Sjįlfstraust / Greinar

Sjįlfsstyrking

Hvaš er sjįlfsstyrking?

Sjįlfsstyrking (assertiveness training) er sprottin upp śr įkvešinni mešferšarstefnu innan sįlfręšinnar sem nefnd er atferlis- og hugręn mešferš. Segja mį aš markmiš sjįlfsstyrkingar séu žrķžętt og felist ķ eftirtöldu: 

·         Gera sér grein fyrir hvaša réttur manni ber ķ samskiptum viš ašra og geta tekiš sér žann rétt įn žess aš ganga į rétt annarra og įn žess aš sżna tillitsleysi eša yfirgang. 

·         Draga śr eša breyta hugsunarhętti sem elur į kvķša, reiši, og óhóflegri sektarkennd. 

·         Geta notiš sķn ķ félagsskap annarra. Geta haldiš uppi samręšum, sżnt framkomu sem ber vott um sjįlfsöryggi og stašiš fyrir mįli sķnu. 

Sjįlfsstyrking hefur veriš beitt meš góšum įrangri viš mešferš żmiss konar vandamįla žar sem talin er žörf į auka sjįlfsöryggi og/eša samskiptafęrni. Hśn er żmist kennd ķ einstaklingsrįšgjöf eša hópum og į nįmskeišum fyrir fólk sem telur sig ekki endilega eiga viš knżjandi vandamįl eša óöryggi aš strķša, en vil gjarnan nį auknum įrangri og verša įnęgšara ķ einkalķfi og starfi. 

En žar sem hugtökin sjįlfsstyrking og sjįlfsstyrkur kunna aš hljóma ókunnlega ķ eyrum margra er ekki śr vegi aš fjalla nokkuš um merkingu žeirra og gefa žar meš nįnari hugmynd um markmiš sjįlfsstyrkingar. 

Ķ sem stystu mįli felst sjįlfsstyrkur ķ žvķ aš geta lįtiš ķ ljós hugsanir sķnar, skošanir og langanir į hreinskilinn og višeigandi hįtt įn žess aš ganga į rétt annarra . Sjįlfsöryggi og sjįlfsžekking skipa mikilvęgan sess ķ sjįlfsstyrkingu, žvķ aš žaš er naušsynlegt aš žekkja bęši kosti sķna og galla, styrk sinn og veikleika og ekki sķst aš gera sér grein fyrir hvaša įhrif hegšun okkar og višbrögš hafa į samband okkar viš annaš fólk. 

Aukinn sjįlfsstyrkur kemur m.a. fram ķ eftirfarandi: 

·         Aš geta tjįš öšrum hver mašur er įn žess aš finna til óhóflegs kvķša og sektarkenndar og įn žess aš gera lķtiš śr sjįlfum sér eša višmęlanda sķnum 

·         Aš geta t.d. stofnaš til nįinna kynna viš ašra meš žvķ aš žora aš sżna žaš mikiš af sjįlfum sér aš kunningsskapur geti žróast upp ķ vinįttu. 

·         Aš geta tjįš eigin skošun jafnvel žótt einhver sem mašur ber viršingu fyrir sé į öndveršum meiši. 

·         Aš geta lįtiš ķ ljós tilfinningar sķnar, svo sem reiši, vęntumžykkju, įst og allt žar į milli. 

·         Aš geta gengist viš kvķša eša ótta og tjįš öšrum stušning og samžykki. 

Žį kemur sjįlfsstyrkur einnig fram ķ eftirfarandi: 

·         Aš geta gętt eigin hagsmuna, stušlaša aš eigin vellķšan og tekiš frumkvęši.  

·         Aš geta t.d. tekiš įkvaršanir sem varša eigin starfsferil, lķfsstķl og samskipti viš annaš fólk.

·         Aš geta sett sér markmiš og unniš aš žeim 

·         Aš treysta eigin dómgreind og fylgt eigin sannfęringu ķ staš žess aš hafa alltof miklar įhyggjur af hvaš öšrum finnst.

Aš lokum felst sjįlfsstyrkur ķ žvķ: 

·         Aš geta stašiš į sķnu.

·         Aš geta t.d. varist įgengni annarra, svaraš gagnrżni eša móšgandi athugasemdum, variš skošanir sķnar og sagt "nei" žegar į žarf aš halda.

