Börn/Unglingar / Greinar

Kynferšisleg misnotkun į börnum

Samkvęmt erlendum rannsóknum verša ķ kringum 20% stślkna og 10 til 15% drengja fyrir kynferšislegri misnotkun fyrir 18 įra aldur. Ef fólk grunar aš barn sé misnotaš kynferšislega ętti žaš tafarlaust aš tilkynna žaš yfirvöldum. Langtķmaįhrif kynferšislegrar misnotkunar eru langoftast skelfileg og žvķ fyrr sem brugšist er viš žeim mun betra. Kynferšisleg misnotkun į barni getur įtt sér staš innan fjölskyldu, frį hendi foreldri, stjśpforeldri, systkina eša öšrum ęttingjum eša žį utan heimilis, frį vini, nįgranna, barnfóstru, kennara eša ókunnugum. Ef barn veršur fyrir kynferšislegri misnotkun hefur žaš vķštęk įhrif į tilfinningar žess, hugsanir og hegšun. Ekkert barn er tilbśiš aš kljįst viš ...

Lesa nįnar

Einhverfa

Hvaš er einhverfa? Einhverfa er röskun ķ taugažroska sem hefur vķštęk įhrif į lķf fólks. Fólk meš einhverfu į oft erfitt meš aš tjį sig, žaš getur įtt ķ erfišleikum meš aš mynda tengsl viš ašra og bregst ekki alltaf į višeigandi hįtt viš żmsum įreitum ķ umhverfinu. Sumt fólk meš einhverfu getur tjįš sig og hefur ešlilega greind, ašrir lęra hugsanlega aldrei aš tala eša munu alltaf žjįst af miklum mįlhömlunum. Hegšun žeirra viršist einnig stundum vera mjög sérkennileg og įrįttukennd. Žótt fólk meš einhverfu beri ekki allt nįkvęmlega sömu einkenni žį eru nokkur grunnatriši sem eru oft sameiginleg. Ķ töflu 1 mį sjį samanburš į hegšun ešlilegs ungbarns og barns meš einhverfu. Tafla ...

Lesa nįnar

Kękir (kippir) og heilkenni Tourettes

Hvaš eru kękir? Kękir eša kippir eru ósjįlfrįšar, snöggar og endurteknar hreyfingar eša orš. Žeir eru hrašir en ekki taktfastir og vara oftast nęr ķ stuttan tķma. Kękir geta veriš allt frį ósjįlfrįšum hreyfingum ķ augnlokum (aš drepa tittlinga) eša andlitskippir til flóknari hreyfikękja og orša. Sumir kękir valda litlum vandręšum ķ daglegu lķf fólks og getur veriš erfitt aš koma auga į žį. Ašrir kękir geta veriš mjög alvarlegir og haft vķštęk įhrif į daglegt lķf fólks. Mį žar nefna kęki sem geta veriš mjög pķnlegir ķ félagslegum samskiptum eins og aš hreyta śt śr sér blótsyršum. Jóna Jóna er ķ 2. bekk og hefur įtt viš žann leišinlega löst aš strķša aš vera stöšugt aš snerta annaš fólk. Jafnvel...

Lesa nįnar

Heyrnarskeršing

Stundum er talaš um heyrnarskeršingu sem "ósżnilega fötlun". Vķst er um žaš aš fęstir skilja til fullnustu žau margslungnu vandamįl sem heyrnarskeršingu fylgja, enda erfitt fyrir fullheyrandi mann aš ķmynda sér tilveru įn hljóša. Žegar viš fęšingu erum viš böšuš ķ hljóšum. Ešlileg heyrn er forsenda žess aš viš lęrum aš tślka žessi hljóš, forsenda žess aš viš lęrum aš bśa til og skilja hin żmsu hljóštįkn sem smįm saman verša meginundirstaša tjįskipta - talaš mįl. Viš žjįlfum heyrnina til žess aš stjórna raddstyrk og framburši, til žess aš nema hęttumerki og til žess aš njóta umhverfisins. Tiltölulega lķtil heyrnarskeršing getur seinkaš mįlžroska og bjagaš tal barna. Vaxandi heyrnarskeršing į fulloršinsald...

Lesa nįnar

Ašskilnašarkvķši

Hvaš er ašskilnašarkvķši? Fjöldi barna hręšist žaš aš vera ķ burtu frį foreldrum sķnum eša heimili. Megineinkenni ašskilnašarkvķša er mikill kvķši eša tilfinningalegt uppnįm viš raunverulegan eša yfirvofandi ašskilnaš frį sķnum nįnustu eša viš aš fara heiman frį sér. Barn meš ašskilnašarkvķša sżnir żmsa hegšun til aš foršast žennan ašskilnaš. Žessari foršunarhegšun mį skipta ķ žrjį flokka eftir alvarleika: Vęg hegšun getur t.d. fališ ķ sér aš barn vilji aš alltaf sé hęgt aš nį ķ foreldra žess ķ sķma mešan žaš er ķ skóla eša hjį vinum. Einnig gęti barn sżnt hik viš aš fara śt, seinagang viš morgunverkin og sķendurteknar spurningar um daglegt skipulag. Mišlungs alvarleg foršunarhegšun gęti t.d...

Lesa nįnar

Įrįtta og žrįhyggja hjį börnum

Hvaš er įrįtta og žrįhyggja? Ķ daglegu tali eru hugtökin įrįtta (compulsion) og žrįhyggja (obsession) oft notuš til aš lżsa undarlegri, óęskilegri eša óvišeigandi hegšun. Ef gert er óhóflega mikiš af einhverju, er sagt aš viškomandi sé meš įrįttu og ef sį hinn sami hugsar oft um eitthvaš er sagt aš hann sé meš žrįhyggju. Mešal sįlfręšinga og gešlękna hafa hugtökin įrįtta og žrįhyggja tęknilega merkingu. Greiningin įrįttu-žrįhyggju röskun felur ekki eingöngu ķ sér aš viškomandi geri eitthvaš oftar en flestir ašrir eša hugsi um eitthvaš tiltekiš oftar en góšu hófi gegnir. Įrįtta-žrįhyggja felur ķ sér mun alvarlegra įstand en svo. Įrįtta-žrįhyggja hefur nokkra sérstöšu mišaš viš ašra gešsjśkdóma. Ó...

Lesa nįnar

Fyrri sķša          Nęsta sķša

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.