Aldrašir / Greinar

Žunglyndi aldrašra

Žunglyndi aldrašra

Hvaš er žunglyndi hjį öldrušum?

Žunglyndi er algengt mešal aldrašra. Žar spila margir žęttir inn ķ, svo sem lakari lķkamleg heilsa, einsemd og breytt félagsleg staša. Žunglyndi er algengara hjį žeim sem eru einmana, hafa misst maka sinn, eiga viš lķkamlega sjśkdóma aš strķša eša bśa viš kröpp kjör. Margt bendir til žess aš žunglyndi kunni aš vera vangreint mešal aldrašra, hugsanlega vegna žess hvaš fólk kvartar undan mörgum lķkamlegum kvillum sem fylgja žunglyndi. 

Vera mį aš einhverjir śr heilbrigšisstétt, sem annast gamalt fólk, eša ęttingjar, lķti į žunglyndiseinkennin sem ,,ešlileg" og žvķ fįi hinir öldrušu sķšur višeigandi mešferš. Mikilvęgara kann žó aš vera aš aldrašir einstaklingar sem žjįst af žunglyndi įtta sig e.t.v. ekki alltaf į žvķ hvaš er į feršinni og lķta į vanlķšan sķna sem ešlilegan fylgifisk elli og lakari lķkamlegrar heilsu. Einn af hverjum sex öldrušum sżnir einkenni žunglyndis, įn žess ašstandendur og ašrir ķ umhverfinu verši žess varir. Fęrri en einn af žrjįtķu eru svo žunglyndir aš žeir greinast meš žunglyndisröskun.

Hvaš einkennir žunglyndi hjį öldrušum?

Viš žekkjum mörg žunglyndiseinkenni af eigin raun og vitum aš žau geta haft margvķsleg įhrif į hegšun okkar, lķšan, hęfni, višhorf og lķkamlega heilsu. Žótt einkennin séu margvķsleg og aš vissu marki einstaklingsbundin, mį greina žau ķ nokkra meginflokka:

·         Breytt atferli - żmiss konar kvartanir, t.d. um peningaleysi, vinnuna, hįvaša, umhverfiš, einsemd, skort į įst og umhyggju og verri einbeitingu en įšur. Einnig óvirkni, oft er dregiš śr samskiptum viš ašra, męting ķ vinnu versnar, erfišleikar viš aš tjį sig og tala viš ašra verša oft įberandi, tilhneiging til žess aš liggja fyrir uppi ķ rśmi gętir oft, minnkuš kynlķfslöngun og vanręksla eigins śtlits. Lķtil įnęgja fer aš fylgja žvķ sem įšur var gaman. Žį eru sjįlfsvķgshótanir og sjįlfsvķgstilraunir einnig nokkuš algengar hjį einstaklingum meš žunglyndi, einkum ef hlutašeigandi neytir įfengis eša annarra vķmugjafa reglulega. Sjįlfsvķgshugsanir eru mjög algengar ķ langvinnu eša alvarlegu žunglyndi og endurspegla išulega vonleysi og/eša sektarkennd. Stundum endurspegla slķkar hótanir žó einkum reiši ķ garš ęttingja og vina.

·         Breytt tilfinningavišbrögš - tómleiki, depurš, sumir upplifa frekar dofnar tilfinningar en ašrir finna sįrari og įleitnari tilfinningar en įšur. Žreyta er algeng, einnig kvķši, spenna, eiršarleysi, leiši, įhugaleysi, aukin sektarkennd, vantraust į eigin getu, aukin viškvęmni, tķšari grįtur en įšur.

·         Skert hęfni - lakari félagshęfni, minna skopskyn en įšur, verri skipulagshęfni og minnkuš hęfni til žess aš leysa vandamįl daglegs lķfs.

·         Breytt višhorf - lakara sjįlfstraust, sjįlfsmyndin neikvęšari en įšur, svartsżni, vonleysi, hjįlparleysi, eiga von į hinu versta, sjįlfsįsakanir, sjįlfsgagnrżni, sjįlfsvķgshugsanir. Algengt er aš finnast sem ašrir hafi yfirgefiš sig eša séu aš gefast upp į samskiptum žvķ fylgir minnkašur įhugi į samskiptum viš ašra, kynlķfi, mat, drykk, tónlist og hverju žvķ sem venjulega vekur įhuga einstaklingsins.

