Aldrašir / Greinar

Alzheimers sjśkdómur

Alzheimers sjśkdómur

Hvaš er Alzheimers sjśkdómur?

Alzheimerssjśkdómur er hrörnunarsjśkdómur ķ heila og er įn žekktrar įstęšu ķ flestum tilfellum. Hann felur ķ sér aš taugafrumur ķ heila rżrna smįm saman og deyja svo ein af annarri. Sjśkdómurinn kemur ekki fram ķ öšrum lķffęrum. Fyrstu einkenni sjśkdómsins koma oftast fram į efri įrum žótt žekkt séu tilvik fyrir mišjan aldur og tķšni hans eykst meš aldrinum. Vegna sķvaxandi fjölda aldrašs fólks, og hękkandi hlutfalls žeirra mešal ķbśa į Vesturlöndum, fjölgar tilfellum sjśkdómsins.

Greining sjśkdómsins veltur fyrst og fremst į žeim einkennum sem hann veldur. Kjarnaeinkenni sjśkdómsins er minnistap, en žaš nęgir ekki eitt og sér fyrir sjśkdómsgreiningu. Önnur vitręn geta veršur einnig aš vera skert aš einhverju marki svo sem mįl, verklag, ratvķsi, skynjun eša dómgreind. Žótt mįl sé til aš mynda skert getur önnur vitręn geta veriš ešlileg. Žaš er ešli žessa sjśkdóms aš einkenni aukast jafnt og žétt, en misjafnlega hratt. Žaš leišir smįm saman til bjargarleysis og sjśklingar verša ķ sķfellt rķkari męli upp į ašra komnir. Žótt sjśkdómurinn sé ólęknandi er żmislegt hęgt aš gera til aš bęta fęrni og lķšan einstaklinga meš Alzheimerssjśkdóm. Alzheimers sjśkdómur er algengasta įstęša heilabilunar og er žessu tvennu oft blandaš saman. Heilabilun er įstand (heilkenni) sem aš flestu leyti lżsir sér eins og einkenni Alzheimers sjśkdóms en getur fališ ķ sér fleiri einkenni og getur orsakast af a.m.k. 50 mismundandi sjśkdómum. Sem hlišstęšu mį nefna aš kransęöasjśkdómur er algengasta įstęša hjartabilunar, en žaš er žó ekki eitt og hiš sama.

Undirflokkar Alzheimers og ašrar truflanir į minni

Tvęr undirtegundir Alzheimerssjśkdóms eru skilgreindar eftir aldri žegar einkenni sjśkdómsins koma fram. Talaš er um reskiglöp af Alzheimersgerš žegar einkenni byrja fyrir 65 įra aldur og elliglöp af Alzheimersgerš eftir 65 įra aldur. (Ensk samsvarandi heiti eru "presenile dementia of Alzheimers type" og "senile dementia of Alzheimers type".) Žaš er hins vegar rökréttara aš miša viš einkennasamsetningu en aldur og žaš vill svo til aš žaš fer all vel saman. Žannig einkennast reskiglöp ķ töluveršum męli af öšru en minnistapi, svo sem erfišleikum viš aš tjį sig (mįlstol) eša aš framkvęma żmislegt sem įšur reyndist aušvelt (verkstol). Elliglöp einkennast aftur į móti fyrst og fremst af minnistruflunum. Žaš getur reynst erfitt ķ byrjun aš ašgreina Alzheimersjśkdóm frį öšrum sjśkdómum ķ heila eša gešsjśkdómum, eša jafnvel ešlilegurm aldursbreytingum, og žvķ er viš hęfi aš fara žar um nokkrum oršum.

Vęg minnistruflun (Mild Memory disturbance; Mild Cognitive impairment).

Margir eiga erfitt meš aš muna rétt og verša įhyggjufullir yfir žvķ aš žeir séu komnir meš alvarlegan sjśkdóm. Ķ žeim tilvikum er rétt aš athuga žrennt. Hvort minniš sé lakara viš streitu, sem getur veriš fullkomlega ešlilegt. Hvort žaš fari versnandi žegar til lengri tķma tķma sé litiš og aš sķšustu, į hvaša aldri viškomandi er. Lķtum nįnar į žetta: Menn eru misjafnlega minnugir af nįttśrunnar hendi og sį sem er gleyminn ungur veršur vafalķtiš brįš gleymskunnar sem gamall mašur. Žį er lķka ofur ešlilegt aš lķtilshįttar gleymska geri vart viš sig į efri įrum. Žaš sem ber žó aš taka alvarlega er žegar minniš fer óvéfengjanlega versnandi og minnistruflanir valda erfišleikum ķ daglegu lķfi. Vitaš er aš žeir sem greinast meš Alzheimerssjśkdóm hafa fundiš fyrir žverrandi minni ķ alllangan tķma. Sś vitneskja kemur žvķ ekki į óvart aš žeir sem greinast meš svokallaš ,,vęg", sem žżšir aš žeir muna lakar en jafnaldrar, greinast ķ fleiri tilvikum en ašrir meš Alzheimerssjśkdóm nęstu įrin į eftir. Ein žekktasta rannsókn į vęg er hin svokallaša "Nunnurannsókn". Žį voru skošašar ritgeršir aldrašra nunna, skrifašar žegar žęr voru aš sękja um inngöngu ķ regluna fyrir u.ž.b. hįlfri öld. Ķ ljós kom aš žęr eldri nunnur sem fengu Alzheimerssjśkdóm höfšu lakara oršfęri tvķtugar en žęr sem ekki fengu sjśkdóminn.

Ašrir sjśkdómar ķ heila

Ęšakölkun og afleišingar blóštappa ķ heila er nęst algengasta orsök heilabilunar. Sjśklingar sem fengu glöp vegna ęšakölkunar ķ ęšum heilans eru oftast nęr meš ęšakölkun annars stašar ķ lķkamanum, svo sem ķ kransęšum, eša eru haldnir sjśkdómum sem żta undir ęšakölkun, eins og hįum blóšžrżstingi eša sykursżki. Sama įhętta fylgir langvinnum reykingum. Heilaęxli greinist stöku sinnum sem heilabilunareinkenni ķ byrjun. Svokallaš vatnshöfuš (Hydrocephalus) sżnir lķka einkenni sem svipar mjög til Alzheimerssjśkdóms į byrjunarstigi. Sama er aš segja um efnaskiptasjśkdóma, svo sem vanstarfsemi į skjaldkirtli.

