Samskipti / Greinar

Samskipti, višhorf, fordómar

Hvaš eru višhorf

Ein af nżjungum ķ dęgurmįlaumręšu į Ķslandi sķšustu įrin eru višhorfakannanir. Fyrir fįum įratugum voru slķkar višhorfakannanir nęsta óžekktar. Mikilvęgar įkvaršanir voru teknar įn žess aš nokkur sęi įstęšu til aš meta višhorf landsmanna til viškomandi mįlefnis. Nś er öldin önnur, varla er kofaręksni rifiš eša skuršur grafinn įn žess aš naušsynlegt žyki aš męla višhorf til žeirra framkvęmda. Ekki er hér veriš aš amast viš žvķ aš višhorf landsmanna séu męld, en vanda veršur žessar męlingar og gęta hófs ķ žvķ hvenęr žeim er beitt, žvķ žęr mį misnota.

Fęra mį żmis rök fyrir žvķ aš hugtakiš višhorf sé lykilhugtak ķ félagssįlfręši. Žvķ til stušnings mį benda į aš margfalt fleiri fręšigreinar og bękur eru skrifašar um višhorf en nokkurt annaš sviš félagssįlfręši. Ein įstęša fyrir žessum mikla įhuga er aš margir fręšimenn telja višhorf hafa įhrif į eša jafnvel rįša hegšun. Piltur sem er į móti kynlķfi fyrir hjónaband er lķklegri til aš hegša sér öšruvķsi gagnvart stślkum en sį sem er mjög hlynntur žvķ. Vitneskja um višhorf fólks til żmissa mįlefna getur žvķ skipt miklu mįli. Til dęmis geta rįšamenn nżtt sér vitneskju um višhorf fólks til mįlefna sem žeir ętla aš koma ķ framkvęmd. Slķk vitneskja er hjįlpleg viš aš spį fyrir um lķkleg višbrögš og haga mį mįlarekstri meš tilliti til žeirra. Žvķ eitt er vķst aš višhorfum fólks mį breyta.

En hvaš eru višhorf? Fręšimenn hafa skilgreint og męlt hugtakiš į margvķslegan mįta. Sem dęmi um fjölbreytnina mį nefna aš įriš 1975 voru til um 500 mismunandi ašferšir til aš męla žaš (15). Ómögulegt er aš finna eina skilgreiningu sem allir fręšimenn geta sętt sig viš. Ašallega greinir žį į um hvar draga skuli markalķnu milli višhorfa og skyldra hugtaka eins og skošunar og įlits, og svo hvers ešlis tengsl višhorfa og hegšunar séu. Flestar skilgreiningar eiga žaš žó sameiginlegt aš telja višhorf beinast aš einhverju, til dęmis aš fólki, hlutum eša hegšun.

Almennt er tališ aš višhorf séu nokkuš stöšug og sett saman śr hugsunum, tilfinningum og hegšun. Žegar talaš er um hugsun er veriš aš vķsa til žekkingar į hlut eša persónu. Tilfinningar vķsa til žess hve vel eša illa fólki lķkar viš įkvešinn hlut eša persónu. Hegšun fjallar um lķkleg višbrögš. Fręšimenn deila um innbyršis styrkleikahlutföll žessara žįtta. Sumir telja aš ķ višhorfi felist bęši hugsanir og tilfinningar, en ašrir įlķta aš višhorfiš sé ašeins tilfinningalegs ešlis, hugsanir tilheyri skošunum eša įliti. Meš öšrum oršum eru allir sammįla um aš višhorf byggist į tilfinningum, en umdeildara er hvort ašra žętti sé žar aš finna.

Hugmyndir okkar um annaš fólk

Skarphéšinn hét hinn elsti, hann var mikill mašur vexti og styrkur, vķgur vel, syndur sem selur, manna fóthvatastur, skjótrįšur og öruggur, gagnoršur og skjótoršur en žó löngum vel stilltur. Hann var jarpur į hįr og sveipur ķ hįrinu, eygšur vel, fölleitur og skarpleitur, lišur į nefi og lį hįtt tanngaršurinn, munnljótur nokkuš en žó manna hermannlegastur.

Žegar viš lesum žessa stuttu lżsingu į Skarphéšni ķ Njįls sögu ķ fyrsta sinn finnst okkur viš fręšast talsvert mikiš um hann og žį ekki eingöngu vegna žess sem lżsingin segir beinlķnis. Viš įlyktum eitt og annaš um skapgerš og hugsunarhįtt śt frį žvķ sem hér er skrįš, fyllum inn ķ myndina, oft og tķšum įn žess aš gera okkur grein fyrir žvķ hvernig žaš gerist. Hér er aušvitaš um listaverk aš ręša žar sem höfundur setur fram lżsingu į markvissan hįtt til žess aš gefa ķ skyn žaš sem verša vill ķ sögunni. Hann leikur sér žannig aš žeim įlyktunum sem hann telur aš viš munum draga. Engu aš sķšur eru įlyktanir okkar um Skarphéšin um margt sambęrilegar viš žaš sem gerist ķ daglegu lķfi. Ķ amstri hversdagsins erum viš stöšugt aš draga įlyktanir, mynda okkur skošanir um fólk.

Hvers vegna drögum viš įlyktanir um fólk?

Svariš viš žessari spurningu er nokkuš augljóst. Viš reynum flest af fremsta megni aš uppgötva stöšugleika ķ umhverfi okkar. Slķkur stöšugleiki er naušsynlegur til žess aš viš rennum ekki blint ķ sjóinn meš athafnir okkar. Ef viš teljum okkur vita aš samstarfsmašur okkar sé sanngjarn inn viš beiniš žrįumst viš lengur viš aš koma honum ķ skilning um žaš sem okkur sżnist rétt en ef viš teljum hann óbilgjarnan. Įlyktanir um annaš fólk eru sį rammi sem įkvaršar flest samskipti okkar viš žaš. Žetta hefur ķ för meš sér aš viš finnum til óöryggis og jafnvel žess aš hafa veriš svikin ef ķ ljós kemur aš įlyktanir um einhvern sem skiptir okkur mįli hafa reynst óhaldbęrar.

Įlyktanir okkar um ašra eru alltaf einfaldanir

Hegšun, skapgerš, tilfinningar og markmiš fólks eru margžętt og flókin fyrirbęri. Jafnvel viš bestu ašstęšur höndla lżsingar į borš viš "barngóšur", "stjórnsamur", "meinfżsinn" eša "góšgjarn" ašeins brot af žeim vef sem žeim er ętlaš aš vķsa til. Įlyktanir okkar um ašra eru ętķš einfaldanir, jafnvel žegar žęr eru dregnar meš yfirsżn. Hęfni okkar til žess aš draga saman margžęttar upplżsingar er takmörkuš, žannig aš viš veljum oft žaš śr upplżsingunum sem leyfir okkur aš draga upp einfalda mynd. Einfaldanir eru okkur yfirleitt naušsyn ķ flóknum heimi.

Hvernig hegšun fęr merkingu

Viš žekkjum Skarphéšin einungis af lżsingum Njįlu. Hann birtist okkur ķ žeirri almennu lżsingu sem vķsaš er til ķ upphafi pistilsins, en auk žess ķ žeim oršum hans og geršum sem sagan greinir frį. Lżsingar žessara athafna eru mun nęr žvķ sem sį sem veriš hefši vitni aš atburšum hefši heyrt og séš en hin almenna lżsing skaphafna og eiginleika Skarphéšins. En jafnvel orš og geršir Skarphéšins į blöšum Njįlu, žótt greinilegar séu, veita minna svigrśm til skilnings į honum en sį hefši haft sem séš hefši og heyrt žaš sem frį er greint. Žetta minnir okkur į žaš hversu löng og krókótt leiš liggur į milli žeirrar athafnar sem viš sjįum og hugmyndar okkar um gerandann. Viš lestur Njįlu eša lżsingar dagblašs į hegšun er bśiš aš tślka og merkja hegšunina fyrir okkur sem "įrįs", "flótta", "reiši" o.s.frv. og gefa ķ skyn aš hśn sé merkingarbęr. Žegar Skarphéšinn heyrir žį svķviršingu aš hann og ašrir Njįlssynir séu nefndir tašskegglingar en fašir žeirra karl inn skegglausi fįum viš eftirfarandi lżsingu į višbrögšum hans. "Gaman žykir kerlingunni aš, móšur vorri, aš erta oss," segir Skarphéšinn og glotti viš, en žó spratt honum sveiti į enni og komu raušir flekkar ķ kinnur honum en žvķ var ekki vant." Viš lesum lķklega śt śr žessari lżsingu aš Skarphéšinn haldi hér aftur af bręši sinni og bķši betri tķma til aš veita henni śtrįs. Orš Njįlu fį hins vegar annaš vęgi fyrir okkur en hegšunin hefši haft ef svo hefši viljaš til aš viš hefšum veriš gestkomandi aš Bergžórshvoli, m.a. vegna žess aš höfundur er bśinn aš tślka hana og skapa henni sess sem fyrirboša mikilla atburša. Gestkomandinn žarf hins vegar aš tślka atferliš (er svitinn į enni Skarphéšins t.d. merki um reiši eša aš honum sé heitt?) og įkveša hvort žaš hafi žżšingu.

Žaš er eitt helsta verkefni žeirra fręša sem fįst viš skilning okkar į fólki aš kanna hvernig viš įkvöršum merkingu hegšunar sem viš sjįum og heyrum. Ķ žessum pistli er hins vegar fyrst og fremst athugaš hvernig viš įlyktum um eiginleika fólks śt frį öšrum eiginleikum sem viš teljum einkenna žaš.