·         Lķkamleg einkenni - erfišleikar meš svefn (erfitt aš sofna, sofa mikiš eša vakna snemma), minnkuš kynhvöt, breytt matarlyst (aukin eša minnkuš), žyngdaraukning eša žyngdarminnkun, meltingartruflanir, hęgšartregša, höfušverkir, svimi, sįrsauki og ašrar įlķka kvartanir eša einkenni.

Fólk į öllum aldri getur fengiš žessi einkenni žunglyndis en hvernig žau koma fram hjį öldrušum getur veriš ólķkt. Hér veršur greint frį hinu helsta ķ fari gamals fólks:

Lķkamleg einkenni

Nokkur einkenni lķkamlegra sjśkdóma svipar til einkenna žunglyndis. Til dęmis getur minnkuš matarlyst orsakast af žunglyndi eša lķkamlegum sjśkdómi eins og hjartasjśkdómi eša lišagigt. Ef um er aš ręša žunglyndi eru önnur einkenni til stašar hjį gömlu fólki, sérstaklega breytt tilfinningavišbrögš og atferli.

Tregir viš bišja um hjįlp

Aldrašir kvarta sķšur um einkenni žunglyndis, žess ķ staš tala žeir meira um żmsa kvilla sem hrjį žį, ef žeir kvarta žį nokkuš yfir höfuš. Gamalt fólk ķ dag ólst nefnilega upp viš žaš aš vera ekki aš angra lękninn nema einhver lķkamleg einkenni vęru til stašar, og žau ķ rķkum męli. Algengt er aš gamalt fólk bišur ķ sķfellu um aš fara ķ skošanir sem žaš žarf alls ekki viš en gefur okkur hinum vķsbendingu um andlega vanheilsu žess. Sé mikiš af slķku seinkar žaš ašeins žunglyndismešferš sem hjįlpar gömlu fólki heilmikiš.

Langvarandi sjśkdómar

Stundum į fólk žaš til aš verša mjög upptekiš af lķkamlegu sjśdómi enda žótt engar breytingar į honum eigi sér staš. Žetta getur bent til žunglyndis. Viš ašstęšur eins og žessar lęknar mešferš viš žunglyndi ekki lķkamlegan sjśkdóm en getur gert hann žolanlegri.

Įhyggjur

Žunglyndi getur valdiš miklum įhyggjum og kvķša. Sumt fólk hefur meiri įhyggjur en ašrir og ef žaš er ólķkt viškomandi einstaklingi aš hafa miklar įhyggjur gęti žaš bent til žunglyndis.

Ruglingur og vitglöp

Įhyggur og pirringur geta tekiš yfirhöndina og einstaklingi finnst hann vera oršinn ruglašur og gleyminn. Žessi lķšan getur valdiš ennžį meiri kvķša žvķ aš margt eldra fólk hefur įhyggjur af minnistapi eša aš ,,kalka". Žaš hefur komiš fyrir fyrir aš alvarlegt žunglyndi sé tekiš fyrir vitglöp (dementia) eša tap į minni. Žunglynd fólk er mešvitaš um aš žaš gleymir hlutunum mešan fólk meš vitglöp er žaš ekki. Fólk meš vitglöp getur aš sjįlfsögšu veriš žunglynd og mešferš viš žunglyndi skilar góšum įrangri.

Einmanaleiki

Aš bśa einn veldur ekki žunglyndi žótt margt ungt fólk haldi annaš! Stundum verša aldrašir įkaflega einmana žrįtt fyrir aš hafa bśiš lengi sem einstęšingar. Žetta getur gefiš vķsbendingar um žunglyndi hjį žeim.

Hvaš veldur žunglyndi?

Ekki er vitaš meš vissu hvaš žaš er sem veldur žunglyndi. Greina mį ętlašar orsakir gróflega ķ 3 flokka: Lķffręšilega žętti, sįlręna žętti og félagslega žętti. Žessi skipting er samt mikil einföldun žvķ oftast spila żmsir žęttir saman žegar svęsiš žunglyndi herjar į einstakling.

Lķffręšilegar orsakir

Žaš er til fjöldinn allur af rannsóknum sem benda į aš lķffręšilegir žęttir eigi sinn žįtt ķ žróun žunglyndis. Sumar rannsóknir hafa bent til ójafnvęgis eša skorts į įkvešnum bošefnum ķ heila, enda hafa flest žunglyndislyf įhrif į virkni žessara bošefna (serótónķn og noradrenalķn).

