Börn/Unglingar / Greinar

Įrįtta og žrįhyggja hjį börnum

Hvaš er įrįtta og žrįhyggja?

Ķ daglegu tali eru hugtökin įrįtta (compulsion) og žrįhyggja (obsession) oft notuš til aš lżsa undarlegri, óęskilegri eša óvišeigandi hegšun. Ef gert er óhóflega mikiš af einhverju, er sagt aš viškomandi sé meš įrįttu og ef sį hinn sami hugsar oft um eitthvaš er sagt aš hann sé meš žrįhyggju.

Mešal sįlfręšinga og gešlękna hafa hugtökin įrįtta og žrįhyggja tęknilega merkingu. Greiningin įrįttu-žrįhyggju röskun felur ekki eingöngu ķ sér aš viškomandi geri eitthvaš oftar en flestir ašrir eša hugsi um eitthvaš tiltekiš oftar en góšu hófi gegnir. Įrįtta-žrįhyggja felur ķ sér mun alvarlegra įstand en svo.

Įrįtta-žrįhyggja hefur nokkra sérstöšu mišaš viš ašra gešsjśkdóma. Ólķkt mörgum öšrum žį eru einkennin mjög lķk hjį börnum og fulloršnum, og allt aš 50% fulloršinna sjśklinga segja aš sjśkdómurinn hafi byrjaš strax į unga aldri (innan viš 5% fulloršinna meš ašra gešsjśkdóma (t.d. gešklofa) hafa einkenni um röskunina ķ ęsku). Žaš er samt ekki fyrr en į sķšustu įratugum sem athyglinni hefur veriš beint aš börnum og unglingum meš įrįttu-žrįhyggju. Rannsóknir į įrįttu-žrįhyggju röskun mešal barna og unglinga hafa žvķ aukist til muna į sķšustu įrum.

Hvaš einkennir įrįttu og žrjįhyggju hjį börnum?

Žaš er mjög mikilvęgt aš gera skżran greinarmun į ešlilegri įrįttuhegšun sem tilheyrir įkvešnum aldri og žroska barna og klķnķskri įrįttuhegšun sem einkennir börn meš įrįttu-žrįhyggju. Žaš er til dęmis algengt aš börn vilji fylgja įkvešinni rśtķnu įšur en fariš er aš sofa į kvöldin. Žaš er einnig algengt aš börn hafi gaman aš žvķ aš raša leikföngum sķnum į tiltekin hįtt. Žetta eru ekki dęmi um įrįttur sem žarf aš hafa įhyggjur af. Munurinn į ešlilegum įrįttum barna og klķnķskum įrįttum felst mešal annars ķ fernu:

Klķnķskar įrįttur er óhóflegar, ž.e.a.s. žęr vara lengur, taka lengri tķma.

Žaš er munur į žvķ um hvaš įrįtturnar snśast, žaš er t.d. óalgengt aš ešlileg börn hafi žvottaįrįttur.

Ešlilegar įrįttur hętta yfirleitt um 9 įra aldur.

Višbrögšin viš žvķ žegar rśtķnunni er raskaš eru mun ofsafengnari ef um er aš ręša klķnķska įrįttu heldur en ešlilega įrįttu.

Grundvallareinkenni įrįttu-žrįhyggju eru sķendurteknar og įgengar hugsanir og sķendurtekiš hegšanamynstur sem viršist žjóna einhverjum tilgangi, t.d. aš žvo sér. Žessi einkenni verša aš vera ķ slķkum męli aš žau dragi śr starfshęfni barnsins ķ daglegu lķfi. Mešal barna sem hafa įrįttu-žrįhyggju röskun er algengast aš žrįhyggja snśist um smit eša sżkingar. Algengasta tegnund įrįttu mešal barna er żmiss konar žrifnašur, žaš kemur ekki óvart žvķ įrįttur tengjast oftast žrįhyggjum. Ķ Töflu 1 mį sjį yfirlit yfir algeng einkenni um įrįttu-žrįhyggju hjį börnum. Žess ber aš geta aš sömu einkenni mį sjį hjį fulloršnum, eins og įšur kom fram er birtingarform žessarar röskunar mjög lķkt hjį börnum og fulloršnum.