Hinn gullni mešalvegur

Žaš mį segja aš sjįlfsstyrkur sé hinn gullni mešalvegur milli uppburšarleysis annars vegar og yfirgangssemi hins vegar. 

Uppburšarleysi 
Žegar manneskja sżnir uppburšarleysis viršir hśn ekki eigin žarfir. Hśn lętur undan žegar hagsmunir rekast į, lętur ekki ķ ljós hvaš henni finnst og žess vegna lendir hśn stundum ķ hlutverki pķslavottarins. Skilabošin sem hśn sendir frį sér, beint eša óbeint eru: Ég skipti ekki mįli, žś getur rįšskast meš mig, traškaš į mér. Hugsanir mķnar eru ekki merkilegar, žaš er miklu meir įstęša til aš hlusta į žķnar. Markmišiš meš žvķ aš sżna uppburšarleysi er oft aš žóknast öšrum eša hafa žį til frišs og komast hjį deilum og leišindum hvaš sem žaš kostar. 

Yfirgangssemi 
Žegar manneskja sżnir yfirgangssemi stendur hśn į sķnu og lętur ķ ljós hvaš henni finnst en gerir žaš į óhreinskilinn eša óvišeigandi hįtt. Skilabošin sem hśn sendir frį sér eru: Žetta er žaš sem mér finnst, žś ert vitlaus ef žér finnst eitthvaš annaš. Žetta er žaš sem ég vil, žaš kemur ekki mįlinu viš hvaš žś vilt. Markmišiš meš yfirgangsseminni er aš hafa sitt fram, hafa betur eša sżna fram į eigin yfirburši, jafnvel į annarra kostnaš. 

Sjįlfsstyrkur
Žegar manneskja sżnir sjįlfsstyrk žį lętur hśn einnig ķ ljós hvaš henni finnst en hśn gerir žaš į višeigandi og kurteisilegan hįtt įn žess aš ganga į rétt hins ašilans. Skilbošin sem hśn sendir frį sér eru: Žetta er žaš sem mér finnst, žessar tillfinningar vekur žetta hjį mér. Žaš er svona sem ég lķt į mįlin, en ég er einnig reišubśin til aš hlusta į žķna hliš. Markmišiš meš aš sżna sjįlfsstyrk žarf ekki aš vera aš hafa sitt fram, heldur aš halda sjįlfsviršingu sinni og bęta samskiptin viš ašra. 

Munurinn į žessum žremur hegšunarmynstrum er aušvitaš settur į oddinn ķ žessari lżsingu og žaš getur veriš freistandi aš reyna aš finna einhverjar ašrar persónur ķ lķfi sķnu sem passa viš lżsingarnar į yfirgangssemi og uppburšarleysi. En žaš er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš öll eigum viš žaš til aš sżna yfirgangssemi og uppburšarleysi į stundum - einnig žeir sem hafa kennt sjįlfsstyrkingu įrum saman. 

Hér į eftir fylgja nokkur dęmi śr daglega lķfinu sem muninn į sjįlfsstyrkingu, uppburšarleysi og yfirgangssemi: 

Lęknir skrifar upp į lyfsešil fyrir žig. Žig langar aš fį nįnari skżringar į verkan lyfjanna og hugsanlegum hlišarverkunum. Uppburšarleysi: Žś gengur śt įn žess aš spyrja vegna žess aš "tķmi lęknisins er svo dżrmętur" 
Yfirgangssemi: Žś spyrš meš žjósti hvaš žś eigir nś aš fara aš taka inn. 
Sjįlfsstyrkur: Žś spyrš kurteisilega žangaš til aš žér finnst žś hafa fengiš fullnęgjandi skżringar. 

Žś ferš til bankastjóra aš bišja um lįn. 
Uppburšarleysi: Žś hefur įhyggjur af aš koma ekki nęgilega vel oršum aš erindi žķnu og sżna bankastjóranum ekki nęgilega viršingu. 
Yfirgangssemi: Žś byrjar aš hóta bankastjóranum öllu illu ef žś fįir ekki lįniš. 
Sjįlfsstyrkur: Žś sżnir bankastjóranum sömu kurteisi og nęsta manni, en ekkert fram yfir žaš. 

