Žunglyndi / Greinar

Fęšingaržunglyndi

Hvaš er fęšingaržunglyndi?

Žunglyndi móšur ķ kjölfar fęšingarinnar er nefnt fęšingaržunglyndi. Stundum reynist aušvelt aš śskżra tilkomu žess, einkum žegar barniš er óvelkomiš eša óešlilegt. Oftast į žunglyndiš sér žó engar ešlilegar skżringar, eins og tilvitnanir herma: "Ég hlakkaši svo til fęšingu barnsins og nśna lķšur mér bara hręšilega. Hvaš er eiginlega aš mér?" "Fęšingin gekk svo vel, mun betur en ég bjóst viš og allir eru bśnir aš vera svo frįbęrir, sérstaklega Jón. Af hverju er ég žį ekki ķ sjöunda himni?" "Ég var svo hrędd um aš žaš yrši eitthvaš aš henni en hśn er fullkomin. Af hverju nżt ég hennar žį ekki. Kannski er ég bara ekki gerš til aš vera mamma."

Af oršum žessara kvenna heyrist aš žęr eru hvorki vanžakklįtar né ómóšurlegar. Žęr žjįst ašeins af algengasta fylgikvilla fęšingar, fęšingaržunglyndi. En athugiš, aš enn eru allt of margar nżbakašar męšur sem žjįst aš óžörfu, ķ žögn.

Hversu algengt er fęšingaržunglyndi?

Žeirri spurningu er fljótsvaraš. Mjög algengt! Fjölmargar rannsóknir benda til žess aš engu fęrri en 10% kvenna fį žunglyndi eftir fęšingu. Įbyrgšin aš verša móšir orsakar algengasta sjśkdóminn sem tengist barnsburši. Žunglyndiš getur varaš mįnušum og įrum saman, en sé žaš mešhöndlaš ķ tęka tķš er unnt aš koma ķ veg fyrir slķkar langvarandi žjįningar.

Flest tilfelli fęšingaržunglyndis koma upp innan viš mįnuš eftir fęšingu en geta birst allt aš sex mįnušum sķšar.

Hvaš einkennir fęšingaržunglyndi?

Flestar konur  upplifa breytingar į tilfinningalķfi sķnu eftir barnsburš. Margar eru ofurviškvęmar fyrstu dagana, bresta til dęmis aušveldlega ķ  grįt  eša eru óöruggar meš sjįlfar sig. Žetta er ešlilegt og lķšur hjį.  Hjį męšrum meš fęšingaržunglyndi er hins vegar um langvarandi einkenni aš ręša sem hafa mikil į lķšan.

Depurš

er algengasta einkenni fęšingaržunglyndis. Móširn veršur döpur, óhamingjusöm og sinnulaus. Žunglyndiš sveiflast oft yfir daginn, kannski verra į kvöldin eša morgnana. Dagamunur er lķka į žunglyndinu sem veldur žvķ aš einn góšur dagur gęti vakiš falskar vonir um bata. Svo viršist į stundum aš lķfiš sé ekki žess virši aš lifa žvķ, einmitt žegar sem žaš ętti aš vekja įnęgju og fögnuš.

Skapstyggš

fylgir oft og tķšum žunglyndinu. Skapstyggšin beinist gjarnan gagnvart eldri barni/ börnum, stundum aš nżburanum, en oftast nęr fęr makinn aš kenna į žvķ og veit ekki hvašan į sig stendur vešriš ķ öllum žessum ósköpum!

Žreyta

er algeng fyrstu dagana eftir fęšingu. Hins vegar er žunglynda móširin svo gjörsamlega śrvinda aš hśn heldur jafnan aš hśn žjįist af einhverjum lķkamlegum kvilla.

Svefnleysi

Žegar móšurinni tekst loksins aš koma sér ķ rśmiš nęr hśn ekki aš festa svefn. Renni henni blundur į brį, žį er hśn aš vakna sķ og ę jafnvel žótt aš makinn annist barniš žį nótt.

Skortur į matarlyst

Žunglyndar męšur gefa sér venjulega ekki tķma til aš borša eša hafa įhuga į mat. Svengd stušlar lķka aš žreytu og önuglyndi. Svo eru sumar konur sem borša of mikiš, kannski sér til huggunar, og lķšur ,ofan į allt annaš, hörmulega yfir žvķ aš fitna.

Skortur į gleši

Žaš sem įšur vakti įhuga er leišinlegt, žaš sem įšur veitti unaš er andstyggilegt. Maki, sem er reišubśinn aš deila gleši og įnęgju, t.d. ķ kynlķfi, mętir tregšu eša afsvari. Žetta setur sambandiš ķ enn frekari klķpu.

