Börn/Unglingar / Greinar

Ašskilnašarkvķši

Hvaš er ašskilnašarkvķši?

Fjöldi barna hręšist žaš aš vera ķ burtu frį foreldrum sķnum eša heimili. Megineinkenni ašskilnašarkvķša er mikill kvķši eša tilfinningalegt uppnįm viš raunverulegan eša yfirvofandi ašskilnaš frį sķnum nįnustu eša viš aš fara heiman frį sér. Barn meš ašskilnašarkvķša sżnir żmsa hegšun til aš foršast žennan ašskilnaš. Žessari foršunarhegšun mį skipta ķ žrjį flokka eftir alvarleika:

Vęg hegšun getur t.d. fališ ķ sér aš barn vilji aš alltaf sé hęgt aš nį ķ foreldra žess ķ sķma mešan žaš er ķ skóla eša hjį vinum. Einnig gęti barn sżnt hik viš aš fara śt, seinagang viš morgunverkin og sķendurteknar spurningar um daglegt skipulag.

Mišlungs alvarleg foršunarhegšun gęti t.d. veriš aš barn neiti aš fara einsamalt ķ heimsókn eša gista hjį vinum. Yngri börn "hanga" ķ foreldrum sķnum og elta žau oft śr einu herberginu ķ annaš.

Alvarleg foršunarhegšun er t.d. žegar börn neita aš fara ķ skólann, vilja ekki sofa ķ eigin herbergi og fylgja foreldrum sķnum eftir ķ hvert fótmįl. Žegar žannig börn eru ķ burtu frį foreldrum sķnum reyna žau allt sem žau geta til aš komast til žeirra aftur, s.s. gera sér upp veikindi eša strjśka śr gęslunni eša skólanum.

Foršunarhegšun getur veriš mjög vęg ķ byrjun en įgerst smįm saman. Til aš mynda geta kvartanir um martrašir leitt til aš barn fįi aš sofa ķ rśmi foreldra sinna en įšur en langt um lķšur getur žaš hvergi sofiš nema žar. Į svipašan hįtt geta óljósar kvartanir um magapķnu eša höfušverk smįm saman žróast yfir ķ felmtursköst og uppköst viš ašskilnaš.

1. Ašstęšur sem börn meš ašskilnašarkvķša reyna aš foršast geta veriš margvķslegar, s.s. skóli, ķžróttir eša tómstundastarf aš heiman, helgarferšir į vegum skólans og žaš aš vera ein. En žó aš ašskilnašarkvķši geti leitt til aš börn foršist skólann žį er žaš ekki eina įstęšan fyrir žvķ aš börn neita aš fara ķ skólann, önnur vandamįl geta spilaš žar innķ, s.s. almenn kvķšaröskun eša skólafęlni.

Ašskilnašarkvķši hjį barni getur haft mjög truflandi įhrif į allt fjölskyldulķfiš og vinnu foreldranna. Til dęmis getur žaš aš barn neiti aš fara ķ leikskóla eša skóla leitt til žess aš annaš foreldriš žurfi aš vera heima hjį žvķ og geti žvķ ekki unniš śti. Togstreita getur myndast milli foreldra um hvort eigi aš vera hjį žvķ og ósamkomulag getur komiš upp varšandi višbrögš viš kvķšaeinkennum barnsins. Einnig geta önnur börn į heimilinu oršiš śt undan žar sem mikill tķmi og orka foreldranna fara ķ aš sinna hinu kvķšna barni.

Hvaš einkennir ašskilnašarkvķša?

Viš greiningu er mikilvęgt aš greina į milli ešlilegs kvķša og kvķša sem er hamlandi fyrir einstaklinginn. Kvķši žjónar tilgangi ķ ašlögun einstaklings aš žvķ leyti aš hann vekur athygli hans į framandi eša ógnandi ašstęšum og hvetur til ašgerša eša flótta. Žannig er kvķši ešlilegur hluti af žroskabrautinni frį žvķ aš vera öšrum hįšur til sjįlfstęšis. Meš žvķ aš takast oft į viš nżjar ašstęšur lęrist hvernig kvķšinn minnkar fljótlega žegar ašstęšurnar venjast. Žannig er ešlilegt aš ung börn, frį sjö mįnaša fram į fyrstu leikskólaįrin, finni fyrir kvķša žegar žau eru ķ burtu frį sķnum nįnustu en žegar einkennin eru óešlilega mikil mišaš viš aldur er fariš aš tala um ašskilnašarkvķša. Ķ fjóršu śtgįfu fyrrnefnds greiningarkerfis, (DSM-IV, APA, 1994) er aš finna višmiš sem oft er stušst viš ķ greiningu į ašskilnašarkvķša hjį börnum.

Nešangreind sżnir hvaša einkenni žurfa aš vera til stašar svo talaš sé um ašskilnašarkvķša hjį barni.