Žessum sjśkdómum žyrfti aš segja frį ķ upphafsrannsókn en fyrir žeim er ekki alltaf vissa og į žaš einkum viš um ęšakölkun. Ašrir hrörnunarsjśkdómar en Alzheimerssjśkdómur hafa fengiš meiri athygli į sķšari įrum, sumir žeirra eru mun algengari en įšur var tališ. Żmsir hafa žvķ veriš ranglega greindir meš Alzheimerssjśkdóm vegna žess hve einkennin eru lķk. Žetta į einkum viš um żmis afbrigšiš framheilarżrnunar svo og hinn svokallaša "Levy sjśkdóm".

Gešsjśkdómar

Žunglyndi hjį öldrušum getur lķkst mjög Alzheimerssjśkdómi į byrjunarstigi. Afar mikilvęgt er aš greina žar į milli žvķ aš žunglyndi mį ķ flestum tilvikum lękna eša bęta mikiš nś oršiš. Ašrar sjaldgęfari gešraskanir koma stundum til įlita, einkum žegar fram koma ašsóknarhugmyndir (Paranoia) eša ašrar hugraskanir.

Ruglįstand

Stundum kemur fyrir aš aldrašur einstaklingur ruglast, hann hreinlega missir "jaršsambandiš" og veršur žį skyndilega ófęr um aš sjį um sig. Žetta leišir oft til innlagnar į sjśkrahśs. Stundum eru žessir sjśklingar taldir vera heilabilašir ef rugliš gengur ekki yfir į nokkrum dögum. Og Alzheimerssjśkdómur hefur oft veriš nęrtęk greining, enda algengasta įstęša heilabilunar. Žaš er ekki leyfilegt samkvęmt greiningarskilmerkjum sjśkdómsins aš stašfesta greiningu į mešan ruglįstandiš varir, enda kemur oft ķ ljós aš "rugliš" gengur yfir og viškomandi nęr sér aš fullu. Orsakir ruglįstands eru margvķslegar. Hinar algengustu eru sżkingar af żmsu tagi, oftast frį lungum eša žvagfęrum. Stundum orsakast rugliš af hjartaįfalli, blóštappa ķ lungum eša efnaskiptatruflunum og żmsar ašrar įstęšur eru hugsanlegar. Naušsynlegt er undir žessum kringumstęšum aš fį greinargóšar upplżsingar frį nįnustu ašstandendum hvernig įstandiš var įšur en rugliš reiš yfir. Sömuleišis žarf aš gefa sjśklingnum góšan tķma įšur en stašfest er hvort um heilasjśkdóm geti veriš aš ręša.

Hver eru einkenni Alzheimers

Ašaleinkenni Alzheimerssjśkdóms er dvķnandi minni. Minniš er hins vegar ekki einfalt fyribęri enda er žaš ašgreint į mismunandi hįtt. Hér er žaš gert į tvennan hįtt, annars vegar ķ skammtimaminni og langtķmaminni og hins vegar ķ stašreyndaminni, atburšaminni og verkminni.

Skammtķmaminni er einfaldlega hęfileikinn til aš leggja į minniš eša lęra. Žetta skiptir mįli ķ öllu okkar daglega lķfi: "Hvaš ętla ég aš gera nęst?", "Hver hafši samband viš mig og śt af hverju?", og "var žaš ekki eitthvaš sérstakt sem ég ętlaši aš hafa fyrir stafni ķ dag?". Allt eru žetta spurningar sem hljóma kunnuglega og mikilvęgar okkur aš finna svör viš. Takist žaš ekki žurfum viš aš spyrja ašra og žį er komiš upp vandamįl sem ašrir koma auga į. Hęfileikinn aš takast į viš daginn dvķnar fljótt ķ Alzheimerssjśkdómi og er oftast įstęša fyrir heimsókn til lęknis.

Langtķmaminni er hęfileikinn til aš muna žaš sem mašur var įšur bśinn aš leggja į minniš, svo sem afmęlisdagar og atburšir fyrri įra. Lengi var tališ aš žessi hęfileiki héldist mun betur ķ sjśkdómnum en skammtķmaminniš en svo er ekki. Aftur į móti skiptir hann okkur ekki eins miklu mįli dags daglega og skammtķmaminniš. Langtķmaminniš dvķnar einnig tiltölulega fljótt hjį Alzheimers sjśklingum.

Stašreyndaminni er hęfileikinn til aš leggja į minniš żmsar stašreyndir sem koma okkur oftast nęr ekki beint viš, svo sem įrtöl, nöfn fręgra persóna, atburšir ķ mannkyns- eša landssögu o.s.frv. Žetta er hęfileiki sem sumir nį góšu valdi į og hann liggur aš baki öllu bóklegu nįmi. Žetta er einnig hęfileiki sem hęgt er aš žjįlfa og meš żmsum ašferšum mį aušvelda sér aš leggja į minniš. Žessi hęfileiki dofnar eftir žvķ sem Alzheimerssjśkdómur fęrist ķ vöxt, en lengi eimir eftir af honum ķ einstökum atrišum.

Atburšaminni. Žegar eitthvaš gerist sem skiptir okkur mįli munum viš žaš gjarnan vel. Žetta minni er hins vegar mjög persónubundiš, žegar margir einstaklingar verša fyrir sams konar reynslu getur minni žeirra af atburšinum oršiš töluvert mismunandi. Skynjanir fara ašrar leišir ķ heilanum, žęr virkja tilfinningalķfiš sem leišir til žess aš tiltekinn atburšur rifjast oft ósjįlfrįtt upp hjį manninum viš žaš eitt aš tilfinningin, sem atburšurinn vakti, kviknar. Žetta er vęntanlega įstęša žess aš sumir sjśklingar meš Alzheimerssjśkdóm viršast stundum muna ótrślegustu hluti, žótt minni žeirra aš öšru leyti sé oršiš mjög bįgboriš.

