Mešferš / Greinar

Aš leita sér hjįlpar

Hvaš er gešheilsa?

Žegar sjśklingur kemur til lęknis meš vandamįl sķn žį er venjulega um aš ręša einhver įberandi einkenni svo sem hita, verk, doša, śtbrot, bólgur, beinbrot o.s.frv. Ķ flestum tilfellum er hęgt aš komast til botns į einkennunum žvķ aš heilsu og veikindi er hęgt aš męla og meta į żmsa vegu.

Žegar fólk leitar sér faglegrar ašstošar vegna gešheilsu sinnar eru einkennin hinsvegar oft óljós, tilfinning, skynjun eša einhver żkt hegšun. Jafnvel alvarleg gešręn vandkvęši žarf aš meta ķ vķšu samhengi til aš öšlast skilning į žeim. Žį er įtt viš samskipti fólks viš ašra, atvinnu žess, vini og fjölskyldulķf.

Greining į tilfinninga- og sįlarįstandi er žvķ ekki aušveld ķ framkvęmd. Įstęšan fyrir žvķ aš fólk leitar sér ašstošar getur veriš allt frį vandamįlum daglegs lķf alvarlegra gešsjśkdóma. Greiningin byggist aš stóru leyti į lżsingu į innra įstandi, eša hvaš viškomandi skynjar og hugsar, og žį lżsingu getur veriš erfitt aš höndla og stašfesta meš męlitękjum. Žį reynist oft vandkvęšum bundiš aš afla gagna sem annaš hvort styšja eša hafna afmarkašri greiningu į geš- eša tilfinningavandamįlum.

Hvenęr į aš leita eftir ašstoš?

Ef žś eša einhver sem žér er annt um į ķ vandręšum meš daglegt lķf eša į viš verulegt andlegt ójafnvęgi aš strķša, er žaš ekki alltaf ljóst hvort žörf sé fyrir faglega ašstoš eša aš mįlin leysist af eigin rammleik. Stundum nęgir aš tala viš heimilislękni. Nokkur vištöl viš sįlfręšing eša gešlękni gętu lķka dugaš til aš komast į nż į beinu brautina, eša oršiš upphaf aš langri og ķtarlegri mešferš.

Įstęšur žess aš menn leita sér hjįlpar geta veriš af żmsum toga. Mörgum finnst žeir kvķšnir, vonlitlir eša žunglyndir. Stórvęgilegar breytingar ķ lķfi manna geta gert žaš aš verkum aš žeir žurfi į hjįlp aš halda, s.s. viš atvinnumissi eša frįfall einhvers nįkomins. Ašra vantar rįšleggingar vegna hjónabandsöršugleika, meš barn sitt eša śt af lķkamlegri vanheilsu sinni. Stundum sękir fólk hjįlp eigi žaš viš hegšunarvandkvęši aš strķša eša hefur įnetjast einhverri fķkn. Enn ašrir gętu žurft ašstoš vegna hugsana sem sękja į žį eša hugmynda sem žeir rįša ekki viš eša jafnvel ofskynjunar. Enn fleiri įstęšur eru fyrir hendi žótt ekki séu taldar upp fleiri hér.

Oft er žaš vegna samverkandi žįtta sem fólk leitar sér hjįlpar. Žvķ lķšur illa og maki, foreldrar, vinir, vinnufélagar, yfirmenn eša jafnvel nįgrannar geta veitt žvķ athygli aš eitthvaš er ekki eins og ętti aš vera og stušla aš žvķ aš įkvöršun er tekin um aš leita sér hjįlpar. Įkvešin einkenni og vķsbendingar hafa žį veriš višvarandi ķ einhvern tķma sem verša ašalįstęša žess aš hjįlpar er žörf, og hennar er leitaš. Mešal annarra gętu žaš veriš einhver af eftirfarandi einkennum:

·         Vinnugeta eša framistaša ķ skóla minnkar umtalsvert.

·         Lélegur įrangur ķ vinnu eša skóla, žrįtt fyrir góša įstundun og kostgęfni.

·         Yfiržyrmandi įhyggjur eša kvķši, višlošandi svefnvandamįl, vangeta til aš takast į viš nż vandamįl eša erfišleikar viš aš halda vina- eša įstarsambandi.

·         Stöšugt eiršarleysi, óróleiki, įhyggjur eša ótti.

·         Misnotkun įfengis eša fķkniefna.

