Įtraskanir/Offita / Greinar

Lotugręšgi

Hvaš er lotugręšgi?

Lotugręšgi er įtröskun sem einkennist af óhóflegu įti fólks ķ endurteknum lotum. Aš lokinni hverri lotu er reynt aš "hreinsa" burt hitaeiningarnar sem neytt var, til dęmis meš žvķ aš framkalla uppköst eša nota hęgšarlosandi lyf. Ķ lotuįti borša sjśklingar óešlilega mikiš magn af hitaeiningaaušugum mat į skömmum tķma, žegar lķša tekur į daginn eša į kvöldin. Eftir įtiš fyllist fólkiš žunglyndi og samviskubiti. Uppköstunum, eša hreinsuninni, er ętlaš aš draga śr žessum tilfinningum og įšur en maturinn nęr aš meltast. Greinst hafa tilfelli lotugręšgi žar sem sjśklingurinn hreinsaši sig ekki en žaš er sjaldgęft.

Lotugręšgissjśklingar eru misžungir, allt eftir žvķ hve mikiš žeir nęrast og "hreinsa sig", og ólķkt lystarstolssjśklingum halda žeir yfirleitt ešlilegri žyngd sinni. Nišurstöšur einnar rannsóknar sżndu aš um 44% lotugręšgissjśklinga borša of lķtiš, 37% borša ešlilegt magn en 19% of mikiš.

Fólk meš lotugręšgi žjįist bęši lķkamlega og tilfinningalega af žessum sķendurteknu lotum įts og hreinsunar. Lotuįt getur hęglega valdiš hjarta- og nżrnasjśkdómum eša žvagfęrasżkingum. Endurtekin uppköst eyša glerungi į tönnum og nöglum. Meirihluti sjśklinganna žjįist lķka af žunglyndi sem leišir aftur til félagslegrar einangrunar.

Lķkt og lystarstolssjśklingar eru sjśklingar haldnir lotugręšgi ķ stanslausri megrun svo og meš stöšugar įhyggjur af lķkamslögun sinni og žyngd. Sjįlfsviršing fólks meš įtraskanir viršist grundvallast aš mestu į žessu tvennu. Munurinn į lystarstoli og lotugręšgi er sį aš lystarstolssjśklingar nį žvķ markmiši sem žeir setja sér (aš hafa stjórn į lķkamanum og grennast sķfellt meira) en lotugręšgissjśklingarnir ekki, žeir missa gersamlega stjórn į matarvenjum sķnum og afleišing žessa er lotuįt. Žessi munur getur aš einhverju leyti skżrt af hverju lotugręšgissjśklingar leita sér frekar hjįlpar en lystarstolssjśklingar. Hinum fyrrnefndu finnst žeir bśnir aš missa tögl og hagldir į lķfi sķnu og verša žunglyndir, en žeim sķšarnefndu finnst žeir hafa tekist žaš sem žeir ętlušu sér.

Lotugręšgi hrjįir ašallega ungar konur, en gętir einstaka sinnum hjį unglingum, mišaldra konum eša karlmönnum. Lotugręšgi getur reynst langvinn og žrįlįt.

Hvaš einkennir lotugręšgi?

Višmiš ķ greiningarkerfi bandarķska gešlęknafélagsins (DSM-IV) eru mešal annars žau aš sjśklingurinn boršar ķ endurteknum lotum (binge eating) og samhliša žvķ framkallar hann hjį sjįlfum sér uppköst eša hann notar hęgšalosandi eša žvagörvandi lyf, fastar og į fullu ķ lķkamsrękt. Til aš geta stašfest lotugręšgi žarf ofangreind hegšun aš koma fram aš minnsta kosti tvisvar ķ viku og samfellt ķ žrjį mįnuši. Sjįlfsmat einstaklingsins veršur lķka aš stjórnast meira og minna af hugmyndum hans um lķkamslögun sķna og žyngd. Ķ töflu 1 mį sjį nįnar greiningarvišmiš bandarķsku gešlęknasamtakanna fyrir lotugręšgi.

Tafla 1. Greiningarvišmiš fyrir lotugręšgi (DSM-IV). 

A.  Endurtekin ofįtsköst. Ofįtskast einkennist af hvoru tveggja:

1.  Boršaš er innan vissra tķmamarka ( tveggja klst.) og augljóslega miklu meira en flestir myndu borša į sama tķma og undir sömu kringumstęšum.

