Börn/Unglingar / Greinar

Athyglisbrestur meš ofvirkni (ofvirkniröskun)

Hvaš er ofvirkni?

Viš fyrstu kynni af ofvirku barni er ekki vķst aš fólk taki eftir aš eitthvaš ami aš. Barniš lķtur ešlilega śt og hagar sér jafnvel eins og önnur börn. Oft getur žaš tekiš ókunnugt fólk töluveršan tķma aš įtta sig į žvķ aš barniš bżr viš mikla erfišleika. Sum ofvirk börn eiga til dęmis erfitt meš aš ljśka žvķ sem žau byrja į, žau vaša śr einu ķ annaš og verša fljótt leiš į verkefnum eša leikjum. Žau viršast oft vera annars hugar og eiga ķ erfišleikum meš aš einbeita sér. Önnur eru sķfellt į feršinni, eru hvatvķs og gengur illa aš vera kyrr. Eins og gefur aš skilja getur oft veriš mjög erfitt fyrir žessi börn aš fóta sig ķ umhverfi žar sem ętlast er til aš žau fylgi fyrirmęlum, sitji kyrr og einbeiti sér. Vandamįl ķ skóla eru žessu vegna mjög algeng hjį žessum börnum. 

Nś til dags eru börn meš framangreind einkenni sögš hafa athyglisbrest meš ofvirkni (AMO), sem einnig er nefnt ofvirkniröskun. Žaš er mikilvęgt aš įtta sig į žvķ aš ofvirkniröskun og athyglisbrestur meš ofvirkni eru tvö greiningarhugtök sem nį yfir samskonar einkenni. Įstęšan fyrir ólķkum nöfnum er til komin vegna žess aš ķ hinum vestręna heimi er notast viš tvö greiningarkerfi, annars vegar DSM-IV og hins vegar ICD-10. DSM-IV er greiningarkerfi Bandarķsku gešlęknasamtakanna en ICD-10 er gefiš śt af Alheimsheilbrigšisstofnuninni (WHO). Ķ žessari umfjöllun er tekiš miš af DSM greiningarkerfinu. 

Ķ daglegu tali gengur AMO undir heitinu ofvirkni. Žess ber žó aš geta aš barn sem greinist meš AMO žarf ekki naušsynlega aš hreyfa sig of mikiš. Žaš getur alveg eins veriš aš athyglisskortur eša hvatvķsi sé megin vandamįliš. Of mikil hreyfivirkni er žvķ ekki naušsynleg til žess aš hęgt sé aš greina barn meš ofvirkni, eins einkennilega og žaš kann aš hljóma.

Hvaš einkennir ofvirkni?

Žaš eru ekki til nein lęknisfręšileg próf, eins og blóšprufur, sem meta hvort barn sé meš AMO eša ekki. AMO er einungis hęgt aš finna meš žvķ aš fylgjast meš žvķ hvernig börnin hegša sér. Gróflega mį skipta hegšun barna meš AMO ķ žrjį flokka.

Athyglisskortur. Eins og nafniš gefur til kynna eiga börn meš athyglisskort erfitt meš aš beina eftirtekt sinni aš einhverju einu ķ tiltekinn tķma. Žeim gengur oft vel aš fylgjast meš žvķ sem žeim žykir skemmtilegt eša žvķ sem er mjög fjölbreytt, s.s. sjónvarpsefni eša tölvuleikjum. Žau eiga hins vegar ķ miklum erfišleikum meš žaš aš skipuleggja og ljśka verkefni sem fyrir žau eru lögš. 

Ofvirkni. Fólk sem er ofvirkt viršist aldrei geta eirt sér. Žaš er ķ vandręšum meš aš sitja kyrrt og talar oft mjög mikiš. Aš sitja kyrr ķ heila kennslustund getur žvķ veriš nįnast śtilokaš. Žurfi ofvirkt barn aš sitja kyrrt, til dęmis ķ skólanum, er žaš oft allt į iši, žaš danglar fótunum, snertir allt ķ kringum sig eša lemur blżantnum ķ boršiš sitt. Ofvirkir unglingar og fulloršnir tala gjarnan um eiršaleysi sem hrjįir žį og aš reyna aš koma mörgu ķ verk samtķmis. 

Hvatvķsi. Fólk sem er hvatvķst į ķ erfišleikum meš aš halda aftur af sér. Žaš talar oft įn žess aš hugsa, framkvęmir žaš fyrsta sem ķ hugann kemur įn žess aš ķhuga hverjar afleišingarnar gętu oršiš. Hvatvķsin gerir žaš aš verkum aš žeim gengur oft erfišlega aš bķša žar til röšin kemur aš žeim eša aš skiptast į aš leika sér meš tiltekiš leikfang. 

Žaš er misjant eftir einstaklingum hvaš af ofangreindu er meginvandamįliš. Rannsóknir hafa bent til žess aš AMO megi gróflega skipta ķ žrjį undirflokka. 

  1. Ašallega athyglisbrestur 
  2. Ašallega ofvirkni og/eša hvatvķsi. 
  3. Sambland af hvorutveggja. 

Rannsóknir hafa leitt ķ ljós aš samsetning žessara hópa er ólķk. Ķ fyrsta hópnum er lķklega hęrra hlutfall stślkna en strįka; hjį žeim byrjar vandinn seinna. Og žaš eru meiri lķkur į slakri frammistöšu ķ skóla ķ samanburši viš hina hópana. 

