Börn/Unglingar / Greinar

Börn sem eru of žung

Hvers vegna verša sum börn of žung?

Aš minnsta kosti eitt af hverjum fimm börnum ķ Bandarķkjunum eru of feit og tala žeirra sem berjast viš offitu fer stöšugt vaxandi. Į sķšustu tveimur įratugum hefur of feitum börnum fjölgaš um 50% og tala žeirra sem eru mjög feit hefur tvöfaldast (Arch Pediatr Adolesc Med. 1995:149: 1085-91). Hlutfall of žungra barna hérna er ašeins lęgra en hefur žó fariš vaxandi undanfarin įr. Nżleg könnun leiddi žaš ķ ljós aš ķslensk börn eru mešal žeirra žyngstu ķ Evrópu.

Til žess aš segja til um hvort barn sé of žungt žarf aš męla hęš žess og žyngd og reikna śt frį žvķ kjöržyngd žeirra. Best er aš lįta lękna um slķka śtreikninga. Börn fį sķšur sjśkdóma tengda offitu en fulloršnir, engu aš sķšur eru žau ķ įhęttuhópi verša of feitir unglingar og of feitt fulloršiš fólk. Offitusjśklingum hęttir til žess aš fį hjartasjśkdóma, sykursżki, of hįan blóšžrżsting og sumar tegundir krabbameins, svo eitthvaš sé nefnt.

Börn geta oršiš of feit af żmsum įstęšum. Hinar algengustu eru erfšafręšilegir žęttir, lķtil hreyfing, óhollur matur og óheilbrigt įtmynstur, eša sambland alls žessa. Einstaka sinnum er unnt aš leita orsakanna til sjaldgęfra sjśkdóma eša eins og innkirtlaröskunar. Heimilislęknir getur gert nįkvęma lęknisskošun og tekiš blóšprufur til aš śtiloka žessa möguleika.

Erfšalegir žęttir

Börn sem eiga of feita foreldra eša systkini eiga žaš į hęttu aš verša lķka of feit. Žótt offita geti veriš ęttgeng er ekki žar meš sagt aš börnin erfi hana. Erfšafręšilegir žęttir valda vissulega offitu en lķfsmynstur fjölskyldunnar, svo sem matarvenjur og hreyfing, spila einnig stórt hlutverk.

Lķfsstķll

Matarvenjur og hreyfing skipta miklu mįli fyrir žyngd. Vinsęldir sjónvarps og tölvuleikja stušla aš lķferni sem felur ķ sér litla sem enga hreyfingu. Venjulegt bandarķskt barn eyšir aš mešaltali 24 klst fyrir framan sjónvarpiš į viku, tķma sem vęri vel variš ķ hvers konar hreyfingu.

Er barniš mitt of žungt?

Ef žś telur aš barniš žitt sé of žungt ęttir žś hiš fyrsta aš ręša viš heimilislękninn žinn. Lęknir er hęfastur til aš meta hvort barniš sé meš offituvandamįl eša ekki. Lęknir vigtar barniš og męlir hęš žess til aš sjį hvort žyngd žess sé innan ešlilegra marka. Hann metur einnig aldur barnsins og vöxt til aš įkvarša hvort žaš sé of žungt. Žaš getur veriš flókiš aš meta offitu ķ börnum af žvķ aš žau geta tekiš óvęnta vaxtakippi.

Til dęmis er ešlilegt fyrir drengi aš leggja ķ fyrstu meira ķ žyngd sķna en hęš. Best er aš lįta lękni segja til um hvort barniš komi til meš hękka "upp ķ" žyngd sķna seinna. Ef lęknirinn metur žaš svo aš barniš sé of žungt gęti hann bešiš žig um aš breyta lķfsstķl allrar fjölskyldunnar.

Hvernig get ég hjįlpaš barni mķnu?

Sżndu stušning

Eitt žaš allra mikilvęgasta sem žś getur gert fyrir barniš žitt er aš lįta žaš vita aš žér žyki eins vęnt um žaš hversu žungt sem žaš kunni aš vera. Sjįlfsįlit barns byggist mešal annars į žvķ sem foreldrum finnst um žaš. Ef žś ert įnęgšur meš barniš žitt eins og žaš er veršur žaš örugglega sįttara viš sjįlft sig. Žį er einnig mikilvęgt aš tala viš barniš um žyngdina og leyfa žvķ aš deila įhyggjum sķnum meš žér. Barniš žitt veit sjįlfsagt best af öllum aš žaš į viš offituvandamįl aš strķša. Žess vegna žurfa feit börn į stušningi, hvatningu og višurkenningu aš halda frį foreldrum sķnum.

Einbeittu žér aš fjölskyldunni

Foreldrar ęttu aš reyna aš einbeita sér aš žvķ aš breyta matarvenjum allrar fjölskyldunnar og auka hreyfingu ķ staš žess aš einblķna į feita barniš. Nįi fjölskyldan aš sameinast ķ žessu stušlar breytingin aš heilbrigšari lķfshįttum allra ķ staš žess aš einangra feita barniš ķ breyttum lķfsstķl.