A. Óešlilega mikill kvķši mišaš viš aldur, tengdur ašskilnaši frį heimili eša sķnum nįnustu, sem birtist ķ žremur (eša fleiri) atrišum:

1) Endurtekiš uppnįm žegar ašskilnašur frį heimili eša sķnum nįnustu į sér staš eša er yfirvofandi
2) Žrįlįtar og miklar įhyggjur af žvķ aš missa sķna nįnustu eša aš eitthvaš slęmt komi fyrir žį
3) Žrįlįtar og miklar įhyggjur af žvķ aš óęskilegur atburšur leišo til ašskilnašar frį einhverjum nįkomnum (t.d. aš tżnast eša vera ręnt).
4) Langvinnur mótžrói (eša tregša) viš aš fara ķ skólann eša annaš vegna ótta viš ašskilnaš
5) Žrįlįt og mikil hręšsla eša tregša til aš vera ein(n) eša įn sinna nįnustu heima eša įn mikilvęgra fulloršinna ķ öšrum ašstęšum
6) Žrįlįt tregša eša mótžrói viš aš fara aš sofa įn žess aš vera nęrri einhverjum nįnum eša aš gista einhvers stašar annars stašar
7) Endurteknar martrašir um ašskilnaš
8) Endurteknar kvartanir um lķkamleg einkenni (s.s. höfušverk, magapķnu, ógleši eša uppköst) žegar ašskilnašur frį einhverjum nįkomnum į sér staš eša er yfirvofandi

B. Įstand žetta varir ķ a.m.k. fjórar vikur.
C. Röskunin veldur verulegri skeršingu ķ félagslegri, nįmslegri eša annarri mikilvęgri fęrni.
D. Upphaf fyrir 18 įra aldur.
E. Röskunin į sér ekki einungis staš ķ tengslum viš gagntęka žroskaröskun, gešklofa eša ašrar gešraskanir og veršur ekki betur skżrš meš vķsun ķ felmtursröskun meš vķšįttufęlni hjį unglingum eša fulloršnum. Ef röskunin į sér upphaf fyrir sex įra aldur er talaš um snemmt upphaf.

Hverjir fį ašskilnašarkvķša?

Hversu algengur er ašskilnašarkvķši?
Faraldsfręšilegar rannsóknir sķšustu įra hafa sżnt aš kvķšaraskanir eru mešal algengustu ef ekki algengustu raskanir hjį börnum og unglingum, u.ž.b. nķu af hverjum hundraš reyndust hafa a.m.k. eina kvķšaröskun. Um žaš bil fjögur af hverjum hundraš börnum og yngri unglingum eru haldin ašskilnašarkvķša. Hlutfall barna meš ašskilnašarkvķša er nokkuš misjafnt milli rannsókna, allt frį 0,5% upp ķ 12,9%. Til aš mynda reyndust 3,5% 11 įra barna vera meš ašskilnašarkvķša samkvęmt einni rannsókn en ķ annarri var hlutfalliš nokkru hęrra eša um 12% 10-13 įra barna. Hęrra hlutfall stafar gjarnan af žvķ aš ekki er gerš krafa um aš kvķšaeinkenni séu hamlandi ķ daglegu lķfi barnsins.

Į hvaša aldri gerir ašskilnašarkvķši einkum vart viš sig?
Ašskilnašarkvķši gerir yfirleitt vart viš sig fyrr en ašrar kvķšaraskanir. Ķ rannsókn Last, Hersen, Kazdin, Finkelstein og Strauss (1987) var mešalaldur barna sem leitaš var meš til sérfręšings 9 įr mišaš viš 13 įr hjį börnum meš ofurkvķša. Hlutfall barna meš ašskilnašarkvķša lękkar meš auknum aldri, til dęmis voru tilvikin 23% fęrri meš hverju įri eftir 10 įra aldurinn ķ rannsókn į 10-20 įra börnum. Ašeins 2% 17-20 įra unglinga reyndust vera meš ašskilnašarkvķša.

Birting ašskilnašarkvķša er mismunandi eftir aldri. Rannsóknir benda til aš yngri börn sżni fleiri einkenni en žau sem eldri eru og einnig er skżr munur į hvaša einkenni eru mest įberandi. Mešal yngstu barnanna (5-8 įra) gętir oftar įhyggna af žvķ aš eitthvaš komi fyrir žeirra nįnustu og žau neita oftar aš fara ķ skólann. Börn į aldrinum 9 til 12 įra finna oftar fyrir mikilli vanlķšan viš ašskilnaš. Hjį bįšum žessum hópum eru martrašir um ašskilnaš algengari heldur en mešal žeirra sem eldri eru. Hjį unglingum ber mest į lķkamlegum kvörtunum og mótžróa viš aš fara ķ skólann.

