Mešferš / Greinar

Sįlfręšileg mešferš

Hvaš er mešferš viš gešręnum vandkvęšum?

Margvķsleg mešferšarśrręši eru fyrir hendi hérlendis viš ólķkum gešröskunum. Gróflega mį skipta žessum mešferšarśrręšum ķ tvennt: Vištalsmešferš og lyfjamešferš.

Lyfjamešferš er fyrst og fremst ķ höndum gešlękna og heimilislękna. Sumir gešlęknar veita einnig vištalsmešferš en žaš er mismunandi hvort aš um markvissa mešferš sé aš ręša eša hvort įherslan sé į stušningsvištöl. Sįlfręšingar og sumir félagsrįšgjafar veita markvissa vištalsmešferš en žó eru įherslurnar mismunandi eins og kemur fram hér aš nešan.

Hvenęr ber manni aš leita sér ašstošar?

Hvenęr er rétti tķminn til žess aš leita sér ašstošar fagfólks viš gešręnum vandamįlum og öšrum vandkvęšum? Žetta er erfiš spurning og viš henni er ekkert einfalt svar. Ķ mörgum tilfellum er svariš boršliggjandi s.s. žegar um er aš ręša alvarlegt žunglyndi, gešhvörf (mania), gešklofi eša sjįlfsvķgshugleišingar. Nś er žaš samt svo aš viš upplifum öll einhverskonar žjįningar, įföll eša erfišleika ķ lķfinu sem hluti af žvķ aš vera til. Žetta geta veriš įföll į borš viš skilnaš, fjįrhagserfišleikar, įstvinamissir eša einmannaleiki. Žessum įföllum fylgir oft žunglyndi sem hęgt er aš greina meš klķnķskum vištölum og sįlfręšilegum prófum. Ķ slķkum tilfellum getur veriš naušsynlegt aš leita sér faghjįlpar en ķ sumum tilfellum nęgir aš leita eftir stušningi og trausti hjį vinum og ęttingjum. Einnig er hęgt aš fį stušning hjį sjįlfshjįlparsamtökum (t.d. AA samtökin) en mešlimir slķkra samtaka eiga oft viš sama vandamįliš aš strķša eša hafa nįš bata og geta žvķ deilt reynslu sinni og žekkingu meš öšrum. Stęrsti kosturinn viš slķk samtök er sį aš fólk hjįlpar öšrum um leiš og žaš hjįlpar sjįlfum sér. Aftur į móti er mjög mikilvęgt aš geta leitaš til sérfręšinga žar sem žeir bśa yfir reynslu og fręšilegri žekkingu į gešröskunum. Žį er mikilvęgur kostur aš fagfólk stendur fyrir utan vina- og ęttingjahópinn og eru žvķ "hlutlausari" žegar sjónum er beint aš persónulegum vandamįlum.

Margir halda žvķ fram aš žaš hafi neikvęš įhrif į batahorfur žegar fólk fer ķ žaš hlutverk aš leika "sjśkling" og bķšur eftir lękningu ķ staš žess aš takast sjįlft į viš vandamįl sķn. Enda bendir margt til žess aš hęgt sé aš nį góšum įrangri ef reynt er aš kljįst viš vandamįlin af eigin rammleik. Žegar sś įkvöršun er tekin aš gera eitthvaš ķ mįlunum, hvort sem žaš er aš byrja aš stunda lķkamsrękt eša félagslķf, getur žaš haft heilmikiš aš segja fyrir bętta lķšan. Žaš er ljóst aš virk žįtttaka viškomandi gegn vandamįlinu og įbyrgš hans į žvķ hefur mikiš um žaš aš segja hversu vel tekst til og į žaš bęši viš sįlfręšilega mešferš og lyfjamešferš.

Engu aš sķšur er mikilvęgt aš sįlręn eša gešręn vandkvęši séu tekin alvarlega bęši af einstaklingnum sjįlfum og öllum žeim sem standa honum nęrri. Mį žar nefna ašstandendur sem horfa upp į fjölskyldmešlim ķ alvarlegu žunglyndi žar sem hann einangrar sig og sżnir einkennilega hegšun. Slķk hegšun krefst žess aš eitthvaš sé gert ķ mįlinu og žį annaš hvort aš hvetja viškomandi til aš panta sér tķma hjį fagašila eša hafa samband viš fagašila ef sį hinn sami telur sig ekki geta eša žurfa aš gera eitthvaš ķ sķnum mįlum.

Hvaša mešferš hentar mér?

Ef įkvešiš er aš leita sér ašstošar žį er žaš spurning hvaša mešferš henti best. Ef borin er saman sįlfręšileg mešferš og lyfjamešferš er erfitt aš segja til um hvort sé betra viš hverju. Bęši lyfjamešferš og sįlfręšileg mešferš hafa reynst įrangursrķkar viš fjölbreytilegum gešröskunum. Aš sjįlfsögšu er lyfjamešferš betri en sįlfręšileg viš įkvešnum röskunum, eins og gešklofa og gešhvörfum, en sįlfręšileg mešferš hefur reynst vera įrangursrķk viš żmsum kvķšaröskunum, fęlni og hegšunarvandamįlum. Aš auki hefur žaš gefiš góša raun aš beita sįlfręšilegri mešferš samfara lyfjamešferš.

Almennt mį segja aš kostur lyfjamešferšar felist ķ žvķ hversu aušvelt er aš nżta sér hana. Į hinn bóginn žarf oft mikla reynslu og žekkingu til aš geta stundaš tiltekna sįlfręšimešferš. Aš auki žarf skjólstęšingur oft aš sinna heimaverkefnum sem sįlfręšingurinn setur honum fyrir og žarf einnig oft aš ganga ķ gegnum erfiša mešferš ķ kjölfariš (t.d. mešferš viš fęlni og įrįttu og žrįhyggju). Žaš sem mį telja sįlfręšimešferš til tekna er aš langtķmaįrangur hennar umfram lyfjamešferš er oft betri, hśn stendur styttra yfir og neikvęšar aukverkanir eru fįtķšar. Einnig hefur sįlfręšimešferš oft jįkvęšar afleišingar ķ för meš sér žar sem fólk lęrir slökun, fer aš stunda lķkamsrękt og lęrir ašferšir til aš fįst viš erfišar og streituvaldandi ašstęšur.

Įrangur lyfjamešferšar er vel stašfestur viš gešręnum vandkvęšum į borš viš gešklofa og gešhvörf. Samfara allri lyfjamešferš viš slķkum röskunum er naušsynlegt aš vinna nįiš meš ašstandendum sjśklings meš fręšslu um sjśkdóminn og hvernig sé best aš umgangast hann.

Sįlfręšileg mešferš

Ķ sįlfręšilegri mešferš viš gešröskun eru sįlręn vandkvęši mešhöndluš ķ gegnum samtöl, ęfingar og rįšleggingar fagfólks. Žekktar sįlfręšilegar mešferšir eru:

· Sįlgreining (psychoanlysis)

· Dżnamķsk mešferš (psychodynamic therapy)

· Hśmanķsk mešferš (humanistic therapy)

· Atferlismešferš (behavior therapy)

· Hugręn atferlismešferš (cognitive-behavioral therapy)

· Hópmešferš (group therapy)

· Fjölskyldu- og hjónabandsmešferš (family and couples therapy)

· Blönduš mešferš (eclectiscism)

Sįlgreining

Sigurjón Björnsson, sįlfręšingur

Eins og margir vita į sįlkönnun rętur aš rekja til Sigmunds Freuds. Kenningar hans og lękningaašferšir mótušust į įrabilinu 1895-1923 og eru žvķ komnar allmjög til įra sinna. Bęši į mešan Freud var lķfs (d. 1939) og eins sķšar hafa sumir fylgismanna hans gert vissar breytingar, komiš meš višbętur eša nżjar śtfęrslur į kenningum hans, en engu aš sķšur haldiš sig viš öll höfušatriši kenninganna. Kenningar Freuds og mešferšartękni meš įoršnum breytingum nefnast hefšbundin eša klassķsk sįlkönnun. Hins vegar varš žaš tiltölulega snemma į ferli Freuds - og sś žróun hefur haldiš įfram sķšan - aš żmsir fręšimenn sem byggšu žó ķ mörgum höfušatrišum į kenningum Freuds viku frį žeim ķ veigamiklum greinum. Žannig uršu til nokkrir skólar kenninga utan hinnar hefšbundnu sįlkönnunar. Nokkuš hefur veriš deilt um hvort öll žau frįvik eigi aš bera sįlkönnunarnafniš, en allir eru aš ég hygg sammįla um aš yfirheitiš aflręn sįlfręši skuli nį til žeirra allra, t.a.m til ašgreiningar frį atferlissįlarfręši, sem er allmjög annars ešlis.