Maki žinn gerir eitthvaš sem žér žykir mjög vęnt um. 
Uppburšarleysi: Žś hugsar hlżlega til hans/hennar en "gleymir" eša kemur žér ekki aš žvķ aš hafa orš į žakklęti žķnu.
Yfirgangssemi: Žś žakkar maka žķnum fyrir en bętir viš "aš žaš hafi lķka veriš tķmi til kominn aš hann sżndi lit". 
Sjįlfsstyrkur: Žś notar fyrsta tękifęriš til aš segja maka žķnum hve vęnt žér žótti um žaš sem hann/hśn gerši. 

Žér er hrósaš fyrir góša frammistöšu. 
Uppburšarleysi: Žś ferš hjį žér og gerir lķtiš śr frammistöšu žinni. 
Yfirgangssemi: Žś tekur undir og vekur athygli į aš frammistaša žķn hafi veriš ólķkt betri en hjį vinnufélaga žķnum. 
Sjįlfsstyrkur: Žś žakkar hrósiš. 

Vinnkona žķn bišur um aš fį lįnašan hlut śr eigu žinni sem žér er mjög sįrt um. 
Uppburšarleysi: Žś lįnar henni hlutinn en nagar žig ķ handarbökin fyrir aš hafa ekki sagt nei. 
Yfirgangssemi: Žś spyrš ķ hneykslunartón hvernig henni detti ķ hug aš bišja um žetta. 
Sjįlfsstyrkur: Žś segir henni blįtt įfram aš žvķ mišur getir žś ekki hugsaš žér aš lįna žennan hlut. 

Žér veršur sundurorša viš maka žinn og gengur illa aš gleyma sęrandi oršum sem hann lét falla ķ žinn garš. 
Uppburšarleysi: Žś reisir ķskaldan žagnamśr og ętlast til aš hann verši fyrr til aš vekja mįls į žvķ sem mišur fór. 
Yfirgangssemi: Žś ręšst į hann meš ófögrum lżsingum į ónęrgętni hans og persónu yfirleitt. 
Sjįlfsstyrkur: Žś ętlar ekki til aš hann finni į sér hvernig žér lķšur og vekur mįls į tilfinningum žķnum aš fyrra bragši - įn žess aš gera lķtiš śr honum. 

Žaš er veriš aš śtskżra fyrir žér mįl sem žś ert ekki vel heima ķ og žś uppgvötar aš žś ert bśin aš tapa žręšinum ķ žvķ sem višmęlandi žinn er aš segja. 
Uppburšarleysi: Žś lętur sem ekkert sé og žykist vera meš nótunum eša segir: "Ę, ég er svo vitlaus ..." 
Yfirgangssemi: Žś segir: "Žetta er svo ruglingslegt hjį žér, žaš er ekki nokkur leiš aš skilja žig." 
Sjįlfsstyrkur: Žś segir: "Fyrirgefšu, nś er ég ekki lengur meš į nótunum, hvaš meintiršu meš ...?"

Aš bera viršingu fyrir sjįlfum sér og öšrum

Aš bera viršingu fyrir sjįlfum sér og öšrum Ķ fljótu bragši kann aš viršast sem stutt sé į milli sjįlfsstyrks og yfirgangsemi. En ķ raun er biliš styttra milli uppburšarleysis og yfirgangssemi žvķ aš žegar manneskja leyfir öšrum aš sżna sér endurtekiš tillitsleysi, geta innibyrgš sįrindi og gremja brotist fram į mišur heppilegum augnablikum og meš oršalagi sem viškomandi išrast sįrlega sķšar. 

Žaš vęri kannski rétt įšur en lengra er haldiš aš taka skżrt fram hvaš ekki er įtt viš meš sjįlfsstyrk. Sjįlfsstyrkur er ekki aš böšlast įfram og hafa sitt fram hvaš sem žaš kostar. Mjög mikilvęgt atriši ķ skżrgreiningu į sjįlfsstyrk er aš hann felur ķ sér aš ganga ekki į rétt annarra. Žaš er aš segja aš geta nįš markmišum sķnum įn žess aš beita persónulegum svķviršingum, įn žess aš vekja vķsvitandi ótta meš öšrum til žess aš nį sķnu fram og įn žess aš beita klękjum. 

Sjįlfsstyrkur felur ķ sér viršingu fyrir eigin žörfum, óskum og löngunum, en hann er samt sem įšur ekki ķ fólginn ķ sjįlfsdekri og sjįlfselsku sem felst ķ žvķ aš lįta eigin žarfir ętķš ganga fyrir žörfum annarra. 