Er munur į kynjunum?
Nei, einkenni ašskilnašarkvķša eru mjög svipuš hjį bįšum kynjum. Kynjahlutfall barna meš ašskilnašarkvķša viršist einnig vera nokkuš jafnt žó aš ķ sumum rannsóknum hafi hlutfall stślkna veriš ašeins hęrra.

Sjaldan er ein bįran stök
Žó aš kvķša- og tilfinningaraskanir komi stundum fyrir einar sér, er mjög algengt aš tvęr eša fleiri fari saman, auk žess sem žęr fara oft saman viš hegšunarraskanir. Ķ einni rannsókn reyndust 79% barna meš ašskilnašarkvķša einnig hafa ašra gešröskun og um žrišjungur žeirra var einnig haldinn ofurkvķša. Ķ annarri athugun reyndust 41% barna meš ašskilnašarkvķša einnig hafa ašrar kvķšaraskanir. Kvķšaraskanir fylgja oft žunglyndi, yfir 40% žunglyndra barna eru einnig haldin kvķšaröskun og žar er ašskilnašarkvķši algengastur.

Greining į ašskilnašarkvķša

Viš mat į žvķ hvort barn er haldiš ašskilnašarkvķša eru żmsar leišir fęrar. Mešal žess sem notaš er, eru vištöl, atferlis- og hugręnir sjįlfsmatskvaršar, matslistar fyrir ašra sem žekkja barniš vel eša umgangast žaš mikiš, atferlisathuganir og lķfešlislegar męlingar. Hvaš af žessu er notaš fer eftir markmiši matsins. Hiš dęmigerša mat felur ķ sér aš safna saman upplżsingum frį żmsum sjónarhornum (barni, foreldrum, kennurum) og skoša hinar žrjįr hlišar į mįlinu, hina huglęgu, hina lķfešlislegu og žį sem birtist ķ hegšun.

Vištöl
Sś ašferš sem mest er notuš til aš kanna hina huglęgu eša hugręnu hliš vandans er vištališ. Vištöl eru gagnlegust viš greiningu og skipulagningu mešferšar. Žau geta veriš misjafnlega föst ķ skoršum eša skipulögš, allt eftir ešli višfangsefnisins og nįlgun mešferšarašilans. Žaš hefur fęrst ķ vöxt aš sérfręšingar notist viš stöšuluš vištöl, žį eru allir spuršir sömu spurninga ķ sömu röš. Óstöšluš, klķnķsk vištöl eru žó lķklega algengari.

Sjįlfsmatskvaršar
Önnur ašferš sem er mikiš viš mat į hinni hugręnu hliš kvķšaraskana eru sjįlfsmatskvaršar. Žeir eru sérstaklega gagnlegir viš skimun og til aš magnbinda einkenni.

Sjįlfsmatskvaršar eru mjög žęgilegir ķ notkun, gefa gagnlegar upplżsingar į stöšlušu formi sem hentar vel til samanburšar auk žess aš hafa gott sżndarréttmęti. Hins vegar vantar oft upp į fylgni milli śtkomu į sjįlfsmatskvarša og greiningar. Yfirleitt er mun stęrri hópur sem telst vera meš röskun samkvęmt sjįlfsmati heldur en eftir formlega greiningu. Auk žess greina žeir ekki alltaf nęgilega vel kvķšaröskun frį annars konar röskunum.

Geta börn sjįlf skrįš hjį sér?
Sjįlfsskrįning er önnur leiš til aš safna upplżsingum um kvķšaeinkenni. Slķkt getur veriš gagnlegt ķ skipulagningu mešferšar. Žį žarf barn sjįlft aš fylgjast meš og skrį eigin hegšun. Hśn getur veriš gagnleg til aš meta tķšni og alvarleika kvķšaeinkenna, ašdraganda žeirra og afleišingar. Handhęgt er aš nota dagbók žar sem skrįš er ķ hvert sinn sem kvķši gerir vart viš sig, hverjar ašstęšurnar eru, hvernig brugšist er viš, hvaša hugsanir fylgja og hve óttinn er mikill. Sumum börnum žykir aušveldara aš fylla inn ķ eyšublaš meš višeigandi reitum žar sem aušvelt er aš skrį hvaš gerist. Einnig eru til sérstök eyšublöš žar sem hęgt er aš merkja viš įkvešna atburši, hegšun, hugsanir o.s.frv. eftir žvķ sem viš į.

Galli viš notkun sjįlfsskrįningar meš börnum er aš börn eru oft ekki nógu nįkvęm ķ skrįningu į ašstęšum, hegšun, ašdraganda o.s.frv. auk žess sem žau gleyma žvķ oft og žvķ getur įreišanleiki slķkra skrįninga oršiš ansi lįgur.