Flestir, ef ekki allir, žekkja af eigin raun žaš aš eiga stundum ķ erfišleikum meš aš einbeita sér, eša aš vera eiršarlausir og tala įn žess aš hugsa. Žaš žżšir samt ekki aš um AMO sé aš ręša. En hvernig mį žį greina į milli žess sem er ešlilegt og žess sem sérfręšingar kalla AMO? 

Hverjir fį ofvirkni?

Mešal barna er AMO ein af algengustu gešröskununum. Tališ er aš į bilinu 3-5% barna žjįist af žvķ. Aš mešaltali mį žvķ ętla aš um žaš bil eitt ofvirkt barn sé ķ hverri skólastofu. Drengir eru žrisvar til fimm sinnum lķklegri til aš greinast meš AMO heldur en stślkur. AMO finnst vķšar heldur en ķ vestręnu samfélagi. Faraldsfręširannsóknir benda til aš röskunin er jafn algeng ķ vestręnum samfélögum eins og hśn er ķ Kķna, Japan og Indónesķu. 

Geta fulloršnir veriš meš AMO?  
Ólķkt žvķ sem įšur var tališ, er AMO ekki einungis bundiš viš börn. Ķ fyrstu var tališ aš AMO myndi rjįtlast af börnum į unglingsaldri eša snemma į fulloršinsaldri. Nś er hins vegar vitaš aš um helmingur barna meš AMO mun einnig eiga ķ erfišleikum į fulloršinsaldri. Fólk getur hins vegar lęrt aš lifa meš röskuninni og gert sér grein fyrir hvar veikleikar žess liggja. Kennsla og žjįlfun ķ aš hafa hemil į ofvirkninni og ašferšir til aš bęta athyglina geta žess vegna skipt miklu mįli, en einnig getur lyfjamešferš komiš aš gagni.

Hvaš veldur ofvirkni?

Til žess aš žróa megi betri mešferš og (vonandi einhvern tķma) fyrirbyggja aš fólk fįi AMO veršur aš leita aš orsökum röskunarinnar. Rannsóknir benda til žess aš heimilisašstęšur og uppeldi valda ekki AMO, heldur megi finna orsakir AMO ķ starfsemi heilans. Fjöldinn allur af orsakakenningum hefur litiš dagsins ljós. Sumum žessara kenninga hefur veriš hafnaš, ašrar hafa leitt af sér fjölmargar spennandi rannsóknir. 

Ein af kenningunum sem miklar vonir voru bundnar viš var sś aš AMO mętti rekja til vęgs heilaskaša, sem hugsanlega gęti įtt sér staš vegna erfišleika viš fęšingu eša sżkingar. Žó svo aš vissar tegundir heilaskaša valdi einkennum svipušum og ķ AMO žį var žessari kenningu hafnaš vegna žess aš hśn gat einungis śtskżrt tilurš AMO hjį mjög fįum. 

Önnur kenning, vinsęl į sķnum tķma, var į žį leiš aš AMO mętti rekja til sykurneyslu og aukaefna ķ matvęlum. Foreldrar voru hvattir til aš lįta börn sķn hętta aš borša mat sem innihélt sykur, litarefni og rotvarnarefni. Eftir fjöldann allan af rannsóknum komust vķsindamenn aš žvķ aš slķkir matarkśrar drógu einungis śr einkennum hjį um 5% barna, stęrsti hópur žessara barna var meš einhvers konar fęšuofnęmi. 

Menn hafa oft gripiš til einfaldra śtskżringa į orsökum AMO. Rannsóknir hafa sżnt aš AMO orsakast ekki af: 

·         Of miklu sjónvarpsįhorfi 

·         fęšuofnęmi 

·         of mikilli sykurneyslu 

·         slęmum heimilisašstęšum 

·         lélegum skólum. 

Lengi hefur veriš vitaš aš AMO er algengari ķ sumum fjölskyldum en öšrum. Ķ ljósi žessa fóru menn aš velta fyrir sér hvort erfšir hafi įhrif į žaš hvort börn fį AMO eša ekki. Rannsóknir sķšustu įra benda mjög sterklega til žess aš svo sé. Til marks um žaš mį geta žess aš börn meš AMO eiga oftast eitt nįiš skyldmenni sem einnig hefur röskunina. Einnig hefur komiš ķ ljós aš rśmlega einn žrišji allra fešra sem hafa haft AMO eignast börn meš AMO. Žaš skal žó haft ķ huga aš ekki er hęgt aš fullyrša um erfšažįtt eingöngu śt frį slķkum nišurstöšum, allt eins gęti veriš aš börnin lęršu žessa hegšun af foreldrum sķnum. Žaš sem žykir samt benda til aš erfšir skipti mįli ķ žessu sambandi er aš miklar lķkur séu į žvķ aš greinist annar eineggja tvķburi meš AMO, žį greinist hinn lķka meš röskunina. Fjölmargar tvķburarannsóknir hafa leitt žetta ķ ljós, sem og ęttleišinga- og fjölskyldurannsóknir. Nś til dags telja fremstu vķsindamenn į žessu sviši aš erfšažįtturinn sé mjög sterkur.