2.  Tilfinning um aš hafa ekki haft stjórn į įtinu.

B.  Endurteknar óešlilegar ašgeršir til aš hamla žyngdaraukningu, svo sem meš žvķ aš ęla, misnota hęgšarlyf, žvagręsilyf, bjśgtöflur eša önnur lyf, fasta eša stunda óhóflegar lķkamsęfingar.

C. Įtköst og óešlilegar mótvęgisašgeršir eiga sér staš aš mešaltali tvisvar ķ viku ķ žrjį mįnuši samfleytt.

D.  Sjįlfsmynd ręšst óešlilega mikiš af lķkamslögun og žyngd.

E.  Žaš sem nefnt hefur veriš į ekki viš į tķmabili lystarstols.

Hverjir fį lotugręšgi?

Mešalaldur žeirra sem fį ķ fyrsta sinn sjśkdóminn er 18,4 įr og einkenna veršur fyrst vart į sķšari unglingsįrum. Einkenni lystarstols gętir fyrr, eša į fyrri hluta gelgjuskeišs. Lotugręšgi er töluvert algengari heldur en lystarstol, bįšar žessar įtraskanir eiga žó sameiginlegt aš leggjast frekar į konur en karla.

Algengast er aš lotugręšgi komi fram į aldrinum 18-25 įra. Ķ einni bandarķskri könnun töldust 19% kvenna į aldrinum 18 til 22 įra og 5% karla į sama aldri vera meš lotugręšgi. Aftur į móti męldist lotugręšgi hjį unglingum ašeins um 1%. Lotugręšgi tengist lystarstoli mjög nįiš, um 50% lystarstolssjśklinga sżna einkenni lotugręšgi. Algengt er aš fólk sé haldiš bįšum žessum įtröskunum ķ einu eša aš önnur komi ķ kjölfar hinnar. Lotugręšgi mešal kvenna er tališ vera į bilinu 1,1 til 4,2%.

Ekki er mikiš vitaš um tķšni lotugręšgi į Ķslandi en engin įstęša er til aš ętla annaš en aš hśn reynist svipuš hérna og annarsstašar į Vesturlöndum žar sem feguršarķmyndin er sams konar og lifnašarhęttir svipašir.

Börn og unglingar

Hingaš til hafa fįar rannsóknir veriš geršar į tķšni lotugręšgi hjį börnum enda lotugręšgi hjį žeim sjaldgęf. Gerš hafa veriš greiningarvišmiš til aš greina įtraskanir hjį börnum og unglingum og žau eru ekki eins ströng og žau višmiš sem stušst er viš. Rökin fyrir tilvist slķkra višmiša eru žau aš hegšun barna sem bendir til eša lķkist įtröskunum geti veriš vķsbending įtraskanir seinna meir.

Fylgikvillar

Helstu fylgikvillar lotugręgši eru žunglyndi og lystarstol. Tališ er aš meirihluti lotugręšgissjśklinga žjįist af žunglyndi og um helmingur lystarstolssjśklinga sżna einnig einkenni lotugręšgi.

Hvaš veldur lotugręšgi?

Orsakir lotugręšgi svipar um margt til orsaka lystarstols enda telja margir rannsakendur aš lotugręšgi og lystarstol séu sprottin af sömu rót. Hér veršur stuttlega gert grein fyrir nokkrum sjónarmišum um mögulegar orsakir lotugręšgi. Žaš er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš žessi sjónarmiš eru sķšur en svo andstęš hverju öšru. Žau beina athyglinni einfaldlega aš ólķkum hlišum sjśkdómsins.

Nįmskenningar

Hérna er bent į aš lotugręšgi sé dęmigerš fyrir mótsagnarkennd višhorf samfélagsins til matar og įts. Annars vegar veršur fólk fyrir baršinu į auglżsingum um hitaeiningaaušugan mat, aušfįanlegan į skjótan hįtt, og hins vegar er stöšugt veriš aš minna fólk į aš til aš teljast ašlašandi verši žaš aš vera grannt.