Hegšunarathugun
Viš hegšunarathugun er grundvallaratriši aš skilgreina vandlega fyrirfram hvaš į aš skrį. Žetta er mikilvęgt til aš tryggja góšan įreišanleika skrįningar milli matsmanna. Nįkvęm śtlistun į žvķ hvaš fellur undir tiltekin atferlisflokk er höfš til hlišsjónar žegar fylgst er meš hegšun ķ afmarkašan tķma ķ einu og skrįš hvaša flokki hśn tilheyrir į įkvešnu tķmabili.

Hvaš veldur ašskilnašarkvķša?

Lķffręšileg viškvęmni?
Einn af žeim mešfęddu, lķffręšlegu žįttum tengdum kvķša sem hafa veriš mikiš ķ umręšunni undanfarin įr eru hömlur ķ hegšun gagnvart einhverju óžekktu (behavioral inhibition). Kagan fjallaši fyrst um žetta hugtak 1982 en žaš vķsar ķ eiginleika ķ skapgerš 10-15% allra ungbarna sem fęšast og felur ķ sér tilhneigingu til aš vera pirruš, feimin og hręšslugjörn sem ungabörn en varkįr, hljóš og inn ķ sig į skólaaldri. Hömlur ķ hegšun ķ frumbernsku er talinn įhęttužįttur fyrir myndun kvķšaraskana seinna meir. Rannsóknir hafa sżnt aš tķšni kvķšaraskanna er hęrri hjį börnum meš hegšunarhömlur heldur en hjį öšrum. Einnig koma tengsl hamla ķ hegšun og kvķša fram ķ lķfešlislegum breytum. Kagan og félagar męldu lķfešlisleg višbrögš viš nżjum įreitum hjį hömlušum börnum og samanburšarhóp ķ rannsókn įriš 1987. Ķ ljós kom aš börn meš hegšunarhömlun höfšu hrašari hjartslįtt, minni breytileika og meiri hröšun ķ hjartslętti heldur en samanburšarhópur. Žetta bendir til žess aš hegšunarhömluš börn hafi lęgri örvunaržröskuld varšandi framandi įreiti en önnur börn og sé žess vegna hęttara viš kvķšaröskunum.

Įhrif erfša og uppeldis
Ljóst er aš ekki öll börn sem sżna hömlur ķ hegšun fį kvķšaröskun, fleira žarf aš koma til. Rannsókn ein sżndi aš foreldrar barna meš hömlur og kvķša eru oftar meš kvķšaraskanir heldur en foreldrar barna sem eru ašeins meš hömlur en ekki kvķša. Žaš aš eiga foreldra meš kvķšaraskanir viršist žvķ vera sérstakur įhęttužįttur fyrir myndun kvķšaröskunar snemma į lķfsleišinni hjį börnum meš hegšunarhömlur. Hér viršist žvķ um erfšažįtt aš ręša en lķklegt er aš aš uppeldisašferšir foreldra eigi hér einnig hlut aš mįli. Nišurstöšur annarrar rannsóknar benda einmitt til žess. Žar voru athuguš tengsl framkomu móšur viš hömlur hjį barni og gešraskanir. Fylgni reyndist į milli mikillar gagnrżni af hįlfu móšur, hamla ķ hegšun og fjölda gešraskana hjį barni, ž.e. žvķ meiri gagnrżni žeim mun meiri hętta er į hömlum og gešröskun. Allar žessar rannsóknanišurstöšur benda žvķ til žess aš samspil sé į milli lķffręšilegrar tilhneigingar og ytri ašstęšna. Hömlur ķ hegšun viršast ašeins leiša til gešraskana hjį barni ef foreldrar žess eiga viš gešręn vandamįl aš strķša.

Margar rannsóknir hafa sżnt aš börn foreldra meš kvķšaröskun eru ķ aukinni hęttu aš žróa meš sér kvķšaröskun sjįlf. Ein rannsókn sżndi t.d. aš börn foreldra meš kvķšaraskanir voru sjö sinnum lķklegri til aš greinast meš kvķšaröskun sjįlf heldur en börn ķ višmišunarhóp og tvisvar sinnum lķklegri heldur en börn foreldra meš óyndi (dysthymia). Einnig hafa margar rannsóknir sżnt aš börn meš kvķšaröskun eru lķkleg til aš eiga foreldra meš kvķšaeinkenni. Erfitt er aš skera śr um hvort hafi meira vęgi fyrir gešheilsu barna, erfširnar eša įhrif uppeldis veikra foreldra. Reynt hefur veriš aš komast nęr sannleikanum meš tvķburarannsóknum. Torgersen gerši vķštękar rannsóknir 1985 og 1990 į tķšni kvķšaraskana og žunglyndis hjį eineggja og tvķeggja tvķburum (ekki er getiš hvort žeir hafi alist upp saman eša ekki). Athugaš var hvort annar eša bįšir tvķburanna vęru meš žunglyndi, kvķšaröskun eša blöndu af bęši. Torgersen įlyktaši af mismun į tķšninni hjį eineggja og tvķeggja tvķburunum aš ašeins hrein kvķšaröskun hefši erfšafręšilegan grunn. Ašrir vilja meina aš erfšir hafi mest įhrif į almennan įhęttužįtt en ekki afmarkaša röskun, ž.e. žaš sem erfist sé tilhneiging til kvķšaraskana almennt og sķšan įkvarši reynsla hvers og eins hver śtkoman veršur ķ lokin.