Lķkamlegir sjśkdómar

Lķkamlegir sjśkdómar geta żtt undir žunglyndi. Žaš skiptir ekki mįli hvort sjśkdómurinn komi fljótt ķ ljós (eins og hjartaįfall) eša um langvinnan sjśkdóm sé aš ręša (eins og sjśkdómur Parkinsons). Aušvitaš getur hvoru tveggja fylgst aš. Žótt žunglyndi fari samhliša öšrum sjśkdómum žį žżšir žaš ekki aš ekkert sé hęgt aš gera viš žvķ. Žvert į móti, žunglyndi af žessu toga er hęgt aš lękna.

Žegar eldra fólk veršur skyndilega žunglynd žį getur įstęšan veriš lķkamlegur sjśkdómur sem er lķtt įberandi - vandamįl vegna skjaldkirtils er gott dęmi um žetta. Lęknar geta hér aušveldlega skoriš śr um.

Erfšir

Erfšarannsóknir benda sterklega til aš erfšir eigi nokkurn žįtt ķ žróun žunglyndis, a.m.k. hjį žeim sem veikjast endurtekiš. Žįttur erfša er samt langt frį žvķ aš vera aušskilinn og žaš er mjög erfitt aš greina įhrif erfša frį įhrifum umhverfis vegna žess hve margir žęttir fléttast išulega saman ķ tilurš žunglyndis. Erfšažįtturinn er sterkari hjį žeim sem greinast meš gešhvörf heldur en žeim sem greinast meš žunglyndi en fį aldrei oflęti. Žaš er ekki sjśkdómurinn sjįlfur sem erfist, heldur er žaš fremur tilhneigingin til aš veikjast undir įlagi.

Dęgursveifla

Žaš er langt sķšan menn vissu aš lyndisraskanir og óešlilegt svefnmynstur fęru saman. Hvort tveggja žekkist, aš svefntruflanir leysi sjśkdóminn śr lęšingi og svefntruflanir séu hluti af sjśkdómsmyndinni, en hiš sķšarnefnda er žó mun algengara. Gildir žaš bęši um žunglyndi og örlyndi.

Sįlręnir žęttir

Žrįtt fyrir aš erfšir og lķffręšilegir žęttir eigi žįtt ķ orsök žunglyndis eru żmsir sįlręnir žęttir eša umhverfisžęttir einnig mikilvęgir.

Lengi bżr aš fyrstu gerš segir mįltękiš og flestum foreldrum er ljóst aš margt getur haft mótandi įhrif į žroska barna. Rannsóknir hafa einkum beinst aš įhrifum:

a.        Gagnrżni ķ uppvexti.

b.       Neikvęšs sjįlfsmats.

c.        Įunnins sjįlfsbjargarleysis.

d.       Missi foreldris, einkum móšur, žegar börn eru ung aš aldri.

e.        Ofverndar įn nęrgętni.

Lķtum nś nįnar į žessa žętti og nokkrar tilgįtur um mikilvęgi žeirra:

a. Gagnrżni ķ uppvexti.

Žegar žróun sjśkdóms er rannsökuš, er athugaš vel hvort barniš hafi alist upp ķ umhverfi sem mótast af gagnrżni og tilętlunarsemi gagnvart žvķ, en um leiš tilfinningalegu skeytingarleysi gagnvart višbrögšum žess. Žetta gerir barninu erfitt fyrir meš aš žróa og višhalda sjįlfsviršingu sinni žegar žaš žarf aš takast į viš óhjįkvęmileg įreiti uppvaxtarįranna. Žessi reynsla kann aš hindra barniš ķ aš žroskast ķ samręmi viš eigin óskir og žarfir. Žaš veršur fyrir vikiš hįš žvķ aš fį višurkenningu, stušning og umbun frį öšrum. Upp śr žessu getur žróast persónugerš sem einkennist af ónógu sjįlfstrausti og hlédręgni, einkum gagnvart hagsmunaįgreiningi og ósętti, žar eš žessir einstaklingar óttast aš spilla tengslum viš ašra. Óttinn viš aš móšga ašra eša spilla samskiptum viš ašra getur žį oršiš hamlandi vegna žess aš višurkenning annarra skiptir mjög miklu mįli fyrir sjįlfsviršingu žeirra. Žessum einstaklingum vex ķ augum aš fylgja eftir óskum sķnum, kröfum og žörfum sem ķ augum flestra annarra er į hinn bóginn bęši naušsynlegt og sjįlfsagt.

b. Neikvętt sjįlfsmat.