Į undanförnum įrum hafa veriš žróuš nż rannsóknartęki sem gera vķsindamönnum kleift aš rannsaka heilastarfssemi. Žessi tęki hafa veriš notuš til aš grennslast fyrir um orsakir AMO. Rannsóknir į athygli og einbeitingu fólks eru fyrirferšamestar. Eins og ešlilegt er žį eru tengsl į milli žess hversu vel fólki gengur aš halda athygli og virkni į vissum stöšum ķ heila. Rannsakendur hafa komist aš žvķ aš ķ verkefnum sem krefjast einbeitingar er minni virkni į vissum svęšum ķ heila hjį fólki meš AMO heldur en hjį öšrum. Žaš er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš žótt tekist hafi aš sżna fram į skķk tengsl, er orsök vandans ekki žar meš fundin. Vķsindamenn eiga eftir aš komast aš žvķ HVERS VEGNA žessi munur er til stašar. Fjölmargar rannsóknir eru nś ķ gangi til aš reyna aš svara žeirri spurningu. 

Rannsóknir į orsökum AMO beinast einnig aš žroska heilans ķ móšurkviši. Kenningin sem menn ganga śt frį er sś aš hugsanlega žroskist heili žeirra sem hafa AMO ekki rétt, žaš er aš segja taugafrumurnar (heilafrumur) mynda ekki rétt tengsl viš ašrar taugafrumur. Įstęšan fyrir žvķ er óljós, en mešal žess sem menn eru aš rannsaka eru įhrif lyfjaneyslu į mešgöngu, eitranir og erfšir. 

Żmsilegt bendir til aš vķmuefnaneysla móšur į mešgöngu geti stušlaš aš aukinni įhęttu į aš barniš fįi AMO. Reykingar og óhófleg įfengisneysla kunna aš auka hęttuna į aš barniš greinist meš AMO. Įstęšan er lķklega sś aš žessi efni geta valdiš truflun į ešlilegum žroska taugafrumna. Žaš skal žó haft ķ huga aš hér er um aukna įhęttu aš ręša, mjög lķtill hluti męšra sem reykja į mešgöngu eignast börn meš AMO. Žetta bendir til žess aš um flókiš samspil żmissa žįtta koma viš sögu ķ meingerš AMO.

Hvernig er hęgt aš greina ofvirkni?

Žaš er ešlilegt aš börn hreyfi sig meira, séu fjörugri og eigi stundum erfišara meš aš einbeita sér heldur en fulloršnir. Žaš kemur ekki óvart aš börnum gengur einnig verr aš fylgja fyrirmęlum heldur en fulloršnu fólki og ljśka ekki alltaf žvķ sem žau byrja į. Žegar foreldrar kvarta undan žvķ viš ašra aš barninu žeirra gangi illa aš einbeita sér, sé alltaf į feršinni og of hvatvķst, segja margir aš žaš sé bara ešlilegt, žetta sé ešlilegur eiginleiki barna og žaš sé engin įstęša til žess aš hafa įhyggjur. Oft er žetta satt og rétt, en ķ sumum tilfellum getur veriš aš barniš sé meš AMO. Ef foreldrar hafa įhyggjur af žessum eiginleikum barna sinna ęttu žeir aš leita til sérfręšinga og fį śr žvķ skoriš hvort um ešlilega hegšun mišaš viš aldur sé aš ręša eša hvort barniš sé meš AMO. 

Börn į sama aldri geta veriš mjög ólķk. Sum eru fyrirferšamikil og vaša śr einu ķ annaš. Slķkt žarf ekki endilega aš benda til žess aš barniš sé meš AMO. Žaš getur allt eins veriš aš žaš sé ašeins seinna til heldur en önnur börn eša sé einfaldlega fjörugt og ęrslafullt. Sérfręšingar geta skoriš śr um hvort barn er meš AMO eša ekki meš žvķ aš nota żmsar matsašferšir. Sįlfręšingar og barnagešlęknar eru fagstéttir sem hafa mikla žekkingu į AMO og eru vel til žess fallnir aš greina röskunina. Einnig er hęgt aš fara meš barniš til barnalękna sem sérhęfšir eru ķ taugažroska barna eša heimilslęknis. Innan allra žessara stétta er mikill munur į žvķ hversu mikla žekkingu sérfręšingar hafa į röskuninni. Žaš er žvķ mikilvęgt aš fólk leiti til žeirra sem hafa sérhęft sig ķ greiningu og mešferš AMO. 

Sama hver bakgrunnur sérfręšingsis er žį mun hann byrja į žvķ aš safna upplżsingum til aš reyna aš śtiloka ašrar mögulegar skżringar į hegšun barnsins. Žetta gerir hann t.d. meš žvķ aš fara yfir žroska- og félagassögu barnsins, heilbrigšisskżrslur og gögn frį skóla eša leikskóla. Hann reynir aš įtta sig į žvķ hvort óregla er į heimili og ķ skólastofu og hvernig samskiptum er hįttaš viš barniš heima og ķ skóla. Ef lęknisskošun hefur ekki fariš fram nżlega getur veriš mikilvęgt aš athuga heyrn barnsins og sjón.

 Žessu nęst leitar sérfręšingurinn eftir upplżsingum um hegšun barnsins til žess aš bera hana saman viš višurkennd greiningarskilmerki (sjį töflu 1). Žessar upplżsingar fęr sérfręšingurinn meš žvķ aš tala viš foreldra og barniš sjįlft. Ęskilegast er aš sérfręšingurinn hafi tök į žvķ aš fylgjast meš hegšun barnsins inni ķ skólastofu og annars stašar viš ašrar ašstęšur.