Įhrif uppeldis į žróun kvķšaeinkenna eru óumdeild, en žaš er hinsvegar óljósara hvaša žęttir ķ uppeldinu eru žar aš verki. Tengsl uppeldisašferša viš kvķšaeinkenni hjį 8-12 įra börnum voru athuguš meš žvķ aš lįta börnin sjįlf meta uppeldisašferšir foreldra sinna og fylla svo śt skimunarpróf fyrir kvķša. Ķ ljós kom aš tilhneiging foreldra til aš óttast um börnin sķn, ofvernda og stjórna žeim mikiš var tengd kvķšaeinkennum hjį börnum žeirra, sérstaklega einkennum almennrar kvķšaröskunar, ašskilnašarkvķša og ašstęšnatengdri fęlni.

Hugsanlega hefur barn upplifaš eša séš eitthvaš óttavekjandi
Börn meš kvķšaröskun greina frį mun fleiri streituvekjandi atburšum ķ lķfi sķnu heldur en börn sem finna fyrir litlum kvķša. Ašskilnašarkvķši hefst einmitt oft snögglega ķ kjölfar meirihįttar įfalls eša breytinga, s.s. byrjun skólagöngu, dauša foreldris, flutnings ķ nżtt hverfi, langvinnra veikinda o.s.frv.

Ótti getur myndast hjį barni meš klassķskri skilyršingu. Wolpe og Rachman lżstu žessu įgętlega 1960 meš dęmi af hestafęlni litla Hans sem Freud hafši įšur skżrt į sinn hįtt. Hans lenti ķ žvķ aš hestur sem dró vagninn sem hann sat ķ hafši dottiš og honum hafši brugšiš mikiš og oršiš mjög hręddur. Eftir žaš óttašist hann hesta. Wolpe og Rachman skżršu žessa hestafęlni žannig aš hestur (skilyrt įreiti) kallaši nś fram ótta (skilyrt višbragš) vegna žess aš hann hafši veriš til stašar viš slysiš (óskilyrt įreiti) sem upphaflega vakti óttann (óskilyrt višbragš). Margar rannsóknir hafa stašfest žessi tengsl.

Bein reynsla af einhverju ógnvekjandi er ekki naušsynleg ķ myndun ótta, heldur getur óbein reynsla einnig leitt til mikilla kvķšaeinkenna. Rachman setti žessa hugmynd fram, įriš 1977, ķ kenningu um myndun ótta hjį börnum. Samkvęmt henni eru žrjįr leišir ķ myndun ótta:

· bein reynsla af atburši

· aš sjį einhvern nįkominn (s.s. vin eša foreldri) sżna ótta viš eitthvaš

· aš sjį eša heyra slęmt um eitthvaš hjį vini, foreldri eša ķ fjölmišlum.

Žannig gęti barn t.d. fyllst ašskilnašarkvķša viš aš heyra fréttir af barni sem tżndist eša viš aš foreldrar žess brżni endurtekiš fyrir žvķ aš žaš megi alls ekki fara frį žeim, žvķ žį muni eitthvaš hręšilegt gerast.

Virk skilyršing getur einnig leitt til ašskilnašarkvķša hjį börnum. Žį er foršunarhegšun barns undir stjórn jįkvęšrar styrkingar, ž.e. hśn er styrkt meš žvķ aš eitthvaš gott fylgir ķ kjölfar hennar eša neikvęšrar styrkingar, ž.e. foršunarhegšun styrkist vegna žess aš barniš sleppur viš eitthvaš óžęgilegt žegar žaš sżnir hegšunina. Til dęmis, ef barni finnst óžęgilegt aš fara ķ skólann og žaš aš sżna kvķšaeinkenni leišir til žess aš žurfa ekki aš fara (neikvęš styrking) og mamma veršur heima hjį žvķ ķ stašinn (jįkvęš styrking). Smįm saman gęti žurft nż eša sterkari einkenni til žess aš fį aš vera heima og žannig getur kvķšinn undiš upp į sig.