Ašrar kenningar um gešlęgš beina ekki athyglinni svo mjög aš bernskuįrum, heldur ganga śt frį žvķ aš višurkenning einstaklings byggist į skynsemi og reynslu. Ķ krafti slķkrar višurkenningar sé tilfinningalķf og hegšun aš verulegu leyti įkvöršuš af žvķ hvernig einstaklingurinn lķtur į sig eša metur sjįlfan sig og samskipti sķn viš ašra. Ķ žunglyndi hęttir sjśklingnum til aš tślka boš frį umhverfinu į neikvęšan og gagnrżninn hįtt og um leiš styrkja žaš neikvęša og gagnrżna įlit sem hann hefur į sjįlfum sér. Žetta getur leitt til hugsunarhįttar sem leggur įherslu į žaš leišinlega, neikvęša og gagnrżna og žaš vill draga fólk nišur.

c. Įunniš sjįlfsbjargarleysi.

Įunniš sjįlfsbjargarleysi getur haft žżšingu viš žróun alvarlegrar gešlęgšar. Vonleysis- eša hjįlparleysistilfinning eru algengir fylgifiskar žunglyndis Žaš kann aš vera įunniš og stafa af žvķ aš einstaklingurinn hefur oršiš fyrir žvķ aš geta ekki mótaš lķfsašstęšur sķnar mišaš viš žarfir sķnar. Slķkt sjįlfsbjargarleysi gęti t.a.m. veriš įberandi hjį börnum foreldra sem beita endurtekiš andlegu eša lķkamlegu ofbeldi og bregšast ekki viš eša skynja ekki tilfinningarlegar žarfir barna sinna. Fulloršnir sem hafa veriš beittir ofbeldi endurtekiš sem börn eru ķ aukinni hęttu aš fį lįgt sjįlfsmat og hęttir meira til aš įsaka sjįlfa sig og upplifa margvķsleg sįlręn og lķkamleg einkenni undir įlagi.

d. Foreldramissir.

Foreldramissir einn og sér veldur ekki endilega lyndisröskunum. Žar žarf fleira aš koma til, en aldur barna og sį stušningur og umönnun sem žau hljóta ķ kjölfariš eru vęntanlega žar mikilvęgir žęttir. Missir foreldris getur stafaš af fleiri žįttum en daušsfalli, t.d. skilnaši, flutningi tķmabundiš til annars landshluta eša lands og af veikindum.

e. Ofvernd įn nęrgętni.

Sumar hafa tališ ofvernd įn nęrgętni eša tilfinningu fyrir žörfum barnsins óheppilega fyrir sįlręnan žroska barna. Žęttir eins og skortur į višurkenningu, mikil gagnrżni og skortur į tilfinningalegum stušningi į uppvaxtarįrum hafa žó lķklega meiri įhrif į įhęttu į žunglyndi į fulloršinsįrum.

Hvaša mešferš er ķ boši?

Žaš getur oft veriš erfitt aš tjį sig um eigin lķšan og višurkenna vanlķšan sķna fyrir öšrum. Ķslendingar hljóta oft žann įfellisdóm aš žeir feli tilfinningar sķnar og beri sig mannalega žrįtt fyrir aš undir nišri kraumi óyndi. Žaš er samt mjög mikilvęgt aš opna sig fyrir öšrum og tjį sig um eigin lķšan enda er engin skömm af slķku. Žunglyndi er raunverulegt įstand og į engan hįtt auškenni žess aš viškomandi sé veikgešja eša linur af sér.

Żmsir mešferšarmöguleikar eru til aš takast į viš žunglyndi. Rannsóknir sżna aš langflestir nį töluveršum bata eftir mešferš. Žaš er žó żmislegt sem žarf aš skoša žegar mešferš er valin, eins og t.d. hve alvarlegt žunglyndiš er, hvaš viškomandi vill sjįlfur og hvaš lęknir eša sįlfręšingur hlutašeigandi telur ęskilegt. Engir tveir einstaklingar eru eins og žarf aš taka miš af žvķ. Oft og tķšum getur veriš heppilegt aš sameina t.d. lyfjamešferš og vištalsmešferš. Įvallt skal einnig hafa ķ huga aš öll hreyfing og hollir lķfshęttir auka lķkurnar į bata. En lķtum nś nįnar į žau mešferšarform sem rannsóknir styšja aš gagnist ķ barįttunni viš žunglyndi.