Sjįlfsstyrkur er fólginn ķ tjįskiptum og gagnkvęmni og ķ žvķ aš halda dyrunum opnum fyrir mįlamišlun. Žegar viš svörum fyrir okkur meš ruddaskap eša höfum okkar fram meš žvķ aš skerša rétt hins ašilans eša gera lķtiš śr honum, tapa bįšir. Žegar mįlamišlun er hins vegar eins og best veršur į kosiš, fį bįšir ašilar nokkru af žörfum sķnum fullnęgt og bįšir halda sjįlfsviršingu sinni. Sjįlfsviršing, įbyrgš, hįttvķsi og hreinskiptni eru lykilorš ķ lķfsvišhorfi žvķ sem sjįlfsstyrking byggir į. 

Ég heyrši einu sinni slegiš fram "aš mašur nęši nś ekki langt ķ višskiptaheiminum ef mašur ętlaši aš lifa samkvęmt žessum sjįlfsstyrkingarbošskap". Žaš er vissulega rétt aš ķ hagsmunaįrekstrum er ekki alltaf um žaš aš ręša aš bįšir ašilar geti fengiš nokkru af žörfum sķnum fullnęgt og ķ hinum harša heimi višskiptanna hefur sigur og velgengni eins stundum ķ för meš sér ósigur eša fjįrhagslegt hrun annars. Framkoma sem ber vott um sjįlfsstyrk - eins og hann hefur veriš skżrgreindur hér - byggir į įkvešnu gildismati og lķfsvišhorfi og žvķ hlżtur žaš aš vera persónulegt val hvers og eins hvort hann kżs aš haga lķfi sķnu og samneyti viš annaš fólk ķ samręmi viš žaš. Į žaš ber einnig aš leggja įherslu aš žótt markmišiš sé aš öšlast aukinn sjįlfsstyrk felur žaš ekki ķ sér aš standa į rétti sķnum eins og hundur yfir beini. Fyrir koma kringumstęšur žar sem viš kjósum aš lįta orš sem vind um eyru žjóta fremur en svara fyrir okkur og ašstęšur sem viš metum žannig aš skynsamlegast sé aš halda skošunum okkar og tilfinningum śt af fyrir okkur. 

Žess misskilnings hefur lķka stundum gętt aš sjįlfsstyrking felist fyrst og fremst ķ aš geta sagt "nei" og haldiš öšrum ķ hęfilegri fjarlęgš. En žaš aš geta ekki tjįš žakklęti, blķšu og hlżju er mörgum fjötur um fót ekki sķšur en aš geta ekki stašiš fyrir mįli sķnu. Žegar vel er aš stašiš ętti sjįlfsstyrking einmitt aš minnka fjarlęgšina milli manna meš žvķ aš aušvelda žeim aš lįta ķ ljósi jįkvęšar tilfinningar ķ garš hvers annars - įn ótta viš höfnun, ašhlįtur eša aš vera įlitinn vęminn.

Aš lķša vel meš sjįlfum sér

Sjįlfsstyrkur tekur bęši til orša, athafna og tilfinninga. Markmišiš meš sjįlfsstyrkingu er tvķžętt - aš auka sjįlfsöryggiskennd og fęrni ķ samskiptum viš ašra. 

Oft veit fólk męta vel hvernig žaš į aš bregšast viš og hvaša orš hęfa best, en žegar į reynir fyllist žaš svo sterkum kvķša aš žaš gleymir öllu sem žaš ętlaši aš segja. Hver kannast ekki viš aš vera vitur eftir į? En fyrir koma einnig žau tilvik žegar viš erum óörugg um hvernig viš eigum aš bregšast viš og hvaša orš hęfa. Hvernig eigum viš t.d. aš svara ósanngjarnri gagnrżni eša móšgandi athugasemdum, hefja samręšur viš fólk sem viš žekkjum lķtiš sem ekkert og hvaš eigum viš aš segja žegar žagnir verša ķ samręšum. 