Hversdagslegar persónuleikakenningar

Viš heyrum sagt aš Jón sé bókhneigšur. Nokkru sķšar erum viš spurš hvort viš teljum aš Jón sé félagslyndur og kvešum nei viš žvķ. Lķta mį svo į aš žessi įlyktun sé dregin undir įhrifum frį eins konar kenningu, sem segir okkur aš bókhneigt fólk sé ekki félagslynt. Skżra mį margt ķ įlyktunum okkar um ašra meš žvķ aš viš einkennumst flestöll af svonefndum hversdagslegum persónuleikakenningum. Slķkar kenningar eru hugmyndir okkar um lķkleg tengsl į milli mismunandi skapgeršareinkenna, hegšunar og jafnvel śtlits manna. Hversdagslegar persónuleikakenningar af žessum toga mį rannsaka meš margs konar hętti, t.d. meš žvķ aš lįta fólk segja til um lķkur žess aš mismunandi eiginleikar fari saman. Einnig mį bišja fólk um aš lżsa hverjum og einum ķ tilteknum hópi einstaklinga og sjį hvernig atriši fara saman ķ lżsingunum. Žetta veitir įkvešnar vķsbendingar um žaš hvernig įlyktanir fólk er lķklegt til aš draga ķ hversdagslķfinu. Nišurstöšum slķkra rannsókna mį lżsa t.d. meš mynd eins og žeirri sem er hér fyrir ofan (38). Nįlęgš milli eiginleika gefur hér til kynna hversu lķklegt er aš fólk įlykti aš mašur einkennist af tilteknum eiginleika ef žaš veit aš hann er t.d. hagsżnn. Viš sjįum aš žaš viršist trślegra aš žaš vęnti žess aš hann sé įreišanlegur en aš hann sé hlżr.

Hugmyndir um ašra eru heildstęšar

Ef viš vęrum bešin um aš lżsa Skarphéšni meš okkar eigin oršum ęttum viš lķkast til ekki ķ vandręšum meš žaš. Sumt af žvķ sem viš tķndum til mętti skżra meš hugmyndinni um hversdagslegar persónuleikakenningar sem įšur gat, ž.e.a.s. meš žvķ aš viš įlyktum af eiginleikum žeim sem viš höfum lesiš um varšandi ašra sem nęrri liggja. Margt bendir į hinn bóginn ķ žį įtt aš mynd okkar af Skarphéšni (eša öšru fólki ķ skįldskap eša raunveruleika) sé ekki samsafn einstakra atriša heldur heildstęš į žann veg aš atrišin fįi merkingu vegna stöšu sinnar ķ heildinni. Hér mį taka klassķska rannsókn hins fręga félagssįlfręšings Salomons Asch (6) sem dęmi. Hann lét tvo hópa fólks lesa oršalista sem sį einn var munur į aš ķ staš oršsins kaldur į lista A stóš oršiš hlżr į lista B (sjį mynd hér į eftir). Listarnir įttu hvor um sig aš lżsa manni. Fólkiš įtti sķšan aš draga įlyktanir um önnur einkenni mannsins sem lżst var į listanum. Sķšan var žetta endurtekiš meš listum C og D. Ķ ljós kom aš žaš skipti miklu um žęr įlyktanir sem fólk dró hvort notaš var oršiš kaldur eša hlżr į listum A og B. Ef žaš var lįtiš lesa lista C og D og draga įlyktanir af žeim skipti nįnast engu mįli hvort oršin hlżr eša kaldur voru lįtin fljóta žar meš. Af žessu dró Asch žį įlyktun aš viš myndum heildstęša mynd af öšru fólki į grundvelli žeirra upplżsinga sem okkur eru tiltękar. Ķ žessari mynd tekur hver einstakur drįttur merkingu af heildinni. Lżsingar eins og kaldur eša hlżr geta skipt sköpum žegar dregnar eru įlyktanir um annaš fólk ķ einu samhengi en skipta nįnast engu mįli ķ öšru. Žessi įlyktun Asch féll mjög vel aš hugmyndum hinnar svonefndu skynheildarstefnu, sem mjög fékkst viš aš kanna og skżra skynjun manna į formum og mynstrum um mišbik aldarinnar.

Hugkerfi

Asch lagši rķka įherslu į aš viš sjįum ekki persónuleika manna sem röš af persónueinkennum heldur sem įkvešna heild. Žessi hugmynd hefur fengiš byr undir bįša vęngi ķ kjölfar kenninga um hugkerfi sem sett hafa svip į fjölmörg sviš sįlfręšinnar į sķšustu įrum (44). Hvaš er žį hugkerfi? Žaš er eins konar mynstur hugtaka sem rįša skynjun okkar og tślkun į upplżsingum. Dęmi um slķk hugkerfi sem tengjast tślkun okkar į fólki gętu veriš "töffarinn", "bókabéusinn" eša "framagosinn". Slķk hugkerfi eru eins konar knippi hugtaka sem gjarnan virkjast sem ein heild. Segjum sem svo aš hugkerfi okkar um bókabéus einkennist af a) aš vera rindilslegur, b) aš ganga meš žykk gleraugu, c) aš vera alltaf meš bók ķ hendinni, d) aš sjįst oft ķ bókabśš, e) aš vera lķtt gefinn fyrir ķžróttir, f) aš aka um į Skóda, g) aš reykja pķpu, h) aš vera einfari. Ef viš nś hittum Jósafat sem er rindilslegur meš bók ķ hendi og fer höršum oršum um ķžróttir er lķklegt aš viš (jafnvel óafvitandi) drögum žį įlyktun aš hin atrišin sem hugkerfiš vķsar til séu einnig til stašar. Žegar viš sķšar rifjum upp kynni okkar af Jósafat er višbśiš aš okkur reki minni til žess aš hann hafi veriš meš gleraugu og pķpu ķ munni, žótt svo hafi ķ raun alls ekki veriš. Hugkerfi rįša miklu um hvaš žaš er sem viš tökum eftir, hverju viš munum eftir og hvernig viš drögum įlyktanir. Hugkerfi geta veriš mjög einstaklingsbundin. Žannig mį hugsa sér aš "Bjössa bróšur hugkerfiš" rįši miklu um žaš hvernig Jón dregur fólk ķ dilka, žótt žaš sé ķ raun einstakt fyrir hann. Žegar Jón hittir mann sem er lķkur Bjössa bróšur og er auk žess ķ sama starfi er hann fljótur aš įlykta aš mašurinn sé Bjössa bróšur manngeršin, einnig aš öšru leyti. Hugkerfi gera okkur kleift aš vinna śr upplżsingum hratt og heildręnt en bjóša einnig žeirri hęttu heim aš viš villumst hrapallega af leiš.

Śtlit og įlyktanir um fólk

Njįluhöfundur lżsir allnįkvęmlega śtliti Skarphéšins og skerpir öll sś lżsing mynd okkar af honum sem lķklegum til haršręša. Okkur er tamt aš įlykta um lyndiseinkunnir manna af śtliti žeirra. Hefur svo rammt kvešiš aš žessu aš menn hafa aš fornu og nżju kennt hvernig beri aš draga lęrdóma um persónuleika af vaxtarlagi og yfirbragši manna. Oftast er hins vegar um hreina sleggjudóma aš ręša sem auk žess eru oft stašbundnir. Sem dęmi um žetta mį nefna žį trś aš śtstęš augu tengist hamsleysi og žunnar varir samviskusemi. ŗt ķ žessa sįlma veršur ekki fariš hér, heldur einungis lögš įhersla į aš almennt er lķtill fótur fyrir slķkum įlyktunum. Hins vegar eru žęr oft bżsna fastar ķ sessi.

Hvašan koma hugmyndir okkar um fólk?

Sś spurning er įleitin hvort hér sé um aš ręša samžjappaša reynslu einstaklinganna, jafnvel kynslóšanna, eša nįnast marklausan tilbśning. Ef til vill er lķtil samsvörun į milli žessara kenninga og žess hvernig fólk er samsett. Ekki er til neitt algilt svar viš spurningunni. Viš vitum meš vissu aš fólk dregur oft įlyktanir ķ anda slķkra kenninga, žótt žęr stangist aš žvķ er viršist į viš žęr upplżsingar sem žaš hefur. Įlyktanir eru lķfseigar žótt žęr forsendur sem žęr byggšust į reynist rangar. Žęr fara aš lifa sjįlfstęšu lķfi. Į hinn bóginn viršist ólķklegt aš slķkar kenningar yršu til og višhéldust ef ķ žeim leyndist ekki sannleikskjarni, žótt hann sé aš öllum jafnaši stórlega żktur.

Hvers vegna leggja sumir įherslu į aš flokka menn ķ góša og vonda en ašrir ķ gįfaša og heimska?