Hér į eftir veršur rętt um nokkur meginatriši ķ kenningum og sķšan um meginatriši ķ mešferš.

Dulvituš aflręn fyrirbęri

Einn af hornsteinum sįlkönnunar er sś kenning aš sįlarlķf mannsins sé meira en žaš sem honum er mešvitaš. Mikill hluti žess er žess ešlis aš mašurinn į ekki beinan og millilišalausan ašgang aš žvķ. Žaš er dulvitaš. Mjög margt śr reynslu manns, einkum bernskureynsla, er žannig huliš og djśpt grafiš. Ekki myndi žetta skipta mįli fyrir hegšan manns og lķšan, ef žessi dulvitund vęri ekki jafnframt virk. Žvķ hefur veriš talaš um aflręna dulvitund. Dulvituš fyrirbęri hafa įhrif į lķšan manns og hegšun įn žess aš hann geri sér grein fyrir, móta jafnvel heil hegšunarmynstur, sem viš getum lķtiš stjórnaš og vitum ekki hvernig į stendur. Jafnvel sektarkennd getur veriš dulvituš og birst ķ hinum undarlegustu myndum.

Löggengi fyrirbęra

Kenning um dulvituš sįlręn fyrirbęri vęri gagnslķtil, ef henni fylgdi ekki kenning um rökręnt samhengi allra sįlręnna fyrirbęra. Žetta nefnist löggengi. Sįlarlķfiš er samkvęmt žessari tilgįtu engin undantekning frį öšrum nįttśrufyrirbęrum. Allt sem žar gerist veršur rakiš til orsaka, enda žótt orsakasambandiš kunni oft aš vera flókiš og margžętt. Žetta hefur raunar stundum valdiš nokkrum misskilningi. Žó aš rekja megi allt ķ hegšun manns til orsaka, er aušvitaš ekki žar meš sagt aš żmiss konar ytri atburšir sem hafa įhrif į mann geti ekki veriš tilviljunarkenndir. Svo hlżtur vitaskuld aš vera.

En žegar žessi tvö atriši eru tekin saman - dulvitund og löggengi - er ljóst aš žau eru mikilvęgasti grundvöllur aflręnnar sįlfręši, bęši hvaš varšar kenningar og mešferš.

Freud kom meš mörg dęmi žess ķ bókum sķnum, t.a.m. ķ Sįlsżkisfręši daglegs lķfs og Fyndni og tengsl hennar viš dulvitundina, aš mismęli żmiss konar og mistök sem fólki veršur "óvart" į eru ekki tilviljunarkennd, heldur lżsa žau dulvitašri hugsun sem žrengir sér ķ gegn į móti vilja einstaklingsins. Hér eru tvö dęmi:

Žegar prófessor einn tók viš embętti flutti hann hįtķšlegan upphafsfyrirlestur eins og įšur var sišur vķša ķ evrópskum hįskólum. Ķ fyrirlestrinum varš honum į eftirfarandi mismęli: "Ich bin nicht geneigt (ķ staš geeignet) die Verdienste meines sehr geschatzen Vorgangers zu schildern" (Ég hef ekki löngun til (ķ staš: ég er ekki hęfur til) aš lżsa veršleikum hins mikilhęfa forvera mķns).

Kona ein sem talin var bżsna stjórnsöm į heimili sķnu var aš segja frį heimsókn eiginmanns sķns til lęknis. Žar var um aš ręša hvort eiginmašurinn žyrfti aš fį sérstakt mataręši. "Nei," sagši konan, "hann mį borša allt sem ég vil."

Togstreituhugtakiš

Togstreituhugtakiš styšst viš žį kenningu aš sįlarlķfiš sé orkusvęši. Freud talaši um orku sem sprettur upp einhvers stašar inni ķ lķfverunni - hvataorku. Žessi orka leitar sér śtrįsar ķ atferli. Hlutverk sįlarlķfsins er aš verulegu leyti aš dreifa žessari orku, umbreyta henni ķ samfélagslega višurkennt form. Vegna žessarar orkukenningar er talaš um aflręna sįlfręši. Jafnframt žessu teljast flestar sįlkönnunarkenningar til svokallašra spennufallskenninga, ž.e. aš markmišiš sé aš lękka orkuspennu viš śtrįs hennar. Nś er um margvķslega orkustrauma aš ręša; mismunandi geršar, mismikiš umbreytta eša frumstęša. Allir žessir orkustraumar innihalda hugsun, auk tilfinninga, og birtist hśn ķ hugarflugi, draumum o.fl. Milli žessara strauma, sem kunna aš hafa ólķk markmiš, verša hęglega įrekstrar sem einstaklingurinn upplifir sem kvķša, hręšslu eša žeir geta komiš fram ķ sjśklegum einkennum eša vanlķšan żmiss konar. Hlutverk mešferšar er aš stórum hluta ķ žvķ fólgiš aš ašstoša hinn stjórnandi hluta sįlarlķfsins (sjįlfiš) viš aš leysa žessa įrekstra eša togstreitu og greiša žannig fyrir ešlilegri og žroskašri orkuśtrįs. Til žess žurfa įrekstrarnir aš verša mešvitašir, svo aš einstaklingurinn geti skošaš žį, unniš śr žeim og tekiš afstöšu til žeirra.

Žess mį geta ķ lokin aš nokkur vandi er į höndum um žżšingu į fyrirbęrinu dulvituš togstreita. Sumir hafa notaš oršiš duld (t.a.m. Ödipśsarduld) en ašrir kjósa aš nota oršiš gešflękja. Ekkert žessara hugtaka (togstreita, įrekstur, duld, flękja) nęr til fullnustu žvķ sem įtt er viš.

Mikilvęgi bernskunnar

Freud hélt alla tķš fast viš hiš svonefnda žróunarlega višhorf. Hann taldi aš alla aflręna og dulvitaša togstreitu sem taugaveiklun fulloršinna endurspeglar mętta rekja til atburša ķ bernsku, ķmyndašra eša raunverulegra. Einmitt vegna žess hve sįlarlķfiš var žį vanžroska og vanmįttugt, sukku žeir fljótt ķ dulvitund og héldu žar įfram aš beita įhrifum sķnum. Enda žótt enginn neiti mikilvęgi bernskunnar halda żmsir žvķ fram aš atburšir į fulloršinsįrum geti haft svipašašar afleišingar og jafnvel hugsun um framtķšina einnig (Jung).

Gerš sįlarlķfsins

Til eru kenningar sem taka ekki afstöšu til formgeršar sįlarlķfsins og lįta jafnvel sem hśn sé engin. Svo er žvķ ekki fariš um aflręna sįlfręši. Allar kenningar af žvķ tagi leggja rķka įherslu į aš lżsa formgerš sįlarlķfsins og eiga mikinn fjölda hugtaka yfir žaš efnissviš. Žar var Freud fremstur ķ flokki meš žrķskiptinguna sjįlf, žaš og yfirsjįlf įsamt fjölda undirhugtaka. Öll kenningaleg og tęknileg umfjöllun styšst mjög verulega viš formgeršarhugtök og er lķtt hugsanleg įn žeirra.

Hér er ekki unnt aš ręša um žaš stóra efnissviš sem heyrir undir formgerš sįlarlķfsins eša hvernig žau formgeršarhugtök eru notuš ķ kenningum og starfi. Til žess aš lesandinn įtti sig lķtillega į žessu efni veršur žó birt mynd žar sem Freud reyndi aš sżna hugsanlega afstöšu žessara žriggja kerfa, sjįlfs, žašs og yfirsjįlfs, hvers til annars og hlutdeild dulvitundar.