Margir kannast viš žį tilfinningu aš finnast žaš sem žeim dettur ķ hug ekki nógu frambęrilegt til aš segja žaš upphįtt. Og hver žekkir ekki aš hafa eitthvaš til mįlanna aš leggja, en hafa sķšan margvelt fyrir sér hvort óhętt vęri aš segja žaš, uns tękifęriš var lišiš hjį eša jafnvel einhver annar bśinn aš segja žaš sem manni datt sjįlfum ķ hug og hljóta įgętar móttökur fyrir? Oft gerum viš miklar meiri kröfur til sjįlfra okkar en annarra og kveljum okkur meš sjįlfsgagnrżni vegna vanhugsašra eša óyfirvegašra orša sem allir eru bśnir aš steingleyma nema viš sjįlf. (Enda alls ekki vķst aš öšrum hafi žótt neitt athugavert viš žau žegar žau voru sögš!) 

Žeir sem eiga erfitt aš eiga virk samskipti viš ašra og njóta sķn ķ hópi eru sjaldnast lausir viš kvķša. Algengt er aš žeir sem eru atkvęšalitlir og lįta lķtiš į sér bera ķ nįvist annarra fįi litla félagslega umbun. Félagsleg umbun er oft ķ formi athygli frį öšrum - aš ašrir kunni aš meta žaš sem mašur hefur aš segja - en hśn getur einnig veriš fólgin ķ įnęgju af aš hlusta į ašra, žótt mašur segi ekki mikiš sjįlfur. Meš öšrum oršum getur fólk haft įnęgju af aš fara į mannamót žótt žaš kjósi aš hafa sig ekki mikiš frammi, ef žaš getur slakaš į og notiš žess aš hlusta į žaš sem fram fer. Žeir sem eru atkvęšalitlir ķ félagsskap annarra og jafnframt haldnir kvķša geta hins vegar sjaldnast slakaš į og notiš žess aš hlusta į ašra, heldur sitja spenntir og kvķša žvķ aš athyglin kunni aš beinast aš žeim og žeir neyšist til aš taka til mįls. Žeim veršur žessi neikvęša reynsla minnistęš og fyllast žar af leišandi kvķša viš aš fara į mannamót. Žvķ er hętt viš aš žeir haldi įfram aš lįta lķtiš į sér bera - veigri sér jafnvel viš aš fara į mannamót, og lįti žvķ tękifęrin til aš öšlast jįkvęšri reynslu og vinna bug į kvķša sķnum ónotuš. Af žessu leišir aš žetta fólk kann aš sjį sig ķ fremur neikvęšu ljósi, sérstaklega ef žvķ er ekki ljóst aš takmarkaš įręši ķ aš lįta į sér bera į mannamótum segir ekkert um hve įhugaverš viškomandi persóna er og hversu vel aširir kynnu aš meta żmsa eiginleika ķ fari hennar, fengju žeir tękifęri til aš kynnast žeim. 

Og aš lokum er komiš aš žvķ sem sjįlfsagt er einna mikilvęgast fyrir andlega vellķšan okkar - aš lęra aš lįta sér lķša vel meš sjįlfum sér kostum og göllum. Ef tilfinningar okkar ķ eigin garš mótast af ósanngjarnri gagnrżni, sjįlfsįsökunum og miskunarlausri kröfuhörku um eigin getu er hętt viš aš tilfinningar okkar til annarra beri lit af žvķ lķfsvišhorfi. Hins vegar er full įstęša til aš ętla aš jįkvęšar tilfinningar ķ eigin garš ali af sér umburšarlyndi og įnęgjuleg samskipti viš ašra. Stundum eigum viš erfitt meš aš komast ķ samband viš annaš fólk, stundum lķšur okkur illa meš sjįlfum okkur og erum haldin efasemdum um eigiš įgęti. Sum okkar draga sig inn ķ skel feimni og óframfęrni, önnur snśa vörn ķ sókn, snśa óttanum viš aš opinbera veikleika sķna upp ķ yfirgang og hroka sem heldur fólki ķ fjarlęgš. Ķ staš žess aš koma til dyranna eins og viš erum klędd reynum viš aš koma ķ veg fyrir aš ašrir komist į snošir um óöryggi okkar meš žvķ aš žykjast vera einhver önnur en viš erum. En viš veršum aš hafa hugfast aš žaš er ekki einungis afskaplega erfitt aš vera annar en mašur sjįlfur žegar til lengdar lętur, heldur žurfum viš öll į žvķ aš halda aš ašrir kunni aš meta okkur fyrir aš vera einmitt viš sjįlf.

Anna Valdimarsdóttir sįlfręšingur

.

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.