Greiningarskilmerki athyglisbrests meš ofvirkni. (DSM-IV) A. 

A. Ķ annaš hvort (1) eša (2) verša a.m.k sex einkenni aš hafa veriš til stašar ķ a.m.k. 6 mįnuši. Einkennin verša aš hafa valdiš skertri ašlögunarhęfni og vera ķ ósamręmi viš žroska barnsins. 

1. Athyglisskortur 
a. Hugar oft illa aš smįatrišum og gerir fljótfęrnislegar villur ķ skólaverkefnum, starfi eša öšrum athöfnum. 
b. Į oft ķ erfišleikum meš aš halda athygli vakandi ķ leik eša starfi. 
c. Viršist oft ekki heyra žegar talaš er beint til hans/hennar. 
d. Fylgir oft ekki fyrirmęlum til enda og lżkur ekki viš heimaverkefni eša skyldustörf į heimili eša vinnustaš (hegšunin stafar ekki af mótžróa eša skilningsleysi į fyrirmęlum). 
e. Į oft erfitt meš aš skipuleggja verkefni sķn og athafnir. 
f. Lķkar oft illa viš, foršast eša tregšast viš aš takast į viš verkefni (t.d. heimanįm og verkefni ķ skóla) sem krefjast beitingar hugans. 
g. Tżnir oft hlutum sem hann/hśn žarf į aš halda til verkefna sinna eša athafna t.d. leikföngum, skriffęrum, heimaverkefnum, bókum eša įhöldum. 
h. Truflast oft aušveldlega af utanaškomandi įreitum.
i. Gleymir oft žvķ sem į aš gera yfir daginn.
 

2. Ofvirkni-hvatvķsi 
a. Er oft mikiš meš hendur og fętur į hreyfingu eša išar ķ sęti. 
b. Yfirgefur oft sęti sitt ķ skólastofu eša viš ašrar ašstęšur žar sem ętlast er til aš setiš sé kyrr. 
c. Hleypur oft um eša prķlar óhóflega viš ašstęšur žar sem slķkt į ekki viš (hjį unglingum og fulloršnum lżsir žetta sér oft sem eiršarleysi). 
d. Į oft erfitt meš aš vera hljóš(ur) viš leik eša tómstundastarf. 
e. Er oft "į fleygiferš" eša er eins og "žeytispjald". 
f. Talar oft óhóflega mikiš. g. Grķpur oft fram ķ meš svari įšur en spurningu er lokiš. 
h. Į oft erfitt meš aš bķša žar til röšin kemur aš honum/henni.
i. Grķpur oft fram ķ eša ryšst inn ķ žaš sem ašrir eru aš gera (t.d. samręšur eša leiki).
 

B. Einhver einkenni um athyglisskort eša ofvirkni-hvatvķsi eru til stašar fyrir 7 įra aldur. 
C. Einkennin valda skeršingu ķ tveimur eša fleiri ašstęšum. 
D. Einkennin verša aš valda klķnķskt marktękri skeršingu ķ félagslķfi, skóla eša ķ starfi. 

Sérfręšingurinn hefur einnig samband viš kennara barnsins og leggur fyrir žį stutta matskvarša og ręšir viš žį og ašra sem žekkja barniš vel. Matskvaršar eru einnig lagšir fyrir foreldra barnsins og barniš sjįlft. Allt žetta er gert til žess aš sérfręšingurinn geti įttaš sig į žvķ hvort vandinn er fyrir hendi ķ fleiri en einum ašstęšum og hvort hegšunin er óhófleg mišaš viš jafnaldra. 

Nįnast alltaf er lagt mat į greind og nįmshęfileika barns sem kemur til greiningar vegna gruns um AMO. Eina fagstéttin sem hefur leyfi til aš leggja fyrir greindarpróf į Ķslandi eru sįlfręšingar. Žaš er mikilvęgt aš mat sé lagt į greind barnsins til žess aš betur megi kortleggja styrkleika og veikleika žess ķ skólanum. Žetta skiptir sérstaklega miklu mįli ef lķkur eru į aš barniš žurfi į sérśrręšum aš halda ķ skólanum, en nįmserfišleikar eru algengir mešal barna meš AMO. 

Žegar sérfręšingurinn fer yfir gögnin sem hann hefur safnaš veitir hann sérstakri athygli hvernig barniš bregst viš ķ umhverfi sem er óskipulagt og hįvašasamt sem og ķ umhverfi sem krefst žess aš barniš einbeiti sér aš einhverju tilteknu ķ töluveršan tķma, t.d. viš lestur eša reikning. Sérfręšingurinn leggur minni įherslu į hegšun sem barniš sżnir žegar žaš er ķ frjįlsum leik eša žegar žaš er undir ströngu eftirliti frį fulloršnum. 

Meš ofangreindar upplżsingar ķ huga reynir sérfręšingurinn aš svara eftirfarandi spurningum: 

·         Er samręmi į milli greiningarskilmerkja og hegšunar barnsins? 

·         Hve oft sżnir barniš viškomandi hegšun? 

·         Viš hvaša ašstęšur? * Hversu lengi hefur barniš sżnt viškomandi hegšun? 

·         Hversu gamalt var barniš žegar erfišleikarnir hófust? 

·         Veldur hegšunin truflun ķ daglegu lķfi barnsins, t.d. ķ félagahópnum, ķ skólanum eša heimilislķfinu?

·         Į barniš viš einhverja ašra erfišleika aš strķša? 