Verkminni. Žetta er hęfileikinn til aš muna żmis konar verkleg atriši, eins og aš synda, hjóla, binda bindishnśt eša setja upp hįr. Žetta į einnig viš um flóknara, svo sem aš spila į hljóšfęri eša smķša śr tré eša öšru efni. Fįi Alzheimerssjśklingur ekki verkstol sem eitt einkenna sjśklómsins er hęfileiki hans į žessu sviši lķtiš skertur lengi vel.

Eins og įšur segir nęgir ekki slakt minni til žess aš setja greininguna,  Alzheimerssjśkdómur, fleira žarf aš koma til. Önnur einkenni sem oft koma fram,.einkum hjį hinum yngri, eru:

  • Mįlstol. Žaš er eins meš mįliš og minniš, viš erum misbśin hęfileikum og getum lķka veriš misjafnlega upplögš. Žaš ętti ekki aš örvęnta žótt tjįning sjśklingsins sé misgóš. Žegar mįlstol er aš byrja er eins og vanti skyndilega réttu oršin hjį honum. Hann hikar žarf oft aš umorša setninguna til aš merkingin komist til skila Žegar frį lķšur fer aš verša meira įberandi hve sjśklingurinn į ķ erfišleikum meš aš finna réttu oršin og žaš žarf oft aš rżna sérstaklega ķ žaš hvaš hann į viš. Meš tķmanum veršur mįliš mjög brotakennt, ašeins hinir nįnustu vita hvaš hann į viš.
  • Verkstol. Verk sem įšur voru unnin įn mikillar umhugsunar verša ę erfišari. Ķ fyrstu kemur žetta fram ķ flóknari verkum, sķšar lķka ķ hinum einfaldari. Verkstol bitnar fyrst į skipulagi, t.d. ķ hvaša röš eigi aš framkvęma atrišin. Sjśklingurinn veršur hikandi, lķkt og utan viš sig og er lengi aš koma sér aš verki. Verknašurinn sjįlfur tekur sķšan lengri tķma en įšur og einstök atriši eru ranglega framkvęmd. Į žessu stigi nęgir aš leišbeina munnlega, sķšar veršur framkvęmdin ķ heild sinni erfiš og sjśklingurinn žarf beina ašstoš . Žetta į viš um öll hugsanleg verk en er mest įberandi viš žau algengustu, svo sem heimilisverk. Eins viš persónulega umhiršu, aš klęšast eša matast.
  • Ratvķsi. Stundum reynist erfitt aš rata į ókunnugum slóšum žrįtt fyrir hjįlpartęki, svo sem kort. Sķšar veršur erfišara aš rata į žekktum slóšum, jafnvel į heimili sķnu.
  • Dómgreind. Žaš er bżsna algengt aš žaš séu allir ašrir en sjśklingurinn sem finnist aš eitthvaš sé aš. Žį er talaš um aš innsęi sé skert. Dómgreindarleysi getur komiš fram į żmsan hįtt, ķ fjįrmįlum eša hvašeina sem sjśklingur treystir sér til žótt allir ašrir viti aš sé honum ógerningur.
  • Félagshęfni. Oftast er léleg félagshęfni afleišing af ofantöldum einkennum. Sjśklingurinn getur meš öšrum oršum ekki lengur sinnt skyldum sķnum ķ starfi eša fjölskyldu. Stundum verša einkenni sjśkdómsins įberandi ķ lakara skipulagi sjśklingsins, hann veršur meš öllu ófęr um aš stunda vinnu eša sinna įhugamįlum įn žess žó aš minni sé sjįanlega mikiš įbótavant. Žegar grannt er skošaš reynist minniš žó vera skert. Hafa ber ķ huga aš hęfni til aš sinna félagslegum skyldum er einn žįttur greiningar į heilabilun.

Eftir žvķ sem tķminn lķšur verša einkenni sjśkdómsins ę meira įberandi. Žaš er hins vegar mismunandi hversu hratt žaš veršur, bęši vegna einstaklingsmunar og mismunandi skeiša sjśkdómsins. Žannig getur lišiš langur tķmi og allt viršist standa ķ staš og sķšan eiga margar töluveršar breytingar sér staš. Žetta į sér ešlilegar skżringar. Heilinn getur tķmabundiš bętt sér upp missi į einstaka taugafrumum, eftir žvķ sem frumunum fękkar veršur žaš erfišara og svo kemur aš žaš gengur ekki lengur og sjśklingnum hrakar ört.

Oft er talaš um mismunandi stig sjśkdómsins en til einföldunar er honum skipt ķ fimm stig hér. Hvert stig tekur oftast nokkur įr, žau fyrstu og sķšustu oftast nęr lengstan tķma.

Stigskipting einkenna

Fyrstu, óljósu einkenni, forstig.

Į žessu stigi eru einkenni sjśkdómsins aš koma fram en žau eru óljós og hvorki sjśklingur né ašstandendur eru sér mešvitašir um hvaš er į seyši. Minni tekur aš bresta, stundurm fylgja gešręn einkenni, einkum kvķši og žunglyndi, og žau geta į žessu stigi veriš meira įberandi en hin vitręnu.

Minnisskeršing.

Į žessu stigi fer sjśkdómsgreiningin oftast fram. Įstandiš einkennist einkum af minnistapi hjį flestum en sjśklingurinn bregst oftast sjįlfur viš minnisleysinu, tilbešinn eša óumbešinn. Hann skrifar minnispunkta hjį sér, eftirlętur öšrum aš bera įbyrgš og losar sig undan öllu žvķ sem getur valdiš streitu. Ķ öšrum tilvikum neitar sjśklingurinn hins vegar aš horfast ķ augu viš vandamįlin sem verša meiri fyrir vikiš og leggjast af auknum žunga į hina nįnustu.

Vęg heilabilun.

