Gešsjśkdómar / Greinar

Hvaš er gešveiki?

Ķ žessum pistli veršur fjallaš um hugtakiš gešveiki. Žegar talaš er um gešveiki er oftast įtt viš gešklofa og gešhvarfasżki. Einkenni gešveiki eru alvarlegar andlegar truflanir, svo sem ranghugmyndir eša ofskynjanir og skert raunveruleikaskyn. Žetta er nęr alltaf svo alvarlegt aš hinn sjśki getur ekki lifaš ešlilegu lķfi og žarf žvķ aš dveljast į gešdeild ķ mislangan tķma.

En hvaš er gešveiki? Mikiš hefur veriš um žaš deilt hvernig skżra beri gešveiki og margar hugmyndir eru til. Ekki veršur reynt aš fjalla um allar žessar hugmyndir, heldur er įherslan lögš į tvö ólķk sjónarmiš: Annars vegar žaš sjónarmiš aš gešveiki sé sjśkdómur og hins vegar žaš sjónarmiš aš gešveiki sé ekkert annaš en orš sem notaš er yfir žį sem brjóta óskrįšar reglur žjóšfélagsins. Įšur en žessi sjónarmiš eru kynnt er lauslega fjallaš um hugmyndir sem uppi voru fyrr į öldum um gešveiki.

Gamlar hugmyndir

Samkvęmt fornum heimildum var tališ aš illir andar, eins og djöfullinn, stjórnušu huga og lķkama andlega truflašs fólks. Ķbśar ķ Babżlon höfšu t.d. nöfn yfir alla žį illu vętti sem gįtu orsakaš sjśkdóma. Idta hét sį illi andi sem olli gešveiki. Svipuš dęmi eru til frį Fornkķnverjum, Fornegyptum og Gyšingum. Hęgt var aš reka žessa illu anda śr fólki meš sęringum, töfrabrögšum og nįttśrulegum efnum sem unnin voru śr jurtum. Ef žetta bar ekki įrangur var gripiš til róttękari rįša, sem fólust ķ žvķ aš gera lķkama sjśklinganna aš óbęrilegum dvalarstaš fyrir hina illu vętti. Sjśklingar voru hśšstrżktir, brennimerktir og grżttir og oft leiddu žessar ašferšir til žess aš žeir dóu.

Grķski lęknirinn Hippókrates (u.ž.b. 460-377 f.Kr.) afneitaši allri djöflatrś og hélt žvķ fram aš gešveiki, eins og lķkamlegir sjśkdómar, ętti sér ešlilegar orsakir og bęri žvķ aš mešhöndla hana eins og hvern annan sjśkdóm. Hippókrates įleit aš heilastarfseminni vęri stjórnaš af įkvešnum vessum lķkamans. Ef röskun varš į jafnvęgi žessara vessa gat žaš truflaš heilastarfsemina og leitt til geštruflana. Nęstu sjö aldirnar var žessi kenning Hippókratesar, aš gešsjśkdómar ęttu sér ešlilegar orsakir, almennt višurkennd, bęši af öšrum Grikkjum, svo sem Platon, Aristótelesi og Galen, og Rómverjum. Hippókrates og fylgismenn kenningar hans böršust fyrir bęttri og mannśšlegri mešferš į gešsjśkum og lögšu mikla įherslu į hollt og gott mataręši, žęgilegt umhverfi, nudd og böš.

Į mišöldum voru kenningar um djöfla og illa anda endurvaktar. Tališ var aš hinir geštruflušu vęru ķ bandalagi viš djöfulinn og aš žeir hefšu yfirnįttśrlegan kraft til aš koma af staš nįttśruhamförum og drepsóttum og gętu gert öšru fólki illt. Til aš refsa sjįlfum djöflinum voru sjśklingar baršir og pyntašir. Žessi mannvonska nįši hįmarki ķ galdraofsóknum žegar žśsundir manna (margir žeirra geštruflašir) voru dęmdir til dauša og brenndir į bįli. Į sķšari hluta mišalda voru stofnuš hęli til aš geyma geštruflaš fólk. Žessi hęli voru eins konar fangelsi žar sem komiš var fram viš vistmenn eins og dżr, žeir voru hlekkjašir ķ dimmum, ógešslegum klefum og įttu enga von um aš fį nokkurn tķma aš yfirgefa hęlin.