·         Vangeta til aš takast į viš kröfur og vandamįl daglegs lķfs.

·         Óraunhęfur ótti.

·         Mikiš žyngdartap eša sveiflur ķ žyngd sem ekki eiga rót aš rekja til lyfja.

·         Žrįlįtar įhyggjur vegna fęšu eša ótti viš aš verša fyrir baršinu į offitu žrįtt fyrir ešlilega lķkamsžyngd.

·         Verulegar breytingar į svefni og/eša matarvenjum.

·         Žrįlįtir lķkamlegir kvillar eša kvartanir śt af žeim.

·         Réttur annarra ekki virtur meš eša įn ofbeldis, svik, žjófnašir, ķkveikjur eša skemmdarverk.

·         Sjįlfsvķgshugsanir eša hvöt til aš meiša sjįlfan sig eša ašra.

·         Sjįlfspķningar, sjįlfskašandi hegšun eša mjög įhęttusöm hegšun.

·         Višlošandi mikil depurš, žyngra skap eša neikvęš višhorf gagnvart sjįlfum sér, oft er žvķ samfara minnkuš matarlyst, svefnvandamįl eša hugsanir um daušann.

·         Tķš reišiköst eša gremja sem er ekki ķ samhengi viš ašstęšur.

·         Ofskynjanir eša ašrar óešlilegar skynjanir.

Eftir aš įkvöršun er tekin um aš leita ašstošar finnst mörgum heilbrigšiskerfiš bęši ruglingslegt og erfitt aš fóta sig ķ gegnum žaš ķ leitinni aš réttri faglegri ašstoš. Hérna rķkir lķka sś bagalega hefš eša hugsunargangur aš leita sér ekki hjįlpar fyrr en allt er ķ žrot komiš. Menn rķghalda oft į tķšum ķ stašhęfingar eins og "žetta reddast" eša "mašur harkar žetta bara af sér". En langbest vęri aš fara af staš sem fyrst aš leita sér hjįlpar įšur en vandamįlin verša of stór. Fęstir bķša til dęmis eftir žvķ aš bķllinn verši bensķnlaus og śtvega sér bensķn įšur en tankurinn veršur galtómur. Žį hefur lķka žótt ,,skömm" aš žvķ aš višurkenna andlega krankleika sķna. Sem betur fer er įšurnefndur hugsunarhįttur aš breytast hjį landanum og fólki er fariš aš žykja sjįlfsagt aš vandamįl geti veriš af öšrum toga en lķkamlegum og engin minnkun sé aš leita sér leišsagnar ķ félagslegum eša sįlręnum vanda.

Hvert į aš leita eftir ašstoš?

Aš heimsękja heimilsilękni er oft fyrsta skrefiš hjį mörgum sem leita sér hjįlpar meš gešheilsu sķna. Stundum viršist sś leiš ekki vera įsęttanleg fyrir einhverja og žį er hęgt aš panta vištal į Göngudeild gešdeildar eša fara žangaš ef vandamįliš er brżnt. En žaš getur lķka ķ fyrstu sżnst ógnvęnlegt fyrir suma "aš fara į gešdeild!" og hvaš er žį til rįša? Žaš vęri hęgt aš śtvega sér tķma hjį gešlękni, sérfręšingi eša sįlfręšingi. Eins og kerfiš er byggt upp į Ķslandi žį er žaš dżrara aš leita til sįlfręšings en gešlęknis af žvķ aš Tryggingarstofnun rķkisins greišir ekki nišur vinnu sįlfręšinga eins og gešlękna. Sįlfręšinga er aš vķsu hęgt aš nįlgast ķ gegnum Göngudeild gešdeildar og žį į nišursettu verši. Ef brįštilvik koma upp er leitaš til slysa- og brįšamóttöku spķtalanna.

Ķ skólum er reynt aš fylgjast eins vel og į veršur kosiš meš börnum okkar. Komi einhver vandkvęši upp er reynt aš vinna śr žeim af hįlfu skólans en veršur žó alltaf aš verša hįš samžykki foreldra. Skólasįlfręšingar eru lķka til stašar viš aš leišbeina foreldrum svo og nįmsrįšgjafar ķ auknum męli. Stundum žarf aš vķsa mįlum įfram til Barna og Unglingadeildar Landspķtalans Dalbraut (BUGL) en žar eru sérfręšingar ķ aš greina og veita mešferš viš tilfinninga- og hegšunarerfišleikum barna og unglinga. Žangaš hafa fariš um 500 tilvķsanir įrlega undanfarin įr. Börnum sem eiga ķ erfišleikum er einnig vķsaš til Greiningar og rįšgjafarstöšvar rķkisins.

