Börn/Unglingar / Greinar

Hvaš er žroskafrįvik og fötlun?

Hvaš er žroskafrįvik og fötlun?

Hér veršur ekki eytt mörgum oršum ķ aš skilgreina hvaš žroski er, svo skżra mynd hafa flestir ķ huga sér af žvķ fyrirbęri. Nęgir aš nefna stöšugar breytingar, tengdar aldri, sem sżnilegar eru ķ śtliti og hegšun einstaklings. Um allan heim er atburšarįsin svipuš, einkum framan af ęvinni, enda er hśn skrįš ķ erfšavķsa hvers og eins, žótt umhverfisįhrif geti rįšiš miklu um hvernig rętist śr žvķ sem menn fį ķ vöggugjöf.

Framvinda žroskans er gjarnan mišuš viš vissa žroskaįfanga, en röš žeirra er tiltölulega fastbundin. Allir kannast viš slķkar rašir žroskaįfanga, til dęmis ķ hreyfižroska barna sem fara aš sitja įšur en žau standa og ganga meš stušningi įšur en žau ganga óstudd. Ekki einasta er röšin tiltölulega fastbundin heldur einnig tķmasetning hvers įfanga.

Hugtökin žroskafrįvik og fötlun eru nįtengd žar sem algengt er aš žroskafrįvik valdi fötlun. Žegar hér er talaš um žroskafrįvik er einungis įtt viš frįvik sem birtast sem skeršing ķ žroska. Ekkert er žvķ til fyrirstöšu aš ręša um žroskafrįvik žegar börn eru óvenjufljót til į einhverju sviši, en hér veršur hugtakiš notaš yfir žau frįvik sem koma fram ķ žroskaseinkun og vitna um afbrigšilegan žroska mištaugakerfisins.

Žį vaknar óhjįkvęmilega spurningin: Viš hvaš er mišaš žegar įlyktaš er um seinžroska? Ein leiš til aš greina skertan žroska į einhverju sviši er aš hafa til višmišunar žaš sem er algengt. Til žess aftur aš vita hvaš er algengt žarf aš gera rannsóknir sem byggjast į einhvers konar męlingum į žroska. Yfirleitt byggjast slķkar rannsóknir į žeirri tilgįtu aš flest einkenni mannsins dreifist meš svipušum hętti. Meš dreifingu er hér įtt viš hversu algengir og óalgengir hlutir eru. Til dęmis eru ķslenskir karlmenn yfirleitt um 1,8 m į hęš. Örfįir eru undir 1,6 m og yfir 2,0 m. Žar sem flestar męlingar safnast saman er skilgreind mišja sem segir til um hvaš er algengast. Śt frį žessari mišju fękkar ķ bįšar įttir eins og sést į męlingum į hęš. Sama gildir um žyngd, höfušmįl, hreyfižroska og vitsmunažroska, svo dęmi séu tekin. Gert er rįš fyrir aš svokölluš bjölludreifing sé žaš tölfręšilķkan sem kemst nęst žvķ aš lżsa į hvern hįtt męlingar į žroska dreifast. Gefum okkur aš viš séum aš rannsaka hreyfižroska ungbarna. Merkur įfangi ķ hreyfižroska er žegar börn fara aš ganga. Žessum įfanga mį reyndar skipta nišur ķ fleiri žętti, en viš skulum miša viš žaš žegar börn ganga sjįlf óstudd. Athuguš eru nokkur hundruš börn į fyrsta og öšru įri og eru nišurstöšur slķkra rannsókna į žį lund sem fram kemur į mynd.

Į myndinni sést aš žaš aš fara aš ganga į 17 mįnaša aldri eša sķšar er umtalsvert frįvik frį mišgildinu 12 mįnušir. Slķkt frįvik getur gefiš tilefni til rannsókna ķ žvķ skyni aš meta hvort ašgerša sé žörf. Sum börn sem eru svo sein til gangs žroskast ešlilega į öšrum svišum og nį jafnöldrum ķ hreyfižroska žótt sķšar verši. Hjį öšrum er um varanlega hömlun aš ręša sem oftast tengist žį skeršingu į öšrum svišum.

Žaš sem hér hefur veriš sagt um rannsóknir į hreyfižroska og žann įfanga aš fara aš ganga mį yfirfęra į ašra žroskažętti. Alls stašar mį reikna śt mešaltölur eftir rannsóknir į stórum hópum og meta sķšan hvar einstaklingur stendur mišaš viš žaš sem er algengast. Mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš žegar žroskaskeršing er til stašar į annaš borš, er algengt aš hśn nįi til fleiri en eins žroskažįttar. Viš męlingar į mörgum žroskažįttum kemur ķ ljós afstašan į milli žeirra og myndar hśn žaš sem gjarnan er nefnt žroskamynstur. Alžjóšleg samstaša hefur nįšst um flokkun margra žroskamynstra og viš rannsóknir į žeim hafa safnast mikilvęgar upplżsingar. Dęmi um slķkt žroskamynstur er žroskahömlun (vangefni), žar sem nęr allur žroski er meira eša minna skertur. Af žessu mį rįša aš žroskavandamįl skilgreinast annars vegar af stęrš frįvika og hins vegar af afstöšu žroskažįtta hvers til annars.