Lżsing fólks į öšrum segir oft meira um hugsunarmįta žess sjįlfs en žį sem lżsa į. Sem dęmi mį nefna aš sżnt hefur veriš fram į žaš hjį börnum aš lżsingar sama barns į öšrum börnum voru lķkari en lżsingar mismunandi barna į sama barni. Sįlkönnušir hafa margt ritaš um svonefnt frįvarp. Žaš vķsar til žess aš viš höfum tilhneigingu til žess aš sjį ķ öšrum žęr duldu langanir sem viš skirrumst viš aš sleppa inn ķ eigin vitund. Mjög er umdeilt hvort žessu sé į žennan veg fariš. Samt er ljóst aš žęr hugmyndir sem viš höfum um okkur sjįlf rįša miklu um įlyktanir okkar um ašra. Žau hugtök sem viš notum um okkur sjįlf fį mikilvęgt hlutverk ķ flokkun okkar og tślkun į öšrum. Žeir sem telja sig greinda flokka oft ašra fyrst og fremst ķ greinda og heimska, en žeir sem telja sig sjįlfstęša flokka ašra fremur sem sjįlfstęša og ósjįlfstęša. Ekki er meš öllu ljóst hvort žetta skżrist meš žvķ aš slķk višmiš verši almennt töm vegna tķšrar notkunar ķ tengslum viš sjįlfiš eša žį aš um sé aš ręša tilhneigingu til žess aš flokka fólk į žann hįtt aš eigin staša ķ samanburši viš ašra verši sem best. Nokkur stušningur er viš hvort tveggja.

Įhrif nżlegrar reynslu į įlyktanir okkar um ašra

Viš vorum ķ Regnboganum og sįum žar ógnvekjandi glępamynd. Į leiš nišur mannlausa Lindargötu undir kolsvörtum himni sjįum viš allt ķ einu mann koma į móti okkur meš hatt slśtandi nišur ķ augu og hlut sem glampar į ķ hęgri hendi. Žegar viš mętum honum veršur okkur ljóst aš óttinn sem helltist yfir okkur var įstęšulaus. Žaš sem viš héldum vera byssu var myndbandsspóla. Hér hafši veriš aš verki sś tilhneiging aš nota nżlega reynslu til žess aš tślka nżja. Obbinn af žvķ sem viš sjįum og heyrum į degi hverjum er margrętt, žvķ mį gefa margar, ólķkar merkingar, jafnnothęfar. Eigi aš sķšur ręšur sś merking sem veršur fyrir valinu višbrögšum okkar og tilfinningum. Žannig mį sjį eldgos sem ógnun viš framtķš okkar ķ žessu landi eša sem merki um lķfsmįtt jaršar. Žegar viš drögum įlyktanir um fólk eru žaš ekki einungis tiltölulega stöšugar kenningar okkar sem žeim rįša, heldur einnig breytilegir žęttir į borš viš sįlarįstand, nżlega reynslu okkar o.s.frv. Žęr hugmyndir sem viš höfum um ašra menn eru ekki allar jafnvirkar og lķklegar til žess aš hafa įhrif į hugsun okkar. Notkun hugtaks virkjar žaš og gerir žaš lķklegra til aš hafa įhrif į tślkun nżrrar reynslu, a.m.k. ķ nokkurn tķma eftir notkun žess.
Lķtum į dęmi:

Danni eyddi miklum tķma ķ leit aš žvķ sem hann nefndi spennu. Hann hafši hvaš eftir annaš tekiš įhęttu sem hefši getaš leitt til meišsla og jafnvel dauša. Hann hugsaši meš sér aš hann vildi stunda fallhlķfarstökk eša fara yfir Atlantshafiš į seglbįti (ęvintżramašur/fķfldjarfur). Af hegšun Danna mįtti rįša aš hann vęri sér vel mešvitašur um aš hann gęti stašiš sig vel į mörgum svišum (sjįlfsöruggur/montinn). Danni hafši lķtiš samband viš ašra nema ķ višskiptum. Honum fannst hann ekki žurfa aš treysta į neinn (sjįlfstęšur/hrokafullur). Žegar Danni hafši gert upp hug sinn um aš hrinda einhverju ķ framkvęmd var žaš sama sem gert. Hann skipti ógjarnan um skošun, jafnvel žótt žaš hefši stundum veriš honum fyrir bestu (stašfastur/žrjóskur).

Viš sjįum glögglega aš žessi mannlżsing er nokkuš margręš. Lżsingaroršin sem skotiš er inn ķ textann sżna nokkra af žeim möguleikum sem fólki finnst eiga viš um mismunandi hluta lżsingarinnar. Ķ rannsókn nokkurri (22) var einum hópi fólks sżnd öll žau lżsingarorš sem standa fyrst ķ hverju pari en öšrum žau sem sķšar standa. Ķ öšrum žętti rannsóknarinnar var žeim sķšan sżnd lżsingin į Danna, en žeim var sagt aš žaš vęri nż rannsókn ótengd hinni fyrri (ķ lżsingunni voru aš sjįlfsögšu ekki oršin sem standa ķ svigunum). Ķ ljós kom aš žįtttakendur sem höfšu séš fyrri oršin (jįkvęšu) mįtu Danna jįkvęšar en žeir sem séš höfšu neikvęšu oršin. Žessi tilraun (og fjöldi annarra įžekkra) sżnir okkur ljóslega aš įlyktanir okkar um ašra rįšast af žvķ hvaša hugtök eru okkur nęrtęk į žvķ augnabliki sem viš drögum žessar įlyktanir.

Įhrif sįlarįstands į įlyktanir um fólk

Eitt af žvķ sem mįli skiptir varšandi įlyktanir okkar um fólk og fyrirbęri er sįlarįstand okkar žegar viš myndum okkur skošun. Žegar viš erum ķ góšu skapi er lķklegra aš viš sjįum annaš fólk ķ jįkvęšu ljósi. Mat okkar į öšrum ręšst žannig aš nokkru af žvķ aš sįlarįstand eša skap vekur minningar og hugtök, sem eru ķ anda sįlarįstandsins. Viš beinum žvķ athyglinni aš žvķ ķ fari annarra sem kemur heim og saman viš žetta (sjį glugga į nęstu sķšu).

Lokaorš

Ķ žessum pistli hefur veriš greint frį nokkrum meginžįttum sem rįša įlyktunum okkar um annaš fólk. Almennar hugmyndir okkar um fólk skipta hér mįli, en jafnframt sįlarįstand okkar og nżleg reynsla sem vekja eina slķka hugmynd annarri fremur. Žaš er mikilvęgt aš įrétta tvennt hvaš įlyktanir um annaš fólk įhręrir. Ķ fyrsta lagi hversu mikil įhrif žęr hafa į öll samskipti manna ķ milli. Įkvaršanir af žessum toga rįša miklu um žaš hvort viš viljum Njįl frekar til vinnu en Mörš, hvort viš viljum stofna til vinįttu eša įstarsambands viš Hallgerši fremur en Bergžóru eša skrifum upp į vķxil fyrir Höskuld fremur en Hrśt. Ķ öšru lagi er oft mikil tregša gegn žvķ aš endurskoša žęr įlyktanir sem viš höfum dregiš. Įlyktanirnar fara oft aš lifa sjįlfstęšu lķfi įn tillits til žeirra forsendna sem žęr byggšust į. Skilningur į žvķ hvernig dómum okkar um ašra er hįttaš er žvķ mjög mikilvęgur til žess aš viš séum ekki fangar takmarkašra eša jafnvel stašlausra hugmynda okkar um eiginleika fólks.

Ašlöšun

Menn lašast aš žeim sem geta og vilja verša žeim aš liši eša tryggja öryggi žeirra . . . žeim sem er įnęgjulegt aš lifa og eyša deginum meš . . . fólki sem ekki grķpur į lofti mistök okkar . . . ennfremur kunnum viš vel viš fólk sem fer fögrum oršum um mannkosti okkar, einkum ef viš erum hrędd um aš žeir séu ekki til stašar (4).

Frį Aristótelesi til Dale Carnegie hefur mönnum veriš hugleikiš aš skilja hvaš rįši vinįttu, velvild og ašlöšun fólks ķ milli. Ķ fornum letrum ķslenskum mį lķka sjį fjölmörg dęmi um slķkan įhuga. "Višurgefendur eru vinir lengst," segir höfundur Hįvamįla og leggur žar įherslu į gagnkvęmni ķ vinįttu og ašlöšun. Žaš er deginum ljósara aš fólk lašast mismikiš hvert aš öšru og jafnframt aš ašlöšun hefur įhrif į allt daglegt lķf okkar og jafnvel gang heimsmįla. Stundum höfum viš svör į takteinum žegar viš erum spurš hvers vegna viš kunnum betur viš Pétur en Pįl, en stundum grķpum viš til skżringa sem jafnvel okkur sjįlfum finnst lķtt sannfęrandi. En hvaš er ašlöšun? Tökum hana Jónķnu sem dęmi. Hśn segist elska Jósafat mann sinn, kunna vel viš Jórunni vinkonu sķna, vera hlżtt til Jóns föšur sķns, vera skotin ķ Jóel samstarfsmanni sķnum og bera viršingu fyrir Jósef forstjóra. Jónķna hefur jįkvęša afstöšu til alls žessa fólks en samt sjįum viš hér mismun. Žaš sem greinir hér į milli er t.d. hve stöšug afstašan viršist vera og hvaša langanir, óskir og markmiš tengjast henni. Įst Jónķnu į Jósafat hefur lķklega mikil įhrif į lķf hennar og hegšun, en hrifningin af Jóel einskoršast viš aš gefa honum lķtiš eitt undir fótinn. Einnig er hér sį munur į aš hin jįkvęša afstaša Jónķnu til žessa fólks į sér mjög mislanga sögu. Hśn hefur žekkt foreldra sķna frį blautu barnsbeini, en kynntist Jóel fyrir viku. Žannig er vafasamt aš hęgt sé aš setja afstöšu Jónķnu til žessa fólks undir einn hatt. Ętla mį aš mjög mismunandi žęttir skipti mįli ķ žessum ólķku tilvikum. Hér į eftir veršur fyrst og fremst fjallaš um ašlöšun į milli einstaklinga sem žekkjast fremur lķtiš. Viš reynum hér aš fį skilning į žvķ hvaš rįši hrifningu Jónķnu af Jóel, hvaš réši žvķ aš vinfengi tókst ķ upphafi viš Jórunni og žvķ sem leiddi til žess aš Jónķna féll fyrir Jósafati. Hvernig er hęgt aš męla og rannsaka ašlöšun? Ašlöšun getur komiš fram į żmsan hįtt, t.d. ķ oršum (mér lķšur vel meš honum, mér lķkar vel viš hana), hegšun żmiss konar (fara oft ķ heimsókn til hans), svipbrigšum (horfa ašdįunaraugum į hana) o.s.frv. Ekki er hins vegar hęgt aš lķta į neitt af žessu sem óyggjandi merki um ašlöšun, žar sem hvert og eitt žeirra getur rįšist af allt öšru. Lķtum nįnar į żmislegt sem sżnt žykir aš hafi įhrif į ašlöšun fólks ķ milli. Žetta er vitanlega langt frį žvķ aš vera tęmandi umfjöllun og byggist öšru fremur į rannsóknum į fólki sem hefur stutt kynni aš baki.