Vištalsmešferš

Žaš getur veriš mjög gagnlegt fyrir žunglynda einstaklinga aš komast ķ vištalsmešferš. Ķ vęgari tilfellum er žetta oft eina mešferšarformiš sem žarf til žess aš hjįlpa viškomandi aš létta sķna lund. Margar ólķkar tegundir vištalsmešferšir fyrirfinnast og žykja įrangursrķkar, s.s. hugręn atferlismešferš, atferlismešferš, samskiptamešferš (interpersonal therapy) og fjölskyldumešferš.

Hugręn atferlismešferš

Ķ hugręnni atferlismešferš viš žunglyndi er unniš sérstaklega meš hugsanir sjśklingsins enda einkennast hugsanir žunglyndis sjśklings af mikilli sjįlfsgagnrżni, svartsżni og tilhneigingu til žess aš mikla fyrir sér erfišleika sem viš er aš etja. Mešferšin gengur śt į aš kenna einstaklingnum aš vera gagnrżninn į žessar bjögušu hugsanir ķ staš žess aš samžykkja žęr gagnrżnislaust og auk žess aš gera tilraunir ķ daglegu lķfi til aš kanna hvernig hęgt sé aš nį sem mestum įrangri ķ mešferšinni. Žannig mį draga śr svartsżni og hjįlparleysi sem einkennir hugsanagang ķ žunglyndi. Heimaverkefni miša aš žvķ aš yfirfęra žaš sem lęrist ķ mešferšartķmum į raunverulegar ašstęšur sjśklingsins og breyta žeim vķtahring sem sjśklingar eru gjarnan komnir ķ meš hegšun sķna og hugsanir. Oft varir slķk mešferš ķ 12-20 skipti.

Atferlismešferš

Ķ žessu mešferšarformi er fyrst og fremst unniš meš atferli sjśklingsins. Žaš er almennt erfišara aš hafa įhrif į lķšan folks en atferli. Į hinn bóginn fylgir oft betri lķšan breyttu atferli, t.d. ķ samskiptum į vinnustaš eša ķ hjónabandi. Žannig er hęgt aš hefja ferli sem leišir smįm saman til betri lundar og betri samskipta. Žunglyndir einstaklingar eru oft įkaflega óvirkir og athafnasnaušir sem leišir til žess aš žeir velta sér upp śr eigin vanlķšan. Meš žvķ aš leggja upp meš breytt hegšunarmynstur er gjarnan hęgt aš hefja vaxtarhring sem leišir til betri heilsu.

Samskiptamešferš

Žetta er skammtķmamešferš sem tekur oftast 12-18 heimsóknir sjśklinga meš vikulegu millibili. Žessi tegund mešferšarforms var žróuš sérstaklega til žess aš takast į viš žunglyndi og lögš er meginįhersla į aš leišrétta eša breyta nśverandi félagsstöšu sjśklings. Dagurinn ķ dag er ķ brennidepli ķ mešferšinni og žau samskipti sem verša į milli mešferšarašila og sjśklings. Žau eru sķšan yfirfęrš į raunverulegar ašstęšur.

Fjölskyldumešferš

Fjölskyldumešferš er stundum naušsynlegt til aš nį įrangri ķ žunglyndismešferš, einkum ef eitthvaš ķ samskiptamunstri fjölskyldunnar veldur žunglyndi. Žunglyndi maka hefur įvallt mikil įhrif į hinn ašilann ķ sambandinu. Žaš ętti aš vera regla ķ allri mešferš aš bjóša maka hins veika aš koma meš ķ 1 eša fleiri vištöl eftir ašstęšum.

