Gešsjśkdómar / Greinar

Fjölskyldan og sjśklingurinn

Sś žróun sem įtt hefur sér staš ķ gešheilbrigšisžjónustu undanfarna įratugi hefur beint athyglinni ķ auknum męli aš fjölskyldum žeirra sem eru haldnir gešręnum sjśkdómum. Erfiš veikindi nįkominna ęttingja hljóta alltaf aš vera žungbęr, en įlagiš magnast žegar fordómar og vanžekking almennings bętast viš. Žį sleppur enginn ķ fjölskyldunni undan žeirri miklu tilfinningalegu kreppu sem skapast. Sjśkdómurinn hefur įhrif į višhorf ašstandenda til sjįlfra sķn og til lķfsins og getur leitt til einkenna hjį fleirum ķ fjölskyldunni.

Ķ vestręnum žjóšfélögum žar sem sjįlfstęši og einstaklingsframtak eru ķ hįvegum höfš, oft į kostnaš samhyggju og višurkenningar į žvķ aš fólk žarf hvert į öšru aš halda, hafa fjölskyldur gešsjśkra sjaldnast boriš tilfinningar sķnar į torg. Hér er breytinga žörf og nś žegar örlar į breyttum višhorfum ķ žessu efni.

Ķ žessum pistli veršur leitast viš aš gera grein fyrir žeim vanda sem gešsjśkdómur leggur allri fjölskyldunni į heršar. Einnig veršur reynt aš sżna fram į aš žaš er mikilvęgt fyrir sjśklinginn aš fagfólk og ašstandendur hafi samrįš viš aš finna besta lausn ķ hverju tilfelli fyrir sig. Aš sķšustu veršur sagt stuttlega frį žróun fjölskyldurįšgjafar.

Fjölskylda ķ kreppu

Einkenni gešsjśklinga leyna sér ekki og birtast oft ķ hegšun sem vekur sterk tilfinningaleg višbrögš hjį öšru fólki. Einnig er algengt aš sjśklingarnir sjįlfir séu viškvęmir fyrir žvķ hvernig višbrögš žeir fį, žó žeir lįti žaš ekki alltaf ķ ljósi. Žetta getur aušveldlega leitt til alvarlegra erfišleika ķ samskiptum. Til skamms tķma hefur starfsfólk gešheilbrigšisžjónustunnar fengist mest viš aš lina žjįningar sjśklingsins og styšja hann. Fjölskyldunni hefur ekki veriš sinnt sem skyldi. Żmsir hafa bent į aš ašstandendur hafi oft setiš uppi meš įsakanir og nagandi samviskubit eftir samskipti sķn viš fagfólk, įn žess žó aš vita hvaš fór śrskeišis hjį žeim. Varla er žaš lķklegt til aš styrkja žį ķ hlutverkum sķnum gagnvart hinum sjśku, sem nś į dögum dvelja oftast meira meš fjölskyldunni en įšur fyrr, žegar gešsjśkrahśs žóttu mannśšlegasti stašurinn fyrir gešsjśka. Nś hafa augu manna opnast fyrir žvķ aš brżnt er aš žekkja žaš įlag sem gešsjśkdómar leggja fjölskyldunni į heršar og aš naušsynlegt er aš veita henni stušning. Žaš er einnig vitaš aš ęttingjar bśa išulega yfir mikilvęgum upplżsingum sem geta komiš aš gagni mešan į mešferš stendur. Oft er naušsynlegt aš fagfólk og fjölskyldan vinni saman ef breytingar eiga aš nį fram aš ganga.

En hvernig bregst fólk viš įföllum? Žetta hefur ekki veriš kannaš kerfisbundiš meš tilliti til gešveiki sérstaklega. Hins vegar eru til margar athuganir į žvķ hvernig fólk bregst viš žungbęrri reynslu eins og ótķmabęrum daušsföllum, fęšingu andlega eša lķkamlega vanheilla barna eša Alzheimers?sjśkdómi, svo eitthvaš sé nefnt.

Viš slķk įföll eiga venjubundnar leišir til aš leysa vanda yfirleitt ekki viš. Algeng afleišing er mikil spenna, fólki finnst žaš vera hjįlparvana og ófęrt um aš einbeita sér en um leiš hefur žaš knżjandi žörf fyrir aš losna viš spennuna. Til aš vinna bug į slķkum kreppueinkennum į heilbrigšan hįtt er naušsynlegt aš vera fęr um aš meta ašstęšur raunsętt, geta haft hemil į gešshręringunni og leita hjįlpar, bęši meš tilfinningaleg vandamįl og hversdagsleg višfangsefni sem viršast óyfirstķganleg. Einnig er ljóst aš bśi fólk viš mikla streitu langtķmum saman getur žaš haft alvarleg įhrif į gešheilsu og jafnvel leitt til lķkamlegra sjśkdóma.