Svör viš žessum spurningum gefa vķsbendingar um hvort ofvirkni, athyglisskortur og hvatvķsi barnsins eru alvarleg og hvort įstęša sé til aš greina barniš meš AMO.

Žegar fulloršnir eru greindir meš AMO byggir matiš ašallega į frammistöšu žeirra heima fyrir og ķ vinnu. Einnig eru foreldrar žeirra oft bešnir um aš fylla śt matskvarša til aš hęgt sé aš įtta sig į hegšun žeirra žegar žeir voru börn. Maki eša góšur vinur getur einnig veitt mikilvęgar upplżsingar. Mestu skiptir samt hvernig viškomandi upplifir erfišleikana sjįlfur.

Fylgja önnur vandamįl ofvirkni?

Eitt af vandamįlunum viš aš greina barn meš AMO er aš mjög oft į barniš viš einhver önnur gešręn vandamįl aš strķša. Žaš er ķ raun og veru undantekning ef barn greinist meš AMO įn žess aš greinast jafnframt meš einhverja ašra röskun. Til dęmis žjįst mörg börn meš AMO einnig af sértękum nįmsöršugleikum. Žau eiga ķ vandręšum meš aš nį tökum į hęfni ķ tilteknum nįmsgreinum, oftast lestri eša stęršfręši. AMO fellur ekki undir nįmsöršugleika, en žar sem vandinn felst oftast ķ žvķ aš börn eiga ķ vandręšum meš aš einbeita sér eiga börn meš nįmsöršugleika samhliša AMO mun erfišara meš aš tileinka sér nįmsefniš heldur en žau sem žjįst eingöngu af afmörkušum nįmsöršugleikum. 

Um žaš bil helmingur allra drengja sem greinast meš AMO žjįst einnig af röskun sem nefnist mótstöšu-žrjósku röskun (oppositional defiant disorder). Börn sem uppfylla greiningarskilmerki fyrir žessa röskun eru oft mjög žrjósk, fį oft reišiköst og ganga žvert gegn fyrirmęlum foreldra og kennara. Žessi börn eru lķklegri en önnur til aš lenda ķ vandręšum ķ skóla vegna hegšunar sinnar. Einnig er nokkuš algengt aš žeir sem greinast meš hegšunarröskun (conduct disorder) séu einnig greindir meš AMO. Hegšun barna meš hegšunarröskun getur oft haft mjög alvarlegar afleišingar ķ för meš sér, börnin leišast jafnvel śt ķ žjófnaš, ķkveikjur og eignarskemmdir. Žaš er mjög mikilvęgt aš žessi börn fįi ašstoš eins fljótt og aušiš er til aš afstżra megi svo alvarlegum vandamįlum. 

Um žaš bil einn af hverjum fjórum drengjum meš AMO finnur einnig fyrir kvķša. Žunglyndi mešal barna meš AMO er einnig mjög algengt. Žegar barn kemur til greiningar er afar mikilvęgt aš sérfręšingur leggi einnig mat į žessa žętti svo hęgt sé aš veita višhlķtandi mešferš.

Er hęgt aš lękna ofvirkni?

Lyfjamešferš 
Til fjölda įra hafa lyf veriš notuš til aš mešhöndla einkenni AMO. Örvandi lyf viršast skila bestum įrangri, bęši hjį börnum og fulloršnum. Žaš lyf sem sżnt hefur bestan įrangur og er mest rannsakaš er Rķtalķn. Hjį um žaš bil tveimur af hverjum žremur barna meš AMO dregur Rķtalķn verulega śr ofvirkni og eykur athygli. Į Ķslandi hefur einnig mikiš veriš notast viš svokölluš žrķhringlaga gešdeyfšarlyf (t.d. Amilin, Noritren og Klomipramin), til aš mešhöndla AMO. Žessi gerš lyfja hefur ekki fengiš jafnmikla athygli vķsindamanna eins og örvandi lyf. Gagnsemi og langtķmaafleišingar af notkun žessara lyfja viš AMO hjį börnum hafa ekki veriš jafnmikiš rannsökuš eins og įhrif Rķtalķns. 

Įrangur lyfjanna er oft sżnilegur strax frį upphafi lyfjamešferšar. Žvķ mišur heldur fólk žvķ oft aš rétt lyfjamešferš sé allt sem žarf. Žessi lyf lękna ekki AMO, meš žeim er hęgt aš halda einkennum röskunarinnar nišri tķmabundiš. Žó svo aš lyfin hjįlpi fólki aš einbeita sér og žar meš ljśka viš verkefni sķn, žį auka žau ekki į žekkingu eša bęta nįmsstöšu barnanna. Lyfin ein og sér hjįlpa fólki ekki aš takast į viš vandamįlin sem fylgja röskuninni. Žess vegna er naušsynlegt aš huga einnig aš annars konar mešferš og stušningi. 

Notkun örvandi lyfja
Margir foreldrar eru mjög uggandi yfir žvķ aš barniš žeirra sé sett į örvandi lyf. Žó svo aš slķk lyf séu oft misnotuš af fulloršnum eru žau ekki skašleg eša vanabindandi ef žau eru notuš samkvęmt lęknisrįši. Skammtarninr sem notast er viš eru svo smįir aš žeir valda ekki vķmu, žess ķ staš hjįlpa lyfin börnum og fulloršnum aš hafa hemil į ofvirkninni og bęta athyglina. 