Minnistap og önnur vitręn skeršing er į žvķ stigi aš sjśklingurinn getur ekki lengur séš um alla hluti sjįlfur, svo sem fjįrmįl, skipulag heimilishalds eša krefjandi vinnu og žvķ telst hann vera kominn meš heilabilun. Hann getur žó ķ vissum tilvikum stundaš vinnu ef hśn er į einhvern hįtt vernduš og eru sem betur fer mörg dęmi slķks. Sjaldnast er žį um svokallašan verndašan vinnustaš aš ręša, miklu fremur aš sjśklingurinn heldur vinnu į sķnum vinnustaš, en er meš einfaldari verkefni og vinnufélagarnir vita af vananum og taka tillit til hans.

Millistig heilabilunar.

Sjśklingurinn er upp į ašra kominn meš flestar athafnir en getur žó gert skiljanlegt hvaš hann vill og getur żmislegt framkvęmt eftir leišsögn og meš góšu ytra skipulagi. Žeir sem bśa viš góšar fjölskylduašstęšur bśa heima, en flestir hinn žurfa į einhvers konar stofnanavist aš halda.

Alvarleg heilabilun.

Sjśklingurinn žarf hjįlp viš allar athafnir daglegs lķfs og į oft ķ erfišleikum meš aš gera öšrum skiljanlegt um hvaš hann vanhagar. Ķ langflestum tilvikum er hann kominn į stofnun į žessu stigi, en stöku ašstandendur hafa enn kraft ķ sér og vilja til aš sinna žessu krefjandi verkefni sem umönnun hans er.

Hversu algengur er Alzheimers sjśkdómurinn?

Tķšni Alzheimers sjśkdóms er svipuš ķ öllum vestręnum löndum eftir žvķ sem bezt veršur séš. Gert er rįš fyrir aš viš 65 įra aldur sé um 1-2% allra meš sjśkdóminn, en nęstu tvo įratugi tvöfaldast tķšnin į hverjum fimm įrum žannig aš viš 85 įra aldur er tališ aš 20-25% allra séu meš sjśkdóminn. 

Heildartķšni minnistjśkdóma, meš eša įn heilabilunar, hjį einstaklingum yfir 65 įra aldri er um 10%.Lķklegt er aš tķšnin vaxi ekki ķ sama męli eftir 85 įra aldur. Žótt stašreyndir um tķšnina sé töluvert į reiki hjį žeim sem eru oršnir 100 įra er almennt įlitiš aš lišlega helmingur žeirra séu meš einkenni sjśkdómsins. Fram į sķšustu įr hefur veriš įlitiš aš tķšnin vęri töluvert hęrri hjį konum, allt aš žvķ tvöföld. Sķšustu rannsóknir sem eru meiri aš vöxtum og hafa stašiš lengur yfir en žęr fyrri, viršast sżna tiltölulega lķtinn kynjamun. Įstęša žessarar tilgįtu var til komin vegna žess aš konur eru miklu fjölmennari mešal aldrašra žvķ aš žęr lifa lengur en karlar. Ennfremur sś stašreynd aš karlar meš sjśkdóminn hafa oftar konu til aš hugsa um sig og žurfa žvķ sķšur aš leita į nįšir heilbrigšiskerfisins. Žį hefur einnig veriš įlitiš aš sjśkdómurinn sé ekki eins algengur ķ gula kynstofninum og ķ öšrum. Žetta hefur einkum veriš skošaš ķ Japan og munurinn viršist ekki sennilega vera mikill. Minna er vitaš um ašra kynstofna, en žó viršist tķšni sjśkdómsins vera įmóta mešal svartra Amerķkumanna og hvķtra.

Hverjar eru orsakir Alzheimer sjśkdómsins?

Nśna um aldamótin er mikill vöxtur ķ erfšarannsóknum į sjśkdómnum enda žykjast vķsindamenn vissir um aš erfšažęttir skipti hér miklu mįli žrįtt fyrir žį stašreynd aš sjśklingarnir eru einkennalausir mestan hluta ęvinnar.

Žegar litiš er į įhęttužętti Alzheimerssjśkdóms aš öšru leyti hefur fįtt komiš ķ ljós sem stašist hefur tķmans tönn. Ljóst er žó aš aldur er helzti įhęttužįttur sjśkdómsins, žvķ hęrri aldur žvķ meiri lķkur į sjśkdómnum. Kyn skiptir minna mįli en įšur var tališ. Įl var tališ įhęttužįttur, en ekki hefur enn tekist aš finna žeirri įhęttu staš į sannfęrandi hįtt og ljóst žykir aš žessi įhęttužįttur er ķ mesta falli mjög lķtill. Fyrir nokkrum įrum komu fram rannsóknarnišurstöšur sem bentu til žess aš reykingar vęru verndandi en nś er vitaš aš svo er ekki. Einnig hafa rannsóknr bent til žess aš konur sem nota kvenhormóniš estrógen séu ķ minni įhęttu en ekki er ennžį bśiš aš skera śr um žį tilgįtu. Aš endingu mį benda į aš rannsóknir viršast sżna aš notkun į Asperķni og skyldum lyfjum sem einu nafni kallast gigtarlyf verndi fólk aš einhverju leyti fyrir sjśkdómnum. Nišurstaša er viškemur estrógen er vęntanleg eftir nokkur misseri žegar stórri rannsókn lżkur sem į aš svara žeirri spurningu, en gigtarlyfin er ekki sišlegt aš skoša į žann hįtt žvķ aš žau hafa of miklar aukaverkanir.