Mešferš

Nś veršur rętt um nokkur grundvallaratriši og einkenni į mešferš samkvęmt kenningum sįlkönnunar. Rétt er aš taka fram aš mešferš af žessu tagi hentar alls ekki öllum sem viš gešręn vandamįl eiga aš etja. Gešveikir einstaklingar og fólk sem haldiš er įberandi tilhneigingum til gešvillu, svo og greindarskert fólk eša fólk sem er skert tilfinningalega af vefręnum orsökum, er sjaldnast mešhöndlanlegt meš žessum ašferšum, nema žeim sé žį verulega breytt, eins og raunar er stundum gert. Sęmilega vel gefiš fólk sem haldiš er żmiss konar einkennum taugaveiklunar eša skapgeršartruflunum getur hins vegar haft gott gagn af žessari mešferš, einkum ef žaš er ekki komiš yfir mišjan aldur (20-50 įra) og bżr viš sęmilegar ytri ašstęšur. Hins vegar er žessi mešferš tķmafrek og žvķ dżr og sjaldan rįšlögš nema ólķklegt sé aš önnur einfaldari og kostnašarminni rįš dugi.

Nįlgun

Mešferšin einkennist af žvķ aš vera einkamešferš og byggist einvöršungu į vištölum. Žaš er skjólstęšingurinn sem segir frį sjįlfum sér og vandkvęšum sķnum og er lįtinn frjįls aš žvķ hvern hįtt hann hefur į frįsögn sinni. Žessi frjįlsa frįsögn er talin naušsynleg af a.m.k. žremur įstęšum: 1) Meš žvķ móti birtist persónuleiki mannsins best. 2) Reynsluheimur hans opnast betur en ella. 3) Hann nįlgast betur hin dulvitušu togstreitusvęši sįlarlķfsins.

Žessar žrjįr įstęšur eru leiddar af kenningunni um dulvitaša togstreitu. Žaš sem žannig er dulvitaš leitar įvallt śtrįsar ķ einni eša annarri mynd. Ef frįsögnin er sem frjįlsust eru taldar mestar lķkur į žvķ aš einhverjir angar hins dulvitaša skjóti upp kollinum og geti leitt lęknandann į sporiš aš undirrót vandkvęšanna.

Efnivišur

Efnivišur mešferšarinnar er allt žaš sem skjólstęšingurinn birtir af sjįlfum sér ķ mešferšartķmunum. Athuga ber aš sjaldnast er leitaš eftir öšru efni, t.a.m. frį maka, skyldfólki eša öšrum. Flestir eru žeirrar skošunar aš žaš trufli fremur mešferšina en geri henni gagn. Hins vegar er ekkert viš žvķ aš segja ef skjólstęšingurinn sjįlfur leitar stašfestingar į endurminningum sķnum, telji hann žess žörf. Ķ flestum tilvikum mį greina efniviš ķ žrennt. Venjulegast fer mest fyrir upprifjunum, frįsögnum śr fortķš og nśtķš, af samskiptum viš ašra og horfi til sjįlfs sķn. Mismunandi er hversu hugarflug og dagdraumar skipa mikiš rśm. Oft getur veriš djśpt į žeim ķ mešferš. Draumar eru oft mikilvęgir. En į sama hįtt er afar einstaklingsbundiš hversu mikill žįttur žeir verša ķ mešferš. Stundum koma žeir naumast fyrir. Ķ öšrum tilvikum er mešferšin nįnast borin uppi af draumum.

Tękni

Bein frįsögn skjólstęšingsins er einungis yfirborš žess sem hann er ķ raun og veru aš segja. Žannig er žaš raunar oft ķ daglegu lķfi og venjulegum samręšum fólks. Undir yfirboršinu felast margvķsleg skilaboš sem glöggur hlustandi getur lesiš ķ. Ķ öllu žvķ sem skjólstęšingurinn segir felst meira en ein merking. Hin dżpri merking skilst jafnan best žegar ekki er einungis hlustaš į žaš sem skjólstęšingurinn er aš segja, heldur einnig ķ hvaša röš frįsagnirnar koma, žagnir, raddblę, svipbrigši, hreyfingar og hvašeina žaš sem frįsögninni fylgir. Gaumgęfilegur "lestur" af žessu tagi į aš leiša til žess aš hin innri veröld skjólstęšingsins tekur aš rķsa fyrir sjónum lęknandans. Hann tekur aš skynja lķf hans, nįnast upplifa žaš. Žetta er nokkuš einkennileg reynsla fyrir lęknandann og er erfitt aš lżsa henni svo aš gagn sé aš. En ķ raun er žar aš finna lykilinn aš skilningi hans į skjólstęšingnum. Į žvķ hvķla ķ raun ašgeršir eins og "tślkun" og "endurbygging".

Meš "tślkun" er įtt viš einstakar skżringartilraunir lęknandans. Hann reynir žannig aš mišla nżrri eša dżpri merkingu til skjólstęšingsins į žvķ sem hann segir. Tślkanir geta veriš af żmsu tagi, svo sem spurningar, tilgįtur eša stašhęfingar. Žrennt er mjög mikilvęgt viš tślkun: 1) Aš hśn sé įvallt dregin af frįsögn skjólstęšingsins, en ekki af kenningum. 2) Aš hśn sé rétt tķmasett. 3) Aš hśn sé af réttri dżpt. Leikni ķ réttri notkun tślkana ręšst af žvķ hversu mikla alśš lęknandinn hefur lagt viš "lestur" skjólstęšingsins og upplifun sķna af honum.

Meš "endurbyggingu" er įtt viš mun yfirgripsmeiri skżringar en ķ tślkun. Segja mį aš eitt af markmišum mešferšar sé aš skjólstęšingurinn sjįi ęviferil sinn ķ nokkuš nżju ljósi viš žaš aš lišnir atburšir, samhengi žeirra og afleišingar er oršiš honum mešvitaš, svo og dżpri skilningur sem hann hefur öšlast į ešli og įhrifum mikilvęgustu samskipta. Į seinni stigum mešferšar getur veriš ęskilegt - žó aš žess sé sķšur en svo alltaf žörf - aš fara yfir žessa hluti meš skjólstęšingnum og draga žį saman, svo aš sį skilningur sem hann hefur öšlast verši honum ljósari og festist betur.

Ķ sįlkönnunarmešferš er gjarnan haft į orši aš lęknandinn eigi framar öšru aš vera móttökutęki fyrir žaš sem frį skjólstęšingnum kemur. Žetta er aš vissu leyti rétt. Eitt af mikilvęgari hlutverkum lęknandans er einmitt aš vera góšur, žolinmóšur og nęrgętinn hlustandi. Žęr ašstęšur kunna aš koma upp aš hann geri lķtiš annaš, jafnvel langtķmum saman. En žį er lķka jafnmikilvęgt aš hann sé ekki óvirkur hlustandi, heldur vakandi, įhugasamur og nęmur. Hann er einnig móttökutęki aš žvķ leytinu aš hann lętur yfirleitt skjólstęšinginn velja umręšuefniš og beitir aldrei neinu valdboši. Hlutlęgni er sömuleišis mikilvęgt atriši, ž.e. aš leggja aldrei dóm į žaš sem skjólstęšingurinn segir, yfirvega žaš įvallt eftir žvķ sem hęgt er af óbrenglašri dómgreind og žeirri faglegu žekkingu sem hann hefur yfir aš rįša. Žessu žarf svo aš fylgja hlutleysi - sem tekur til žess aš lęknandinn gętir žess aš lįta sķnar eigin tilfinningar hafa sem minnst įhrif į skilning sinn į skjólstęšingnum.

Žessar reglur hafa einnig annaš markmiš, ž.e. aš aušvelda skjólstęšingnum aš varpa tilfinningatengslum sķnum viš lykilpersónur ķ lķfi sķnu yfir į lęknandann og upplifa žau ķ tengslum sķnum viš hann. Vegna hlutleysis sķns getur hann oršiš sem óskrifaš blaš sem skjólstęšingurinn getur ritaš hvaš sem er į. Žetta er nefnt gagnśš og er śrvinnsla gagnśšar einmitt talin eitt af kennimerkjum sįlkönnunar.