Mešferšarleišir og batahorfur

Hvaš gerist ef ekkert er aš gert?
Eins og hefur nś žegar komiš fram er żmislegt sem bendir til tengsla į milli ašskilnašarkvķša ķ ęsku og kvķšaraskana į fulloršinsįrum. Margir fulloršnir meš vķšįttufęlni eša felmtursröskun segjast hafa veriš meš ašskilnašarkvķša ķ ęsku. Nišurstöšur rannsókna benda til žess aš börn meš ašskilnašarkvķša séu ķ aukinni hęttu aš žróa meš sér žunglyndi og félagsfęlni og aš stelpur séu ķ sérstakri hęttu varšandi felmtursröskun og vķšįttufęlni. Margt bendir žvķ til žess aš kvķšaraskanir hjį börnum lagist ekki af sjįlfu sér. Hins vegar hafa ekki enn veriš birtar neinar langtķmarannsóknir į börnum meš ašskilnašarkvķša og žvķ erfitt aš meta hversu hįtt hlutfall žeirra eigi viš gešraskanir aš strķša į fulloršinsįrum. ’

Mikilvęgt er aš greina ašskilnašarkvķša snemma og grķpa inn ķ ferliš til aš draga śr lķkum į žvķ aš barn žrói meš sér ašrar raskanir ķ kjölfariš. Żmsar mešferšarleišir hafa veriš reyndar ķ mešferš ašskilnašarkvķša hjį börnum, sįlaraflslegar, hugręnar, atferlislegar, fjölskyldumišašar og lyfjamešferš. Įrangur hugręnnar atferlismešferšar hefur veriš mest rannsakašur.

Sįlaraflsleg mešferš
Flestar birtar greinar um įrangur sįlaraflslegrar mešferšar ķ anda Freud hafa fališ ķ sér lżsingu į mešferš eins barns (case report). Ekki er hęgt aš alhęfa śt frį slķkum lżsingum um raunverulegan įrangur mešferšarinnar. Žvķ mišur hafa engar nęgilega vandašar rannsóknir, ašferšafręšilega séš, veriš geršar, lķklega vegna erfišleika viš aš skilgreina og ašgeršabinda hugtök ķ sįlaraflskenningum og vegna žess hve langan tķma mešferšin tekur.

Hugręn atferlismešferš
Margvķslegar ašferšir eru notašar ķ hugręnni atferlismešferš, kerfisbundin ónęming, kvķšaflęši (flooding), nįm meš fyrirmynd, žjįlfun ķ sjįlfsstjórn, greining neikvęšra hugsana og stjórn žeirra, įętlanagerš um hvernig eigi aš höndla vandamįl (coping plans), mat į frammistöšu, sjįlfsstyrking, stigskipt nįlgun ķ raunverulegu umhverfi (graduated in vivo exposure), slökun, styrking góšrar frammistöšu og fleiri. Stundum er reynt aš flokka ašferširnar ķ hugręnar og atferlislegar, en ķ raun er munurinn žarna į milli óljós, til aš mynda lķta róttękir atferlissinnar į hugsanir sem hegšun.

Żmsar śtfęrslur eru til af hugręnni atferlismešferš viš ašskilnašarkvķša og er misjafnt hvaša ašferš er valin ķ hverju tilviki fyrir sig. Sįlfręšingarnir Mansdorf og Lukens nįšu góšum įrangri meš mešferš sem skiptist ķ žrjį liši:

Ķ fyrsta lagi var börnunum kennt aš segja sér sjįlf hvaš žau ęttu aš gera viš tilteknar ašstęšur. Til dęmis ef barn hefur įhyggjur af žvķ aš "hin börnin gera grķn aš mér" er žvķ kennt aš męta žeirri neikvęšu hugsun meš annarri uppbyggilegri, "žaš er žeirra mįl, ekki mitt".

Ķ öšru lagi var unniš ķ žvķ aš breyta višhorfi foreldranna gagnvart hegšun barnsins. Til aš mynda var hugsuninni "barniš mitt er veikt, žvķ ętti ég ekki aš żta į eftir žvķ" mętt meš annarri gagnlegri, "žetta er rétta leišin til aš hjįlpa žvķ".

Ķ žrišja lagi var umhverfinu breytt žannig aš styrking af hįlfu foreldranna kęmi ašeins ķ kjölfar skólasóknar.

Žessi mešferš leiddi til žess aš börnin gįtu veriš ein ķ skólanum allan daginn eftir ašeins fjórar vikur. Nokkrum mįnušum sķšar var lķšan žeirra athuguš aš nżju og höfšu kvķšaeinkennin žį ekki lįtiš kręla į sér aš nżju, įrangur mešferšarinnar var žvķ varanlegur.

Mešferš sem sįlfręšingurinn Kendall hefur žróaš felst ķ žvķ aš kenna barninu aš:

žekkja tilfinningar og lķkamleg einkenni tengdum kvķša,

įtta sig į hugsunum ķ kvķšavekjandi ašstęšum,

bśa til įętlun til aš höndla ašstęšur og

meta frammistöšu og veita sjįlfsstyrkingu.