Į sķšasta įratug hefur veriš sagt frį nokkrum erfšafręšilegum breytingum sem leiša til sjśkdómsins. Žótt tilfellin séu ekki mörg hafa žessar uppgötvanir vakiš mikla athygli og leitt til mikilla erfšafręšilegra rannsókna. Žęr hafa einnig leitt til betri skilnings į ešli žeirra breytinga sem verša ķ heilanum viš sjśkdóminn. Um er aš ręša breytingar į fjórum mismunandi erfšavķsum. Fyrst var lżst breytingum į erfšavķsi į litningi 21 og žį héldu menn aš lausnin vęri fundin. Įstęšan er sś aš žegar myndast erfšabreyting sem leišir til žess aš til verši 3 litningar af nśmer 21 en ekki tveir (trisomy) fęšist einstaklingur meš Downs heilkenni, stundum kallaš Mongolismi. Žessir einstaklingar fį allir breytingar ķ heila eins og viš Alzheimers sjśkdóm, og sennilega fengju allir einkenni sjśkdómsins ef žeir lifšu nęgilega lengi. Žetta vissu menn fyrir og žaš kom žvķ ekki į óvart žegar fyrsta erfšabreytingin fannst einmitt į žessum litningi. Žaš sem kom hins vegar į óvart var aš žessar breytingar fundust ekki ķ fjölmörgum öšrum fjölskyldum žar sem nokkuš ljóst var aš erfšir skiptu mįli. Ķ framhaldinu fundust breytingar ķ öšrum erfšavķsum ķ sumum žessara fjölskyldna og um mišjan tķunda įratug sķšustu aldar var bśiš aš finna tvo erfšavķsa til višbótar sem voru breyttir. Ekki var vitaš um ešli žessara erfšavķsa eša eggjahvķtuefniš sem erfšavķsarnir framleiša aš öšru leyti en žvķ aš žeir voru einfaldlega kallašir presenillķn 1 og 2. Nś er bśiš aš finna fjöldann allan af mismunandi breytingum ķ žessum nżuppgötvušum tveimur erfšavķsum. Žaš er sammerkt žessum žremur erfšabreytingum aš žęr orsaka sjśkdóm sem gengur ķ erfšir į svokallašan klassķskan hįtt (Mendelian) sem žżšir aš žaš eru helmingslķkur į aš afkomandi hafi hinn gallaša erfšavķsi og fįi sjśkdóminn. Sammerkt öllum žessu tilvikum er aš sjśkdómurinn kemur tiltölulega snemma. Žess vegna skżra žessar breytingar ekki tilvikin žar sem sjśkdómurinn byrjar seint, ž.e. eftir sjötugt, en žau eru langflest.

Sķšustu įrin hefur athyglin beinst aš sérstöku eggjahvķtuefni sem viršist hafa žaš meginhlutverk aš nżtast sem buršarefni fyrir blóšfitur. Žetta efni, lķpóptótein Apo-E, er til ķ žremur afbrigšum og nefnd ķ nśmararöš, 2, 3 og 4 og sérhver einstaklingur er meš tvö eintök sem geta veriš eitthvert žessara. Žaš hefur komiš ķ ljós aš žeir sem eru meš afbrigšiš nśmer 4 eru ķ aukinni įhęttu į aš fį Alzheimerssjśkdóm og aš įhęttan er tvöföld hafi žeir erft žaš bęši frį móšur og föšur (eru meš tvö eintök). Žarna er žó um įhęttu aš ręša en ekki orsök žvķ aš żmsir sem ganga meš žetta tiltekna afbrigši fį ekki sjśkdóminn žótt žeir komist į gamals aldur. Ekki er nįkvęmlega vitaš hvernig stendur į žvķ aš žessi litla breyting į eggjahvķtuefninu leiši til aukinnar įhęttu į aš fį Alzheimerssjśkdóm, en vęntanlega veršur žaš ljósara į nęstu įrum ķ kjölfar rannsókna sem nś standa yfir. Žetta afbrigši skiptir eldra fólkiš mįli af žvķ aš žaš tengist žeim frekar en öšrum sem fį sjśkdóminn yngri.

Hvernig fer greining fram?

Grundvöllur greiningar eru upplżsingar frį sjśklingi og ašstandendum og er mikilvęgt aš heyra įlit beggja ašila. Ekki er hęgt meš neinni vissu aš stašfesta greiningu nema ljóst sé aš einkennin hafi komiš smįm saman į nokkuš löngum tķma, helst meira en hįlfu įri. Ķ reynd er žaš svo aš žegar sjśklingar og ašstandendur Alzheimerssjśklinga eru spuršir viš greiningu hversu langt sé sķšan vart var viš einkennin aš svariš er: oftast meira en eitt įr. Skošunin beinist svo aš mestu aš žvķ aš sjį hvort til stašar séu einkenni sem geti bent til einhvers annars sjśkdóms. Žetta eru lķkamleg skošun, žar meš talin skošun į taugakerfi, blóšrannsóknir og tölvusneišmynd af heila. Žetta eru alla jafna žęr rannsóknir sem framkvęmdar eru į öllum sem koma til skošunar meš žessi einkenni, nema gildar įstęšur séu til annars. Žį eru ótaldar tvęr rannsóknarašferšir sem geta gefiš nišurstöšur sem benda beinlķnis til žess aš um Alzheimers sjśkdóm sé aš ręša. Žetta eru taugasįlfręšlilegt mat, sem er einkar vel til falliš į fyrstu stigum sjśkdómsins, og ķsótópaskann af heila sem gefur betri upplżsingar žegar lengra er lišiš. 

Engar blóšprufur geta gefiš žessa greiningu og erfšarannsóknir eru of skammt į veg komnar til aš vera nżtanlegar į žessu sviši auk žess sem erfšafręšilegar upplżsingar eru oft sišferšilega vandmešfarnar.

Žaš er misjafnt eftir löndum og stöšum hverjir standa helst aš greiningu žessa sjśkdóms. Hér į landi er algengast nśoršiš aš greiningin fari fram į Minnismóttökunni į Landakoti. Sérfręšingar ķ taugasjśkdómum, gešsjśkdómum og öldrunarlękningum geta einnig stašiš aš rannsóknum sem žessum. Ešilegast er žó aš leita fyrst til sķns heimilislęknis og ręša vandamįliš viš hann. Hann getur sķšan įkvešiš hvort įstęša sé til frekari skošunar og hvernig standa skuli aš henni.

Mešferš

Alzheimerssjśkdómur er ólęknandi en žó er żmislegt hęgt aš gera sem skiptir raunverulegu mįli fyrir sjśklinga og ašstandendur žeirra. Ķ grófum drįttum mį skipta mešferšarmöguleikum ķ žrennt: upplżsingar og stušningur, lyfjamešferš og umönnun. Hver mešferš um sig er sķšan breytileg eftir žvķ į hvaša stigi sjśkdómurinn er og hver einkenni hans eru.