Aš finnast mašur ekki geta neitt

Móšurinni finnst hśn hafa of lķtinn tķma eša žį aš hśn geri ekkert vel og žaš sem verra er, aš hśn geti ekkert bętt śr. Aš žurfa svo sķšan aš annast lķtiš barn ofan į allt annaš, er žunglyndri móšur nįnast ofviša.

Kvķši

Fęšingaržunglyndi og kvķši fara mjög oft saman. Kvķšinn kemur einna helst fram ķ žvķ aš móširin veršur hrędd viš aš dvelja ein meš barninu. Barniš gęti byrjaš į žvķ aš öskra, žaš gęti kafnaš eša dottiš eša meišst į einhvern annan hįtt. Sumar žunglyndar męšur skynja barniš ķ žrišju persónu, sem "žaš" og eru fjarlęgar žvķ ķ staš žess aš žeim ętti aš lķša eins og žęr hafi eignast fallegasta og yndislegasta barniš ķ heiminum. Öllu heldur sjį žęr furšulega litla veru sem engan veginn er hęgt aš segja fyrir um hvaš sé aš hugsa, hverjar žarfir žess séu og hvernig eigi aš fullnęgja žeim. Verkefni móšur, sem hefur ekki tengst barninu sķnu, eru nįnast óyfirstķganleg. Įstin kemur alltaf, aš lokum, en oftast ekki fyrr en barniš er oršiš eldra og įhugaveršara ķ augum móšurinnar.

En fęšingaržunglyndi getur lķka komiš til žótt móšurįstin sé mikil. Móširin er žį meš stanslausar įhyggjur yfir žvķ aš hśn missi barniš, af smitsżkingu, vöggudauša, illri mešferš o.s.frv. Kvefist barniš veldur žaš henni óumręšanlegum įhyggjum, hśn veltir sér upp śr žyngd barnsins, hśn hefur įhyggjur af žvķ žegar barniš grętur eša žaš žegir. Hśn leitar stöšugt aš fullvissu žess um aš allt sé ķ lagi meš barniš, til maka, lęknis, vina, fjölskyldu, nįgranna eša hverra sem er.

Kvķši getur einnig valdiš žvķ aš móširin óttast eigiš heilsufar. Hśn fyllist kvķša aukist hjartslįttur hennar og heldur jafnvel aš hśn sé aš fį hjartasjśkdóm eša įfall. Henni finnst hśn alltaf vera svo žreytt og žreytan hljóti aš stafa af einhverjum hręšilegum sjśkdóm og svo veltir hśn žvķ aftur į bak og įfram hvort hśn muni einhvern tķmann endurheimta orku į nż? Henni finnst sér lķša svo skringilega, ętli hśn sé ekki bara aš verša gešveik? Svörin sem hśn fęr er NEI!

Óttinn viš aš vera skilin eftir heima og komast alein ķ gegnum daginn, getur fengiš jafnvel sjįlfsöruggustu konur til aš rķghalda ķ maka sķna og žrįbišja žį um aš fara ekki til vinnu.

Hvaš veldur fęšingaržunglyndi?

Ekki er vitaš nóg um fęšingaržunglyndi til aš segja fyrir um meš vissu hvaš veldur žvķ. Sennilegast er engin ein višhlķtandi skżring. Žess ķ staš fléttast saman margar įstęšur fyrir žunglyndinu. Žó hefur tekist aš finna nokkra įhęttužętti. Hafa ber ķ huga aš hérna er ašeins um įhęttužętti aš ręša, stundum eru žeir til stašar og stundum ekki. Nišurstöšur rannsókna hafa bent į žessa įhęttužętti fyrir fęšingaržunglyndi:

  • Fyrri reynsla af žunglyndi
  • Skortur į stušningi frį maka
  • Fyrirburi eša veikt barn
  • Hafi móširin misst eigin móšur barn aš aldri
  • Erfišleikar heima fyrir, svo sem atvinnumissir, įstvinamissir eša fjįrhagsįhyggjur

Móšir getur einnig žjįšst af žęšingaržunglyndi enda žótt enginn žessara žįtta komi til og engin sjįanleg įstęša fyrirfinnist.

Skipta hormónar mįli?

Žaš viršist lķklegt aš fęšingaržunglyndi sé į einhvern hįtt tengt hinum miklu hormónabreytingum sem verša viš fęšingu žótt ekki sé fullsannaš. Magn östrógens, prógesteróns og annarra hormóna, fellur mikiš viš fęšingu barns, en munurinn į magni hormóna kvenna sem fį žunglyndi og žeirra sem ekki finna fyrir žvķ er hverfandi. Sumar konur gętu žó veriš viškvęmari fyrir slķkum breytingum en ašrar.

Hvaš er hęgt aš gera viš fęšingaržunglyndi?

Heilmörg śrręši eru til stašar en fyrst af öllu žarf aš greina sjśkdóminn.