Einnig var barniš žjįlfaš ķ višeigandi hegšun meš fyrirmynd, hlutverkaleik, slökun, nįlgun ķ raunverulegum ašstęšum og styrkingu ķ kjölfar framfara. Stór meirihluti žeirra barna sem fį svona mešferš losnar alveg viš einkenni ašskilnašarkvķša og halda žeim įrangri žremur įrum eftir mešferšarlok. Kendall (1996) vildi kanna hvort framfarirnar sem žįtttakendur höfšu tekiš ķ fyrrnefndri rannsókn (Kendall, 1994) vęru varanlegar. Hann athugaši žvķ stöšu barnanna rśmum žremur įrum (aš mešaltali) eftir mešferšarlok meš sjįlfsmatskvöršum, mati foreldra og stöšlušu vištali. Börnin stóšu enn jafnvel og ķ lok mešferšar į nįnast öllum breytum. Af žeim ellefu sem fyrir mešferš voru meš ašskilnašarkvķša uppfylltu nś ašeins tvö greiningarvišmišin. Hugręn atferlismešferš viršist žvķ draga śr einkennum ašskilnašarkvķša til langframa. Engar athuganir viršast žó hafa veriš geršar į hvaša žįttur mešferšarinnar sé įhrifarķkastur eša hvort allir žęttir mešferšarinnar séu naušsynlegir. Frekari rannsókna er žörf til aš skera śr um žaš.

Žarf mešferšin aš nį til allrar fjölskyldunnar?
Ķ fjölskyldumišašri mešferš er lögš įhersla į tjįskipti innan fjölskyldunnar, leišir hennar til aš leysa vandamįl, samskipti foreldra og barns mešan barniš sżnir kvķšaeinkenni og hvernig mikil tilfinningavišbrögš hjį barninu eru höndluš. Athugaš er hvort eitthvaš ķ samskiptamynstri fjölskyldunnar sé aš stušla aš eša višhalda kvķšaeinkennum hjį barninu og ręddar leišir til aš bęta samskiptin. Ķ sumum tilvikum eru foreldrar óafvitandi aš sżna óęskileg višbrögš viš hegšun barnsins sem geta dregiš śr sjįlfstrausti žess og aukiš kvķšaeinkenni.

Ginsburg, Silverman og Kurtines (1995) eru mešal žeirra sem hafa bent į mikilvęgi žess aš ašrir fjölskyldumešlimir taki žįtt ķ mešferš barns meš kvķšaröskun. Žeir benda į aš oft eru vandamįl til stašar ķ fjölskyldum barna meš kvķšaröskun. Žau segja rannsóknir hafa sżnt aš foreldrar žessara barna hafa tilhneigingu til aš ofvernda börnin sķn, gefa óskżr skilaboš, hafna žeim og vera fjandsamleg ķ framkomu. Einnig hafi komiš fram aš uppeldisašferšir skipti verulega miklu mįli ķ žessu sambandi žar sem notkun refsingar, lķkamlegrar beitingar og styrking ósjįlfstęšis séu tengd kvķša og ótta hjį börnum en notkun jįkvęšrar styrkingar, góš fyrirmynd og fortölur ekki. Ginsburg, Silverman og Kurtines (1995) hönnušu žvķ mešferš sem mišar aš žvķ aš fįst viš vanda foreldris eša fjölskyldunnar allrar um leiš og mešferš barnsins fer fram. Ķ hinni s.k. tvenndarmešferš (dyadic therapy) žeirra eru ašferšir sem eru notašar viš mešferš barnsins, bein reynsla (exposure), stjórn styrkingaskilmįla og žjįlfun ķ sjįlfsstjórn, notašar samhliša til aš draga śr kvķšaeinkennum foreldris og/eša bęta samskiptamynstur innan fjölskyldunnar. Til dęmis gęti žaš hent ķ sumum fjölskyldum aš bęši foreldri og barn séu ķ tķma hjį mešferšarašila samtķmis og hjįlpi hvort öšru ķ heimaverkefnum. Enn hafa žó engar rannsóknir fariš fram į įhrifum žessarar mešferšarnįlgunar og žvķ of snemmt aš spį fyrir um įrangur hennar.

Rannsókn hefur hins vegar veriš gerš į notkun fjölskyldumešferšar samhliša hugręnni atferlismešferš. Fjölskyldumešferšin var žrķžętt: Ķ fyrsta lagi voru foreldrar žjįlfašir upp ķ aš styrkja hugrakka hegšun og beita slokknun į of mikil kvķšaeinkenni hjį barninu. Ķ žeim tilgangi var foreldrum kennt aš nota margvķslegar styrkingarleišir og aš nota virka hunsun fyrir allar kvartanir og kvķšahegšun eftir aš vera bśin aš hlusta einu sinni og segja barninu aš nota tęknina sem žaš lęrši ķ hugręnu atferlismešferšinni. Ķ öšru lagi var foreldrunum leišbeint meš hvernig ętti aš takast į viš tilfinningaleg köst, żgi og óhlżšni sem tengdist kvķša barnsins. Foreldrum var kennt aš nota įrangursrķkari uppeldisašferšir til aš auka samvinnu og tjįskipti innan fjölskyldunnar og draga śr spennu og kvķša hjį barni ķ tengslum viš hversdagleg verk, s.s. aš fara aš sofa og laga til ķ herberginu sķnu. Ķ žrišja lagi voru foreldrar žjįlfašir ķ samskiptum og ķ aš finna lausnir į vandamįlum žannig aš žeir gętu starfaš betur sem teymi ķ framtķšinni og višhaldiš žeim framförum sem barniš tęki ķ hugręnu atferlismešferšinni.