Upplżsingar og stušningur

Žörf er į žessu į öllum stigum sjśkdómsins og žį er bęši įtt viš stušning viš sjįlfan sjśklinginn og ašstandendur hans. Skipta mį žessum liš ķ nokkra žętti:

  • Upplżsingar viš greiningu. Mjög mikilvęgt er aš gefa góšar upplżsingar ķ byrjun svo aš allir geri sér grein fyrir žvķ sem fram undan er. Žó į ekki aš fara yfir og lżsa öllum stigum sjśkdómsins, heldur skoša hvers mį vęnta nęstu mįnuši og įr og hvernig sjśklingur og ašstandendur geti brugšist viš žeim vanda sem upp er kominn. Leggja ber įherzlu į aš višhalda sem mestri žįtttöku ķ daglegu lķfi, žótt hśn žurfi aš taka einhverjum breytingum. Fjölskyldan žarf sķšan aš eiga ašgang aš rįšgjöf eftir žvķ sem žörf krefur.
  • Stušningshópar. Góš reynsla hefur veriš af stušningshópum sem felast ķ žvķ aš tiltölulega lķtill hópur ašstandenda hittist reglulega ķ nokkurn tķma meš leišsögn fagmanns. Žar fara fram umręšur um žau vandamįl sem veriš er aš fįst viš, rįšgjöf er veitt og leišbeint hvernig bregšast skuli viš ašstęšum sem koma upp į heimilinu. Ašstandendurnir veita einnig hver öšrum styrk ķ hópi sem žessum. Misjafnt er hversu vel žannig stušningur gagnast, sumir fį mikinn styrk sem aušveldar žeim mikiš aš fįst viš hin hversdagslegu, en oft erfišu, mįl sem upp koma, sem öšrum hentar žetta fyrirkomulag ekki. Reynt er velja žannig ķ hópana aš allir uppskeri sem mestan įrangur.
  • Žjįlfun. Žegar komiš er į fyrsta stig heilabilunar er ešlilegt aš koma į einhvers konar örvun eša žjįlfun. Hśn felst ķ žvķ aš byggja į sterkum hlišum sjśklingsins, örva og hvetja hann til žessa sem hann ręšur vel viš. Žetta er gert meš žvķ aš gera honum kleift aš nżta hęfileika sķna og įhugamįl, en į žessu stigi er hann oftast bśinn aš tapa frumkvęši og skipulagshęfileikum til aš nżta žį sjįlfur. Beztur įrangur hefur nįšst ķ svoköllušum dagvistum fyrir minnissjśka en žar er aušveldast aš koma slķkri örvun viš. Stundum getur fjölskyldan gert sjśklingnum kleift aš njóta sķn meš žvķ aš skapa honum sambęrilega ašstöšu en žaš er hins vegar mjög krefjandi til lengdar og ekki į fjölskylduna leggjandi nema ķ takmörkušum męli.

Lyfjamešferš.

Henni er skipt ķ tvo žętti, mešferš viš sjśkdómnum sjįlfum og mešferš viš žeim gešręnu einkennum sem oft fylgja sjśkdómnum (einkennamešferš).

  • Lyf viš Alzheimers sjśkdómi. Nś eru skrįš žrjś lyf viš sjśkdómnum. Žau verka öll į svipašan hįtt, aš hafa įhrif į žaš bošefnakerfi sem helst dvķnar. Žaš į eftir aš koma ķ ljós į nęstu įrum hvort eitthvert žeirra er įhrifarķkara til lengri tķma en hin, en nśna lķtur śt fyrir aš žau seinki sjśkdómsframvindu į fyrri stigum sjśkdómsins um 9-12 mįnuši aš mešaltali. Žaš žżšir aš lyfin gagnast skemur hjį sumum en lengur hjį öšrum og ķ dag er ekki vitaš fyrirfram hverjum lyfin gagnast helst. Įhrifin eru einkum į minni, en žaš er óljóst hvernig žau verka į ašra vitręna žętti. Ennfremur hefur veriš skošaš hver įhrif žeirra eru į daglega fęrni og į gešręn einkenni. Lķklega lķša nokkur įr žar til lyf meš annars konar verkunarmįta koma fram en vel getur veriš aš žį komi į skömmum tķma į markašinn mörg lyf meš mismunandi verkun.
  •  Einkennamešferš. Ķ mörgum tilvikum koma fram gešręn einkenni, svo sem žunglyndi, kvķši, ranghugmyndir og jafnvel ofskynjanir. Svefntruflanir eru oft taldar meš žessum einkennum, en svefn getur breyst į margan hįtt, bęši oršiš lengri en įšur sem oftast er ekki vandamįl, eša oršiš stopulli sem hins vegar er erfišara aš kljįst viš. Į sķšari stigum sjśkdómsins geta hins vegar komiš fram żmsar hegšunarbreytingar sem einu nafni kallast atferlistruflanir. Um er aš ręša einkenni eins og rįp fram og til baka, flökkutilhneiging, söfnunarįrįtta, reiši og mótspyrna viš umönnun. Lykilatrišiš ķ lyfjamešferš viš gešręnum einkennum og atferlistruflunum er aš fara varlega žvķ aš flestir sjśklinganna eru viškvęmir fyrir lyfjunum og fį aušveldlega aukaverkanir. Annaš sem veršur aš hafa ķ huga er aš įhrifin eru ekki jafn fyrirsjįanleg og viš mešferš meš sömu lyfjum hjį sjśklingum sem ekki eru meš žennan sjśkdóm. Žaš getur žvķ bęši tekiš tķma og žolinmęši aš koma į jafnvęgi ķ andlegri lķšan hjį Alzheimerssjśklingum og žaš mį alltaf bśast viš žvķ aš žessi leiš skili ekki žeim įrangri sem vęnst er. Žrišja atrišiš sem žarf aš hafa ķ huga er aš atferlistruflanir eru oft svörun sjśklingsins viš lķkamlegum óžęgindum sem hann getur ekki tjįš į annan hįtt vegna žess aš hann er bśinn aš tapa hęfileikanum til aš segja rétt til um lķšan sķna. Žaš er ekki erfitt aš ķmynda sér aš róandi lyfjamešferš į sjśklingi sem er illa haldinn af verkjum skili ekki góšum įrangri. Ķ sķšasta lagi veršur aš ganga śt frį žvķ aš einkennin sem veriš er aš mešhöndla ganga oftast nęr yfir žegar sjśkdómurinn įgerist og žvķ er ekki žörf į mešferš nema į žeim tķma sem einkennin vara. Ef mešferš gengur vel žarf žvķ aš reyna aš hętta henni žegar rökstuddur grunur kemur fram um aš einkennin séu hvort sem er farin. Ef mešferš gengur illa žarf hvort sem er aš endurskoša hana sem fyrst.