Vissulega hafa margir žęttir įhrif į žaš hvernig fólk bregst viš įföllum. Žeir sem hafa unniš meš gešsjśkum hafa bent į aš višhorf ašstandenda og žęr hugmyndir sem žeir hafa um sjśkdóminn, svo og višhorf annarra, geta haft mikiš aš segja. Algengt er aš ķ hverri fjölskyldu sé einn ašili, oftast móšir, eiginkona eša systir, sem veitir daglega umönnun og veršur fyrir mestum beinum įhrifum af hegšun sjśklingsins. Hśn sér best hvernig sjśkdómurinn žróast og žaš er hśn sem veitir ašstoš žegar žörf krefur. Hśn furšar sig į žvķ hvers vegna žetta geršist og rifjar upp minningar tengdar fyrstu įrum sjśklingsins. Hvaš gerši hśn og ašrir ķ fjölskyldunni, eša jafnvel vinir og kennarar, sem gęti skżrt mįliš? Hvaš hefur getaš fariš śrskeišis? Hvaš get ég gert til aš honum batni? Žannig vaknar hver spurningin af annarri. Hśn skynjar žį skelfingu sem sjśklingurinn upplifir ķ veikindunum og įsakar sig jafnvel fyrir aš hafa gert eitthvaš rangt įn žess aš vita hvaš žaš gęti veriš.

Hśn fylgist grannt meš öllu framferši sjśklingsins og situr meš öndina ķ hįlsinum žegar hśn óttast aš einkennin fari versnandi. Smįm saman snżst hennar eigiš lķf um sjśklinginn og allt annaš fellur ķ skuggann.

Įhrifin sem ašrir fjölskyldumešlimir verša fyrir eru oft af öšrum toga, žó žau séu engu aš sķšur sįrsaukafull. Žeir starfa oftast utan heimilisins og sinna įhugamįlum sķnum žar. Žar af leišandi verša žeir ekki eins įžreifanlega varir viš hiš afbrigšilega ķ fari sjśklingsins dags daglega. Hins vegar er ekki óalgengt aš žeir upplifi įstandiš heima fyrir sem mikla byrši og velji žį leiš aš blanda sér ekki of mikiš ķ žaš sem žar gerist. Žeir bera žó įhyggjurnar innra meš sér į sinn hįtt.

Žessi ólķku višbrögš fjölskyldumešlima geta veriš ógnun viš samheldni fjölskyldunnar. Ķ staš žess aš ręša saman og veita gagnkvęman stušning, ber hver ašili harm sinn ķ hljóši.

Žarfir fjölskyldunnar

Lżsing móšurinnar hér aš framan kemur mjög vel heim viš nišurstöšur kannana sem hafa veriš geršar bęši ķ Bretlandi og Bandarķkjunum į žörfum ašstandenda gešsjśkra.

Margar fjölskyldur hafa sagt aš žó žęr séu įnęgšar meš žį mešferš og žann skilning sem sjśklingurinn fęr finnist žeim fagfólk ekki skilja neyš žeirra og žörf fyrir upplżsingar og stušning, og žaš eykur į žį byrši sem fyrir er. Į undanförnum įrum hafa veriš geršar nokkrar kannanir į žvķ erlendis hvaš ašstandendum finnst um žjónustu gešheilbrigšiskerfisins og hvers žeir sakna mest. Algengt er aš fólk svari žvķ til aš žaš sé įnęgt meš višhorf fagfólks til sjśklinganna og žeirra sjįlfra. Hins vegar hafa margir žį skošun aš samhęfing mešferšarinnar sé ófullnęgjandi og segjast hafa žörf fyrir meiri rįšgjöf, betri upplżsingar um sjśkdóminn og tilfinningalegan stušning.

Margir óska eftir rįšleggingum og upplżsingum um hvernig best sé aš fįst viš óžęgilega hegšun sjśklingsins. Flestum finnst žeir fį of litlar upplżsingar um lyf og fįtęklegar śtskżringar į sjśkdómnum.