Žó oft megi nį góšum įrangri meš örvandi lyfjum eru slķk lyf ekki alltaf įn aukaverkana, frekar en önnur lyf. Mešal algengustu aukaverkana slķkra lyfja eru svefntruflanir og minnkuš matarlyst. Sjaldgęfari aukaverkanir eru aukinn hjartslįttur, magaverkur, höfušverkur, pirringur, kękir og leiši. Oft mį draga verulega śr aukaverkum lyfjanna meš žvķ aš minnka lyfjaskammtinn. 

Margir lęknar męla meš žvķ aš börn, sem fį örvandi lyf vegna AMO, séu tekin af lyfjunum öšru hvoru, t.d. um helgar eša į sumrin. Žetta er mešal annars gert vegna žess aš rannsóknir žóttu benda til aš viš langvarandi samfellda notkun gęti dregiš śr vexti. Ef hlé vęri gert į lyfjagjöfinni mętti vinna upp žennan vöxt. Nżjustu rannsóknir į žessu sviši benda žó til aš örvandi lyf dragi ekki śr vexti barna. Žaš ber žó aš hafa ķ huga aš hlé į lyfjagjöf getur samt veriš naušsynlegt til žess aš athuga hvort barniš žurfi enn į žeim aš halda. 

Ef AMO er mešhöndlaš meš örvandi lyfjum er naušsynlegt aš fariš sé reglulega meš barniš til lęknis og stašan metin. Žaš getur veriš erfitt aš finna śt hvaša skammtar henta hverju barni og žess vegna žarf oft aš prófa margar mismunandi skammtastęršir. Lęknirinn fylgist einnig meš žyngd og hęš barnsins og aukaverkunum sem kunna aš koma upp. 

Möguleg vandamįl vegna notkun örvandi lyfja 
Ef barn meš AMO fęr örvandi lyf og gengur betur ķ skóla og į aušveldara meš aš eiga samskipti viš félagana er ekki hęgt aš segja annaš en mešferšin hafi skilaš góšum įrangri. Žaš er mikilvęgt aš foreldrar, kennarar og ašstandendur hrósi barninu sjįlfu fyrir įrangurinn en leggi ekki of mikla įherslu į lyfiš. Žęr breytingar sem verša į hegšun barnsins byggjast aš sjįlfsögšu į žeirra eigin styrkleikum og hęfni. Ef lyfinu er eignašur allur įrangurinn af bęttri hegšun barnsins fęr žaš į tilfinninguna aš žaš sé ķ raun og veru óhęft og įn lyfsins vęri žaš lķtils virši. Žaš er žvķ afar mikilvęgt aš hrósa barninu en ekki lyfinu. 

Žį er einnig mikilvęgt aš börnin séu sįtt viš lyfjatökuna. Žaš kann aš vera aš barniš skammist sķn fyrir aš žurfa aš taka lyfiš og aš žvķ finnist žaš vera öšruvķsi en allir hinir ķ bekknum. Leišandi samtök fólks meš AMO ķ Bandarķkjunum (Children and Adults with ADHD) benda į nokkrar ašferšir sem foreldrar og kennarar geta beitt til aš barniš sé sįtt viš lyfjatökuna. 

·         Beriš töflurnar saman viš gleraugu, spangir og ofnęmistöflur sem önnur börn ķ bekknum žurfa aš nota. Śtskżriš aš lyfiš sé bara įkvešiš "tęki" sem hjįlpar barninu aš einbeita sér og fylgjast betur meš. 

·         Bendiš barninu į aš žaš sé ķ raun og veru lįn aš hęgt sé aš hjįlpa žvķ. Hvetjiš barniš til aš koma auga į hvernig lyfiš getur hjįlpaš žeim aš lķša betur ķ skólanum og aš eignast vini. 

Um hvaš įttu aš spyrja ef lęknir telur aš barniš žitt žurfi į lyfjamešerš aš halda? 
Ef lęknir sem žś ferš til męlir meš žvķ aš barniš žitt fįi lyf viš AMO, skaltu aš minnsta kosti spyrja eftirfarandi spurninga. 

1. Hvaša įhrif mun lyfiš hafa og hverjar eru skammtķma og langtķma aukaverkanir žess? 
2. Hvaša skammtastęršir verša notašar og hversu oft žarf aš gefa barninu lyfiš? 
3. Hversu oft žarf barniš aš koma ķ skošun til aš meta stöšuna? 
4. Hvenęr į aš gera hlé į lyfjatökunni til žess aš kanna hvort žaš žurfi enn į lyfinu aš halda? 
5. Eru einhverjir tilteknir drykkir eša matur sem barniš mį ekki borša į mešan žaš er į lyfinu? 
6. Hefur žś samband viš skólann til aš kanna įhrif lyfjanna į hegšun barnsins ķ skólanum eša žarf ég aš gera žaš? 
7. Ef svo óheppilega vill til aš barniš fęr of stóran skammt af lyfinu hvaš į ég aš gera? 
8. Getur žś lįtiš mig hafa blaš eša bękling meš upplżsingum um lyfiš? 

Żmsar rangfęrslur/gošsagnir um örvandi lyf

·         Gošsögn: Notkun örvandi lyfja viš AMO leišir til vķmuefnavandamįla seinna į lķfsleišinni. 
Stašreynd: Örvandi lyf geta hjįlpaš börnum aš einbeita sér og žar meš ganga betur ķ skólanum og ķ félagslķfinu. Žaš aš koma ķ veg fyrir aš barninu lķši illa ķ skóla og eignist góša vini getur ķ raun og veru komiš ķ veg fyrir frekari gešręn vandamįl og vķmuefnaneyslu. 