Tafla 1. Algeng įrįttu-žrįhyggju einkenni mešal barna:

Algengar žrįhyggjur

Algengar įrįttur

Smit/sżkingar

Žvottur

Skaši į sjįlfum sér eša öšrum

Endurtekningar

Įrįsargirni

Athuganir

Kynferšislegar hugsanir

Snerta hluti

Rįšvendni/trśhneigš

Telja

Samhverfu-langanir

Raša

Žörf fyrir aš jįta eša segja frį

Hamstra

 

Bišja bęna

Samkvęmt rannsókn sem National Institute of Mental Health lét gera voru um 85% žeirra barna sem voru meš įrįttu-žrįhyggju meš žvottaįrįttur. Ef frį eru talin yngstu börnin leiddi žessi sama rannsókn ķ ljós aš mjög fįtķtt var aš börn hefšu annaš hvort einungis įrįttur eša einungis žrįhyggjur, ķ langflestum tilfellum voru žau bęši meš įrįttu og žrįhyggju. Yngstu börnin (6-8 įra) ķ rannsókninni skįru sig nokkuš śr hvaš žetta varšar. Žau greindu ekki frį neinum žrįhyggjum ķ tengslum viš įrįtturnar, žess ķ staš lżstu žau ómótstęšilegri löngun til aš haga sér eins og žau geršu.

Ķ fjölmörgum rannsóknum hefur komiš ķ ljós aš nęr undantekningalaust breytast einkenni įrįttu-žrįhyggju röskunar meš aldrinum. Žaš fyrsta sem foreldrar taka yfirleitt eftir er aš barniš athugar allar lęsingar vel og vandlega og hvort skśffur og skįpar séu lokašir. Žegar barniš eldist taka sķšan viš serimónķur sem snśast um aš raša, telja eša žrķfa. Slķkar įrįttur vara oft fram į fulloršinsįr. Mešal fulloršinna sjśklinga er athugunarįrįtta algengust.

Įhrif įrįttu og žrįhyggju į daglegt lķf barna

Įhrif įrįttu-žrįhyggju į lķf barns eru mjög mikil. Eftir žvķ sem serimónķur, sem barninu finnst aš verši aš framkvęma, verša flóknari žeim mun erfišara er fyrir börnin aš eiga ešlileg félagsleg samskipti viš vini og kunningja. Serimónķurnar geta lķka veriš mjög tķmafrekar žannig aš lķtill tķmi er eftir af deginum til aš sinna öšrum verkefnum. Hjį barni meš įrįttu-žrįhyggju geta einföldustu verkefni oršiš žeim ofviša. Barn meš athugunarįrįttu getur til dęmis veriš marga klukkutķma aš vinna stutt heimaverkefni, vegna žess aš svo mikill tķmi fer ķ aš aš athuga hvort allt sé rétt. Barn meš smit/sżkingaržrįhyggju getur įtt mjög erfitt meš aš opna huršir, taka ķ hönd annarra eša jafnvel aš rekast utan ķ annaš fólk, svo ekki sé talaš um aš nota almenningssalerni. Rapoport (1990) lżsir til dęmis sex įra dreng sem tók upp hluti meš olnbogunum - af ótta viš aš óhreinka hendurnar. Žegar drengurinn var rétt oršinn sjö įra žvoši hann sér um hendurnar aš mešaltali 35 sinnum į dag og snerti helst ekkert meš berum höndum. Ef hann snerti gleraugu sķn eša skó meš fingrunum, žżddi žaš margra mķnśtna handžvott meš brennandi heitu vatni og sterkri sįpu.

Hverjir fį įrįttu og žrįhyggju

Ķ fyrstu var įlitiš aš įrįtta-žrįhyggja vęri mjög sjaldgęf mešal barna. Bent hefur veriš į aš lķkleg skżring į žvķ sé tregša gešlękna/sįlfręšinga til aš greina börn meš įrįttu-žrįhyggju. Ķ danskri rannsókn kom til dęmis ķ ljós aš į tķmablinu frį 1970 til 1986 uppfylltu 1,33% barna sem lögš voru innį gešdeildir ķ Danmörku višurkennd greiningarvišmiš fyrir įrįttu-žrįhyggju. Einungis 13% žessara barna fengu greininguna. Flest börnin fengu greininguna barnataugaveiklun (neurosis infantalis) og ašlögunarröskun (maladjustment). Žeir sem stóšu aš rannsókninni benda į aš lķkleg skżring į žessari tregšu fagfólks til aš greina börn meš įrįttu-žrįhyggju megi rekja til žess aš batahorfur barna meš žessa greiningu voru almennt taldar frekar slakar. Nżlegar rannsóknir benda til aš um 0,5 til 1% barna žjįist af įrįttu og žrįhyggju.