Lyfjamešferš

Lyfjamešferš getur veriš mjög gagnleg ķ barįttunni viš žunglyndi. Žróun ķ framleišslu gešlyfja hefur gjörbreytt stöšu žunglyndra til hins betra. Nśna er hęgt aš velja śr mörgum lyfjategundum sem hafa ķ rannsóknum sannaš įgęti sitt viš mešferš žunglyndis. Almennt mį segja um žessi žunglyndislyf aš žau auki magn bošefnanna serótónķns og/eša noradrenalķns ķ heila, en žaš vill minnka ķ alvarlegu žunglyni, og komi žannig į jafnvęgi ķ efnafręši taugakerfisins. Algengustu flokkar žunglyndislyfja eru serótónķn-endurupptökuhemjarar (selective serotonin reuptake inhibitors-SSRI’s) og žrķhringa gešdeyfšarlyf (tricyclic antidepressants-TCA’s). Einnig mį nefna lausasölulyfiš Modigen (Jónsmessurunna-Jóhannesarjurt) sem getur nżst fólki meš vęgari form žunglyndis. Žaš mį žó ekki taka meš hefšbundnum žunglyndislyfjum. Žį er hęgt aš nefna ķ žessu tilliti litķum, sem er notaš žegar einstaklingar sveiflast mjög ķ lund, fara żmist of langt upp eša of langt nišur eša žegar gešlęgšir eru endurteknar og alvarlegar žrįtt fyrir langvinna lyfjamešferš meš hefšbundnum žunglyndislyfjum. Įkvöršun um lyfjamešferš er tekin ķ samrįši viš heimilislękni, gešlękni eša ašra lękna sem einstaklingurinn er ķ mešferš hjį. Öll lyf geta haft aukaverkanir, žęr eru vęgari hjį nżrri og dżrari lyfjunum og koma ekki fram nema hjį minnihluta notenda. Nżrri gešdeyfšarlyf eru žó alls ekki virkari en gömlu žrķhringalyfin.

Raflękningar

Raflękningar geta veriš naušsynlegar žegar žunglyndiš er oršiš mjög alvarlegt og hefur ekki svaraš lyfjamešferš. Hinn veiki er svęfšur fyrir hverja mešferš. Rafmagniš er notaš til aš kalla fram krampa, en žeir eru dempašir meš vöšvaslakandi lyfjum. Raflękningum geta fylgt vęgar haršsperrur og tķmabundin minniskeršing, en ekki langtķmaaukaverkanir. Žessi tegund mešferšar hefur oft fljótvirk įhrif žar sem hśn į viš og gerir sjśklingi kleift aš verša virkur žįtttakandi ķ daglegu lķfi į nż fyrr en ašrar tegundir mešferšar.

Hvaš getur žś gert?

·         Vertu óhrędd(ur) aš bišja um hjįlp. Žaš er ekki ešlilegt aš vera žunglyndur vegna aldurs žķns.

·         Vertu innan um fólk og trśšu einhverjum fyrir lķšan žinni, žaš er yfirleitt betra en tilfinningaleg einangrun.

·         Reyndu aš borša vel. Fólk sem er žunglynt missir oft matarlyst, žaš boršar lķtiš og tapar žyngd.

·         Taktu inn vķtamķn og steinefni. Žaš getur haft įhrif į lķkamlega heilsu žķna.

·         Vertu į varšbergi meš sętindi sęlgętisįt.

·         Settu žér raunsę markmiš og ekki axla of mikla įbyrgš.

·         Skiptu stórum verkefnum ķ smęrri, forgangsrašašu og geršu žaš sem žś getur žegar žś getur.

·         Taktu žįtt ķ öllu sem lętur žér lķša betur, og hafšu hugfast aš žótt žś njótir žess ekki eins og įšur žį sé žetta hluti af žvķ sem žś ert aš gera til aš nį betri lķšan.

·         Létt lķkamsrękt, bķóferš eša žįtttaka ķ hvers konar félagslegum athöfnum gęti hjįlpaš.

·         Vertu višbśinn žvķ aš betri lķšan kemur hęgt į nokkrum vikum og aš žaš geti komiš slęmir dagar inn į milli.

·         Frestašu stórum įkvöršunum žar til žunglyndinu léttir. Įšur en žś gerir miklar breytingar- skilur eša skiptir um starf- skaltu ręša žaš viš einhvern sem žekkir žig vel og hefur hlutlausari afstöšu til žinna mįla.

·         Ekki reyna aš hrista ekki žunglyndiš af žér og mundu aš meš mešferš og sjįlfshjįlp aukast lķkurnar į betri lķšan dag frį degi.

·         Mundu aš jįkvęšur hugsunarhįttur leysir ķ vaxandi męli hinn neikvęša af hólmi žegar mešferš fer aš hafa įhrif.