 

Umönnun.

Skipta mį žessu mešferšarśrręši ķ žrjį žętti: félagslega, andlega og lķkamlega umönnun.

  • Félagsleg umönnun. Hśn felst ķ žvķ aš skapa gott umhverfi fyrir sjśklinginn og aš veita honum félagslega. Umhverfiš žarf lķka aš taka tillit til sjśkdómsins meš žvķ aš vera öruggt og ašlašandi. Margt ber aš athuga og skulu hér nefnd tvö dęmi: Gólfdśkur žar sem skiptast į dökkir og ljósir fletir geta haft truflandi įhrif į sjśkling sem skynjar illa žaš sem hann sér. Hann gęti haldiš aš gólfiš sé óslétt eša aš jafnvel vęru į žvķ stór göt sem bęri aš foršast. Skżrar merkingar į herbergjum, innan herbergja og nafnspjöld, gefa sjśklingi, sem enn getur lesiš, möguleika į aš bjarga sér ķ umhverfinu ķ staš žess vera upp į ašra kominn og spyrja ķ sķfellu til aš glöggva sig į öllu ķ kringum sig. Félagsleg örvun felst t.d. ķ heimsóknum ašstandenda og vina, gönguferšum, feršalögum, feršum į söfn og kaffihśs eša bśšarferšum, en alltaf žarf aš taka tillit til žess hvaš sjśklingurinn hefur įnęgju aš og gęta žess aš hann žreytist ekki um of. Mikilvęgt er aš žeir sem styšja sjśklinginn į žennan hįtt hafi hugmyndaflug til aš veita honum žį įnęgju sem hann getur ekki sjįlfur veitt sér og aš ašstandendur og starsfólk tali um žaš hvaša leišir séu vęnlegar ķ žvķ skyni.
  •  Andleg umönnun. Ešlileg framkoma og tillitssemi eru lykilatrišin. Oft er erfitt aš svara spurningum, eins og žegar sjśklingurinn spyr um framlišinn ęttingja sem vęri hann į lķfi eša finnst aš hann eigi aš sinna börnum sķnum sem vęru žau enn į barnsaldri. Ekki eru einhlķt rįš ķ slķkum tilvikum, en męlt er meš žvķ aš ķ svarinu felist fullvissa um aš ekki sé įstęša til aš hafa įhyggjur. Örvun af öšru tagi er notkun į öllu žvķ sem nęrtękt er sem getur gefiš įnęgju og vellķšan bundiš įhuga og getu sjśklingsins. Einfalt er aš taka ķ spil eša tefla, syngja saman, lesa upphįtt, fara meš vķsur og gįtur eša spurningakeppni. Hreyfingar, eins og hópleikfimi eša dans, nżtur nęstum žvķ alltaf vinsęlda. Sumt hefur veriš frekar śtfęrt af fagašilum, svo sem išjužjįlfum og listmešferšarfręšingum į sviši myndlistar eša tónlistar (art therapy og music therapy). Žessir sérfręšingar nżta m.a. ašrar leišir en tjįningu meš oršum til aš nįlgast sjśklinginn og gefa honum sömuleišis möguleika til aš tjį sig žegar mįliš hefur aš miklu horfiš.
  •  Lķkamleg umönnun. Į sķšustu stigum sjśkdómsins veršur vęgi lķkamlegrar umönnunar meiri. Hśn felst ķ žvķ aš įtta sig į lķkamlegum óžęgindum og kvillum og bregšast viš žeim, sjį um hreinlęti, nęringu og svefn sem og aš gęta öryggis sjśklingsins. Żmis tękni kemur til meš aš nżtast meira į nęstu įrum sem sum hver getur ķ fljótu bragši litiš śt eins og skeršing į persónulegu frelsi. Įtt er viš eftirlitstękni sem gerir hjśkrunarfólki fęrt um aš fylgjast meš hvert sjśklingur fer og hvaš hann gerir. Ķ reynd eykur žetta hins vegar daglegt frelsi sjśklingsins. Sķšur žarf til dęmis aš koma inn til hans til aš kanna hvort ekki er ķ lagi meš hann og hann getur gengiš frjįlsar um.

Stiklaš hefur veriš į stóru ķ mešferš sem til greina kemur viš žessum sjśkdómi og žeim einkennum sem honum fylgja. Ekki er hęgt aš skilja svo viš žennan žįtt aš ekki sé minnst į mešferš į sķšasta skeiši sjśkdómsins. Žį er mikilvęgt aš lęknir sjśklingsins og hjśkrunarfręšingar hafi nįiš samrįš viš ęttingja um mešferšarśrręši og hvernig žeim skuli beitt. Sś mešferš sem fariš er eftir į sķšustu stigum er svokölluš lķknandi mešferš. Hśn felst ķ žvķ aš ekki er gripiš til beinna lęknisašgerša, svo sem vökvagjafar ķ ęš eša fśkkalyfjamešferš, en er engu aš sķšur virk mešferš meš žann tilgang aš sjśklingurinn sé laus viš lķkamleg og andleg óžęgindi. Į sjśkrahśsum og hjśkrunarheimilum flestum er völ į sįlgęzlu af hendi presta og žótt žeirra žįttur sé einna mestur į sķšustu stigum, eru žeir til taks allan tķmann sem sjśklingurinn dvelur į deild.

Hvaša žjónusta stendur fólki til boša?