Mešal drengja er algengt aš fyrstu einkenni įrįttu-žrįhyggju geri vart viš sig frį 7 til 10 įra en ekki fyrr en um kynžroska hjį stślkum. Drengir eru lķklegri en stślkur til žess aš eiga skyldmenni meš įrįttu-žrįhyggju eša Tourette heilkenni. Mešal fulloršinna er svipaš hlutfall karla og kvenna meš žessa röskun.

Hvernig er įrįtta og žrįhyggja greind hjį börnum?

Greining į įrįttu-žrįhyggju žarf aš fara eftir višurkenndu greiningarkerfi eins og DSM-IV eša ICD-10. Sömu greiningarvišmiš eru notuš fyrir börn og fulloršna.

Lķkt og meš ašrar gešręnar raskanir er mikill breytileiki mešal žeirra sem greinast meš įrįttu-žrįhyggju. Einkennin geta veriš gjörólķk milli einstaklinga og röskunin getur haft mismikil įhrif į lķf barnsins eftir žvķ hver į ķ hlut. Eitt barn getur til aš mynda haft žrįhyggjur sem snśast um óhreinindi eša sżkingar. Žaš er ekki óžekkt aš slķkt komi jafnvel ķ veg fyrir aš barniš borši (af ótta viš aš veikjast). Annaš barn getur hugsanlega veriš haldiš žeirri įrįttu aš snerta alla hluti. Sś mešferš sem žessi börn žurfa į aš halda žarf žvķ aš takast į viš gjörólķka hluti. Žvķ er naušsynlegt aš sįlfręšilegt mat sé eins nįkvęmt og ķtarlegt og mögulegt er. Žaš er forsenda žess aš mešferš verši markviss og įrangursrķk.

Ķ mati į įrįttu-žrįhyggju veršur aš taka fullt tillit til žess aš um samslįtt (comorbidity) viš ašrar raskanir gęti veriš um aš ręša. Sum börn sem greinast meš įrįttu-žrįhyggju, greinast jafnframt meš žunglyndi, félagsfęlni, athyglisbrest meš ofvirkni eša Tourette heilkenni. Samslįttur viš ašrar raskanir getur kallaš į ólķkar įherslur ķ mešferš.

Lķkt og meš ašrar gešraskanir sem hrjį börn er ekki eingöngu hęgt aš reiša sig į upplżsingar frį barninu, upplżsingar frį foreldrum og kennara verša einnig aš liggja fyrir. Nįkvęm greining į įrįttu-žrįhyggju getur til dęmis fališ ķ sér eftirfarandi:

Vištöl viš a.m.k. žrjį fulloršna sem umgangast barniš mikiš (foreldrar og kennari).

Lęknisskošun.

Stöšluš sįlfręšileg próf. Mjög mismunandi er hvaša próf er rétt aš leggja fyrir. Ef barniš į jafnframt viš nįmsöršugleika aš strķša er gott aš leggja fyrir greindarpróf og hęfnispróf. Żmis taugasįlfręšileg próf eru oft notuš sem og hegšunarlistar (t.d. CBCL).

Vištal viš barniš. Oftast er um aš ręša klķnķskt, óformlegt vištal. Stundum er žó notast viš stöšluš eša hįlfstöšluš vištöl (t.d. DIS-C greiningarvištališ og CYBOCS)

Bein athugun į hegšun barnsins.

Hvaš veldur įrįttu og žrįhyggju

Įrįtta og žrįhyggja orsakast vęntanlega eins og flest eša öll gešręn vandamįl af flóknu samspili arfgeršar og umhverfis. Žekking į žvķ samspili er enn sem komiš fremur tamörkuš. Žaš getur engu aš sķšur veriš gagnlegt aš benda į einstaka žręši ķ hinum flókna vef orsaka.