Flestir vilja vita hvernig žeir geta best hjįlpaš sjśklingnum til aš halda sjįlfstęši sķnu og hvernig fjölskyldurnar sjįlfar geta spornaš viš vanmįttartilfinningu og gert lķfiš bęrilegra viš žęr ašstęšur sem žęr bśa viš. Žessar upplżsingar eru einnig ķ samręmi viš įbendingar sem ašstandendur į Ķslandi hafa lįtiš ķ ljósi į ašstandendanįmskeišum sem félagsrįšgjafar į gešdeild Landspķtalans hafa stašiš fyrir um nokkurt skeiš.

Slķk nįmskeiš hafa rutt sér til rśms į undanförnum įrum bęši austan hafs og vestan. Į flestum nįmskeišunum er lögš įhersla į: 1) aš mišla upplżsingum um sjśkdóminn og mešferš, 2) aš žjįlfa ašstandendur ķ aš takast į viš żmis hegšunareinkenni sem tengjast sjśkdómnum og 3) aš veita tilfinningalegan stušning til aš aušvelda ašstandendum aš standast įlag og kreppur.

Fagfólk og fjölskyldur gešsjśkra

Eins og žegar hefur komiš fram getur hegšun gešsjśklinga aušveldlega komiš róti į tilfinningalķf annarra ķ fjölskyldunni. Sjśklingur sem haldinn er ranghugmyndum eša gerir tilraun til sjįlfsvķgs veldur sķnum nįnustu óhjįkvęmilega sįrsauka, ótta eša jafnvel reiši. Engu aš sķšur er fjölskyldan jafnan sį stušningsašili sem mestu mįli skiptir fyrir hinn sjśka og žvķ er mikilvęgt aš hśn žurfi ekki aš lįta bugast af erfišleikunum.

Żmislegt bendir til aš gešklofasjśklingar eigi mjög erfitt meš aš žola tilfinningarķka afskiptasemi eša ofverndun frį nįkomnum ęttingjum. Rannsóknir benda til aš žeim versni fyrr og aš žeir žurfi oftar endurinnlögn ef žeir bśa hjį fjölskyldum sem tjį mikiš slķkar tilfinningar. Žetta eru upplżsingar sem naušsynlegt er aš kynna ašstandendum og hjįlpa žeim til aš vinna śr.

Fjölskyldurnar hafa mikla žörf fyrir aš fylgjast meš framgangi sjśkdómsins og žetta veršur fagfólk aš skilja og nżta ķ mešferšinni. Til aš žaš geti gerst veršur starfsfólk aš vera žjįlfaš ķ aš skapa andrśmsloft sem żtir undir góš samskipti. Žaš veršur einnig aš bera viršingu fyrir ašstandendum og hinu erfiša hlutskipti žeirra. Žį žurfa ašstandendur ekki lengur aš upplifa sjįlfa sig sem sökudólga, heldur verša žvert į móti mikilvęgur stušningur viš sjśklinginn.

Ķ žeim löndum žar sem umręšan um hag gešsjśkra er lengst į veg komin hefur afstaša ašstandenda til žjónustunnar breyst verulega. Fjölskyldurnar sętta sig ekki lengur viš aš vera mešhöndlašar eins og žeim komi mįliš ekki viš. Žęr sętta sig heldur ekki viš aš fį ekki upplżsingar sem žeim eru naušsynlegar, bęši varšandi mešferš sjśklingsins og žeirra eigin žįtttöku ķ mešferšinni.

Vķša hafa risiš upp sjįlfshjįlparhópar ašstandenda, sem ķ fyrstu voru vettvangur fyrir tilfinningalegan stušning sem ekki virtist alltaf falur hjį fagfólki. Ķ slķkum hópum hafa sķšan žróast nż markmiš, sem er barįtta fyrir réttindum gešsjśkra. Hér hefur tilfinningin fyrir aš vera einskis megnugur ķ barįttu viš erfišan sjśkdóm oft vikiš viš žaš aš ęttingjar verša virkir ķ réttindabarįttu gešsjśkra sem hóps.

Kannanir hafa sżnt aš ašstandendum sem lįta sig réttindamįl gešsjśkra skipta er mjög umhugaš um góš samskipti viš sérfręšinga. Žekking žeirra er mikilvęg og fjölskyldurnar žurfa einnig aš finna aš žeim sé treyst til aš styšja viš bakiš į sjśklingunum. Naušsynlegt er aš halda įfram į žeirri braut sem žegar hefur veriš mörkuš varšandi gagnkvęma viršingu og aukin samskipti fagfólks og fjölskyldna gešsjśkra. Sś leiš er gagnleg og mikilvęg, bęši vegna žess aš hśn mętir žörfum ašstandendanna og kemur jafnframt hinum veika til góša.

Bjarney Kristjįnsdóttir félagsrįšgjafi

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.