Margir foreldrar eru fljótir til aš įsaka sig og vanmeta sig sem foreldra. Žetta eru ekki óešlileg višbrögš og eru miklu fremur merki um tengsl, styrkleika og hreysti foreldranna en hiš gagnstęša. Žaš er langt ķ frį aš vera aušvelt aš ala upp barn sitt sem stendur höllum fęti, samhliša daglegu amstri og oft įn faglegra rįša eša ašstošar.

Ef um įvana og fķkniefnaneyslu er aš ręša er hęgt aš snśa sér beint til SĮĮ Vogi, žar sem rįšgjöf og ašstoš er veitt ef į žarf aš halda. Mešferšarstöš fyrir unglinga er rekin į Stušlum.

Hvaš er gešlęknir?

Gešlęknar hafa allir fariš ķ gegnum lęknisnįm og starfaš viš almennar lękningar ķ eitt įr eša lengur įšur en žeir héldu įfram ķ sérnįmi ķ gešlękningum sem tekur allt aš sex įr. Vegna bakgrunns sķns eru žeir mjög vel aš sér er varšar lķkamlegar įstęšur og afleišingar geškvilla. Gešlęknar geta skrifaš upp į lyf og hafa séržekkingu ķ gešsjśkdómum og gešlyfjum sem oft eru óhjįkvęmileg žegar um er aš ręša erfiša kvilla eins og gešklofa eša gešhvörf (oflęti/žunglyndi). Lyf geta reynst naušsynleg viš upphaf mešferšar til aš skjólstęšingurinn sé ķ stakk bśinn aš gangast undir annars konar mešferš. Lķkt og meš ašra sérfręšingslękna er žjónusta gešlękna greidd nišur af Tryggingastofnun rķkisins.

Hvaš er sįlfręšingur?

Sįlfręšingar hafa allir lokiš ķ žaš minnsta fimm įrum ķ sįlfręšinįmi, flestir mun fleiri. Sįlfręšingur meš doktorsgrįšu hefur aš lįgmarki įtta įra nįm aš baki. Til aš öšlast starfsleyfi sem sįlfręšingur žarf aš uppfylla viss skilyrši sem sett eru samkvęmt reglugerš Heilbrigšisrįšuneytis um sįlfręšinga.  Til aš öšlast sérfręšingsvišurkenningu žarf aš uppfylla enn stķfari skilyrši, t.d. aš hafa unniš ķ fimm įr ķ viškomandi fagi og endurmenntaš sig. Žaš er mjög mismunandi hvaš sįlfręšingar gera og ķ hverju žeir sérhęfa sig. Hugsanlegt vęri ķ fyrstu tilraun aš skjólstęšingur hitti ekki į sįlfręšing sem henti honum. Sįlfręšingar žekkja hver til annars og vķsa skjólstęšingum umsvifalaust til annarra telji žeir aš žaš sé skjólstęšingi til góša. Žaš vęri til dęmis ekki žaš heppilegasta fyrir foreldra barns meš nįmsöršugleika aš leita til sérfręšings ķ hjónabandsrįšgjöf, eša hvaš?

Sįlfręšingar hafa langt nįm aš baki žar sem žeir hafa lęrt um starfsemi hugar og heila. Nįm, minni, žroski, hegšun, hugręn geta, tilfinningar, višhorf, lķkindi og lķšan eru mešal annars inntak ķ žeirra nįmi. Margar mismunandi mešferšir fyrirfinnast og fer žaš eftir sįlfręšingnum hvernig mešferš hann veitir. Sįlfręšingur getur ekki skrifaš upp į lyf, og sįlfręšingur į stofu er ekki innan vébanda Tryggingastofnunar enn sem komiš er og žvķ er dżrara aš leita til sįlfręšing į stofu en gešlęknis. Žetta stendur vonandi til bóta žar sem Samkeppnisrįš hefur śrskuršaš um mismunun žessara starfstétta, sem annars starfa samhliša hvor annarri góšum įrangri og fįst oft viš svipuš vandamįl.


Siguršur Levy, BA ķ sįlfręši

 

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.