Lķking milli skošana

"Sś er ein örugg vinįtta milli vina aš annar vilji slķkt sem annar og annar vilji ei slķkt sem annar vill ei" (29). "Sękjast sér um lķkir" segir mįltękiš. Hyggjuvit hversdagsins viršist žar hallast į žį sveif aš menn lašist fremur aš sķnum lķkum. Margt bendir til žess aš viš kunnum betur viš og löšumst frekar aš fólki sem hefur skošanir lķkar okkar eigin. Hér kemur margt til. Ķ fyrsta lagi styrkja svipašar skošanir eša lķfsvišhorf annarra ķ kringum okkur trś okkar į réttmęti žeirra. Einnig tengjum viš oft skošanir okkar sjįlfra viš jįkvęša eiginleika, svo sem vķšsżni og djörfung. Į sama hįtt og viš sjįum žessar skošanir sem merki um jįkvęša eiginleika hjį okkur sjįlfum drögum viš sams konar įlyktanir um skošanabręšur okkar og ?systur. Loks mį ętla aš viš sjįum fram į įtakaminni samskipti viš žį sem hafa svipuš višhorf og skošanir. Žaš er žvķ ekki śt ķ hött aš lķkar skošanir skipti nokkru um aš Jónķna lašast aš Jórunni. En įhrifin eru ekki ašeins ķ eina įtt. Vinfengiš į milli kvennanna tveggja hefur vęntanlega įhrif ķ žį veru aš skošanir žeirra verša lķkari en ella. Ef viš athugum annaš sem lķkt er meš Jónķnu og Jórunni og tengsl žess viš ašlöšun veršur mįliš flóknara. Ef viš lķtum til persónueinkenna eša žarfa žeirra hafa veriš uppi tvęr andstęšar hugmyndir: Annars vegar er žvķ spįš aš fólk lašist aš žeim sem lķkir eru, einnig hvaš žetta varšar, en hins vegar er žvķ haldiš fram aš fólk dragist aš žeim sem bęti upp eiginleika sem žaš skortir sjįlft (uppbótarkenning). Sķšarnefnda hugmyndin kemur fram ķ enska mįltękinu "opposites attract" (andstęšur lašast hvor aš annarri). Hér er ekki hęgt aš skera śr almennt um réttmęti žessara hugmynda. Ašstęšur skipta miklu mįli, svo og žeir eiginleikar eša žęr žarfir sem um er aš tefla. Lķklega hugnast stjórnsömum manni žeir sem vel lįta aš stjórn, en žeim sem er fyrir ys og žys leišist aš vera meš daufgeršu fólki.

Kunnugleiki

Meš žessu er įtt viš aš okkur fellur oft betur viš fólk eša hluti vegna žess aš viš höfum séš žaš eša heyrt įšur. Žekkt eru višbrögš fólks viš Eiffelturninum ķ Parķs fyrst eftir byggingu hans. Žį žótti turninn lķtil borgarprżši en sķšan hefur hann vanist, žannig aš nś vill vart nokkur af honum sjį. Breytt višhorf til Hallgrķmskirkju sem miklar deilur stóšu um eru annaš dęmi um žetta (veršur žaš sama uppi į teningnum meš rįšhśs Reykvķkinga?). Fjöldi rannsókna hefur sżnt aš andlit į myndum sem sżndar hafa veriš ķ örskamma stund eru metin meira ašlašandi en algerlega óžekkt andlit. Žetta gerist jafnvel žótt fólk beri ekki kennsl į žau andlit sem žaš hefur séš. Af svipušum toga er aš viš kunnum oft betur viš tónverk eša dęgurlög eftir aš hafa heyrt žau nokkrum sinnum (sjį glugga). óvķst er aš hve miklu leyti kunnugleiki skiptir mįli žegar um nįin tengsl er aš ręša, en hann skiptir ótvķrętt mįli žegar upplżsingar eru af skornum skammti. Żmsar skżringar hafa veriš settar fram į žessu fyrirbęri en žęr eru fęstar višunandi. Žvķ er m.a. haldiš fram aš ókunnug įreiti leiši sjįlfkrafa til spennu eša óžęginda en kunnugleiki dragi śr žessu. Žį mį lķta į žetta fyrirbęri ķ ljósi žeirrar hugmyndar aš jįkvęšust višbrögš séu viš žvķ sem er ķ mešallagi nżstįrlegt. Žaš žżšir aš aukinn kunnugleiki leiši til mettunar (viš fįum leiš į fólki og hlutum) ef hluturinn veršur geržekktur.

Śtlit og ašlöšun

" . . . lķst mér svo į mey žessa aš mér žykir mikil gifta aš eiga jafnfagurt barn, eša hvaš heitir hśn?" "Helga heitir hśn", segir Žorgeršur, "Helga hin fagra" segir Žorsteinn . . . og reiš Helga heim meš honum og fęddist žar upp meš mikilli viršing og įst af föšur sķnum og móšur og öllum fręndum.

Ķ Gunnlaugs sögu ormstungu er žvķ svo lżst hvernig fegurš Helgu fęrir henni įst föšur sķns, sem skipaš hafši svo fyrir aš hśn skyldi śt borin. Žaš velkist vart nokkur ķ vafa um aš śtlit fólks skiptir nokkru žegar ašlöšun į ķ hlut. Žessu bera vitni mörg spakleg orš sem eiga aš vera mönnum til varnašar gagnvart žeirri tilhneigingu aš dragast aš žeim sem fagrir žykja: "Oft er flagš undir fögru skinni" o.s.frv. Hins vegar mį spyrja hversu rķk žessi tilhneiging sé, af hverju hśn stafi og hvaša skilyršum hśn sé hįš. Nś er žaš svo aš fegurš er aš miklu leyti ķ auga sjįandans og žvķ afstęš. Viš lįtum žetta hins vegar liggja į milli hluta og vķsum til feguršar sem einhvers sem almennt er fallist į aš sé gott śtlit. Žann hįttinn hafa lķka žeir rannsóknarmenn haft į sem um žetta hafa fjallaš. Fjöldi rannsókna hefur stašfest žann almannaróm aš gott śtlit leiši til vinsęlda og į žetta bęši viš um konur og karla. Eitt af žvķ sem skżrir žetta er aš fólk telur aš ašlašandi śtlit tengist öšrum góšum kostum eins og heišarleika, góšvild eša fjöri. "Žaš sem er fallegt er lķka gott." Žannig hafa žeir eiginleikar sem fólk telur aš fylgi feguršinni ašdrįttarafl fremur en śtlitiš ķ sjįlfu sér. Žaš er varhugavert aš fólk er sér oft ekki mešvitaš um hvernig žaš dregur slķkar įlyktanir og hversu lķtill fótur er fyrir žeim (sjį glugga). Nś mętti ętla aš įhrif śtlits į ašlöšun séu hverful eins og G.B. Shaw gefur ķ skyn er hann segir: "Fegurš er prżšileg, en hver ķ ósköpunum tekur eftir henni žegar hśn er bśin aš vera ķ hśsinu ķ žrjį daga?" Žetta viršist hins vegar ekki alls kostar rétt, a.m.k. ekki žegar til tiltölulega skamms tķma er litiš. Žį viršast įhrifin jafnvel aukast meš tķmanum. Žetta skżrist af žvķ aš fyrstu kynni hafa įhrif į žann farveg sem samskipti falla ķ og auk žess hefur sś mynd sem byggist į fyrstu kynnum mótandi įhrif į tślkun nżrra upplżsinga. Žegar kynni aukast enn mį hins vegar bśast viš aš draga taki śr įhrifum śtlits.

Lokaorš

Žegar viš horfum į żmis nįin samskipti manna ķ millum veršur ljóst aš žęr hugmyndir sem hér voru reifašar nį harla skammt. Viš sjįum sambönd žar sem fólk elskast og hatast ķ senn, žar sem fólk segist elskast žvķ meir sem vandamįl, jafnvel lķkamsmeišingar, hrannast upp. Viš sjįum sambönd žar sem fólk segist kunna įkaflega vel hvort viš annaš en getur ekki bśiš saman eša jafnvel umgengist. Žetta sżnir okkur glögglega hversu margslungiš fyrirbęri ašlöšun er og aš viš erum rétt aš byrja aš skilja einföldustu hlišar žess.

Eru kerfisbundnar skekkjur ķ įlyktunum fólks?