Arfgerš
Traustar vķsbendingar eru um aš erfšir skipti mįli ķ įrįttu og žrįhyggju. Fręšimenn eru jafnvel žeirrar skošunar aš erfšažįtturinn sé einfaldari hér en t.d. ķ gešklofa eša svokallašri tvķskautaröskun (fęrri gen). Žį hafa menn leitt lķkur aš mikilvęgi vissra taugabošefna svosem serótónķns og jafnvel dópamķns en įhrif žessara taugabošefna eru žekkt ķ sambandi viš žunglyndi (serótónķn) og gešklofa (dópamķn) og vitaš er aš lyf sem hafa įhrif į žessar raskanir hafa įhrif į žessi bošefni. Žį hafa komiš fram į allra sķšustu įrum hugmyndir um aš ķ vissum tilvikum kunni įrįtta og žrįhyggja af stafa af ónęmisvišbrögšum viš sżkingum. Žęr hugmyndir eru samt sem įšur enn sem komiš er hreinar vangaveltur. Enda žótt erfšažįttur sé tvķmęlalaust mikilvęgur ķ įrįttu og žrįhyggju mį ętla aš hann skapi fyrst og fremst skilyrši til žess aš vandinn žróist. Žvķ veršur aš skyggnast um vķšar.

Umhverfiš
Annar žrįšur ķ orsakavefnum viršist vera aš įrįttan višheldur sjįlfri sér ef svo mį segja. Manni dettur ķ hug aš hann hafi ekki slökkt į eldavélinni enda žótt hann sé nokkurn veginn viss um aš hann geri žaš alltaf. Hann finnur til vanlķšunar žar sem honum finnst ekki śtilokaš aš hann hafi gleymt žvķ ķ žetta skiptiš. Hann fer žvķ heim og athugar mįliš. Vanlķšunin hjašnar og honum lķšur betur um stund. Žetta eykur lķkurnar į žvķ aš aftur verši fariš heim žegar honum nś dettur ķ hug aš hann hafi e.t.v. ekki athugaš nógu vel alla takkana į eldavélinni eša gleymt aš lęsa į eftir sér žegar hann fór aftur śt. Léttirinn sem athöfnin veldur, a.m.k. tķmabundiš, festir hana ķ sessi sem višbrögš viš vanlķšan. Žessi hugmynd kemur fram ķ hinni svonefndu tveggjažįttakenningu um įrįttu og žrįhyggju.

Svo viršist sem pörun verši oft į milli įreita (hugsana, hluta) og t.d. ótta. Žetta žżšir aš žegar einstaklingurinn mętir įreitinu (óhreinindum, hugsun um smit) veršur hann hręddur eša finnur til óžęginda. Hann hlišrar sér hjį žessu meš žvķ t.d. aš žvo sér. Žvotturinn hefur tvenns konar afleišingar: 1) Hlišrunin styrkist ķ sessi eins og önnur hegšun sem hefur žęgilegar afleišingar ķ bili. 2) Óttinn viš įreitiš (óhreinindin) višhelst žar sem ekki er horfst ķ augu viš žaš nęgilega lengi til žess aš žaš slokkni į óttanum. Eins og sķšar veršur vikiš aš felst hefšbundin atferlismešferš viš įrįttu og žrįhyggju ķ žvķ aš koma ķ veg fyrir aš žetta tvennt višhaldi vandanum.

Żmsir sem eiga viš įrįttu og žrįhyggju aš strķša viršast ofmeta (ef svo mį segja) įbyrgš sķna į žvķ sem gerist eša kann aš gerast. Žeim finnst t.d. aš ef žeir aki fram hjį slösušum vegfaranda įn žess aš taka eftir honum beri žeir alla įbyrgš į dauša hans ef svo illa fęri aš hann kęmist ekki undir lęknishendur og dęi af žeim sökum. Žar af leišandi finnst žeim žeir vera knśnir til aš aka aftur og aftur śr vinnu og heim ef vera kynni aš einhver lęgi slasašur einhvers stašar į leišinni. Oft dregur śr žessari endurskošunarįrįttu ef fólk kemst ķ umhverfi žar sem skżrt er aš ašrir beri įbyrgšina. Benda mį į żmsar uppeldisašstęšur sem geta ališ į slķkri ofvaxinni įbyrgšarkennd. Ef allt žetta er dregiš saman mį segja aš įrįtta og žrįhyggja orsakist af flóknu samspili umhverfis og arfgeršar. Žar aš auki kann vęgi hinna żmsu žįtta aš vera breytilegt frį einu tilviki til annars.

Hvaša mešferš er hęgt aš veita?