Eftir tólf vikna hugręna atferlismešferš įsamt fjölskyldumešferš höfšu öll börnin tekiš miklum framförum og fimm af sjö börnum uppfyllti ekki lengur višmiš fyrir kvķšaröskun. Hópurinn sem var į bišlista hafši ekki tekiš neinum framförum. Sérstaklega góšur įrangur nįšist hjį yngri börnum og hjį stślkum. Fjölskyldumešferš viršist žvķ bęta viš įrangurinn af hugręnu atferlismešferšinni og er žvķ ęskilegt aš beita henni samhliša, sérstaklega ef foreldrar hins kvķšna barns eiga ķ erfišleikum meš uppeldishlutverkiš.

Geta lyf lagaš ašskilnašarkvķša?
Margs konar lyf, s.s. žunglyndislyf, örvandi lyf og ofnęmislyf (andhistamines), hafa veriš reynd ķ mešferš kvķšaraskana hjį börnum. Samkvęmt nżlegri śttekt viršist hins vegar vanta vandašar rannsóknir į žessu sviši. Ašeins fjórar tvķblindar rannsóknir fundust į įhrifum lyfja į ašskilnašarkvķša og mótžróa viš aš fara ķ skóla. Nišurstöšur žeirra allra benda til žess aš lyf skili ekki meiri įrangri en lyfleysa (placebo) viš aš draga śr einkennum ašskilnašarkvķša. Enn sem komiš er viršist įvinningur af lyfjagjöf viš ašskilnašarkvķša žvķ vera mjög lķtill. Jafnvel žó lyfin leiši til fękkunar einkenna žį er óljóst hvort žęr breytingar haldist žegar lyfjagjöf er hętt. Einnig eru aukaverkanir lyfja, s.s. sljóleiki, pirringur og mótžróafull hegšun, įhyggjuefni. Žess ber žó aš geta aš fjölmörg lyf gagnast ķ mešferš annarra kvķšaraskana mešal barna (t.d. įrįttu og žrįhyggju) og lyf eru algeng žegar kvķši er mešhöndlašur mešal fulloršinna. Žaš er žvķ allt eins vķst aš komandi rannsóknir sżni fram į verkun lyfja viš ašskilnašarkvķša.

Nokkur góš rįš til aš fyrirbyggja ašskilnašarkvķša

Algengt er aš ungt barn finni fyrir kvķša žegar foreldrar žess eru ekki hjį žvķ, t.d. žegar barnapķan kemur aš passa žaš eša žaš er aš byrja ķ daggęslu (hjį dagmóšur eša ķ leikskóla). Til aš draga śr kvķšanum og fyrirbyggja aš kvķšinn vindi upp į sig og žróist yfir ķ ašskilnašarkvķšaröskun er įgętt aš hafa eftirfarandi ķ huga:

Undirbśiš barniš vandlega, śtskżriš vel hvaš er ķ vęndum, t.d. meš ašstoš bóka um barn sem fer ķ leikskólann.

Leggiš įherslu į žaš jįkvęša fyrir barniš ķ ašstęšunum žegar žiš veršiš ķ burtu, t.d. teljiš upp allt žaš skemmtilega sem er ķ boši ķ leikskólanum.

Reikniš meš góšum tķma til aš barniš geti kynnst manneskjunni sem į aš fara aš gęta žess og hinum nżju ašstęšum, ein klukkustund ķ ykkar višurvist er algjört lįgmark.

Hvetjiš barniš meš žvķ aš minna žaš į hversu duglegt žaš hefur veriš įšur ķ svipušum ašstęšum og meš žvķ aš lżsa žvķ hvaš uppįhaldspersónur žess (s.s. Batman eša Lķna langsokkur) myndu gera ķ žessum ašstęšum.

Hafiš įkvešna "rśtķnu" žegar žiš fariš frį barninu, žaš aš hafa fasta reglu į hlutunum veitir žvķ öryggi.

Ekki laumast burt įn žess aš barniš sjįi ykkur heldur kvešjiš žaš glašlega en įn žess aš draga kvešjustundina į langinn.

Ekki gefa eftir žó aš barniš fari aš grįta, žaš getur oršiš til žess aš lengja tķmann sem barniš grętur.

Veriš stutt ķ burtu ķ fyrstu og lengiš tķmann smįm saman.

Anna Lind Pétursdóttir, BA ķ sįlfręši

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.