Fötlun

Afbrigšileg žróun mištaugakerfisins getur valdiš frįvikum ķ žroska og žar meš vangetu til aš tileinka sér żmsa fęrni. Žetta leišir til fötlunar sem felst ķ žvķ aš einstaklingur nęr ekki, įn sérstakrar ašstošar, markmišum sem samfélagiš įkvaršar aš séu viš hęfi. Žvķ mį segja aš fötlun hafi tvęr hlišar: Annars vegar er hin lķffręšilega hömlun og hins vegar félagslegar ašstęšur sem żmist żta undir eša draga śr afleišingum hömlunarinnar.

Af žessu leišir aš žaš er afstętt hvaš telst fötlun į hverjum staš og tķma. Sem dęmi mį nefna aš lestrarerfišleikar geta stafaš af įkvešnum žroskafrįvikum. Į Ķslandi geta lestrarerfišleikar leitt af sér fötlun, žar sem öll menntun og starfsframi byggist į einn eša annan hįtt į lestrarkunnįttu. Ķ samfélagi žar sem žorri ķbśanna kann ekki aš lesa žarf ólęsi hins vegar ekki aš vera hamlandi. Sama žroskafrįvikiš getur žvķ valdiš fötlun ķ einu samfélagi en ekki ķ öšru.

Tiltekin skeršing ķ žroska getur valdiš mismunandi fötlun į ólķkum žroskaskeišum. Dęmi um žetta eru frįvik ķ mįlžroska. Lķtum į barn sem viš fjögurra įra aldur er tveimur įrum į eftir ķ mįlžroska. Į žessum aldri veldur skertur mįlžroski hömlun ķ samskiptum viš ašra. Sterk tengsl eru milli skerts mįlžroska og lestrarerfišleika sķšar. Hverfandi lķkur eru į aš barniš hafi nįš jafnöldrum viš upphaf skólagöngu. Žar sem lestur og skrift eru eitt form tungumįls er hętt viš aš slķkum einstaklingi gangi illa aš tileinka sér žessar undirstöšugreinar. Framan af veldur žvķ seinkašur mįlžroski skertri fęrni til samskipta viš ašra, en žegar komiš er fram į skólaaldur birtist fötlun ķ žvķ aš barniš nęr ekki žeim nįmsmarkmišum sem skólakerfiš setur. Skeršing ķ hreyfižroska getur veriš hamlandi į aldursskeiši žar sem félagsleg samskipti eru mikiš komin undir leikjum sem byggjast į hreyfifęrni, t.d. hjólreišum eša boltaleikjum. Sķšar į ęvinni skiptir slķk fęrni minna mįli og styrkleiki į öšrum svišum er lķklegur til aš bęta upp takmarkaša hreyfifęrni.

Tilfinningalegar og félagslegar hlišar fötlunar

Skert hęfni į einhverju sviši hefur įhrif į lķšan fólks og višhorf žess til sjįlfs sķn og annarra. Lķtum aftur į dęmiš um mįlhamlaša barniš. Gera mį rįš fyrir aš žaš upplifi ósigra ķ samskiptum viš ašra vegna erfišleika viš aš tjį sig eša vegna žess aš žaš skilur illa žaš sem viš žaš er sagt. Algengt er aš slķkir erfišleikar valdi reiši og vanmetakennd. Stundum leišir žetta til įrekstra viš ašra og/eša einangrunar.

Erfiš hegšun og żmis gešręn einkenni eru algengari mešal barna meš žroskafrįvik en hinna sem ekki hafa slķk frįvik. Erfitt er aš gefa almenna skżringu į žvķ. Žó mį nįlgast skżringar ķ einstökum tilvikum meš žvķ aš kanna samspil hins fatlaša viš umhverfi sitt. Eins og įšur er nefnt geta félagslegar ašstęšur żmist dregiš śr eša aukiš įhrif fötlunar. Dęmi um neikvęš įhrif er žaš žegar börn fį lķtiš aš spreyta sig og er of mikiš hjįlpaš viš višfangsefni sķn. Žegar til lengri tķma er litiš getur slķkt aukiš fötlun žeirra. Öfgar ķ hina įttina eru žegar fötluninni er hreinlega afneitaš, sem einnig minnkar lķkurnar į aš komiš sé hęfilega til móts viš žarfir hins fatlaša. Žessi dęmi eru žó mjög almenns ešlis og varhugavert aš įlykta um beint samband milli slķkra ašstęšna og erfišrar hegšunar eša gešręnna einkenna. Flestar fjölskyldur ašlaga sig meš tķš og tķma žörfum hins fatlaša.