Eitt af einkennum félagssįlfręši er hve mikiš hśn sękir hugmyndir um mannlegt ešli til annarra sviša sįlfręšinnar. Žessar hugmyndir eru svo notašar til aš śtskżra żmis einkenni į mannlegum samskiptum. Gott dęmi um žetta er hvernig hugmyndir hugfręšinga um einkenni hugsunar hafa veriš fengnar aš lįni og žeim beitt ķ félagssįlfręši. Ekki er hęgt aš gera grein fyrir skilningi fólks į umhverfi sķnu įn žess aš tekiš sé miš af žvķ hvernig fólk įlyktar og žeim kerfisbundnu skekkjum sem žar hafa įhrif.

Til skamms tķma byggšust kenningar um įlyktanir į žeirri grunnhugmynd aš fólk hugsaši yfirleitt rökrétt og tęki skynsamlegar įkvaršanir. Žaš eru ekki ašeins sįlfręšingar sem gengiš hafa śt frį slķku skynsemislķkani, kenningasmišir hagfręšinnar byggja sķn lķkön į žeirri forsendu aš alltaf sé valinn skynsamlegasti kosturinn og yfirleitt sé reynt aš nį hįmarksgróša. Nżlegar rannsóknir hugfręšinga sżna aftur į móti aš nokkuš er um kerfisbundnar skekkjur ķ įlyktunum fólks.

Eitt sem getur haft įhrif į įlyktanir er samhengi. Eftirfarandi rannsókn er lęrdómsrķk til aš varpa ljósi į aš fjįrhagslegur hagnašur er ekki allsrįšandi ķ įkvöršunum. Žįtttakendum var sögš eftirfarandi dęmisaga: "Setjum svo aš žś sért staddur ķ verslun aš kaupa bók sem kostar 5000 krónur og jakka sem kostar 50.000 krónur. Žegar žś ert aš fara aš borga hvķslar afgreišslumašurinn aš kaupa megi sömu bók į 4500 krónur ķ verslun ķ eins kķlómetra fjarlęgš. Hvaš gerir žś?" Flestir segjast myndu hętta viš aš kaupa bókina og kaupa hana ķ hinni versluninni.

Sķšan er dęminu hins vegar breytt į žann veg aš veriš sé aš kaupa jakka į 5000 krónur en bók į 50.000 krónur og afgreišslumašurinn bregst viš į sama mįta. Žegar greiša į fyrir vörurnar segir hann aš sömu bók megi fį fyrir 49.500 krónur ķ verslun ķ um eins kķlómetra fjarlęgš. Um er aš ręša sömu vöru, sama veršmun og sömu fjarlęgš milli verslana. Žaš eina sem breytist er veršiš į vörunni. Žegar žessi śtgįfa af dęminu er lögš fyrir svara flestir į žann veg aš žeir myndu kaupa bókina į 50.000 krónur, žaš taki žvķ ekki aš eltast viš žessar fimm hundruš krónur. Žetta sżnir aš mat fólks į fjįrmunum stżrist ekki eingöngu af žvķ aš veriš sé aš reyna aš nį hįmarkshagnaši, žaš skiptir lķka mįli ķ hvaša samhengi matiš į sér staš.

Žaš sem einkennir hugsun fólks žegar žaš žarf aš leysa žrautir er aš beitt er leišsagnarreglum viš lausn žrautanna. Leišsagnarreglur eru žumalfingursreglur sem aušvelda fólki aš draga įlyktanir. Žęr tryggja ekki réttar nišurstöšur en hafa žann kost aš aušvelt og fljótlegt er aš beita žeim. Dęmi um einfalda leišsagnarreglu er žjóštrś eins og kemur fram ķ stašhęfingunni: "Kvöldrošinn kętir, morgunrošinn vętir" og samtķmadęmi um leišsagnarreglu vęri: "Bursta skal tennur kvölds og morgna". Fręšimenn telja aš leišsagnarreglur leiši til rangra įlyktana žegar einblķnt er į efnisatriši sem aušvelt er aš kalla fram ķ hugann og žegar įlyktanir byggjast į einstökum dęmigeršum tilfellum fremur en heildardreifingu (46).

Talaš er um ašgengileika žegar misaušvelt er aš kalla atriši fram ķ hugann. Oftar en ekki er žetta įgęt leiš til aš draga įlyktanir. Sem dęmi mį nefna žegar skera žarf śr um hvort fleiri steinhśs en timburhśs séu ķ götunni sem mašur bżr viš. Allir sem bśa viš götur žar sem eru fęrri en 30 hśs ęttu aš geta svaraš žessari spurningu rétt įn mikillar umhugsunar. En um leiš og višmišin verša óljósari og erfišara reynist aš telja getur reglan lķka afvegaleitt. Algengt dęmi um slķkt er sś trś margra sem alist hafa upp ķ litlum bęjarfélögum aš einstakt sé hve margir frį žessum staš hafa brotist til efna og metorša ķ ķslensku žjóšfélagi. Slķkar įlyktanir byggjast į žvķ aš aušvelt er aš muna eftir žeim sveitungum sem öšlast hafa fręgš og frama en óljósara er hvort heimabyggšin sé einstök hvaš žetta varšar. Ķ flestum bęjarfélögum elst upp fólk sem hleypir heimdraganum og veršur landsžekkt, en hvort eitthvert bęjarfélag į žar vinninginn er mjög óljóst og um žaš veršur ekkert fullyrt įn žess aš į žvķ sé gerš tölfręšileg śttekt. Žessi skošun er žó algeng mešal fólks af žvķ aš žaš į aušvelt meš aš telja upp sķna sveitunga, žeir eru ljóslifandi ķ huga žeirra, en į erfišara meš aš segja til um önnur bęjarfélög.

Annaš dęmi um aš ašgengileiki geti leitt til rangra įlyktana kemur oft fram hjį stjórnmįlamönnum. Žegar frambjóšendur eru bešnir aš meta lķklegan įrangur ķ kosningum telja žeir sig njóta mun meiri stušnings en sķšan kemur ķ ljós ķ kosningunum. Sumt af žessu ofmati er ekki dęmi um įlyktunarvillu, heldur eru menn vķsvitandi aš żkja lķklegan stušning. En stundum er žetta raunverulegt ofmat og fręgt dęmi um slķkt er śr forsetakosningum ķ Bandarķkjunum įriš 1972 žegar George McGovern bauš sig fram į móti Richard Nixon. Žegar lķša tók aš kosningum taldi McGovern sig eiga góša möguleika į aš nį kjöri. Hann var ekki einn um žessa skošun, helstu ašstošarmenn hans og blašamennirnir sem fylgst höfšu meš kosningabarįttunni voru į sama mįli. Hvar sem žeir komu mętti fjöldi manns į kosningafundina og allir voru mjög įkvešnir aš leggja sitt af mörkum til aš McGovern nęši kosningu. ŗrslit kosninganna uršu aftur į móti žau aš Nixon vann stórsigur.

Lķklegasta skżringin į žessu ofmati stušningsmanna McGoverns er sś aš sį mikli fjöldi sem mętti į fundina hafi stašiš žeim svo ljóslifandi fyrir hugskotssjónum aš žeir hafi gleymt žvķ aš žaš er ašeins lķtill hluti kjósenda sem mętir į slķka fundi. Žessi blekking byggist lķka į ešli mannlegra samskipta. Žeir sem gefa sig į tal viš frambjóšendur eru ķ miklum meirihluta menn sem ętla aš kjósa žį. Žaš žarf žvķ mikla varkįrni ķ įlyktunum til aš falla ekki ķ žį gryfju aš trśa žvķ aš um mjög vķštękan stušning sé aš ręša žegar um er aš ręša stušning nęstum allra višmęlanda. Žaš er svo aušvelt aš horfa framhjį žvķ aš ašeins lķtill hluti kjósenda gefur sig į tal viš frambjóšendur.

Žegar heildardreifing tilvika skiptir mįli fyrir įlyktun getur samsvörunarreglan komiš ķ veg fyrir aš rétt įlyktun sé dregin. Eitt žekkt asta verkefniš sem sżnir žetta er aš finna ķ tilraun žar sem žįtttakendum er sagt aš hlutfall verkfręšinga og lögfręšinga ķ įkvešnum hóp sé 70 į móti 30, verkfręšingum ķ hag. Engar frekari upplżsingar eru gefnar en spurt hvort lķklegra sé aš lenda į lögfręšingi eša verkfręšingi ef valinn sé einn af handahófi śr hópnum. Flestir svara réttilega aš meiri lķkur séu į žvķ aš lenda į verkfręšingi. Žurfi žįtttakendur aftur į móti aš lesa persónulżsingu į viškomandi og lżsingin kemur heim og saman viš ķmynd lögfręšinga, žį eru įhrif lżsingarinnar svo sterk aš žįtttakendur gleyma grunnlķkunum og telja aš lķklegast sé aš viškomandi sé lögfręšingur. Rétta svariš er hins vegar įfram verkfręšingur žvķ lķkurnar hafa ekki breyst. Mestar lķkur eru alltaf į žvķ aš ef valinn er einn śr žessum hundraš manna hópi sé sį verkfręšingur.

Sams konar villa er oft gerš ķ bķlakaupum. Žetta gerist žegar vališ er į mi lli nokkurra tegunda. Kaupandinn ber sig žannig aš viš kaupin aš hann byrjar į aš safna upplżsingum um endingu, rekstrarkostnaš og endursöluverš žeirra bķla sem til greina koma. Aš loknum žeim samanburši er nišurstašan sś aš ein tegund kemur langbest śt. Er hann žvķ įkvešinn ķ aš kaupa žann bķl. Nokkru sķšar segir hann kunningja sķnum af įkvöršun sinni. Sį bišur hann fyrir alla muni aš endurskoša afstöšu sķna žvķ žetta sé alls ekki góšur bķll. Bróšir hans hafi įtt svona bķl fyrir tveimur įrum og reyndist sį mjög illa. Bķllinn bilaši sķfellt og žaš endaši meš žvķ aš bróšir hans žurfti aš selja hann meš miklum afföllum. Hvaš į mašurinn aš gera?