·         Gošsögn: Ef góšur įrangur nęst meš örvandi lyfjum sannar žaš aš barniš er meš AMO. 
Stašreynd: Örvandi lyf gera nįnast öllu fólki kleift aš einbeita sér betur og fylgjast betur meš, hvort sem žaš er meš AMO eša ekki. Žaš ber meira į žessum mun hjį žeim sem hafa AMO ķ samanburši viš ašra. 

·         Gošsögn: Lyfjagjöf į skilyršislaust aš hętta žegar barniš nęr unglingsaldri. 
Stašreynd: Ekki rétt! Um žaš bil 80% žeirra sem žurfa į lyfjagjöf aš halda sem börn žurfa einnig į henni aš halda į unglingsįrunum. Um žaš bil 50% geta einnig žurft į mešferš aš halda į fulloršinsįrum. 

Önnur mešferšarform 
Eins og įšur segir auka lyf ekki viš žekkingu barnanna eša kenna žeim įhrifarķkar ašferšir til aš eignast vini og kunningja. Lķf barna meš AMO getur oft veriš mjög erfitt. Žau lenda oft ķ vandręšum ķ skóla og missa tengsl viš félagana Athyglisskorturinn gerir žaš stundum aš verkum aš žau žurfa aš glķma viš tiltekin heimaverkefni mun lengur en ašrir, sķšan er allt eins vķst aš žau gleymi verkefninu heima og fįi skammir fyrir aš ljśka ekki viš žaš! 

Žaš er erfitt aš takast į viš žessi vandamįl og ķ raun ešlilegt aš börnin verši stundum pirruš. Ešlilega verša foreldrar žessara barna einnig oft žreyttir į žvķ aš barniš į erfitt meš aš fylgja fyrirmęlum, tżnir nżju skólatöskunni eša "missir stjórn į skapi sķnu" śtaf einhverjum smįmunum. Foreldrum finnst žeir oft standa rįšžrota gagnvart barninu. Venjulegar uppeldisašferšir eins og aš ręša mįlin eša aš śtskżra hlutina duga oft skammt. Oft skapast eins konar vķtahringur ķ samskiptum barnsins viš foreldrana. Foreldrar grķpa stundum til öržrifa rįša til aš hafa hemil į barninu. Barniš į erfitt meš aš skilja af hverju pabbi eša mamma eru allt ķ einu öskureiš vegna žess aš hann/hśn gleymdi einhverju eša gleymdi aš hann/hśn mįtti ekki gera eitthvaš. Pabbi og mamma eiga lķka oft erfitt meš aš skilja hvers vegna barniš "hlustar aldrei į žau" eša "gerir allt žveröfugt viš žaš sem žvķ er sagt". 

Lyfjamešferš lęknar ekki žessi vandamįl. Lyfin draga śr einkennum AMO en samskipti barnsins viš foreldra og vini eru oft kominn ķ farveg sem erfitt er aš breyta. Žaš er žess vegna naušsynlegt -ef langvarandi įrangur į aš nįst- aš gripiš sé til ašgerša samhliša lyfjamešferšinni. 

Atferlismešferš 
Rannsóknir benda til žess aš ef lyfjamešferš er beitt samhliša atferlismešferš megi oft nį mjög góšum įrangri. Atferlismešferš beinist žį sérstaklega aš žvķ aš bęta hęfni barnsins į tilteknum svišum ķ daglega lķfinu eša ķ skólanum. Žį er notast viš kerfi sem gengur śt į veršlaun og sektir. Ķ samvinnu viš barniš tilgreina foreldrar eša kennarar hvaša hegšun er ęskilegt aš žaš sżni ķ tilteknum ašstęšum. Ef barniš hagar sér ķ samręmi viš žaš sem til var ętlast fęr žaš veršlaun fyrir, ef ekki er hęgt aš sekta žaš. Markmišiš meš žessu er aš hjįlpa barninu aš hafa stjórn į eigin hegšun og sżna žvķ fram į aš ęskilega hegšunin er ķ raun įhrifarķkari heldur en óęskilega hešgunin sem žaš sżndi įšur. Žaš er t.d. ęskilegra aš spyrja fallega hvort barniš megi leika sér meš leikfang sem félagi žess er meš ķ staš žess aš rķfa leikfangiš af honum/henni. Žessi tękni virkar mjög vel į öll börn, žegar börn meš AMO eru annars vegar žarf aš huga sérstaklega vel aš žvķ aš veršlauna žeim oft og rķkulega. 

Atferlismešferš mį einnig beita žó svo aš barniš sé ekki ķ lyfjamešferš. Atferlismešferš ein og sér hefur margsannaš gildi sitt sem įhrifarķk mešferš viš hegšunarvandkvęšum, en žess ber aš geta aš ef hśn aš gagnast krefst žaš mikillar vinnu og stašfestu af hendi foreldra. Foreldrar ęttu žvķ aš leita sér rįšgjafar frį fagašila įšur en fariš er af staš meš slķka mešferš. Margir sįlfręšingar bśa yfir mikilli žekkingu į atferlismešferš, einnig eru starfandi hér į landi nokkrir atferlisfręšingar.