Litlar endurbętur eša breytingar įttu sér staš fyrr en į seinni hluta 18. aldar žegar franska lękninum Philippe Pinel var leyft aš leysa hlekkina af nokkrum vistmönnum. Mörgum til mikillar undrunar bar žetta įrangur. Žeir vistmenn sem įlitnir voru stórhęttulegir og vonlausir nįšu sér žaš vel aš žeir gįtu yfirgefiš hęliš eftir aš hafa veriš mešhöndlašir sem manneskjur.

Ķ byrjun 20. aldar uršu miklar framfarir ķ lęknisfręši og sįlfręši. Įriš 1905 var sannaš aš geštruflun sem kallast almennt slżni įtti sér lķkamlegar orsakir. Sįrasóttarsżkillinn heldur til ķ lķkamanum, žótt fyrstu smiteinkenni į kynfęrum hverfi, og eyšileggur smįm saman taugakerfiš. Žessi eyšilegging į taugakerfinu orsakar bęši lķkamlega og andlega hrörnum og veldur róttękum breytingum į persónuleika, ranghugmyndum og skynvillum. Žessi uppgötvun, aš slżni stafaši af sżkli, hvatti žį mjög til dįša sem töldu aš rekja mętti geštruflanir til lķffręšilegra žįtta. Įlit manna var aš ef hęgt vęri aš rekja eina geštruflun til lķffręšilegra žįtta ętti aš vera hęgt aš rekja orsakir allra geštruflana til lķffręšilegra ferla. Ašferšir lęknavķsindanna voru notašar til aš kanna geštruflanir og svokallaš sjśkdómslķkan varš allsrįšandi. Sjśkdómslķkaniš gengur śt frį žvķ aš geštruflanir séu sjśkdómar og hęgt sé aš finna lķkamlegar orsakir fyrir öllum gešsjśkdómum.

Sjśkdómur eša stimpill

Sś hugmynd aš geštruflanir séu sjśkdómar nżtur hylli enn ķ dag. Margir eru ósįttir viš žaš og halda žvķ fram aš geštruflanir séu ekki sjśkdómar ķ sama skilningi og lķkamlegir sjśkdómar (42,43,46,47). Almenn gagnrżni į sjśkdómslķkaniš er aš žaš sé ekki hęgt aš sanna aš um sjśkdóm sé aš ręša žegar afbrigšileg hegšun er athuguš. Ķ lęknisfręšinni er oftast hęgt aš greina bęši sjśkdómseinkennin og žį žętti sem valda žeim. Žaš er t.d. hęgt aš įkvarša aš einstaklingur hafi 39 stiga hita. Žar aš auki er hęgt aš sżna fram į hvaša örvera eša örverur orsökušu einkennin meš žvķ aš taka sżni og rannsaka hvaša örverur eru til stašar.

Žegar sjśkdómslķkaninu er beitt į afbrigšilega hegšun er yfirleitt ekki hęgt aš meta bęši sjśkdómseinkennin og orsakir žeirra. Įkvešin hegšunarmynstur eša sjśkdómseinkenni eru flokkuš sem afbrigšileg og nefnd einhverju įkvešnu nafni. Žetta nafn er sķšan notaš sem skżring į žvķ hvaš olli sjśkdómseinkennunum. Žannig eru einkenni einstaklings sem haldinn er ofskynjunum og foršast öll félagsleg samskipti greind eša gefiš nafniš gešklofi. Žegar spurt er hvers vegna einstaklingurinn sé haldinn ofskynjunum og foršist félagsleg samskipti er svariš oft: Vegna žess aš hann er gešklofi. Žannig er nafniš gešklofi ekki bara notaš til aš lżsa įkvešnu hegšunarmynstri eša sjśkdómseinkennum heldur einnig tališ orsök žeirra. Žetta er vitaskuld skżring sem bętir engu viš žekkingu okkar į orsökum geštruflana.

Žeir sem ašhyllast sjśkdómslķkaniš andmęla žessari gagnrżni og halda žvķ fram aš žótt viš vitum ekki hverjar orsakir margra gešsjśkdóma séu, žį megi vel vera aš framtķšarrannsóknir muni leiša žęr ķ ljós. Til dęmis er sį möguleiki fyrir hendi aš žaš muni uppgötvast aš einhver įkvešin efni ķ heilanum orsaki žaš hegšunarmynstur sem kallast gešklofi. Jafnvel žótt lķkamlegar orsakir margra gešręnna truflana séu óžekktar śtiloki žaš ekki aš gešręnar truflanir séu sjśkdómur. Žaš į einfaldlega eftir aš finna žessar orsakir. Sem dęmi mį nefna geštruflunina almennt slżni. Fyrir 1905 var ekki vitaš hvaš orsakaši sjśkdómseinkenni slżnis, sem eru mešal annars ranghugmyndir og skynvillur, en eftir 1905 uppgötvašist aš sįrasóttarsżkillinn olli žeim.