Margar žunglyndar męšur gera sér engan veginn grein fyrir žvķ hvaš sé aš. Žęr skammast sķn fyrir aš upplifa aš móšurhlutverkiš höfši alls ekki til žeirra. Žeim finnst e.t.v. aš lįti žęr tilfinningar sķnar uppi muni barniš vera tekiš af žeim (žaš gerist ekki). Sumir lęknar og hjśkrunarfręšingar eru duglegir viš aš greina sjśkdóminn, žeir vita af honum og eru į varšbergi gagnvart honum į mešan öšrum sést yfir hann eša misgreina hann sem eitthvaš annaš.

Į undanförnum misserum hefur umręša um žunglyndi aukist til muna. Vonandi leišir žessi aukna umręša til žess aš aušveldara verši aš greina fęšingaržunglyndi og fyrir męšur aš leita sér ašstošar. Spurningalisti meš tķu spurningum er nś ķ śtbreišslu og hjįlpar lęknum og hjśkrunarfólki aš greina vandann. Spurningalistinn kallast Edinborgarkvaršinn.

Um leiš og grunur vaknar į įstandinu ętti móšurinni aš verša léttara aš segja frį žvķ hvernig henni hefur lišiš allt frį fęšingu barnsins. Ef hśn segist hafa veriš döpur, ómöguleg, kvķšin, uppstökk og alls ekkert of hrifin af barninu žį er žvķ tekiš meš skilningi og hjįlp, alls ekki skömmum og fyrirlitningu.

Rétt greining og fręšsla um fęšingaržunglyndi getur hjįlpaš mikiš. Žį žekkir móširinn ķ žaš minnsta óvininn. Hęgt er aš fullvissa hana um aš hśn sé hvorki slęm móšir né višundur, aš margar męšur séu rétt eins og hśn. Aš fęšingaržunglyndi sé mjög algengt og aš allar konur geti fengiš žaš eftir barnsburš (eins og kvef). Aš henni muni lķša betur og lķta fram į bjartari daga, žótt slķkt geti tekiš tķma, og rįšstafanir verši geršar til žess aš hśn fįi stušning žar til henni er batnaš.

Afar mikilvęgt er aš fį makann inn ķ myndina til žess aš hann skilji hvaš hefur veriš aš konu hans. Hęgt er aš virkja hann til ašstošar og hjįlpar. Best er aš lįta honum eftir aš veita stušning, svo lengi sem hann fęr örlķtinn stušning sjįlfur. Ef um fyrsta barn er aš ręša mį jafnvel vera aš honum hafi fundist sér żtt til hlišar til aš gefa barninu meira rżmi. Ef hann er svekktur į žennan hįtt og gerir sér ekki grein fyrir žvķ hversu mikinn stušning maki hans žarf, getur veriš aš hann auki fremur į vandamįliš en hitt. Vera mį aš hann finni fyrir gķfurlegum létti viš greiningu vandans og aš fį rįš um śrbętur. Žegar žunglyndi lżkur er ekkert betra til en skilningsrķkur hlustandi, žolinmóšur, umhyggjusamur og jįkvęšur.

Mešferš

Samtalsmešferš

Aš eiga möguleika į aš létta į sér viš samśšarfullan og skilningsrķkan hlustanda - sem gęti veriš vinur, ęttingi, sjįlfbošališi eša fagmanneskja - getur veriš mjög hjįlplegt.

Sérhęfšari mešferš hjį klķnķskum sįlfręšingi eša gešlękni į stundum betur viš og hęgt er aš fį rįšleggingar hjį heimilislękni um hvert skal leita. Einnig er hęgt aš panta tķma hjį starfandi sįlfręšingum eša gešlęknum.

Lyfjamešferš?

Lyfjamešferš viš žunglyndi hefur fęrst mikiš ķ vöxt į undanförnum įrum. Sżnt hefur veriš fram į aš žessi lyf bęta oft lķšan žeirra sem žjįst af žunglyndi. Žessi lyf:

  • eru ekki deyfandi eša örvandi
  • eru ekki įvanabindandi
  • žarf aš taka ķ fleiri en tvęr vikur til aš hafa įhrif
  • krefjast žess ekki, aš hętt sé meš barniš į brjósti, en hęgt er aš fį žunglyndislyf sem hafa ekki įhrif į mjólkina
  • žarf aš neyta aš lįgmarki ķ sex mįnuši eftir aš žunglyndiš rénar til aš fyrirbyggja hęttuna į aš žaš taki sig aftur upp.

Žaš skal žó haft ķ huga aš örvingluš og žunglynd móšir žarfnast hvers konar samtalsmešferšar, sérstaklega ķ byrjun. Žaš er žvķ sjaldnast nóg aš taka bara lyfin og vonast eftir aš allt verši gott upp frį žvķ.