Vera mį aš žessi hlutlausa og óvirka afstaša lęknandans til skjólstęšings sķns žyki fremur kuldalegt og gerilsneytt višhorf, og svo vęri raunar ef ekki kęmi til višbótar žaš sem viš köllum ašild og samśšarskilning. Žrįtt fyrir móttökuhlutverk, hlutlęgni og hlutleysi žarf lęknandinn engu aš sķšur aš vera virkur žįtttakandi ķ hinu innra lķfi skjólstęšings sķns og vera fęr um aš sżna ešlilega hlżju og innlifun. En žarna er vissulega žröng og varasöm sigling milli skers og bįru og veltur į mestu aš lęknandinn žekki sjįlfan sig vel og hafi fulla stjórn į tilfinningum sķnum. Žaš er ķ rauninni į mótum žessara strauma sem mešferš veršur fullt eins mikiš list og vķsindi og žvķ erfitt aš fella hana alla undir fastar reglur. Og hér er žaš einnig sem greinir į milli hins verulega góša lęknanda og hins sem einungis er ķ mešallagi.

Dżnamķsk mešferš

Žessi mešferš spratt upp śr kenningum Sigmunds Freuds um persónuleikann. Samkvęmt kenningu hans er hęgt aš rekja sįlręn vandamįl til óleystra žroskavandamįla ķ bernsku. Rót žessara vandamįla liggur žvķ ķ togstreitu į milli ómešvitašra hvata og langana einstaklings og žeirra takmarka sem samfélag og foreldrar setja til žess aš hamla framgangi slķkra hvata. Žessi togstreita veldur sķšan taugaveiklun og gešręnum vandkvęšum į fulloršinsįrum. Nś til dags eru fįir sįlfręšingar eša gešlęknar innan žessa skóla sem byggja mešferš sķna eingöngu į kenningum Freuds. Mešferš žeirra byggir samt sem įšur į žeirri forsendu aš undirliggjandi vandamįl liggji į bak viš žau sjśkdómseinkenni sem birtast į yfirboršinu. Žessi undirliggjandi vandamįl eru talin vera brengluš tengslamyndun viš foreldra ķ bernsku eša ófullnęgjandi uppvaxtarskilyrši.

Žessi mešferš felst ķ samtölum viš fólk žar sem markmišiš er aš gera fólk mešvitaš um hvernig ęskan hefur markaš spor sķn į persónuleika žeirra og hvernig žaš kemur fram ķ daglegu lķfi žeirra og ķ samskiptum viš annaš fólk. Ef slķkt innsęi er til stašar getur žaš hjįlpaš fólki viš aš fįst viš vandamįl sķn og komiš ķ veg fyrir įkvešiš hegšunarmynstur sem fólk hefur tekiš upp. Ķ leišinni getur aukinn skilningur į rótum vandans gefiš įkvešiš frelsi gagnvart sjįlfum sér og umhverfinu ķ kring. Dżnamķsk mešferš er ólķk sįlgreiningu ķ žvķ aš hśn stendur oftast yfir ķ styttri tķma (oftast nokkra mįnuši). Sįlgreining getur hinsvegar stašiš yfir ķ mörg įr meš reglulegum vištölum einu sinni eša oftar ķ viku.

Hśmanķsk mešferš

Hśmanķsk mešferš įtti upphaf sitt aš rekja til seinni hluta sjötta įratugarins og įtti aš vera andsvar viš žeirri neikvęšu sżn į mannlegt ešli sem kom fram ķ kenningum Freuds og ķ kenningum atferlissinna. Forsenda mannśšarsįlfręši er trś į gott ešli mannsins. Žetta góša ešli getur žó breyst ef umhverfiš er heftandi og ómannśšlegt. Žessi mešferšarnįlgun svipar til dżnamķskrar mešferšar aš žvķ leyti aš hęgt er aš rekja vandamįl ķ nśtķšinni til neikvęšra atburša ķ bernsku eins og skort į įstrķki eša įfengisdrykkju foreldra o.s.frv. Hśn sker sig frį dżnamķskri mešferš ķ žvķ aš žaš er frekar lögš įhersla į žaš hvernig einstaklingurinn upplifir "hér og nś" heldur en fortķšina.

Skjólstęšingurinn sjįlfur ber įbyrgš į įkvöršunartöku um mįlefnin sem tekin eru fyrir ķ mešferš en mešferšarašilinn reynir aš foršast aš taka žessa įbyrgš į sķnar heršar. Hann reynir aš vera til stašar og spegla skošanir, vęntingar og tilfinningar skjólstęšings. Žessi afstaša mešferšarašila į aš hjįlpa skjólstęšingi til žess aš verša hamingjusamur og aš hann geti nżtt sķna möguleika til hins żtrasta.

Tiltölulega fįir sįlfręšingar og gešlęknar stunda mešferš sem byggir eingöngu į kenningum mannśšarsįlfręšinnar. Žess ber žó aš geta aš įhrifa mannśšarsįlfręši gętir mjög vķša og vissir žęttir śr žessari mešferš hafa veriš teknir upp af sįlfręšingum/gešlęknum sem ašhyllast ašra hugmyndafręši.

Atferlismešferš

Eirķkur Örn Arnarson, sįlfręšingur

Įriš 1913 birti bandarķski sįlfręšingurinn J.B. Watson grein sem nefndist Sįlfręši frį sjónarhóli atferlisfręšingsins og er gjarnan vitnaš til hennar sem stefnuyfirlżsingar atferlisskólans. Grein žessi markaši afstöšu atferlisfręšinga til sįlfręši. Samkvęmt skilgreiningu Watsons įtti sįlfręšin aš vera hlutlęg hlišargrein raunvķsinda. Hann leit svo į aš skoša bęri sżnilega hegšun fremur en aš fylgjast meš "hinum innri manni". Watson var žeirrar skošunar aš umhverfiš, fremur en erfšir, ešlishvöt eša gušleg forsjį, įkvöršušu hegšun mannsins. Nś eru flestir žeirrar skošunar aš atferlisstefna Watsons hafi veriš fullróttęk og rannsóknir hafa ekki rennt stošum undir skošanir hans aš öllu leyti. Engu aš sķšur hafa hugmyndir ķ anda Watsons haft vķštęk įhrif į skilning manna į žvķ hvernig rannsaka beri manninn og hvernig hęgt sé aš breyta hugsun hans og hįttum. Fręšilegur bśningur žessa sjónarmišs er yfirleitt nefndur nįmskenningar og į rętur aš rekja til Watsons, sem og Pavlovs, Skinners og annarra sem sķšar veršur aš vikiš. Žvķ sjónarmiši hefur vaxiš mjög fiskur um hrygg aš gagnlegt sé aš lķta svo į aš tilfinningaleg og gešręn vandkvęši séu aš miklu leyti lęrš hegšun į sama hįtt og önnur breytni. Žaš var hins vegar ekki fyrr en į sjötta įratugnum aš fariš var aš beita ašferšum sem įttu rętur aš rekja til nįmskenninga ķ mešferš. Žessar ašferšir kallast einu nafni atferlismešferš. Fljótlega ruddi atferlismešferš sér til rśms sem ašalmešferšarform, įsamt sįleflisfręši, viš sįlręnum vandkvęšum. Żmsir lögšu hönd į plóginn į žessum tķma, en žaš voru einkum Skinner og Wolpe sem lögšu grunn atferlismešferšar.

Helstu einkenni

Atferlismešferš hefur veriš beitt viš margs konar andlega og lķkamlega röskun, svo sem fęlni, almennan kvķša, žrįhyggju, įrįttu, žunglyndi, vķmuefnaneyslu, ofdrykkju, spilafķkn, lystarstol, lotugręšgi, hegšunaröršugleika, nįmsöršugleika, mešhöndlun į žroskahömlun, vöšvagigt, höfušverk o.fl.

Hin nżja atferlismešferš var aš mörgu leyti öšruvķsi en sś mešferš sem fyrir var. Įšur hafši veriš įlitiš aš sżnilegt atferli endurspeglaši einungis žaš sem raunverulega vęri aš. Samkvęmt žvķ vęri rétt aš leggja įherslu į breytingar innra meš einstaklingnum: Gušmundur žyrfti aš vinna śr Ödipusarduld sinni, Sigrķšur aš auka sjįlfsįlit sitt og Įrni aš skynja innri togstreitu um žaš hvort hann ętlaši sér aš verša trésmišur eša skuršlęknir. Mešferš hafši žżtt samtalsmešferš ķ žeirri von aš skjólstęšingurinn öšlašist skilning į hvernig hann starfaši innra meš sér.