Auktu sjįlf/ur alla hreyfingu

Regluleg hreyfing įsamt hollu mataręši er tvķmęlalaust įhrifarķkasta og besta leišin til aš hafa stjórn į vigtinni. Regluleg hreyfing er einnig mikilvęgasti žįtturinn ķ heilbrigšu lķferni. Einfaldar ašferšir til aš hreyfa sig meira gętu veriš:

·         Vertu fyrirmynd barnanna žinna. Ef börnin žķn sjį aš žś hreyfir žig og skemmtir žér viš žaš er mun lķklegra aš žau taki upp į žvķ lķka.

·         Skipuleggšu skemmtun fyrir alla fjölskylduna sem felst ķ einhvers konar hreyfingu, hjólreišar, gönguferšir, dans eša sund. Faršu t.d. meš fjölskylduna ķ göngutśr eftir mat ķ staš žess aš setjast fyrir framan sjónvarpiš.

·         Taktu tillit til žarfa feita barnsins. Of feitt barn getur veigraš sér viš aš taka žįtt ķ ķžróttum sem žvķ finnst of erfišar eša gętu veriš nišurlęgjandi į einhvern hįtt. Hjįlpašu žvķ aš finna ķžrótt sem hentar getu žess og įhugasviši.

·         Dragšu śr žeim tķma sem fjölskyldan eyšir ķ aš horfa į sjónvarp eša spila tölvuleiki.

·         Reyndu aš gera sem mest śr allri hreyfingu og hvettu fjölskylduna til hins sama. Gakktu stiga og slepptu lyftunni. Ef žś ert kyrrsetumašur stattu žį reglulega upp og teygšu į žér, hvort sem žaš er ķ vinnunni eša skólanum.

Ašalatrišiš er aš gera hreyfingu aušvelda og eftirsóknarverša ķ staš žess aš lķta į hana sem kvöš.

Kenndu fjölskyldunni hollar matarvenjur

Žvķ fyrr sem barn lęrir aš matur er naušsynlegur vexti og heilsu, žvķ betra. Žess vegna er naušsynlegt aš kenna barni aš skoša mat meš réttu hugarfari sem allra fyrst. Best er aš kynna sér hjį nęringarfręšingi hvaš barni er naušsynlegt aš borša og leyfa sķšan barninu aš velja śr hollum og góšum mat sem er į bošstólum. Barniš veršur fljótt aš komast upp į lagiš meš žaš hvaš žaš vilji og hversu mikiš žaš žurfi.

Ekki setja barniš ķ stranga megrun

Börn ęttu aldrei aš fara ķ megrun til aš léttast nema žvķ ašeins aš lęknir męlir meš žvķ. Žaš gęti veriš skašlegt vexti barnsins og žroska aš takmarka matinn sem žaš fęr.

Til aš višhalda ešlilegum vexti og foršast offitu ęttu foreldrar aš gefa börnum sķnum mat śr öllum fęšuflokkum.

·         Mest į aš borša af kornmeti (6-11 skammtar), gręnmeti (3-5 skammtar) og įvöxtum (2-4 skammtar).

·         Daglegt mataręši ętti einnig aš innihalda mjólkurvörur (2-3 skammta) kjöt, fisk og baunir (2-3 skammta).

·         Fitu- og sykurrķkan mat ętti aš reyna aš foršast ķ lengstu lög. Fitu į ekki aš skera nišur viš börn sem eru yngri en tveggja įra.

Einn skammtur ķ hverjum flokki jafngildir: 

Brauš, korn, hrķsgrjón og pasta

1 braušsneiš

30 g morgunkorn

1/2 bolli af hrķsgrjónum eša pasta

Mjólk, jógśrt og ostur

1 bolli af mjólk eša jógśrti

45 g af osti

60 g af jurtaosti

Gręnmeti

1 bolli af hrįu gręnmeti eša 1/2 bolli af frystu og sošnu gręnmeti

 1/2 bolli af gręnmeti (eldušu)

 3/4 bolli af gręnmetissafa

Kjöt, fuglakjöt, fiskur, baunir og hnetur

60-90 g af eldušu mögru kjöti, fuglakjöti eša fiski

1/2 bolli af sošnum baunum eša 1 egg (jafngildir 30 g af kjöti)

2 msk hnetusmjöri eša 1/3 bolli af hnetum (jafngildir 30 g af kjöti)

Įvextir

1 mešalstórt epli, banani eša appelsķna

1/2 bolli af nišurskornum, eldušum eša nišursošnum įvöxtum

3/4 bolli af įvaxtasafa

Sértu ķ vafa um hvernig megi hįtta bestu samsetningu į mataręši fyrir fjölskylduna žķna skaltu hafa samband viš lękni eša nęringarfręšing til aš fį góš rįš.