Fręšimenn, sem ašhyllast nįmskenningar, benda į aš megin orsakir įtraskana megi rekja til žess félagslega žrżstings sem ungar konur verša fyrir og beinist aš śtliti žeirra: Žęr eigi aš vera grannar og fallegar. Fjölmišlar halda sķšan žessari ķmynd viš. Ķ vestręnum löndum hefur ķmynd hinnar fullkomnu konu sķfellt grennst og lést og hśn er sķfellt aš verša algengari ķ öšrum menningarsamfélögum. Eftir žvķ sem munurinn er meiri į ķmynd og raunveruleika er aukin žörf fyrir "töfrabrögš" sem miša aš žvķ aš gera konur heilbrigšari, grennri og žar af leišandi fallegri. Žrżstingurinn beinist eins og įšur sagši helst aš konum og viršist byrja aš hafa įhrif snemma į unglingsįrum. Nįmskenningar grundvallast į žvķ aš lotugręšgi sé lęrš hegšun sem haldist ķ sessi vegna afleišinga sinna. Lotugręšgi er ķ žessum skilningi einskonar flóttavišbragš (escape response). Bęši lotuįt og uppköst eru samkvęmt žessu kęrkomin ašferš kvenna til aš bęgja frį óžęgilegum tilfinningum eša ašstęšum.

Hugręnar skżringar

Hugręnar skżringar leggja įherslu į, eins og nafniš gefur til kynna, hvernig lotugręšgissjśklingur višheldur sjśkdómi sķnum ķ hugsun og verki. Ašalatrišiš er ofurįherslan sem lögš er į hugmyndina um fullkomna lķkamslögun og žyngd og aš sjįlfmat einskoršist nęstum einungis viš žessa žętti. Žetta į uppruna sinn ķ samspili persónueinkenna og félags- menningarlegra ķmynda um śtlit kvenna. Hugsunarhįttur žessi leišir til öfgakenndrar megrunar sem aftur gerir sjśklinginn meštękilegan lķfešlis- og sįlfręšilega fyrir žvķ aš missa stjórn į matarvenjum og hefja lotuįt. Žessar lotur haldast aš einhverju leyti ķ sessi meš neikvęšri styrkingu žvķ aš žęr draga tķmabundiš śr neikvęšum tilfinningum.

Hreinsun og önnur hegšun (til dęmis svelti eša megrun) sem mišar aš žvķ aš stjórna žyngd eru svo notaš til aš vega upp į móti įhrifum lotuįtsins. Hreinsunin heldur lķka viš lotuįtinu. Hśn dregur tķmabundiš śr kvķšanum aš žyngjast, raskar kerfinu sem stjórnar matarinntöku og gefur til kynna seddu. Lotuįt og hreinsun valda til skiptis hugarangri og lęgra sjįlfsįliti sem aftur leišir enn frekari megrunar og lotuįts. Vķtarhringur hefur myndast.

Mest einkennandi žįttur hugręnna skżringa į lotugręšgi er įhersla žeirra į mikilvęgi skošana og višmiša um žyngd. Lķka vega žungt įhrif afbrigšilegrar skynjunar, hugsana, tilfinninga og hegšun fólks meš įtraskanir.

Samskipti innan fjölskyldunnar

Ein tilgįta um orsök įtraskana er sś aš samskipti innan fjölskyldu séu slęm eša óešlileg. Til dęmis hafa rannsakendur komist aš žvķ aš fjölskyldur kvenna meš lotugręšgi og/eša lystarstol sżndu fleiri neikvęš hegšunarmynstur heldur en fjölskyldur ešlilegra kvenna. Ekki er hęgt aš fullyrša hvort žetta sé afleišing eša orsök įtröskunar. Fjölskyldukerfisskżringar hafa žó ekki fengiš eins mikiš vęgi ķ umręšunni um lotugręšgi eins og lystarstol žar sem lotugręšgissjśklingar eru yfirleitt eldri en lystarstolssjśklingar og oftar en ekki farnir aš heiman eša bśnir aš öšlast töluvert sjįlfstęši frį fjölskyldum sķnum.

Lķfešlislegar skżringar

Tvķburarannsóknir benda til žess aš įtraskanir séu aš einhverju leyti erfšar og žaš bendir aftur til žess aš orsakir įtraskana sé aš leita ķ afbrigšilegri virkni lķfefna eša heilakerfa ķ žeim hlutum heilans sem stjórna įti og efnaskiptum. Lyf hafa veriš notuš ķ mešferš viš lotugręšgi en meš misjöfnum įrangri og lķtiš er vitaš um lķfešlislegar orsakir lotugręšgi.