Fyrir atferlissinnann skipti sżnilegt atferli meira mįli. Ekki var lengur litiš į barn sem einangraši sig og veigraši sér viš félagslegum samskiptum žeim augum aš žaš hefši lķtiš sjįlfsįlit eša sjįlfsöryggi. Ķ staš žess aš gera rįš fyrir žvķ aš atferliš stafaši af óskilgreindum ferlum ķ sįlinni geršu atferlisfręšingar rįš fyrir tengslum milli atferlis og umhverfis. Žeir litu svo į aš barniš tęki ekki žįtt ķ leikjum annarra barna vegna žess aš žaš hefši ekki lęrt višeigandi hegšun og fengi žvķ ekki umbun. Žetta gerši mönnum kleift aš nįlgast vandann śt frį nżju sjónarhorni og kenna barninu ašra hegšun til aš njóta umbunar.

Žaš aš lķta śt į viš og taka tillit til žess umhverfis sem einstaklingurinn bjó ķ, fremur en aš horfa inn į viš, leiddi til ólķkra starfshįtta atferlissinna og žeirra sem beittu annars konar mešferš. Atferlissinnar töldu aš ekki vęri nóg aš tala um vandamįlin, žar sem samręšur vęru fremur léttvęgar ķ samanburši viš önnur umhverfisįhrif sem einstaklingur yrši fyrir. Ķ staš žess aš hitta börn meš atferlisvandamįl einu sinni ķ viku ķ leikmešferš, eins og įšur hafši veriš gert, kenndu atferlisfręšingar foreldrum barna ašferšir sem žeir gętu sjįlfir hagnżtt sér til aš hafa įhrif į atferli barna sinna.

Finni ungur mašur til kvķša ķ hvert sinn er hann reynir aš bjóša stelpu śt er ólķklegt aš atferlissinnar taki mikinn tķma ķ aš ręša vanmįttartilfinningu hans viš žessar kringumstęšur. Ķ stašinn er beitt ašferšum til aš draga śr kvķša og sé ungi mašurinn klaufalegur viš žessar ašstęšur er hęgt aš žjįlfa hann ķ višeigandi atferli.

Žaš er grundvallarskošun ķ atferlismešferš aš umhverfiš sem einstaklingurinn bżr ķ stjórni atferli hans. Gert er rįš fyrir aš meš žvķ aš breyta umhverfinu höfum viš einnig įhrif į hegšun. Atferlissinnar leggja įherslu į aš atferliš skipti miklu mįli en umhverfiš hafi auk žess įhrif į žróun, mótun og žaš aš halda hegšuninni viš. Aš auki telja žeir mikilvęgt aš meta įrangur mešferšar į hlutlęgan hįtt.

Ķ atferlismešferš er lögš įhersla į raunvķsindalegar rannsóknarašferšir og naušsyn žess aš safna hlutlęgum gögnum um įrangur mešferšar. Žannig er mikilvęgt aš skrį atferli mešan į mešferš stendur. Kerfisbundin skrįning er įreišanlegri en skrįning eftir minni. Yfirleitt leggja margir hönd į plóginn ķ atferlismešferš; foreldrar, ęttingjar eša hjśkrunarfólk hrindir mešferšarįętlunum ķ framkvęmd eftir žvķ sem viš į, undir stjórn sįlfręšings. Skrįning er žvķ naušsynleg svo aš sį sem yfirumsjón hefur geti fylgst grannt meš framvindu mešferšarinnar. Atferlismešferš krefst sķfelldrar endurskošunar og į grundvelli hennar eru įkvaršanir teknar um įframhald mešferšar. Sé gangur mešferšar skrįsettur eykur žaš lķkur į rökréttri įkvaršanatöku. Sķšast en ekki sķst er naušsynlegt aš skrį atferli til žess aš meta gagnsemi žeirrar ašferšar sem beitt er. Sé žaš gert er minni hętta į aš ašferšum sé beitt sem lķtinn įrangur bera. Ķ atferlismešferš er lögš įhersla į hlutlęgni og athygli beint aš sżnilegu atferli, enda žótt einnig sé tekiš miš af öšrum upplżsingum sem mįli skipta: Lķffręšilegum og lķfešlisfręšilegum, gešręnum, félagslegum, hugsunum o.s.frv.

Atferlisstefnan lķtur į gešręn einkenni sem ašferš sem einstaklingurinn hefur tileinkaš sér til aš ašlagast umhverfinu fremur en sem merki um sjśkdóm, jafnvel žótt einkennin vķki langt frį žvķ sem almennt žykir ešlilegt. Mešferš gešręnna vandkvęša felst žess vegna ķ žvķ aš laga skjólstęšing aš félagslegu umhverfi.

Klassķsk skilyršing og atferlismešferš

Klassķsk skilyršing er kennd viš rśssneska lķfešlisfręšinginn Ivan Pavlov sem hlaut nóbelsveršlaun ķ lęknisfręši įriš 1904. Hann tók eftir žvķ aš sum įreiti framkalla alltaf sama višbragšiš: Matarlykt sem berst aš vitum lķfverunnar framkallar munnvatnsrennsli. Rannsóknastofa Pavlovs var ķ nįgrenni kirkju og var hann aš rannsaka munnvatnsmyndun ķ hundum. Hundarnir fengu aš borša um svipaš leyti og klukkurnar glumdu. Pavlov komst aš žvķ eftir nokkurn tķma aš munnvatnsmyndun įtti sér staš, jafnvel žótt gleymdist aš bera mat til hundanna. Žannig hafši pörun matargjafar og klukknahljóms leitt til žess aš klukknahljómurinn einn nęgši til aš framkalla munnvatnsmyndun hjį hundunum.

Žessi pörun įreita kallast skilyršing. Hśn felur ķ sér aš lķfveran tekur aš svara įreiti (t.d. klukknahljómi) meš nżjum hętti (slefi) vegna žess aš hśn hefur oršiš žess vör aš žetta įreiti er oft undanfari annars (t.d. matarlyktar). Upphaflega įreitiš (sem lķfverunni er įskapaš aš svara meš žessum hętti) nefnist óskilyrt įreiti og hiš nżja skilyrt įreiti. Į sama hįtt nefnist svörunin (slef) viš gamla įreitinu óskilyrt svörun og svörunin viš žvķ nżja skilyrt svörun. Til žess aš skilyršing geti įtt sér staš verša skilyrta įreitiš og hiš óskilyrta aš fylgjast aš, žannig aš skilyrta įreitiš birtist rétt įšur en hiš óskilyrta. Dęmi um klassķska skilyršingu er žaš žegar reglustiku er veifaš fyrir framan barn įšur en hśn er notuš til aš slį į puttana į žvķ. Ekki lķšur į löngu įšur en reglustikan ein framkallar kvķša og ótta hjį barninu. Slķkar uppeldisašferšir į skólabörnum hafa vķšast lišiš undir lok.

Žekking į klassķskri skilyršingu hefur reynst gagnleg til skilnings į tilurš marghįttašra vandkvęša, ekki sķst fęlni. Atferlismešferš sem byggist į slķkum skilningi į fęlni mišar aš žvķ aš aftengja óttann žeim ašstęšum sem kalla hann fram.

Helstu annmarkar klassķskrar skilyršingar eru aš hśn getur einungis skżrt hvernig įreiti framkallar hegšun. Žaš žarf ašrar greiningarašferšir til aš skżra hvernig višbrögš hafa įhrif į įreiti eša umhverfi. Ķ dęminu um reglustikuna lęrir barniš fljótlega hvernig žaš getur hlišraš sér hjį žvķ aš verša fyrir baršinu į henni. Barniš lęrir aš višbrögš žess hafa afleišingar, žaš lęrir aš tengja hegšun sķna viš žaš hvenęr slegiš er į fingur žess og hvenęr ekki. Nįm barnsins kallast virk skilyršing, sem nęst veršur lżst.

Helsti munur į klassķskri og virkri skilyršingu er sį aš ķ staš žess aš einblķna į įhrif umhverfis į višbragš er athyglinni beint aš afleišingum sem višbragšiš hefur į umhverfiš.