Žaš er ęskilegast aš sem fęstir komi aš mešferš og eftirliti sjśklinganna, bęši žeirra vegna og ašstandenda žeirra. Af žeim sökum žurfa lęknir og samstarfsmenn hans sem hitta sjśklinginn fyrst aš gera rįš fyrir žvķ aš fylgja honum eftir sem lengst. Skipulag žjónustunnar setur žessu nokkrar skoršur, einkum ef sjśklingurinn žarf ķ tķmans rįs aš notast viš margvķsleg śrręši. Ķ okkar žjóšfélagi mį skipta žjónustunni ķ žrennt. Fyrst er žjónustan hjį heimilislękni og heimahjśkrun. Utan höfušborgarsvęšisins getur heimilislęknirinn reyndar veriš til stašar allan tķmann ef hann sinnir einnig žjónustu inni į dvalar- og hjśkrunarheimili stašarins. Į höfušborgarsvęšinu er völ į greiningu og rįšgjöf į Minnismóttöku öldrunarlękningadeildarinnar į Landakoti. Žar er gert rįš fyrir aš sami lęknir og hjśkrunarfręšingur annist eftirlit, ef žaš er į annaš borš veitt žašan, auk žess sem ašgangur er aš félagsrįšgjafa og sįlfręšingi. Ef til dagvistar kemur er lęknisžjónustan žar veitt af lęknum Landakots og žaš eru einnig sömu lęknarnir aš mestu leyti sem vinna į legudeildum į heilabilunareiningu Landakots. Žrišja tķmabil žjónustunnar er hjį allflestum sjśklingum inni į hjśkrunarheimilum og žar er alla jafna stöšugleiki ķ mönnun į lęknum, hjśkrunarfręšingum og sjśkrališum. Ófaglęrt starfsfólk kemur einnig aš umönnun į žessum heimilum og į legudeildum Landakots og er framlag žeirra mjög mikilvęgt.

Ašrir ašilar sem koma aš žjónustu į einn eša annan hįtt eru félagsžjónusta sveitarfélaganna, sem bęši sér um heimažjónustu og ašgang aš żmsum hjśkrunarheimilum, og żmsir sérfręšingar sem getur žurft aš leita til um lengri eša skemmri tķma eftir atvikum.

Žjónustuśrręši eru eftirfarandi:

  • Heislugęsla. Rįšgjöf og eftir atvikum greining og eftirlit. Žašan kemur heimahjśkrun ef į žarf aš halda.
  • Félagsžjónusta sveitarfélaga. Veitir heimažjónustu (žrif, eftirlit, żmis ašstoš) og sér um ašgang aš flestum hjśkrunarheimilum.
  • Öldrunarlękningadeildir į Landakoti og Kristnesi. Greining, rįšgjöf, mešferš og eftirlit (Minnismóttaka į Landakoti). Mat og mešferš į erfišum gešręnum einkennum, atferlistruflunum og ruglįstandi. Hvķldarinnlagnir (Legudeildir).
  • Dagvistir. Tvęr starfandi, önnur viš Flókagötu ķ Reykjavķk (Hlķšabęr) og hin viš Lindargötu (Vitatorg). Veita žjįlfun, örvun af żmsu tagi og umönnun. Innritun aš mešaltali ķ 18 mįnuši, allt frį fįum mįnušum til margra įra eftir įstandi og framvindu sjśkdóms. Žrišja dagvistin ķ Reykjavķk er ķ bķgerš og annars stašar er mešferš af žessu tagi veitt inni į venjulegum dagvistum fyrir aldraša.
  • Sambżli. Tvö eins og er ķ Reykjavķk og hiš žrišja ķ bķgerš. Eitt sambżli į Akureyri og annaš ķ bķgerš ķ nįgrenni Reykjavķkjur. Lķtil heimili meš 6-9 einstaklingum sem bśa žar og lifa eins sjįlfstęšu lķfi og sjśkdómurinn leyfir en hafa hins vegar ekki getaš bśiš sjįlfstętt ķ žjóšfélaginu žrįtt fyrir ašstoš af żmsu tagi.
  • Hjśkrunarheimili. Stęrri hjśkrunarheimilin hafa flest komiš sér upp deildum sem eru sérstaklega fyrir sjśklinga meš heilabilun enda hefur žaš gefist vel. Lögš er įherzla į öryggi og aš glęša eins mikiš innihald ķ lķf sjśklinganna og sjśkdómurinn leyfir og ašstęšur į heimilinu, ž.e. hśsnęši og mannahald. Žekking, reynsla og įhugi starfsfólks skiptir hér mestu mįli.
  • Félag ašstandenda Alzheimers sjśklinga og annarra meš minnissjśkdóma (FAAS). Félagiš var stofnaš įriš 1985 og hefur stašiš aš margvķslegum umbótum fyrir sjśklinga meš Alzheimerssjśkdóma og ašra sjśkdóma sem leiša til skeršingar į vitręnni getu og heilabilun. Einnig hefur félagiš gefiš śt fręšsluefni og veitir rįšgjafažjónustu. Žaš hefur į įrinu 2000 flutt ķ endurnżjaš hśsnęši aš Austurbrśn 31 ķ Reykjavik. Į Akureyri er starfandi sjįlfstętt félag meš sömu markmiš (FAASAN).

Nįnustu ęttingjar sjśklinganna eru žeirra helstu talsmenn og žvķ er mikilvęgt aš žeir komi sjónarmišum sķnum į framfęri viš žaš fagfólk sem veitir rįšgjöf og sķšar mešferš og umönnun af margvķslegu tagi. Bezta ašferš til aš mešferš og žjónusta komi aš góšu gagni er sś aš ašstandendur og žeir sem veita žjónustu ręši saman eftir žörfum og jafnvel įn sérstaks tilefnis. Starfsfólk į aš vita aš žótt fram komi gagnrżni į störf žeirra veršur hśn aš leiša til žess aš žjónstan verši markvissari og aš alltaf sé haft ķ huga aš žótt sjśkdómurinn leggist į einn ķ fjölskyldunni snertir hann alla į einn eša annan hįtt.

Ašstandendafélögin hafa einnig skipt miklu mįli žegar žau tala mįli sjśklinganna gagnvart stjórnvöldum hjį sveitrafélögum og rķki.

Jón Snędal., lęknir

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.