Žjįlfunarnįmskeiš fyrir foreldra 
Į grundvelli atferlismešferšar hafa margir sérfręšingar žróaš žjįlfunarnįmskeiš fyrir foreldra sem eiga börn meš AMO. Į žessum nįmskeišum er foreldrum kennd żmis hagnżt rįš sem miša aš žvķ aš auk jįkvęš samskipti barna og foreldra. Į slķkum nįmskeišum er foreldrum mešal annars kennt hvernig žeir geta hjįlpaš barninu aš hafa hemil į hegšun sinni įn žess aš beita ströngum refsingum eša skömmum. Oft er foreldrum einnig kennt hvernig best er aš setja upp veršlaunakerfi til aš hafa įhrif į hegšun barnanna. Hér į landi eru a.m.k. žrjś svona nįmskeiš ķ boši. Barna-og unglingagešdeild Landspķtalans stendur reglulega fyrir nįmskeiši sem ętlaš er foreldrum barna meš AMO. Einnig stendur Félagsvķsindastofnun Hįskóla Ķslands fyrir nįmskeišinu S.O.S. - hjįlp fyir foreldra. Žetta nįmskeiš er opiš öllum sem vilja kynna sér įhrifarķkar uppeldisašferšir. Žį stendur Eirš fyrir tvenns konar nįmskeišum um AMO, annars vegar fręšslunįmskeiši um AMO sem haldiš er ķ samvinnu viš foreldrafélag misžroska barna og hins vegar žjįlfunarnįmskeiši sem ętlaš er foreldrum barna meš AMO eša önnur hegšunarvandkvęši. 

Rįšgjöf 
Foreldrar barna meš AMO geta einnig leitaš eftir sérstakri rįšgjöf hjį sįlfręšingum, gešlęknum, atferlisfręšingum eša félagsrįšgjöfum - allt eftir žvķ hver vandinn er. 

Umdeild mešferšarform 
Skiljanlega eru foreldrar tilbśnir til aš gera nįnast hvaš sem er til aš hjįlpa barninu sķnu viš aš takast į viš AMO. Fjölmörg mešferšarform virka mjög sannfęrandi, en ganga ķ raun bara śt į aš féfletta fólk. Žaš er žess vegna afar mikilvęgt aš fólk staldri viš įšur en žaš trśir og treystir žvķ aš um góša og gilda mešferš sé aš ręša. 

Hér aš nešan eru nokkur mešferšarform sem ekki hefur tekist aš sżna fram į meš vķsindalegum ašferšum aš virki hjį meirihluta fólks meš AMO.

·         Lķftemprun (biofeedback). 

·         Sérstakir matarkśrar. 

·         Ofnęmismešferš.

·         Lyf til aš laga vandamįl ķ innra eyra. 

·         Vķtamķnkśrar. 

·         Höfušbeina- og spjaldhryggsjöfnun (Cranio-Saccral Therapy). 

·         Mešferš viš gersżkingu. 

·         Augnžjįlfun. 

·         Lituš gleraugu. 

Ein og ein saga um stórfenglegan įrangur ofantalinna mešferšarforma kemur ekki ķ stašinn fyrir stašfestingu śr vķsindalegum rannsóknum. Žar til slķkar rannsóknir sżna aš umrędd mešferš beri įrangur ętti fólk ekki aš eyša tķma, fjįrmunum og vęntingum ķ tķskubólur og fölsk loforš um undraveršan įrangur.

Hvert į aš leita ašstošar og hvaš geta ašstandendur gert?

Hvert į aš leita eftir ašstoš? 
Ef foreldrar telja įstęšu til aš athuga hvort barn žeirra sé meš AMO er algengast aš leitaš sé fyrst til heimilislęknis. Einnig er mjög algengt aš leitaš sé til sįlfręšižjónustu viškomandi skóla eša leikskóla. Žį er einnig hęgt aš fara meš barniš beint til sįlfręšings eša barnagešlęknis į stofu. Į Barna- og unglingagešdeild Landspķtalans vinnur žverfaglegt teymi aš greiningu og mešferš AMO. Ekki er hęgt aš leita žangaš beint, einungis er tekiš į móti börnum ef žeim er vķsaš žangaš af fagašilum ķ heilsugęslu eša skólakerfinu. 

Hvernig geta ašstandendur veit ašstoš? 
Žaš męšir mjög mikiš į ašstandendum barna meš AMO. Žaš er ķ raun og veru mjög lķtiš hęgt aš gera til aš hjįlpa barninu nema meš fullum stušningi foreldra. Foreldrar eru yfirleitt žeir sem žurfa aš takast į viš hegšun barnanna. Žess vegna er mjög mikilvęgt aš žeir fįi fręšslu um hvernig er best aš mešhöndla erfiša hegšun barnsins. Einnig er mikilvęgt fyrir žį aš hafa samskipti viš ašra foreldra sem eiga viš svipuš vandamįl aš strķša. Žaš mį ekki gleymast aš foreldrar barna meš AMO žurfa oft į mkilum stušningi aš halda. Žaš krefst mikils śthalds og mikillar orku aš ala upp barn meš AMO. Foreldrar barnanna mega ekki gleyma aš hugsa um sjįlfa sig lķka, ašstandendur žeirra geta veit ómetanlega ašstoš bara meš žvķ aš vera til taks ef eitthvaš bjįtar į.

 

Ęgir Mįr Žórisson, BA ķ sįlfręši

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.