Žvķ var lengi haldiš fram aš įrįtta-žrįhyggja vęri sį gešsjśkdómur sem einna erfišast var aš mešhöndla. Įstęšur žess mį lķklega rekja til žess aš sįlgreining og żmis konar gešlyf (psychotropic medicine) hafa ekki įhrif į įrįttu-žrįhyggju. Žaš var ekki fyrr en į sjötta įratugnum aš žetta višhorf fór aš breytast eša žegar var uppgötvaš aš hęgt vęri aš rįša nišurlögum į įrįttu-žrįhyggju meš atferlismótun. Fyrstu lyfin viš įrįttu-žrįhyggju komu fram stuttu sķšar. Nś til dags eru żmsar gagnlegar lękningar ķ boši fyrir fólk sem er haldiš įrįttu-žrįhyggju.

Żmis įlitamįl koma upp ķ mešferš barna meš įrįttu-žrįhyggju. Sumum žeirra er ekki svaraš meš rannsóknum, žess ķ staš snśast žau miklu frekar um žann ramma sem heilbrigšiskerfiš setur utan um mešferš sem veita mį fólki meš gešręna kvilla. March og félagar (1997) hafa tekiš saman rįšleggingar frį nokkrum af helstu sérfręšingum į žessu sviši um hvernig sé best aš standa aš mešferš fólks (žar meš tališ barna) meš įrįttu žrįhyggju. Žessar rįšleggingar verša ekki tķundašar hér, en allir žeir sem ętla aš veita barni meš įrįttu-žrįhyggju mešferš ęttu aš kynna sér žęr.

Hugręn atferlismešferš og lyfjamešferš hefur skilaš bestum įrangri ķ mešferš įrįttu og žrįhyggju hjį börnum og unglingum, lķkt og hjį fulloršnum. Algengustu lyfin sem eru notuš ķ žvķ skyni hafa ekki slęmar skammtķmaafleišingar. Enn sem komiš er liggja ekki fyrir nišurstöšur rannsókna žar sem langtķmaįhrif lyfjanna eru athuguš į börnum en žaš stendur til bóta meš yfirstandandi višamikilli rannsókn į žvķ sviši.

Hverjar eru batahorfur barna sem greinast meš įrįttu og žrįhyggju?

Į sķšari hluta nķunda įratugarins fjölgaši rannsóknum mjög mikiš į įrįttu-žrįhyggju röskun. Sjśkdómur sem įšur hafši veriš talinn afar sjaldgęfur var allt ķ einu oršinn sżnilegur. Almenningi jafnt sem fagfólki kom mjög į óvart hversu algeng žessi röskun var ķ raun og veru. Einn af fremstu rannsóknarmönnum į žessu sviši gekk meira aš segja svo langt aš tala um falinn faraldur.

Fólk sem įšur hafši lifaš meš röskunina įn žess aš fį nokkuš viš hana rįšiš gat nś allt ķ einu leitaš sér ašstošar. Hįvęrar raddir heyršust mešal žessa fólks aš žaš mundi ekki eftir sér öšruvķsi en meš įrįttur eša žrįhyggjur. Rannsakendur lögšu viš hlustirnar og fóru aš kanna hvort börn gętu einnig veriš meš įrįttu-žrįhyggju, en til žessa höfšu žeir tališ žaš įkaflega sjaldgęft. Meš įreišanlegri greiningarvišmišum og breyttum tķšaranda kom ķ ljós aš röskunin var algengari hjį börnum en ķ fyrstu var tališ.

Rannsóknir leiddu jafnframt ķ ljós aš heilbrigšiskerfiš hafši haft afskipti af žessum börnum en žau greind vitlaust. Įstęšuna megi rekja til tregšu fagfólks, ķ fyrsta lagi aš greina börn meš röskun og ķ annan staš aš greina röskun sem fęli ķ sér svo slęmar batahorfur. Nśna hefur aftur komiš ķ ljós aš hugmyndir manna um slęmar batahorfur įrįttu-žrįhyggju sjśklinga eru ekki lengur į rökum reistar. Sķendurteknar rannsóknir hafa sżnt aš meš hugręnni atferlismešferš, eša atferlismešferš, megi nį langvarandi bata ķ allt aš 70% tilvika. Hvernig hęgt er hjįlpa hinum 30% sem ekki fį bót meina sinna er veriš aš vinna aš af fullum krafti. Greiningin įrįttu-žrįhyggju röskun gefur žvķ alls ekki tilefni til eins mikillar svartsżni eins og įšur. Rannsóknir benda einnig til žess aš lyf sem hamla endurupptöku taugabošefnisins serótónķn eru mjög gagnleg.

Ęgir Mįr Žórisson BA ķ sįlfręši

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.