Margar konur er uggandi vegna lyfjatöku og telja aš betra sé aš taka inn hormóna, eins og prógesterón og estrogen, vegna žess aš žaš er "nįttśrulegra". Hormónar eru ekki lķklegir til aš hafa įhrif og žeir eru ekki endilega skašlausir žó aš žeir séu nįttśrlegir.

Prógesterón er best ķ stķlformi en estrogen er stundum gefiš meš plįstrum. Žaš er enginn vafi į aš margar konur telja lķšan sķna betri eftir hormónamešferš en ennžį er ósannaš hvort įhrifin séu hormónunum aš žakka. Žau gętu allt eins veriš stafaš af von og vęntingum um bata en ekki af hormónunum sjįlfum.

Hvaš ef ekkert er aš gert?

Flestar konur jafna sig į nokkrum vikum, mįnušum, eša jafnvel įrum ef ekkert er aš gert. Hins vegar žżšir žaš miklar og óžarfar žjįningar eins og rįša mį af viš lestur greinarinnar. Fęšingaržunglyndi setur mark sitt į samband móšur viš nżfętt barn sitt, makann og fjölskylduna alla. Žvķ styttri tķma sem žaš varir, žvķ betra.

Er hęgt aš koma ķ veg fyrir fęšingaržunglyndi?

Viš vitum enn ekki nóg um sjśkdóminn til aš koma ķ veg fyrir hann įšur en hann hefst en nokkur augljós atriši ęttu aš hjįlpa:

  • Reyndu ekki aš vera "ofurkona". Aš eignast barn er full vinna og žś ęttir aš draga žig ašeins til hlés eftir žvķ sem lķšur į mešgönguna. Boršašu vel, žó ekki fyrir tvo, taktu žér gott hįdegishlé og hvķldu žig.
  • Ekki flytja komist žś mögulega hjį žvķ į mešan žś ert ófrķsk og helst ekki fyrr en barniš er oršiš hįlfs įrs aš minnsta kosti.
  • Reyndu aš kynnast öšrum pörum sem eiga von į barni eša eru nżbśin aš eignast barn. Žaš getur veriš gott aš deila reynslu sinni meš öšrum og heyra hvernig ašrir takast į viš nżja hlutverkiš.
  • Finndu einhvern sem žś getur treyst til aš tala viš, žaš hjįlpar mikiš.
  • Faršu į foreldranįmskeiš, og taktu makann meš!
  • Žó aš žś hafir įšur fengiš fęšingaržunglyndi, er žaš ekki žar meš sagt aš žś fįir žaš aftur, en skynsamlegt er fyrir žig aš vera ķ sambandi viš heimilislękninn žinn taki einkennin sig upp į nż.

Eftir aš barniš fęšist:

·         ęttir žś aš nota hvert tękifęri til aš slaka į, reyndu t.d. aš lęra aš lśra. Maki žinn gęti einnig gefiš barninu į nóttunni, drekki žaš śr pela.

  • ęttir žś aš reyna aš borša vel. Heilsusamlegur matur eins og gręnmeti, įvextir, įvaxtasafi, mjólk og kornmeti er af hinu góša, fullur af nęringarefnum og žarfnast ekki mikils undirbśnings.
  • ęttir žś aš skemmta žér meš makanum. Žaš er naušsynlegt aš hafa barnapķu nįlęga svo aš žiš komist śt aš borša, ķ bķó, til aš hitta vini eša eitthvaš žess hįttar.
  • ęttir žś aš leyfa žér aš vera ķ nįinni snertingu viš maka žinn, jafnvel žótt žś sért ekki tilbśin ķ kynlķf. Kossar og kelerķ fyllir ykkur bęši vellķšan og flżtir fyrir endurvakinni kynlķfslöngun.
  • ęttu ekki aš heyrast skammir og nöldur hvort śt ķ annaš. Aušvitaš eruš žiš bęši žreytt en rifrildi veikir ašeins samband ykkar, einmitt žegar žiš žurfiš į aš halda öllum ykkar styrk.
  • Ekki vera hrędd viš aš bišja um hjįlp ef žér finnst žś žurfa hana. Fagfólk ętti frekar aš greina fęšingaržunglyndi en męšurnar sjįlfar, en ef žś hefur heyrt um sjśkdóminn eša lesiš um hann ęttiršu aš geta spurt sjįlfa žig hvort žaš gęti veriš aš žś sért žunglynd.

Aš lokum. Žótt fęšingaržunglyndiš sé mikiš žį loksins žaš er greint mun rįšgjöf eša lyfjamešferš hjįlpa og flżta fyrir bata: Muniš, žaš er aldrei of seint!

Byggt į efni frį bresku gešlęknasamtökunum

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.