leiša ķ ljós hvaša hlutar heilans séu įbyrgir fyrir kvķša og hvernig megi stjórna virkni žeirra. 

Hugręnir žęttir
Żmsar rannsóknir fįst nś viš aš greina hvaša hugarferli og tilfinningar tengist kvķšaköstum og vķšįttufęlni, og hvaša mešferšarleišir henti hverjum og einum best. Einnig er veriš aš kanna hvort streitužęttir, svo sem hjónabandserfišleikar, hafi eitthvaš aš segja um ofsakvķša og vķšįttufęlni, og hvort hugręn atferlismešferš sé įrangursrķkari žegar maki viškomandi tekur virkan žįtt ķ henni.

Aš leita sér hjįlpar

Eins og greint er frį hér aš framan hafa bęši lyfjamešferšir og hugręnar atferlismešferšir reynst įhrifarķkar lausnir viš ofsakvķša. Strangt til tekiš er öllum lęknum heimilt aš įvķsa gešlyfjum, en rįšlegt er aš leitaš sé til lęknis sem er sérfróšur um ofsakvķša svo aš greining og mešferšarval verši eins og best er į kosiš. Aš sama skapi ętti einungis aš leita hugręnnar atferlismešferšar hjį sįlfręšingi eša öšrum fulltrśa heilbrigšisstéttarinnar sem hefur tilhlķta sérhęfingu og reynslu. Eftirtaldir ašilar og stofnanir ęttu aš geta vķsaš į sérhęfša mešferšarašila:

·         Heimilislęknar og ašrir lęknar

·         Gešheilbrigšisstarfsmenn, svo sem gešlęknar og sįlfręšingar.

·         Heilsugęslustöšvar

·         Gešdeildir sjśkrahśsa

·         Gešheilbrigšissamtök, svo sem Gešhjįlp

Einnig er listi yfir sįlfręšinga og gešlękna aftast ķ sķmaskrįnni ķ Gulu sķšunum og į žessum vef.

Sjįlfshjįlparhópar og stušningshópar eru ódżrar mešferšarleišir sem geta reynst sumum gagnlegar. Venjulega er um aš ręša 5-10 manna hóp sem hittist reglulega til aš ręša vandann og mišla rįšleggingum og stušningi. Öšrum fjölskyldumešlimum er oft bošiš aš sitja fundina og fagfólk er stundum fengiš til aš hafa yfirsżn meš umręšunni. 

Ašstoš viš fjölskyldur
Ofsakvķši getur lagst žungt į alla fjölskyldu žess sem af honum žjįist. Fólk finnur oft fyrir reiši, depurš og vanmįttarkennd yfir įstandi hins žjįša, finnst žaš gjarnan vera aš sligast undan žeirri auknu įbyrgš sem žaš žarf aš takast į hendur, og hefur jafnvel į tilfinningunni aš žaš sé aš einangrast félagslega. Fjölskyldumešlimir ęttu įvallt aš hvetja einstaklinginn til aš leita sér faglegrar hjįlpar, og ęttu auk žess aš leita rįša um hvernig žeir geti sjįlfir tekist best į viš vandann. Stundum getur žaš reynst fjölskyldunni hjįlplegt aš leita gagnkvęms skilnings og rįšlegginga hjį öšrum fjölskyldum sem eins er įstatt fyrir. 

Fjölskyldan getur fariš żmsar leišir til žess aš hjįlpa žeim sem žjįist af ofsakvķša. Hér į eftir fara nokkrar gagnlegar rįšleggingar. 

Hvaš žś ęttir aš gera ef einhver ķ fjölskyldunni žjįist af ofsakvķša

1.        Ekki gera rįš fyrir žvķ aš žś vitir best hvers einstaklingurinn žarfnast, spuršu hann/hana.

2.        Reyndu aš foršast óvęntar uppįkomur.

3.        Ekki reyna aš stjórna žvķ hversu hrašur batinn er, leyfšu viškomandi aš nį bata į eigin hraša. 

4.        Reyndu aš finna eitthvaš jįkvętt ķ öllu. Ef viškomandi fer hįlfa leiš aš settu marki, snżr til dęmis viš mišja vegu ķ kvikmyndahśs eša samkvęmi, skaltu lķta į žaš sem įrangur. Ekki lįta viškomandi finnast hann hafa brugšist vonum žķnum.

5.        Ekki aušvelda foršun. Hvettu einstaklinginn til aš taka eitt skref ķ įttina aš žvķ sem hann vill foršast. 

6.        Ekki fórna eigin lķfi og ala į gremju.

7.        Reyndu aš halda ró žinni žegar viškomandi fęr kvķšakast.

8.        Mundu aš žaš er ešlilegt aš žś hafir įhyggjur fyrir hönd viškomandi og sért ef til vill kvķšin(n).

9.        Sżndu žolgęši og skilning en sęttu žig ekki viš aš einstaklingurinn verši ósjįlfbjarga. 

10.     Segšu eitthvaš uppörvandi, eins og t.d.: ,,Žś getur gert žetta žótt žér lķši illa. Ég er stolt/ur af žér. Get ég gert eitthvaš fyrir žig? Andašu hęgt og rólega. Einbeittu žér aš staš og stund. Žaš eru ekki ašstęšurnar sem eru aš angra žig heldur hugsanir žķnar. Ég veit aš žér lķšur hręšilega, en žér er ekki hętta bśin. Žś er hugrökk/hugrakkur."

Ekki segja: ,,Slappašu nś af. Vertu róleg/ur. Ekki vera kvķšin/n. Žś hlżtur aš geta gert/prófaš žetta. Žś getur barist gegn žessu. Hvaš eigum viš aš gera nęst? Ekki lįta eins og fķfl. Žś veršur aš halda žetta śt. Svona, engan roluskap". 

 

Byggt į efni frį Gešheilbrigšisstofnun Bandarķkjanna

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.