Mešferš

Greining į lotugręšgi fer fram ķ klķnķsku vištali hjį gešlękni eša sįlfręšingi. Sįlfręšileg próf eru oft notuš til aš fį gleggri mynd af sjśkdómseinkennum og hversu alvarleg žau eru. Prófiš EDE (Eating Disorder Examination) er śtbreiddasta og mest notaša prófiš.

Mešferš viš lotugręšgi svipar aš mestu leyti til mešferša viš lystarstoli. Markmišiš er aš koma į heilbrigšum matarvenjum, fį sjśklinga til aš hętta ofįti og megrun, žar sem hiš seinna er tališ valda hinu fyrra. Aš auki žarf aš hjįlpa sjśklingnum viš žaš aš hętta aš hreinsa śr lķkamanum hitaeiningar, hvort sem žaš er meš uppköstum eša notkun hęgšarlosandi lyfja. Mešferš telst įrangursrķk žegar tekst aš draga śr öšrum sįlręnum erfišleikum sem tengjast lotugręšginni, til dęmis aš sjįlfsmat byggist ekki nęr alfariš į žyngd og lķkamslögun. Flestir sjśklinga nį bata ķ mešferš utan sjśkrahśsa en um 5% žurfa į sjśkrahśsvist aš halda.

Lotugręšgissjśklingar eru yfirleitt tilbśnari en lystarstolssjśklingar til aš gangast undir mešferš og taka virkan žįtt ķ henni. Ólķkt lystarstolnum hafa lotugręšgissjśklingar miklar įhyggjur af įtröskuninni og vilja sigrast į henni. Žeir koma žvķ yfirleitt ķ mešferš af sjįlfsdįšum, ólķkt hinum. Žetta er rökrétt ef haft er ķ huga aš hjį bįšum hópunum er markmišiš aš verša grannur, helst beinin og bjórinn. Ekki er óešlilegt aš hjį žeim sem reyna aš nį žvķ įn įrangurs séu tilbśnari til aš endurskoša markmiš sitt en žeir sem nįš įrangri og horast. Lotugręšgisjśklingar rokka į milli megrunar og ofįts įn žess fį nokkru rįšiš og žyngd žeirra er sķfellt į flökti, milli mešal- og yfiržyngdar. Žeim finnst sem žeir stjórni ekki matarvenjum sķnum sem lystarstolssjśklingar telja sig hafa nįš.

Lyfjamešferš

Lyfjamešferš viš lotugręšgi hefur veriš reynd og žį meš mörgum tegundum lyfja. Įhersla hefur veriš lögš į lyf sem er ętlaš aš draga śr matarlyst svo og žunglyndislyf. Lyfiš d-fenfluramine er ķ fyrrnefnda flokknum en rannsóknir hafa ekki sżnt fram į žaš aš žaš sé įrįngursrķkt. Ķ einhverjum tilfellum viršist žaš draga śr lotuįti og fękka hreinsunum en almennt sżndi žaš ekki betri verkun en lyfleysa.

Žunglyndi er mjög tengt lotugręšgi og žunglyndislyf eru gjarnan notuš viš mešferš į lotugręšginni. Rannsóknir į įhrifum žunglyndislyfja hafa endurtekiš sżnt fram į aš žau dragi töluvert meira śr lotuįti (61,4% mešaltalsminnkun) og hreinsun (58,9% mešaltalsminnkun) heldur en lyfleysa. Žaš ętti žvķ ekki aš koma į óvart aš žau dręgi einnig śr žunglyndi sem oftar en ekki fylgir lotugręšgi. Langtķmaįhrif lyfja į lotugręšgi hafa ekki veriš athuguš en margt bendir til žess aš žau séu ekki góš og fólk žurfi aš halda lyfjagjöf įfram til aš įhrifin haldist.

Hugręn atferlismešferš

Hugręn-atferlismešferš leggur įherslu į samspil hugręnna žįtta og atferlis ķ aš višhald lotugręšginni. Ólķkt öšru nęr mešferšin til fleiri žįtta en įts og hreinsunar. Ķ staš megrunar er reynt aš koma į ešlilegu įtmynstri hjį sjśklingnum og eyša afbrigšilegum hugsunum hans og višhorfum um lķkamslögun sķna og žyngd.