Tilhneiging fólks er aš taka rįšum kunningjans og hętta viš kaupin, en žaš vęri rangt. Įstęšan er sś aš ķ öllum bķlategundum finnast léleg eintök. Žannig aš um reynslu bróšurins er žaš eitt aš segja aš hann var óheppinn. Gögnin sem bķlakaupandinn hafši višaš aš sér byggšust į dreifingu. Hann hafši komist aš sinni nišurstöšu ķ athugun sem tók miš af góšum og lélegum eintökum hverrar tegundar. Žetta žżšir aš tegundin kom best śt aš mešaltali og žaš breytist ekki žó aš einhverjir hafi lent į lélegum eintökum af viškomandi tegund.

Skekkjur ķ įlyktunum takmarkast ekki viš rökhugsun. Til dęmis hafa rannsóknir į skynjun sżnt aš įhrif įreita rįšast ekki eingöngu af įreitunum sjįlfum heldur lķka af samhenginu sem žau eru ķ. Gengur žetta undir nafninu andstęšureglan. Žessi įhrif koma fram vķša. Til dęmis mį nefna aš žegar meta į styrkleika ljóss hefur žaš įhrif į matiš hve bjart er ķ herberginu sem prófaš er ķ. Sama gerist žegar metin er žyngd hluta. Ef fyrst er lyft léttum hlut og sķšan žyngri žį viršist seinni hluturinn žyngri en ef létta hlutnum hefši ekki veriš lyft. Sumir fasteignasalar ķ Bandarķkjunum nżta sér žessa reglu ķ starfi sķnu. Fasteignasalan į eina til tvęr hśseignir ķ frekar lélegu įstandi en hįtt verš er sett į žęr og žetta eru fyrstu fasteignirnar sem sżndar eru tilvonandi višskiptavinum. Tilgangurinn er ekki aš reyna aš selja eignirnar heldur aš gera žęr fasteignir sem žeir eru raunverulega aš reyna aš selja meira ašlašandi.

Tjįskipti

Sį forni spekingur sem hér snarar Hugsvinnsmįlum (21) į tungu fešra sinna gefur mönnum žaš rįš aš leggja vel viš hlustir į mannamótum en jafnframt skuli segja sinn hug, "žvķ aš af oršum kynnast żta hugir".

Ķ fornum ritum śir og grśir af brżningum um aš gęta tungu sinnar: "Manvits vant veršur žeim er margt talar", "sį einn mį vitur kallast er tempra kann tungu sķna". Žessi spaklegu orš spegla žaš fjölešli tjįskipta aš vera ķ senn okkar beittasta vopn og Akkilesarhęll ķ samneyti viš ašra. Tjįskipti eru leiš til skilnings, en einnig misskilnings. Ķ tjįskiptum höfum viš įhrif į ašra, slįum ryki ķ augu žeirra, en opinberum lķka andans nekt. Breski leikritahöfundurinn Harold Pinter sér meira aš segja tališ sem tęki til aš verjast tjįningu, nokkurs konar andtjįningu:

Til er tvenns konar žögn. Sś žögn sem rķkir žegar ekkert er sagt og sś žögn sem er sköpuš śr oršaflaumi. Slķkt tal vķsar til mįls sem er lęst undir žvķ sem er sagt. Tališ sem viš heyrum gefur ķ skyn žaš sem viš heyrum ekki . . . Sjį mį oršin sem tęki sem viš sķfellt notum til aš dylja nekt okkar. Viš höfum oft heyrt klisjuna "óhęfur til aš tjį sig". Ég trśi hinu gagnstęša aš viš tjįum okkur alltof vel ķ žögninni, ķ žvķ sem ekki er sagt . . . Tjįskipti eru alltof kvķšvęnleg. Aš ganga inn ķ lķf annarrar manneskju er alltof ógnvekjandi. Aš opinbera fįtękt okkar er alltof hryllilegur möguleiki (37).

Ķ žessum oršum felst sannleikskorn. Flestir žekkja hvernig viš reynum į erfišum stundum aš tala žögnina ķ hel og sleppum žvķ ekki upp į yfirboršiš sem viš erum aš hugsa um. Hvaš sem žessu lķšur veršur mikilvęgi tjįskipta seint ofmetiš. Į žeim hvķlir allt mannlegt samfélag og til brenglašra tjįskipta mį rekja įtök milli hjóna, hópa og žjóša.

Hugtakiš tjįskipti vķsar til žess aš tjį sig og taka viš tjįningu ķ einni eša annarri mynd. Oft er talaš žannig um mannlegt mįl sem tjįskipti vęru einskoršuš viš beitingu žess. Žvķ fer aušvitaš vķšs fjarri aš svo sé. Žęr leišir sem menn nota til aš tjį sig eru nįnast óteljandi. Öll samskipti manna einkennast af einhvers konar tjįskiptum, hvort sem žaš er ķ riti, ķ tali, meš svipbrigšum eša į annan hįtt. Viš sendum stöšugt frį okkur merki sem fólk ķ kringum okkur tślkar og į sama hįtt tślkum viš vitandi og óafvitandi orš, hegšun og fas annarra. Viš getum lżst žessu meš mynd.

Rétt er aš taka fram aš žaš sem vķsaš er til sem "višbrögš" į myndinni į sér ekki alltaf staš ķ tjįskiptum. Eins og sķšar veršur rętt er žaš lķka ein helsta įstęša tjįskiptabrenglunar, einkum žegar boš eru flókin. Til žess aš hęgt sé aš greina tjįskipti frį annarri hegšun žarf aš vera til stašar einhvers konar ętlun. Ef ég dett į götu og kunningi minn sér mig dregur hann e.t.v. žį įlyktun aš ég sé klaufi. Žaš er hins vegar vafasamt ķ žessu tilviki aš tala um aš tjįskipti hafi fariš fram į milli okkar, žar sem ég ętlaši ekki aš senda honum žessi boš. Stundum er vitanlega erfitt aš ganga śr skugga um hvort vegfarandi ętlar aš senda frį sér boš eša ekki žegar viš mętum honum į götu og hann heilsar ekki. Viš įlyktum žį e.t.v. aš hann sé aš tjį óvinįttu ķ okkar garš en hann er ķ raun annars hugar og sér okkur ekki.

Rįša umhverfisašstęšur hegšun?

Eins og fram kom ķ pistlinum um hugmyndir um annaš fólk er hegšun yfirleitt skżrš meš tilvķsun ķ eiginleika sem bśa ķ persónunni. Ef žetta vęri einhlķt skżring į hegšun vęri mjög erfitt aš hafa įhrif į fólk, žar sem persónugeršin stżrši hegšun en ekki umhverfisžęttir. Rannsóknir į hegšun sżna aftur į móti aš umhverfisžęttir geta rįšiš allt eins miklu. Ef lögš er įhersla į rétta įhrifažętti ķ umhverfinu mį stjórna hegšun fólks nokkuš vel. Hér į eftir veršur greint frį nokkrum žekktum rannsóknum sem allar gefa til kynna aš hegšun stjórnist af ašstęšum en ekki persónugerš.

Rannsókn Mustafa Sherifs į mati

Eitt af žvķ sem félagssįlfręšingar hafa velt fyrir sér er hvernig óformlegar reglur um mannleg samskipti verša til. Er erfitt aš koma žeim į og tekur slķkt langan tķma? Įriš 1935 gerši Mustafa Sherif (40) mjög athyglisverša tilraun meš žetta. Hśn var žannig aš fólk var ķ myrkvušu herbergi og horfši į kyrrstęšan ljósdepil į einum veggnum. Verkefniš var aš segja til um hreyfingar ljósdepilsins, hve marga sentķmetra hann hreyfšist. Svo vill til aš viš žessar ašstęšur viršist ljósdepill hreyfast žó hann sé ķ raun kyrrstęšur. Žetta gerist vegna žess aš ķ myrkvušu herbergi vantar öll višmiš sem nżta mį viš mat į hreyfingu. ŗtkoman śr tilrauninni var aš eftir aš hafa metiš hreyfinguna nokkrum sinnum kom hver og einn sér upp persónubundnum višmišum um žaš hve mikiš ljósdepillinn hreyfšist og voru svörin į bilinu 2,5 til 25 sentķmetrar.

Nęsta skref var aš setja žįtttakendur tvo og tvo saman ķ herbergi og athuga hvaša įhrif žaš hefši į višmiš hvors fyrir sig aš leysa žetta verkefni ķ nįvist annars. Žessar breyttu ašstęšur leiddu til žess aš žįtttakendur ašlögušu mat sitt, žannig aš žaš varš lķkara mati samstarfsmannsins. Ķ žrišja skiptiš sem tilraunin var gerš voru ašilar oršnir sammįla ķ mati sķnu, žannig aš ekki tók langan tķma fyrir žįtttakendur aš ašlaga sig. Žaš sem kemur mest į óvart viš žessa nišurstöšu er hve ašlögunin tók skamman tķma og hve lķtill einstaklingsmunur var ķ višbrögšum. Ef persónugerš réši mestu um hegšun hefši mįtt ętla aš fęrri lögušu mat sitt aš mati annarra og stęšu fastir į sķnu. Svo vęru ašrir sem aldrei gętu stašiš į sķnu og alltaf sammįla sķšasta ręšumanni. Slķkt kom žó ekki fram, heldur reyndu bįšir sitt til aš ašlagast mati hins.