Virk skilyršing og atferlismešferš

Bandarķski sįlfręšingurinn B.F. Skinner hefur öšrum fremur lagt įherslu į gagnsemi žess aš lķta į hlut virkrar skilyršingar ķ mótun hegšunar. Skinner įlķtur aš hegšun lķfverunnar stjórnist af žeim afleišingum sem hśn hefur fyrir hana. Hegšun sem hefur jįkvęšar afleišingar eykst aš tķšni og veršur algengari. Hegšun sem hefur neikvęšar afleišingar hjašnar hins vegar žar til hśn hverfur aš lokum. Žetta er kjarninn ķ hugmyndum hans um virka skilyršingu sem mikil įhrif hafa haft į atferlismešferš. Žremur skilyršum veršur aš fullnęgja žegar virkri skilyršingu er beitt til aš auka įkvešna hegšun:

1. Aš skjólstęšingurinn fįi umbun, svo sem hrós, athygli eša eitthvaš sem hann sękist eftir.

2. Aš umbunin sé ašeins veitt ef viškomandi hefur sżnt ęskilega hegšun.

3. Aš litlar kröfur séu geršar til ęskilegrar hegšunar ķ upphafi og kröfurnar hęgt og hęgt auknar.

Virkri skilyršingu hefur veriš beitt frį örófi alda. Eitt besta dęmiš um slķka mešferš er žegar börnum er kennt aš nį valdi į hęgšum. Žegar barniš hefur nįš višeigandi žroska er fariš aš fylgjast meš žvķ hvenęr žaš hęgir sér. Žvķ nęst er fariš aš setja barniš į koppinn į žessum tķmum og geri barniš eins og vonast er til eru nęrstaddir kvaddir til og barninu hrósaš og klappaš lof ķ lófa. Gerist hins vegar ekkert er bleyja sett į barniš og žó óhapp eigi sér staš skömmu sķšar er barniš hreinsaš og skipt į žvķ įn nokkurra frekari mįlalenginga. Į žennan mįta lęrir barniš į skömmum tķma aš nį valdi į hęgšum. Ķ žessari lżsingu mį sjį alla megindrętti atferlismešferšar. Ķ fyrsta lagi atferlisgreiningu, ķ öšru lagi umbun og ķ žrišja lagi aš leiša hjį sér óęskilegar athafnir. Sé ekki fariš aš į žennan hįtt og barniš t.a.m. skammaš žegar žvķ verša į mistök getur žaš leitt til žess aš žaš eigi erfitt meš aš nį valdi į hęgšum.

Tökum annaš dęmi um notkun atferlismešferšar ķ anda virkrar skilyršingar: Feimiš og einmana barn var tekiš til mešferšar meš žaš fyrir augum aš auka félagshęfni žess. Sį sem mešferšina hafši meš höndum tók eftir žvķ aš kennarinn umbunaši barninu meš athygli žegar žaš einangraši sig, hann hvatti žaš til aš leika viš hin börnin. Žegar barniš tók aftur į móti žįtt ķ leik barnanna hętti kennarinn aš veita žvķ athygli. Ķ upphafi mešferšar var kennarinn bešinn aš hętta aš veita barninu athygli žegar žaš einangraši sig en beina athygli aš žvķ ķ hvert skipti sem žaš reyndi aš bregša į leik meš hinum börnunum. Įrangurinn varš sį aš fljótlega hętti barniš aš einangra sig og fékk aš lokum nęga umbun meš žvķ aš taka žįtt ķ leik hinna barnanna.

Kerfisbundin ónęming

Meinlaus įreiti geta vakiš ótta. Margir óttast aš standa hįtt uppi, vöšvar žeirra spennast upp, žeir geta hvorki hręrt legg né liš og verša felmtri slegnir. Slķk višbrögš geta jafnvel komiš fram ķ öruggum herbergjum ķ efri hęšum skżjakljśfa. Žegar svo er įstatt hefur hiš skilyrta įreiti, lofthęš, bundist hinni óskilyrtu svörun, ótta. Sś mešferš sem einna helst er beitt viš slķkum ótta nefnist kerfisbundin ónęming. Hśn byggist į žeirri hugmynd aš įstęšulaus ótti hafi oršiš til viš klassķska skilyršingu.

Kerfisbundin ónęming var žróuš af Joseph Wolpe ķ upphafi sjötta įratugarins. Hann var žeirrar skošunar aš koma mętti ķ veg fyrir óttavišbrögš meš žvķ aš temja fólki hegšun sem er ósamrżmanleg ótta viš ašstęšur sem aš jafnaši vekja žvķ ótta. Einstaklingnum er ķ fyrstu kennd slökun, žar sem hśn og ótti eru jafnólķk og olķa og vatn sem ekki blandast saman. Hinn afslappaši getur ekki veriš spenntur um leiš. Viškomandi veršur ónęmur fyrir óttanum. Ónęming nęst meš žvķ aš einstaklingur er smįtt og smįtt settur ķ óttavekjandi ašstęšur samhliša slökun. Stigaukin upplifun óttavekjandi ašstęšna getur fariš fram viš ķmyndašar ašstęšur eša raunverulegar. Wolpe setti fram eftirfarandi lögmįl: Sé hęgt aš kenna višbrögš sem hindra ótta ķ nįvist óttavekjandi įreita, žį veikjast tengsl milli žessara įreita og óttans.

Mešferš hefst į žvķ aš skilgreina óttann. Žaš mį gera meš žvķ aš skrifa lżsingar į hinum żmsu ašstęšum sem vekja hann. Sķšan er ašstęšunum rašaš eftir žvķ hve mikinn ótta žęr vekja. Žvķ nęst slakar skjólstęšingurinn į, aušveldasta atrišiš er tekiš fyrir fyrst og sķšan eru hin erfišari tekin fyrir stig af stigi. Oft er mišaš viš aš endurtaka atrišiš žangaš til viškomandi hefur tekist aš halda slökun um leiš og hann hugleišir atrišiš žrisvar sinnum ķ röš. Ęskilegt er aš enda tķmann į jįkvęšri upplifun. Į mešan į ónęmingunni stendur žarf aš meta slökunarįstand viš ķmyndašar ašstęšur. Milli vištala er viškomandi hvattur til aš ęfa sig viš raunverulegar ašstęšur.

Įkvešnižjįlfun

Svonefnd įkvešnižjįlfun byggist einnig į žeirri hugmynd Wolpes aš besta leišin til žess aš losna viš ótta sé aš lęra višbrögš sem eru ósamrżmanleg óttanum. Sį sem sżnir merki um įkvešni (horfir beint į višmęlanda sinn, talar hęgt og skżrt o.s. frv.) į erfitt meš aš finna til ótta um leiš. Meš žvķ aš kenna įkvešni viš žęr ašstęšur sem vekja ótta (einkum svonefndan félagsótta) hjašnar hann. Hér gildir hiš sama og ķ kerfisbundinni ónęmingu, aš byrjaš er aš kenna nż višbrögš viš ašstęšur sem vekja lķtinn ótta og sķšan tekist į viš ašstęšur sem erfišari eru.

Lķftemprun

Lķftemprun er mešferš sem byggist į virkri skilyršingu. Ķ lķftemprun eru notuš tęki sem męla lķkamsstarfsemi af nįkvęmni. Til dęmis mį fylgjast meš hjartslętti, vöšvaspennu, hitastigi, rafspennubreytingum ķ hśš, hreyfingu meltingarfęra eša öndun. Ķ mešferš eru veittar upplżsingar meš męlitękinu žegar įkvešnu marki er nįš.

Lķftemprun mį lķkja viš žaš aš lęra į bķl: Aš lęra hvernig hęgt er aš stjórna vélinni meš žvķ aš breyta fótstiginu į bensķngjöfinni. Tękjunum sem notuš eru til lķftemprunar mį lķkja viš heyrnartęki. Žar er mögnuš sś lķkamsstarfsemi sem fólk er aš jafnaši ekki mešvitaš um. Heilbrigšur einstaklingur veit yfirleitt ekki af starfsemi lķkamans. Meš žvķ aš męla lķkamsstarfsemina mį magna žau merki sem lķkaminn gefur frį sér. Žannig er hęgt aš gefa einstaklingnum višgjöf svo aš hann geti nįš betra valdi į lķkamsstarfseminni.

Allt nįm er hįš upplżsingum um įrangur. Sé veriš aš lęra aš skjóta ör af boga žarf hvort tveggja, örin og markiš, aš sjįst og einnig veršur viškomandi aš fį upplżsingar um įrangur skotsins til aš nį leikni ķ aš hitta ķ mark.