Önnur rök į móti žvķ aš nota sjśkdómslķkaniš til aš skżra gešręnar truflanir eru aš einkenni lķkamlegra sjśkdóma eru allt annars ešlis en einkenni gešsjśkdóma. Žessi gagnrżni, sem oftast er kennd viš Thomas Szasz og margir hafa stutt, bendir į aš einkenni lķkamlegra sjśkdóma séu óhįš lögum og reglum žjóšfélagsins. Lungnabólga og sįrasótt lżsa sér į sama hįtt ķ New York, Parķs og Nżju?Kaledónķu. Öšru mįli gegnir um einkenni gešsjśkdóma sem eru hįš žjóšfélagsvišmišum. Öll žjóšfélög hafa įkvešnar reglur og brot į žessum reglum eru kölluš įkvešnum nöfnum, t.d. er sį sem tekur eitthvaš sem hann ekki į kallašur žjófur. Ķ öllum žjóšfélögum eru einnig til óskrįšar reglur en engin įkvešin nöfn eru til yfir brot į žessum reglum. Allir vita t.d. aš žegar žeir tala viš einhvern horfa žeir ķ augu eša į munn višmęlanda en ekki į eyrun. Ef einhver brżtur žessar reglur grķpa menn stundum til žess rįšs aš kalla žaš einhverju nafni. Ķ gamla daga voru nöfn eins og nornir og djöfulóšur notuš til aš lżsa einstaklingum sem brutu reglurnar. Ķ dag eru orš eins og gešveiki notuš til aš lżsa žeim. Gešveiki er žvķ ekkert annaš en orš sem notaš er til aš lżsa fólki sem hegšar sér į annan hįtt en reglur žjóšfélagsins kveša į um aš rétt sé.

Žegar einstaklingur hefur veriš dęmdur eša um sinn veriš kallašur gešveikur er nęr vonlaust aš losna viš žaš nafn, žaš er eins konar stimpill. Hinn stimplaši einstaklingur er settur inn į stofnun žar sem žess er vęnst aš hann hegši sér afbrigšilega. Hann byrjar aš sjį sjįlfan sig sem gešveikan og sjįlfsmynd og sjįlfsįlit košna nišur. Žetta veršur svo aftur til žess aš hinn stimplaši hegšar sér į afbrigšilegan hįtt til žess aš uppfylla žęr vęntingar sem hann hefur um sjįlfan sig og žęr vęntingar sem stofnunin hefur til hans. Ekki tekur betra viš ef viškomandi į žess kost aš śtskrifast af stofnuninni. Utan hennar žarf hann aš takast į viš fólk sem bżst viš hinu versta af honum, er hrętt viš hann og vill koma honum inn į stofnunina sem fyrst aftur. Žessi žrżstingur veršur oft žess valdandi aš hann er settur inn aftur.

Til aš styšja mįl sitt vitna žessir fręšimenn oft ķ žį hegšun sem kallast einu nafni gešklofi. Hegšun sem einkennir gešklofa er m.a. óvišeigandi tjįning į tilfinningum og skortur į tengslum viš ašra žegna žjóšfélagsins. Ķ staš žess aš kalla žessa hegšun sjśkdóm mį allt eins skilgreina hana sem brot į óskrįšum reglum žjóšfélagsins, t.d. fer žaš eftir žeim reglum hvernig fólk tjįir tilfinningar. Ķ žjóšfélagi okkar į tjįning į sorg rétt į sér viš jaršarfarir en ekki ķ öšrum žjóšfélögum. Sama mį segja um mannleg samskipti, en reglur um žau eru mjög misjöfn eftir žjóšfélögum.

Žeir sem ašhyllast žį kenningu aš gešveiki sé ekkert annaš en dómur žjóšfélagsins neita žvķ ekki aš žeir sem žjįst af svoköllušum gešsjśkdómum žjįist af vanlķšan eša ķ sumum tilvikum af ótrślegri vellķšan. Žaš sem žeir leggja įherslu į er aš žekking fręšimanna og almennings byggist į žvķ hvernig einstaklingurinn hagar sér, en ekki į vitneskju um žaš sem gerist innra meš honum. Žegar mašur hleypur nakinn og öskrandi um götur bęjarins er sś įlyktun dregin aš eitthvaš sé aš innra meš honum, aš hann sé sjśkur, jafnvel žó žetta innra sjśka įstand hafi ekki veriš athugaš.