Fötlun hefur žannig ekki ašeins afleišingar fyrir hinn fatlaša heldur einnig fyrir žį sem honum eru nįnastir. Hśn hefur oft įhrif į atvinnu foreldra fatlašs barns, tekjumöguleika žeirra og jafnvel bśsetu. Feršir til sérfręšinga geta veriš margar og tķšar. Įformum foreldra um menntun eša starfsframa er oft fórnaš til aš koma sem best til móts viš žarfir barnsins. Systkini žurfa oft aš axla įbyrgš fyrr en ella og/eša sętta sig viš aš fjölskyldulķfiš snśist meira eša minna um fatlaša barniš.

Hiš opinbera hefur meš lögum og reglugeršum reynt aš skilgreina žarfir fatlašra og fjölskyldna žeirra. Ber žar hęst żmis žjónustutilboš og beinan fjįrstušning.

Orsakir

Orsakir žroskafrįvika eru margvķslegar. Žeim mį skipta ķ žrjį meginflokka sem hver um sig greinist ķ fjölmarga undirflokka. Ķ fyrsta lagi mį nefna erfšir, en žar getur veriš um aš ręša breytingar į erfšaefni eša skakka pörun gena. Ķ öšru lagi eru sjśkdómar fyrir eša eftir fęšingu. Ķ žrišja lagi įföll af żmsu tagi, svo sem ķ tengslum viš mešgöngu eša fęšingu, en einnig slys, vanręksla, misžyrmingar, eitranir og fleira.

Žess ber žó aš geta aš oft eiga žroskafrįvik sér enga žekkta skżringu. Til dęmis mį nefna aš ķ um helmingi tilfella vęgrar žroskahömlunar er orsök óžekkt. Enn minna er vitaš um orsakir misžroska.

Hlutfall kynja er breytilegt eftir tegund frįviks sem skżrist m.a. meš žvķ aš til eru erfšagallar sem eingöngu koma fram hjį drengjum og ašrir sem eingöngu koma fram hjį stślkum. Žroskafrįvik almennt eru žó algengari mešal drengja. Ekki er vitaš af hverju svo er, en helst er leitaš skżringa ķ mismunandi atburšarįs ķ žroska mištaugakerfisins, sem aftur ręšst af mismunandi erfšaefni.

Greining

Eins og af framansögšu mį rįša er greining žroskafrįvika og fatlana sem af žeim leiša flókiš mįl. Stundum liggur vitneskja um žroskafrįvik fyrir allt frį fęšingu. Oft hefjast žó vangaveltur um seinkun ķ žroska hjį foreldrum sem bera barn sitt saman viš önnur börn. Almennt er gert rįš fyrir aš žvķ fyrr sem greining er gerš og ašgeršir hefjast, žvķ betra. Žetta višhorf byggist į margvķslegum vķsbendingum um aš į įkvešnum aldursskeišum eigi börn aušveldara meš aš tileinka sér vissa fęrni en į öšrum aldursskeišum. Žjįlfun sem hefst snemma getur jafnframt aukiš lķkur į góšri tilfinningalegri og félagslegri ašlögun. Vert er og aš minnast žess hversu mikilvęgt getur veriš fyrir foreldra aš fį upplżsingar um įstand barnsins og horfur, svo og stušning viš uppeldi og žjįlfun.

Žegar foreldrar hafa įhyggjur af žroska barna sinna er einfaldast aš leita til heimilislękna eša barnalękna og fį įlit žeirra. Žeir meta žį hvort įstęša er til aš vķsa į ašra sérfręšinga eša bķša og sjį til. Stundum eru börn lögš inn į sjśkrahśs til frekari rannsókna en einnig er vķsaš į Greiningar? og rįšgjafarstöš rķkisins eša ašrar stofnanir. Mį žar nefna m.a. Heyrnar? og talmeinastöš, barna? og unglingagešdeild Landspķtalans og sérfręšižjónustu į vegum svęšisstjórna um mįlefni fatlašra. Žegar žroski barna er metinn eru fjölmargir žęttir skošašir. Mį žar nefna žroska? og fjölskyldusögu, heilsufar, śtlit, lķkamsbyggingu, taugažroska, sjón og heyrn. Žį eru geršar ķtarlegar męlingar į žroska. Slķkar rannsóknir krefjast samvinnu margra fagstétta og stundum margra stofnana.

Ef nišurstaša greiningar er sś aš til stašar sé žroskafrįvik sem krefst mešferšar og žjįlfunar er um leiš oftast hęgt aš gefa foreldrum einhverjar upplżsingar um hver sé lķkleg framvinda og hvaša žjįlfun sé ęskilegust. Mikilvęgt er žó aš įtta sig į žvķ aš greining er ekki endanleg nema e.t.v. aš žvķ leyti sem snżr aš nafni žroskafrįviksins eša orsökum žess. Žannig er žaš endanleg nišurstaša ef rannsóknir sżna fram į tiltekiš litningabrengl, žvķ ekki er hęgt aš breyta litningagerš fólks. Į hinn bóginn er naušsynlegt aš fylgjast vel meš framvindu einstaklingsins til aš hafa į hverjum tķma sem skżrasta mynd af žörfum hans og žvķ hvernig žeim verši best mętt. Ķ žeim skilningi er greining ferli sem spannar langan tķma, hugsanlega allt ęviskeišiš.

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.