Meš žvķ aš taka žįtt ķ lķftemprun kynnist fólk starfsemi lķkama sķns mun nįnar en žaš gerir meš venjulegri skynjun sinni. Tękiš sem notaš er ķ lķftemprun gefur frį sér merki sem breytast ķ takt viš žęr breytingar sem eiga sér staš ķ lķkamanum. Meš žvķ aš skynja sķna eigin lķkamsstarfsemi meš žessum hętti getur fólk smįm saman fariš aš nį stjórn į žeirri starfsemi sem įšur var stjórnlaus. Lķftemprun er eins og annaš nįm hįš žvķ aš heilinn fįi upplżsingar frį augum, eyrum eša öšrum skynstöšvum sem veita upplżsingar um hvernig gengur aš nį valdi į žvķ višfangsefni sem um er aš ręša. Ķ lķftemprun fęr einstaklingurinn upplżsingar meš tęki sem aušveldar honum aš lęra aš nį valdi į raskašri lķkamsstarfsemi.

Algengast er aš lķftemprun sé notuš til aš nį stjórn į vöšvavirkni og žį fyrst og fremst til aš bęta stjórn į rįkóttum vöšvum. Žegar stjórn vöšvanna hefur ekki nįš aš žróast ešlilega eša hśn er minni en skyldi vegna skeršingar, mį kenna aš auka eša aš draga śr starfsemi óvirkra vöšva. Til dęmis um notkun į lķftemprun viš mótun vöšvavirkni mį nefna mešferš į höfušverkjum og endurhęfingu, svo sem leišréttingu į helti, endurhęfingu vöšva eftir endurgręšslur tauga, til aš draga śr hallinsvķra, ķ mešferš į sįrsauka ķ kjįlkališ, gnķstran tanna, kękjum żmiss konar og augnkiprum af ókunnum uppruna. Lķftemprun hefur einnig veriš beitt ķ mešferš viš of hįum blóšžrżstingi af ókunnum uppruna, ósjįlfrįšum hęgšamissi, flogaveiki og fleiri sjśkdómum. Helstu kostir lķftemprunar eru:

1. Einstaklingur lęrir aš hafa įhrif į lķkamsstarfsemi eša stjórna henni.

2. Hęgt er aš mešhöndla žaš lķffęri sem einkenni koma frį į hnitmišašan hįtt.

3. Einstaklingurinn į aušveldara meš aš nį valdi į žeirri lķfešlislegu starfsemi sem hann į erfišast meš aš stjórna.

4. Hśn bętir samspil lķkama og sįlar.

5. Hśn sżnir einstaklingnum fram į tengsl hugsana, tilfinninga og starfsemi lķkamans.

Meš lķftemprun gefst einstaklingnum fęri į aš vinna meš sķn eigin vandamįl og žau lķffręšilegu og sįlfręšilegu einkenni sem žeim fylgja. Į žann hįtt lęrir hann aš tengja lķfešlislegar breytingar viš breytingar į hugarįstandi. Viš lķftemprun skynjar einstaklingurinn spennu sem hann hefur samlagast en ekki gert sér grein fyrir įšur og lęrir aš draga śr spennunni um leiš og hann greinir hana.

Meš žvķ aš sżna einstaklingnum hvernig hugarįstand og tilfinningar geta haft įhrif į lķfešlisleg višbrögš og leitt til spennu er įhersla lögš į aš hann geti sjįlfur dregiš śr eša eytt hinum óęskilegu einkennum sem spennunni eru samfara.

Lokaorš

Frį žvķ kerfisbundin atferlismešferš hófst fyrir u.ž.b. žremur įratugum hefur vegur hennar stöšugt fariš vaxandi. Sżnt hefur veriš fram į gildi atferlismešferšar į fjölmörgum svišum og atferlissinnar hafa veriš ķ fararbroddi mešal sįlfręšinga ķ mati į įrangri mešferšar. Komiš hefur fram traust žekking, byggš į skipulegum, vķsindalegum rannsóknum.

Hinu ber ekki aš leyna aš atferlismešferš hefur mętt andstöšu žeirra sem telja aš hśn byggist į of žröngum skilningi į mannlegri hegšun, hugsun og tilfinningum. Slķk gagnrżni į hins vegar mun sķšur viš nś į dögum en fyrr, žar sem atferlisfręšingar hafa į sķšustu įrum vķkkaš śt atferlishugtakiš, žótt žeir hafi um leiš reynt aš slį ekki af vķsindalegum kröfum til žeirrar mešferšar sem žeir bjóša.

Atferlismešferš hefur haft mikil įhrif į skilning heilbrigšisstétta į žeim mannlegu vandamįlum sem žęr takast į viš. Ķ kjölfar įherslu atferlisfręšinga į aš greina nįkvęmlega žį hegšun sem krefst breytinga hafa mešferšarįętlanir oršiš skżrari og almenn flokkun fólks ķ sjśka og heilbrigša fengiš minna vęgi.

Hugręn-atferlismešferš

Hugręn atferlismešferš samnżtir krafta atferlismešferšar viš żmsar ašferšir sem byggja į žvķ aš meta og vinna meš hugsanir fólks. Ķ žessari mešferš er reynt aš breyta hugsanagangi skjólstęšings til žess aš hann geti breytt hegšun sinni og tilfinningavišbrögšum. Žeir sem stunda žessa mešferš neita žvķ ekki aš bernskureynsla geti valdiš vandkvęšum į fulloršinsįrum en halda žvķ jafnframt fram aš žaš séu ašrir žęttir, fyrst og fremst hugręnir, sem višhalda žeim. Einnig reyna forsvarsmenn žessarar mešferšar aš snķša mešferšina ķ samręmi viš vandamįliš sem boriš er fram og persónuleika skjólstęšingsins hverju sinni.

Upphaf hugręnnar atferlismešferšar mį rekja til žess žegar bandarķski gešlęknirinn, Aron Beck, fór aš nota žetta sem mešferš viš žunglyndi. Eftir aš sżnt hafši veriš fram į góšan įrangur žessa mešferšaforms viš žunglyndi fór žessi nįlgun aš taka til żmissa annarra gešsjśkdóma, s.s. kvķšasjśkdóma, og žį oftast meš mjög góšum įrangri. Aron Beck telur aš žunglyndi lżsi sér ķ lķtilli trś į sjįlfum sér, umhverfinu og framtķšinni. Einstaklingur meš žunglyndi segir sķfellt viš sjįlfan sig: "mér mistekst allt" og "enginn skilur mig". Žessar hugsanir renna ķ gegnum huga hins žunglynda įn žess aš hann velti žvķ fyrir sér hvort žęr eigi viš rök aš styšjast. Hugręn mešferš viš žunglyndi felst ķ žvķ aš fį hinn žunglynda til aš vera mešvitašur um žessar hugsanir sķnar, meta žęr hlutlęgt og athuga réttmęti žeirra. Žannig vinnur mešferšarašili meš skjólstęšingi viš aš prófa og breyta órökréttum hugsunum sķnum og fullyršingum. Oft er nóg aš ręša um žessar hugsanir til žess aš skjólstęšingur geri sér grein fyrir žvķ aš žęr séu rangar og standist ekki nįnari skošun. Oftast er žó lögš įhersla į heimaverkefni žar sem skjólstęšingurinn reynir nżjar nįlganir viš raunveruleikann, s.s. heima hjį sér, ķ vinnunni eša ķ samskiptum viš annaš fólk. Žessi verkefni eru mismunandi og snišin fyrir vandamįl hvers og eins. Žetta getur falist ķ slökun, lķkamsrękt, skrį nišur ósjįlfrįšar hugsanir eša takast į viš óžęgilegar ašstęšur. Hugręn atferlismešferš krefst žvķ oftar meiri vinnu af hendi skjólstęšings samanboriš viš önnur mešferšarśrręši. Vegur žessarar mešferšar hefur fariš mjög vaxandi sķšustu įr og eru fjölmargar rannsóknir sem renna stošum undir įrangur hennar viš ólķkum vandkvęšum.