Žeir sem halda žvķ fram aš gešveiki sé sjśkdómur andmęla žessari gagnrżni haršlega. Žeir benda į aš žessi kenning fjalli nęr eingöngu um žaš sem gerist eftir aš einstaklingurinn hefur veriš stimplašur gešveikur, en takist ekki į viš tvęr grundvallarspurningar sem eru: Hvers vegna brżtur fólk óskrįšar reglur žjóšfélagsins? og: Hvers vegna eru žaš bara sumir, af öllum žeim fjölda fólks sem gerir slķkt, sem eru stimplašir gešveikir en ašrir ekki? (25,35). Žvķ er haldiš fram aš žaš sé of mikil einföldun, jafnvel rangt, aš gešveiki sé ekkert annaš en orš sem fólk notar yfir žį sem brjóta reglur žjóšfélagsins. Mįli sķnu til stušnings benda žeir į rannsóknir į gešklofa. Rannsóknir sem geršar hafa veriš į fólki meš gešklofa sżna aš mun meiri lķkur eru į žvķ aš ęttingjar žeirra fįi einnig sjśkdóminn en fólk sem ekki er skylt fólki meš gešklofa. Eineggja tvķburum er mun hęttara viš aš fį bįšir gešklofa en tvķeggja tvķburum. Vitaskuld mį halda žvķ fram aš gešklofi gangi ķ ęttir vegna umhverfisžįtta. Foreldrar sem haldnir eru gešklofa gętu haft žau įhrif į börn sķn aš žau truflast lķka į geši. En rannsóknir sem geršar hafa veriš į börnum sem fędd eru af męšrum meš gešklofa, en tekin frį žeim skömmu eftir fęšingu og komiš ķ fóstur, renna frekari stošum undir tilgįtuna um erfšir. Žessir einstaklingar hafa veriš athugašir į fulloršinsįrum og bornir saman viš žį einstaklinga sem įttu heilbrigša foreldra og höfšu einnig veriš settir ķ fóstur skömmu eftir fęšingu. Tķšni gešklofa reyndist mun hęrri mešal žeirra sem fęddir voru af gešklofa móšur. Fylgjendur sjśkdómslķkansins spyrja žvķ: Ef gešklofi er ekkert annaš en stimpill sem notašur er yfir žį sem brjóta skrifašar eša óskrifašar reglur žjóšfélagsins - hvernig ķ ósköpunum er žį hęgt aš skżra aš žessi stimpill viršist ganga ķ erfšir?.

Samspil

Hvar stöndum viš žį? Er gešveiki sjśkdómur eša ekki? Lķklegast er aš bęši sjónarhornin hafi nokkuš til sķns mįls. Gešsjśkdómar eru flóknir og žaš er ótrślegt aš ašeins ein orsök geti skżrt svo flókiš ferli. Svipaš mį segja um marga lķkamlega sjśkdóma, t.d. hjartasjśkdóma. Orsakir žeirrra eru margar, svo sem erfšafręšilegir žęttir, offita, streita og reykingar. Vitaš er aš margir gešsjśkdómar eiga sér lķffręšilega orsök, en žaš er ekki žar meš sagt aš ašrir žęttir hafi ekki įhrif. Žaš er t.d. ótrślegt aš erfšir einar sér valdi gešklofa. Upplag annars vegar og streita vegna umhverfisžįtta hins vegar orsaka vafalaust žessa veiki ķ einhvers konar vķxlverkun. Višbrögš annarra gagnvart fólki sem į viš gešręn vandamįl aš etja hafa lķka sitt aš segja. Rannsóknir hafa leitt ķ ljós aš hugmyndir almennings um gešveiki einkennast af fįfręši. Almenningur viršist hafa žį skošun aš einstaklingar sem žjįst af geštruflunum séu hęttulegir, óhreinir og heimskir. Žaš hjįlpar įreišanlega engum, sem į viš gešręn vandamįl aš etja, aš nį sér ef hann finnur žessi višhorf gagnvart sér.

Af ofangreindu er ljóst aš žaš er ekkert einfalt svar viš spurningunni um hvaš gešveiki sé. Gešveiki, eins og svo margir sjśkdómar, į sér margar orsakir. Erfšafręšilega getur einstaklingur įtt žaš į hęttu aš verša gešveikur, en ašrir žęttir eins og uppeldi, umhverfi og persónuleiki geta rįšiš śrslitum um žaš hvort hann veršur gešveikur eša ekki. Žaš mį žvķ segja aš gešveiki sé flókiš samspil erfša og umhverfis.

Heišdķs Valdimarsdóttir, sįlfręšingur

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.