Žessi rannsókn Sherifs er vķti til varnašar öllum žeim sem eiga hlut aš mati žar sem višmišin um góšan og slęman įrangur eru óljós. Žeir sem eru mjög hrifnir af munnlegum prófum hafa žaš oft til marks um gęši slķkra męlinga hversu kennari og prófdómari eru sammįla ķ mati sķnu į svörum. En ķ ljósi žessarar rannsóknar kemur ķ ljós aš samręmiš felst ķ ešli matsins. Hęgt er aš reikna meš aš munur sé į mönnum viš mat į tveimur til žremur fyrstu nemendunum, en upp frį žvķ sé bśiš aš samstilla višmišin og samkomulag rķki um matiš. Annaš svipaš dęmi er žegar tveir menn sem įlķka lķtiš vit hafa į bķlum eru saman į bķlasölu aš meta gęši bķla. Žį er lķklegt aš fyrstu dómarnir um bķlana séu ólķkir en smįm saman verši žeir meira og meira sammįla.

Rannsókn Salomons Asch į undirgefni

Žessi rannsókn var gerš undir žvķ yfirskini aš veriš vęri aš athuga sjónskyn (7). Hśn fór žannig fram aš žįtttakandi ķ tilraun kom inn ķ herbergi sem ķ voru sex menn og sįtu žeir ķ hįlfhring viš borš. Eina lausa sętiš var annaš sęti frį hęgri og settist hann žar. Tilraunin gekk žannig fyrir sig aš sżnd voru spjöld meš mislöngum lķnum. Ķ hverri lotu voru sżnd tvö nż spjöld, į öšru var ein lķna en į hinu voru žrjįr lķnur. Ašeins ein lķna af žremur var jafnlöng žeirri lķnu sem var ein į spjaldi og verkefniš var aš skera śr um hver žeirra žriggja žaš vęri.

Mennirnir sjö svörušu hver į eftir öšrum og alltaf ķ sömu röš, žannig aš žįtttakandinn ķ tilrauninni svaraši nęstsķšastur. Hinir sex voru vitoršsmenn stjórnandans og var fyrirfram įkvešiš hvernig žeir įttu aš svara. Oftast völdu žeir réttu lķnuna en ķ nokkur skipti völdu žeir allir ranga lķnu og var Asch aš athuga hvort žįtttakandinn veldi réttu lķnuna eša fylgdi hópnum og veldi žį röngu. Nišurstašan var aš 75% žįtttakenda fylgdu hópnum einhvern tķma ķ aš gefa rangt svar. Ķ hverri lotu völdu vitoršsmennirnir 18 sinnum ranga lķnu og žįtttakandinn fylgdi žeim aš mešaltali ķ 6 skipti.

Til aš vera viss um aš žaš vęri žrżstingur frį hópnum sem réši žvķ aš žįtttakandinn veldi ranga lķnu endurtók Asch tilraunina meš žeirri breytingu einni aš ķ staš žess aš segja upphįtt hvaša lķna varš fyrir valinu var žaš skrifaš į blaš. Meš öšrum oršum, žaš var enginn hópžrżstingur, žvķ aš žįtttakandinn vissi ekki hverju ašrir svörušu. Nišurstašan ķ žessari tilraun var aš ašeins ķ 1% af svörunum var röng lķna valin.

Žegar athugaš var hvaša žęttir höfšu įhrif į ašlögun kom ķ ljós aš einstaklingsmunur skipti litlu mįli. Af eiginleikum sem tengdust fólki var žaš helst kynjamunur sem hafši įhrif į ašlögun. Aušveldara reyndist aš hafa įhrif į konur viš žessar ašstęšur en karla. En žar sem žessi įhrif voru mjög veik hefur munurinn ekki žótt mjög įhugaveršur. Žaš sem hafši mest įhrif į ašlögun var stęrš hópsins. Nišurstöšur benda til žess aš žau įhrif sem Asch fékk komi fram žegar vitoršsmenn eru žrķr eša fleiri. Markpunktur er settur viš žrjį vegna žess aš įhrifin aukast ekkert žótt fleiri vitoršsmönnum sé bętt ķ hópinn.

Rannsókn Stanleys Milgram į hlżšni

Nišurstöšur tilraunar Asch vöktu aš vonum töluveršar umręšur. Margir geršu žį athugasemd aš sömu nišurstöšur hefšu ekki fengist ef verkefniš skipti žįtttakendur mįli. Žį hefši ekki komiš fram jafnmikil ašlögun. Nišurstöšur Asch vęru til komnar vegna žess aš ķ raun var öllum sama hvaša lķna var lengst. Einn af samstarfmönnum Asch, Stanley Milgram, taldi žessa gagnrżni óréttmęta og įkvaš aš gera tilraun žar sem stašfest vęri aš svipuš hegšun kęmi fram žó verkefniš skipti fólk miklu mįli (31). Verkefniš sem Milgram valdi var aš lįta fólk refsa samborgurum sķnum meš rafstraumi. Taldi hann aš slķkt gerši enginn aš neinu marki įn erfišleika.

Tilraunin var gerš undir žvķ yfirskini aš veriš vęri aš athuga įhrif refsinga į nįm. Žįtttakendur voru allir sjįlfbošališar sem fengust eftir auglżsingu ķ dagblaši. Žegar žeir męttu ķ tilraunina hittu žeir fyrir stjórnanda ķ hvķtum sloppi og annan sjįlfbošališa, mišaldra, žybbinn og vingjarnlegan mann (ķ reynd var hann vitoršsmašur stjórnandans). Stjórnandinn byrjaši į aš śtskżra fyrir žįtttakendum aš tilraunin gengi žannig fyrir sig aš tveir og tveir ynnu saman. Annar hefši žaš hlutverk aš vera nemandi og hinn kennari. Til aš svo virtist sem tilviljun réši verkaskipan var dregiš um hvor ętti aš vera kennari og hvor nemandi. Dręttinum var žannig fyrir komiš aš sjįlfbošališinn var ętķš ķ hlutverki kennarans.

Eftir drįttinn fóru žeir inn ķ lķtiš herbergi žar sem fest voru rafskaut į nemandann. Mešan žaš var gert spurši neminn hvort rafstraumurinn vęri hęttulegur eša sįrsaukafullur og svaraši stjórnandinn žvķ til aš hann gęti valdiš sįrsauka en hann myndi ekki valda neinum varanlegum skaša. Lauk žessum samręšum meš žvķ aš nemandinn sagši aš sķšast žegar hann fór ķ lęknisskošun hefši komiš fram aš hann vęri meš vęgan hjartasjśkdóm.

Žvķ nęst fóru kennarinn og stjórnandinn inn ķ annaš herbergi og settist kennarinn viš tękiš sem stjórnaši rafstraumnum. Į tękinu voru takkar sem kennarinn įtti aš żta į til aš refsa fyrir röng svör. Hver takki var merktur, sį fyrsti 15 volt, sį nęsti 30 volt, sķšan 45 volt og žannig óx rafstraumurinn įfram um 15 volt viš hvern takka, žar til komiš var upp ķ 450 volt. Fyrir ofan takkana var lżsing į styrkleika rafstraumsins. Viš fyrstu takkana stóš "veikur straumur" en fyrir ofan žį sķšustu stóš "hętta - mikill straumur". Fyrir ofan žrjį sķšustu takkana var ašeins skrifaš "xxx".

Įšur en tilraunin hófst var kennaranum gefinn 15 volta straumur svo hann fengi hugmynd hvernig vęri aš fį rafstraum. Sķšan hófst tilraunin. Kennarinn las upp fjögur oršapör, nęst las hann fyrra oršiš ķ einu parinu og öll sķšari oršin og įtti nemandinn aš gefa til kynna meš ljósmerki hvaša orš vęri réttur seinni partur. Fyrir rangt svar įtti kennarinn aš gefa rafstraum og óx styrkleikur straumsins um 15 volt viš hvert rangt svar. Ķ reynd var enginn straumur gefinn og öll višbrögš nemandans voru spiluš af segulbandi, svo tryggt vęri aš allir žįtttakendur heyršu sömu višbrögš. Raunverulegur tilgangur tilraunarinnar var aš athuga hve lengi kennarinn mundi hlżša.

Įšur en tilraunin hófst lżsti Milgram henni fyrir nokkrum samkennurum viš Yale hįskólann og baš žį aš spį fyrir um hlżšnina. Menn voru samdóma um aš ekki yrši gefinn mikill straumur og enginn nema žeir sem vęru vanheilir į gešsmunum fęru yfir 200 volt.

Til aš erfišara vęri fyrir kennarann aš hlżša byrjaši nemandinn aš mótmęla žegar rafstraumurinn var 300 volt. Hann lamdi ķ vegginn, ępti af sįrsauka, neitaši frekari žįtttöku ķ tilrauninni og baš um aš vera lįtinn laus. Skömmu sķšar hętti hann aš svara. Kennaranum var sagt aš bregšast viš eins og um rangt svar vęri aš ręša og gefa raflost. Mótmęli nemandans höfšu tilętluš įhrif, kennararnir vildu flestir hętta žegar hér var komiš sögu. Stjórnandinn reyndi aš fį žį til aš halda įfram en til žess aš eins vęri komiš fram viš alla notaši hann ašeins eftirfarandi stigvaxandi hvatningu: "Vertu svo vęnn aš halda įfram", "gjöršu svo vel aš halda įfram", "tilraunin stendur og fellur meš žvķ aš žś haldir įfram" og "žś įtt engra annarra kosta völ en aš halda įfram".