Mešferšin į sér staš utan sjśkrahśssveggja og hentar nęr öllum sjśklingum, utan žeirra sem eru innan viš 5% og žurfa į sjśkrahśsvist aš halda. Rannsóknir į įhrifum hugręnnar-atferlismešferšar viš lotugręšgi sżna aš um 79-83% sjśklinga hęttir aš hreinsa sig og um 79% hętta aš borša ķ lotum. Hugręn-atferlismešferš viršist įsęttanlegri fyrir sjśklinga heldur en lyfjagjöf. Ę fęrri sjśklingar hętta gefast upp ķ mešferš og langtķmaįhrif eru sżnu betri en aš lyfjamešferš lokinni. Aš gefa žunglyndislyf samhliša hugręnnni-atferlismešferš viršist ķ sumum tilfellum skila góšu og hvoru tveggja saman er vęnlegra til įrangurs en hugręna-atferlismešferšin eingöngu.

Samanburšur hugręnnar-atferlismešferšar viš ašrar geršir mešferša hefur leitt ķ ljós aš žessi gerš mešferšar er įrangursrķkari eša aš minnsta kosti jafn įrangursrķk og žęr mešferšargeršir sem hśn hefur veriš borin saman viš. Hugręn-atferlismešferš virkar frekar hratt og hefur ekki bara įhrif į sérstök einkenni lotugręšgi (lotuįt, hreinsanir, megrun og óešlileg višhorf til lķkamslögunar og žyngdar) heldur lķka almenn einkenni eins og žunglyndi, sjįlfstraust, félagslega virkni og persónuleikatruflanir. Rannsóknir hafa sżnt aš hugręn-atferlismešferš tengist góšum bata bęši 6 mįnušum og 1 įri eftir aš mešferš lżkur.

Ašrar mešferšaleišir

Svokölluš samskiptamešferš (interpersonal psychotherapy, IPT) viršist lofa góšu. Hśn gengur śt į žaš aš hjįlpa sjśklingum til aš koma auga į félagsleg vandamįl sķn og leišir til śrbóta. Mešferšin er ekki leišbeinandi og hśn beinist ekki beint aš įtröskun sjśklingsins. IPT hefur ķ sumum tilfellum reynst jafn vel og hugręn-atferlismešferš en viršist žurfa lengri tķma en hin til aš nį sama įrangri.

Sįlaraflsmešferšir eru algengar en til žessa hefur įrangur žeirra lķtiš sem ekkert veriš rannsakašur af kostgęfni. Żmislegt bendir žó til žess aš įrangur hennarsé ekki eins góšur og hinna.

Įrangur af fjölskyldumešferš viš lotugręšgi hefur lķtiš veriš rannsakašur en nokkrar rannsóknir gefa til kynna aš įrangurinn sé ekki mikill. Žaš ber žó aš taka tillit til žess aš žessar rannsóknir eru ekki gallalausar. Fjölskyldumešferš hentar sennilega verr fyrir žessa sjśklinga enlystarstolssjśklinga af žvķ aš lotugręšgissjśklingar eru yfirleitt eldri en hinir.

Hvaš er įrangursrķkast?

Svo viršist sem hugręn-atferlismešferš henti best viš aš lękna lotugręšgi. Sjśklingar taka henni vel, hśn er fljótvirk og langtķmaįrangur viršist góšur. En hśn er žó ekki meš öllu gallalaus. Nokkur hluti lotugręšgissjśklinga viršast til aš mynda ekki gręša mikiš į henni įn žess aš vitaš sé hvers vegna. Oft viršist įrangursrķkt aš višhafa hvoru tveggja, hugręnni-atferlismešferš og žunglyndislyfjagjöf, ķ öšrum tilvikum aš setja fólk ķ IPT mešferš ef hugręn-atferlismešferšin hrķfur ekki.

Batahorfur teljast nokkuš góšar ef marka mį rannsóknir į įrangri mešferšar, og žį sérstaklega śr hugręnni-atferlismešferš. Rśmlega helmingur sjśklinga nęr góšum eša sęmilegum bata aš mešferš lokinni.

Elsa Eirķksdóttir, BA ķ sįlfręši

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.