·         Leyfšu vinum og vandamönnum aš hjįlpa žér.

Hvert er hęgt aš leita og hvaš geta ašstandendur gert?

Hvert į aš leita?

Flest allir sįlfręšingar og gešlęknar sem veita mešferš į annaš borš geta ašstošaš viš leit aš réttum śrręšum. Ef hlutašeigandi sérfręšingur hefur ekki sérhęft sig ķ mešferš žunglyndis er nęsta vķst aš hann getur vķsaš į ašila sem er betur fallinn til žess aš hjįlpa žér. Heimilislęknar eru flestir vanir aš mešhöndla žunglyndi hjį skjólstęšingum sķnum og veita oft góš rįš og lyfjamešferš. Ef mešferš heimilislęknis skilar ekki įrangri, žį mun heimilislęknir žinn vafalaust visa žér til gešlęknis eša klķnķsks sįlfręšings til frekari hjįlpar.

Hvernig geta ašstandendur veitt hjįlp?

Oftast eru žaš ęttingjarnir sem taka eftir žunglyndi hjį öldrušum og ķ žeirra hlut kemur aš hvetja žį til leita sér hjįlpar og aš śtskżra hve žunglyndi sé algengt og aš flestir nįi bata ef žeir ašeins sęki sér hjįlpar. Aš auki er gott aš segja viš aldrašan aš žunglyndi sé ekki ,,gešveiki" ķ bókstaflegum skilningi oršsins og žaš aš hitta gešlękni eša sįlfręšing (o.fl.) sé ķ fķnu lagi.

Gott er aš muna aš aldrašir žreytast mjög fljótt. Oft nęgir aš lķta ašeins inn til žeirra rétt til žess aš sżna aš žś lįtir žér annt um žanna aldraša. Žś getur lķka hjįlpa til viš aš kaupa inn eša laga til og žrķfa.

Ekki neyša fólk til aš tala viš žig eša koma eitthvert meš žér. Aš fara śt getur hjįlpaš heilmikiš en aš gera žaš vegna nöldurs frį öšrum er ekki rétta leišin.

Vertu žolinmóš(ur). Eldra fólk er aš bišja žig um hvatningu žegar žaš talar lįtlaust um hvaš sé aš žvķ og oftast stafar mįlęšiš af hręšslunni viš aš uppgötva hvaš amar aš. Bara žaš aš hlusta hjįlpar heilmikiš. Lķka aš segja žvķ aš žaš sé ekki aš verša kalkaš eša vitglöp hrjįi žaš.

Ekki vera ófeimin(n) aš spyrja hvort viškomandi sé meš sjįlfsvķgshugsanir. Slķkar hugsanir skera ótvķrętt um aš hjįlpar er žörf strax. Flestum meš slķkar hugsanir finnst žaš mikill léttir žegar žaš er spurt žessarar spurningar.

Ašstandendur gegna oft mikilvęgu hlutverki ķ bata žunglynds einstaklings. Žaš er alkunna aš gęši og magn žess stušnings sem viš hljótum frį okkar nįnustu vernda okkur gegn streitu og įlagi daglegs lķfs. Ašstoš žeirra hindrar žó alls ekki alltaf žróun alvarlegs žunglyndis og sjįlfsvķg eiga sér staš ķ sumum tilvikum žrįtt fyrir mikla og góša ašstoš nįnustu vina og ašstandenda.

Eftir aš mešferš er hafin geta ašstandendur flżtt fyrir batanum meš stušningi sem getur veriš ķ formi hvatningar, eftirlits meš lyfjagjöf og samverustundum. Einkum er hjįlplegt aš reyna aš virkja hinn veika eftir mętti. Mešferšarašilar geta oft leišbeint fjölskyldunni ķ žessu ferli. Meš sama hętti getur skortur į nįnum tengslum og stušningi aukiš lķkurnar į žvķ aš žunglyndi verši langvinnt. Ķ sumum tilvikum er žó um mjög alvarlegt žunglyndi aš ręša sem krefst margvķslegra śrręša og er mikilvęgt aš ašstandendur gefist ekki upp žótt móti blįsi heldur leiti allra mögulegra leiša til śrbóta fyrir hinn veika. Stundum getur žį žurft aš koma til innlagnar į gešdeild um tķma.

Rśnar Andrason, sįlfręšingur og Fjölvar Darri Rafnsson, BA ķ sįlfręši

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.