Dragšu śr neyslu allrar fitu į heimilinu

Gott rįš til aš draga śr hitaeiningarķkri fęšu, įn žess aš skerša nęringuna, er aš minnka neyslu į fitu. Einföld rįš til žess eru t.d. aš nota einungis fituskertar mjólkurvörur, magurt kjöt og fitusnautt brauš. Žaš žarf einungis aš minnka fituneysluna örlķtiš įn žess aš žaš komi nišur į žvķ aš barniš žitt borši hollan og hitaeiningasnaušan mat. Hins vegar žarftu aš tala viš nęringarfręšing ef žś hefur ķ hyggja aš umturna mataręši barnsins žķns. Žar aš auki er ekki rįšlegt aš skerša fituneyslu barna yngri en tveggja įra. Eftir žaš er óhętt aš lįta barniš neyta fęšu žar sem žś skerš nišur 30 % hitaeiningar śr fitu.

Ekki vera of strangur meš sętindin

Žótt žaš sé mikilvęgt aš foršast mat sem inniheldur mikinn sykur, salt eša fitu, er gott aš hafa ķ huga aš allur matur į heima ķ fęšupķramķdanum og hann mį borša, ķ hófi.

Leišbeindu fjölskyldunni frekar en aš predika

Sjįšu til žess aš fjölskyldan geti alltaf vališ śr śrvali hollrar fęšu į heimilinu. Į žann hįtt lęrir barniš fljótt aš velja skynsamlega.

Hvettu barniš žitt til aš borša hęgt

Barn getur frekar gert sér grein fyrir žvķ hvenęr žaš er svangt og hvenęr žaš er mett ef žaš boršar hęgt.

Öll fjölskyldan ętti aš borša saman eins oft og mögulegt er

Reyndu aš hafa matartķmana eins įnęgjulega og kostur er į. Ekki nota tķmann til aš rķfast og skammast. Ef matartķmi er kvöl og pķna reynir barniš aš ljśka honum af eins fljótt og žaš getur. Žaš gęti lķka fariš aš tengja matartķmann viš streitu og kvķša.

Leyfšu barninu aš taka žįtt ķ innkaupum og matargerš

Aš versla og elda saman gefur foreldrunum tękifęri til aš komast aš žvķ hvaš barninu žykir gott, kennt žvķ żmislegt um nęringu og lįtiš barniš finnast aš žaš sé mikilvęgt. Žar aš auki gęti barniš frekar veriš tilbśiš til aš prófa aš borša eitthvaš nżtt fįi žaš aš taka žįtt ķ undirbśningnum.

Geršu rįš fyrir snarli

Stanslaust nart milli mįla getur leitt til offitu. Sé hins vegar gert rįš fyrir snarli sem eit af mörgu ķ hollu mataręši getur žaš veriš af hinu góša. Sjįšu til žess aš snarliš sé hollt įn žess žó aš ręna barniš žeirri įnęgju aš fį stöku sinnum kexköku eša eitthvaš žess hįttar. Hér fara į eftir nokkrar hugmyndir aš hollu snarli:

·         Ferskir, frosnir eša nišursošnir įvextir, framreiddir meš létt-jógśrt eša osti.

·         Žurrkašir įvextir eša hnetur.

·         Gróft brauš eša kex meš létt-smurosti

·         Frosnir eftirréttir eins og fitulķtill ķs (śr jurtarjóma), frosin jógśrt, įvaxtakrap, klakar og įvaxtastangir.

Ekki hvetja til neyslu matar viš sjónvarpiš

Reyndu aš leyfa ašeins įt į sérstökum stöšum į heimilinu, eins og ķ eldhśsi og boršstofu. Ef boršaš er viš sjónvarpiš getur žaš dregiš athyglina frį matnum og žar meš gert barninu erfitt aš meta hvort žaš sé mett eša ekki.

Sjįšu til žess aš sś fęša sem barniš neytir utan heimilis sé holl

Ef žaš er mötuneyti ķ skólanum, athugašu hvernig matur er framreiddur žar, ef žér lķst ekki į hann skaltu ķhuga aš senda barniš meš nesti. Passašu žig einnig į aš velja hollan mat žegar fariš er śt aš borša.

Sżndu gott fordęmi

Börn eru fljót aš lęra. Ef žś sżnir gott fordęmi meš žvķ aš borša hollan mat og hreyfa žig reglulega er lķklegra aš barniš žitt fylgi žeim hollustuhįttum fram į fulloršinsįr.

Ef žś žarft aš gera róttękar breytingar į hreyfingu og mataręši fjölskyldunnar er gott aš rįšfęra sig viš nęringarfręšing. Žaš gęti lķka veriš kjöriš aš spyrja heimilislękninn žinn rįša.

Byggt į efni frį heilbrigšisstofnun Bandarķkjanna

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.