Hópamešferš

Hópamešferš er mešferšarform sem byggist į žvķ aš hópur fólks kemur saman įsamt sérfręšingi sem leišir hópinn. Žaš er mismunandi hver įherslan er ķ hverjum hópi fyrir sig og tengist žaš żmist vandamįlinu sem taka į fyrir, mešferšarnįlgun einstaklingsins sem leišir hópinn eša markmišinu meš hópamešferšinni. Žaš mį skipta hópamešferš gróflega nišur ķ žrjį flokka:

· Hópamešferš žar sem įherslan er į hugręna atferlismešferš

· Hópamešferš byggš į dynamķskum hugmyndum

· Hópamešferš ķ anda Yalom sem byggir į samskiptum innan hópsins

Hópamešferš sem byggir į hugręnni atferlismešferš mišast oftast viš įkvešnar gešraskanir, s.s. félagskvķša, įtröskun eša žunglyndi. Žessi mešferšarnįlgun er mjög markviss og byggist mikiš į fręšslu og verkefnavinnu. Hópamešferš hefur įkvešna kosti umfram einstaklingsmešferš ķ mešferš į įkvešnum gešröskunum. Žessir kostir eru mešal annars:

· žįtttakendur lęra meš žvķ aš sjį ašra takast į viš vandamįl sķn;

· žįtttakendur kynnast öšrum meš samskonar vandamįl;

· žaš er möguleiki į žvķ aš nżta hlutverkaleiki og żmis samskiptaverkefni ķ hópnum;

· žaš eru fleiri til stašar til žess aš hjįlpa viškomandi aš takast į viš bjagašar hugsanir sķnar.

Žetta mešferšarform er mjög markvisst eins og įšur sagši og tekur oftast ca. 10-15 vikur žar sem hist er einu sinni ķ viku.

Dynamķsk hópamešferš byggir į kenningum sem eiga rętur sķnar aš rekja til hugmynda Freuds. Įherslan ķ slķkri mešferš er žrķžętt:

· Ķ fyrsta lagi er įhersla į innra lķf einstaklingsins, s.s. varnarhętti, tengslamyndun, persónuleika og žęr leišir sem viškomandi notar til aš takast į viš vandamįl sķn.

· Ķ öšru lagi er mikiš lagt upp śr tengslum į milli fólks ķ hópnum. Žar er skošaš sérstaklega hvaša įgreiningur kemur upp innan hópsins, hvaša hlutverk tekur einstaklingurinn sér ķ žessu hópformi og hvaša dynamķk kemur ķ ljós.

· Aš lokum er einnig įhersla į félagssįlfręšilegan žįtt hópsins sjįlfs eša umhverfiš sem hann er ķ. Žetta tekur t.d. til samsetningar hópsins, hvaša norm eša višmiš myndast innan hópsins, hvaša gildi eru rįšandi ķ hópnum o.s.frv.

Hópamešferš Yaloms byggir mikiš į samskiptum milli einstaklinga ķ hópnum. Hugmyndin er sś aš mešferšargildiš komi fram ķ samskiptunum eins og žau koma fyrir "hér og nś" ķ hópnum. Ķ žessari hópamešferš er ekki rętt mikiš um ytri atburši heldur er įherslan į hópinn og samskiptinn į milli einstaklinga ķ hópnum. Žessi mešferšarnįlgun hefur veriš nżtt mikiš ķ Bandarķkjunum og hlotiš žar mikla hylli enda upplifa einstaklingar sem žeir žroskist mikiš og kynnist sjįlfum sér ķ žessum hópašstęšum.

Fjölskyldu- og hjónabandsmešferš

Fjölskyldumešferš er mešferšarform žar sem tekiš eru į żmsum fjölskylduvandamįlum og hjónabandsöršugleikum. Svo kallašar "fjölskyldukerfiskenningar" (family systems theories) byggja į žvķ aš fjölskyldan starfi eins og įkvešiš kerfi žar sem įkvešnar reglur og mynstur komi fram. Oft myndast skekkjur ķ fjölskyldumynstrinu sem višhalda įkvešnum vandamįlum sem geta žį komiš fram hjį einstökum fjölskyldumešlimum. Śt frį žessari nįlgun er žaš greinilegt aš fjölskyldan śt af fyrir sig er annaš og meira heldur en summa einstaklinganna sem ķ fjölskyldunni eru.

Mešferšin gengur śt į žaš aš fjölskyldan kemur öll ķ vištal og allir fį tękifęri til žess aš segja sķna sögu. Mešferšarašilinn reynir aš einbeita sér aš samskiptunum innan fjölskyldunnar og hvaša stöšu eša hlutverki hver og einn gegnir ķ henni. Žessi mešferšarnįlgun er notuš ķ żmsum tilgangi, til dęmis til žess aš hjįlpa hjónum ķ kreppu eša til žess aš taka į żmsum vandamįlum tengdum börnum og unglingum. Mešferšartķminn er misjafn eftir vandamįlinu hverju sinni en oftast er formiš žannig aš hist er einu sinni ķ viku yfir einhvern įkvešinn tķma.

Blönduš mešferš

Engin ein sįlfręšileg mešferš hefur reynst sem allsherjar lękning viš gešręnum vandkvęšum. Enda stunda flestir sįlfręšingar og gešlęknar ekki eina tegund af sįlfręšilegri mešferš heldur styšjast viš svokallaša "blandaša nįlgun". Meš žessu móti eru notašar ólķkar mešferšir fyrir fólk meš mismunandi gešręn vandkvęši eša notaš sitt lķtiš af hverju śr sįlfręšilegum mešferšum fyrir sérhvern skjólstęšing. Kostirnir viš slķka nįlgun eru aš mešferšin gefur meiri sveigjanleika og ekki er einblķnt į ašferšir einnar mešferšar heldur notaš žaš sem skilar įrangri hverju sinni.

Hvaša sįlfręšimešferš hentar mér best?

Ef litiš er til nišurstašna rannsókna sķšustu įrin kemur ķ ljós aš atferlismešferš og hugręn atferlismešferš koma best śt hvaš varšar įrangur ķ mešferš. Žessi tvö mešferšarform viršast henta mjög mörgum ólķkum vandkvęšum og röskunum enda hafa samanburšarrannsóknir sżnt aš žessar mešferšir eru įlķka įrangursrķkar og lyfjamešferš viš algengum kvillum eins og žunglyndi og kvķšasjśkdómum. Hér aš nešan er tafla sem sżnir gróflega hvernig ólķkar mešferšarnįlganir nżtast best.

Sįlgreining

Mild vandkvęši

Dżnamķsk mešferš

Žunglyndi og mild vandkvęši

Hśmanķsk mešferš

Hjónabandserfišleikar, handleišsla og rįšgjöf

Atferlismešferš

Hegšunarvandkvęši, einhverfa, fęlni, įrįtta og žrįhyggja, žunglyndi, o.fl.

Hugręn atferlismešferš

Žunglyndi, kvķšasjśkdómar, fęlni, įrįtta og žrįhyggja, persónuleikaröskun, įtraskanir, o.fl.

Žaš er mikilvęgt aš geta žess aš margir mešferšarašilar nota svokallaša "blandaša nįlgun" žar sem žaš er notaš sem virkar best hverju sinni.

En žaš er ekki bara mešferšarnįlgunin sem slķk sem taka žarf tillit til viš val į mešferš. Ašrir žęttir skipta einnig mįli s.s. persónulegir eiginleikar mešferšarašila, samskipti milli mešferšarašila og skjólstęšings, kyn, aldur o.m.fl. Žegar fariš er ķ sįlfręšilega mešferš er gott aš vita hvort viškomandi mešferš beri įrangur en gott og traust samband į milli mešferšarašila og skjólstęšings er forsenda žess aš įrangur nįist. Ef aš einstaklingur hefur prófaš aš fara ķ mešferš en lķkaši ekki viš mešferšarašilann er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš žaš eru til ašrir mešferšarašilar sem gętu hentaš viškomandi betur.

Lyfja- og lęknisfręšileg mešferš

Ķ lęknisfręšilegri mešferš viš gešröskun eru gešręnar truflanir mešhöndlašar meš lyfjum sem oftast hafa įhrif į mištaugakerfiš (heila/męnu). Helstu flokkar gešlyfja eru gešlęgšarlyf (gešdeyfšarlyf, žunglyndislyf), gešróandi lyf (antipsychotica, nevroleptica, ataraxica), slökunarlyf (kvķšadempandi lyf, svefnlyf) og Lithium. Önnur lęknisfręšileg inngrip viš gešröskunum er t.d. raflostmešferš viš alvarlegu žunglyndi.

Jón Ingjaldsson, sįlfręšingur og Rśnar Helgi Andrason, sįlfręšingur

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.