Eins og sjį mį af töflunni į nęstu sķšu žį uršu nišurstöšur allt ašrar en spįš var. Žeir fyrstu hęttu viš 300 volt en flestir héldu įfram og gįfu hįmarksstraum.

Hegšun kennaranna mešan į tilrauninni stóš sżndi svo ekki varš um villst aš Milgram hafši tekist ętlunarverk sitt. Žįtttakendur sżndu undirgefni, žó svo aš verkiš skipti žį miklu mįli. Žaš var mjög greinilegt į žįtttakendum aš žetta verk reyndist žeim afar erfitt. Žeir mótmęltu, svitnušu og nokkrir sżndu taugaveiklunareinkenni eins og tryllingslegan hlįtur. En af hverju hętti fólk ekki fyrst žetta var svona erfitt? Milgram gerši margar tilraunir til aš svara žessari spurningu og veršur nś greint frį helstu nišurstöšunum.

Ein hugsanleg skżring, en ólķkleg žó, er aš fyrir tilviljun hafi valist einvalališ af sišblindu fólki ķ žessa tilraun. Aš persónuleiki kennaranna hafi į einhvern hįtt veriš afbrigšilegur. Til aš ganga śr skugga um hvort svo vęri var persónuleikapróf lagt fyrir žįtttakendur. Ekki kom neitt ķ ljós sem gaf til kynna aš žetta vęri réttmęt skżring. Einnig var athugaš hvort munur vęri į žeim sem hęttu fyrst og žeim sem hlżddu allan tķmann. Ekki gįfu persónuleikaprófin til kynna aš munur vęri į hópunum en vištölin leiddu ķ ljós aš žeir sem hęttu voru trśašri. Viršist svo sem aš žeim hafi veriš meira ķ mun aš hlżša guši en stjórnanda tilraunarinnar.

Meginnišurstaša tilraunarinnar var aš żmsir umhverfisžęttir hafi rįšiš mest u um hlżšnina. Eitt af žvķ sem skipti mįli var nįlęgš stjórnanda. Hlżšnin var mest mešan hann var ķ sama herbergi en minnkaši strax og stjórnandinn brį sér frį eša žegar hann hafši ašsetur ķ öšru herbergi og sendi fyrirskipanir sķnar ķ gegnum hįtalara. Nįlęgš nemandans hafši lķka įhrif. Ķ tilrauninni sem hér var sagt frį var nemandinn ķ nęsta herbergi. Nokkuš dró śr hlżšni ef nemandinn var hafšur ķ sama herbergi og enn meira dró śr hlżšni ef kennarinn žurfti aš gefa raflostiš meš žvķ aš halda hendi nemandans į žar til geršri plötu. Loks hafši žaš einnig įhrif į hlżšni kennarans ef hann hafši tvo "samstarfsmenn" viš aš gefa raflostiš. Ef samstarfsmennirnir héldu įfram uns hįmarksraflosti var nįš žį geršu kennararnir žaš lķka, en ef samstarfsmennirnir vildu hętta žį geršu kennararnir žaš einnig.

Tafla: Fjöldi žįttakenda sem hętti į
hverju styrkleikastigi ķ tilraun Milgrams

Hve mörg volt


15-285
300
315
330
345
360
375
390
405
420
435
450

Samtals

 

Fjöldi žįtttakenda sem
hętti viš žennan styrkleika

0
5
4
2
1
1
1
0
0
0
0
26

40

Rannsókn Mustafa Sherifs į įhrifum hópa

Flestar sįlfręšitilraunir fara fram į rannsóknarstofum. Meginókostur slķkra rannsókna er hve oft er erfitt aš fullyrša aš sömu nišurstöšur hefšu fengist ef tilraunin hefši veriš gerš utan rannsóknarstofunnar. Efast er um aš hegšun į rannsóknarstofum rįšist af sömu öflum og hegšun utan rannsóknarstofa. Félagssįlfręšingar leysa žennan vanda oft meš žvķ aš fara meš tilraunir sķnar śt fyrir rannsóknarstofuna og gera žęr į vettvangi. Oft jafnvel įn žess aš fólk viti aš veriš sé aš athuga žaš. Gott dęmi um slķka rannsókn er tilraun sem Mustafa Sherif gerši įsamt félögum sķnum į žvķ hvernig hópar geta stżrt skošunum og hegšun mešlima hópsins (41).

Į sjötta įratugnum athugušu Sherif og félagar hegšun drengja ķ sumarbśšum. Rannsóknin gekk žannig fyrir sig aš 24 ellefu og tólf įra drengjum var bošiš aš dvelja um tķma ķ sumarbśšum. Ašeins var bošiš drengjum sem töldust bęši andlega og félagslega ešlilegir. Drengirnir vissu ekki aš žeir vęru žįtttakendur ķ rannsókn. Starfsemin ķ bśšunum var ekkert frįbrugšin žvķ sem geršist ķ öšrum sumarbśšum aš žvķ frįtöldu aš leišbeinendur voru jafnframt rannsóknarmenn. Žegar drengirnir komu ķ bśširnar var žeim skipt ķ tvo hópa. Reynt var aš hafa hópana sem lķkasta aš lķkamlegu atgervi og séš var til žess aš vinir lentu ekki ķ sama hópi. Fyrstu dagana var séš til žess aš lķtil samskipti vęru milli hópanna og įhersla lögš į aš efla samheldni innan žeirra. Hópunum voru gefin nöfn og žeir lįtnir vinna sameiginlega aš żmsum verkefnum.

Žegar mikil samheldni var oršin innan hópanna hófst nęsta stig tilraunarinnar. Hópunum var att saman ķ keppni. Sigurvegararnir fengu veršlaun en žeir sem töpušu fengu ekkert. Markmišiš meš veršlaununum var aš auka į rķg milli hópanna. Fleira var gert ķ sama tilgangi. Til dęmis var bįšum hópunum bošiš til veislu og helmingur veitinganna var śtlitsgallašur. Annar hópurinn mętti į undan og aušvitaš völdu žeir veitingarnar sem ekki voru gallašar. Seinni hópurinn varš ekki mjög hrifinn af žvķ sem žeim stóš til boša og varš žetta ekki til aš bęta samskiptin. Brįtt rķkti fullkomin óvild milli žeirra. Birtist sś óvild bęši ķ įtökum milli hópanna og žvķ hvaša augum žeir litu hvor annan. Könnun į slķku persónumati leiddi ķ ljós aš samherjar voru metnir sem įgętis nįungar, hugrakkir, haršir af sér og vingjarnlegir, en andstęšingarnir voru gjörsamlega óalandi. Žeir voru falskir, uppskafningar og leišinlegir.

Lokastig tilraunanna var svo aš sętta hópana. Prófašar voru żmsar leišir til aš nį žessu marki. Til dęmis var hópunum bošiš til veislu ķ žeirri von aš nęgilegt vęri fyrir žį aš hittast į nżjum vettvangi til aš óvildin hyrfi. Ekki bar žaš tilętlašan įrangur. Veislan endaši meš žvķ aš hóparnir köstušu mat hvor ķ annan. Einnig var reynt aš koma į friši meš žvķ aš fara meš hópana ķ gušsžjónustu. Ķ prédikuninni var lögš įhersla į nįungakęrleik og aš fyrirgefa ętti óvinum. Žó svo aš drengirnir vęru įnęgšir meš gušsžjónustuna breytti hśn ķ engu hegšun žeirra. Aš gušsžjónustu lokinni fóru žeir strax aš undirbśa frekari įtök.

Almennt mį segja aš žessar sįttatilraunir hafi gengiš mjög illa. Ķ fyrstu tveimur rannsóknunum mistókust žęr og héldu drengirnir heim įn žess aš sęttir hefšu tekist. Ķ žrišju tilrauninni tókst Sherif og félögum loks aš haga ašstęšum žannig aš hóparnir sęttust. Ašferšin sem dugši var aš lįta žį vinna aš sameiginlegu marki. Dęmi um verkefni sem hóparnir leystu sameiginlega var aš rannsakendur sįu til žess aš matarbķllinn fór ekki ķ gang og sameinušust drengirnir ķ aš draga hann ķ gang. Annaš dęmi var aš vatnsleišslan til bśšanna "bilaši" og drengirnir žurftu aš finna bilunina. Afleišing žessara sameiginlegu verkefna var žvķ aš drengirnir kynntust andstęšingum sķnum og sannreyndu aš žeir voru ekki eins ómögulegir og žeir höfšu tališ. Įtökin og deilurnar sem höfšu veriš milli hópanna lögšust af.

Hafa hópar įhrif į hegšun fólks?

Ķ žessum pistli veršur rętt um nokkra žętti sem vakiš hafa athygli ķ rannsóknum į hópum. Hópar, starfsemi žeirra og įhrifamįttur, hafa veriš mjög vinsęlt višfangsefni fręšimanna. Žessi įhugi hefur tekiš į sig mismunandi myndir į żmsum tķmum. Į sķšustu öld höfšu menn til dęmis mikinn įhuga į žvķ hvaš stżrši hegšun mśgs. Sį įhugi įtti rętur aš rekja til mikilla götuóeirša ķ żmsum stórborgum Evrópu sem brżnt žótti aš hafa hemil į. Į žessari öld hefur žetta višfangsefni veriš endurvakiš ķ żmsum myndum. Til dęmis mį nefna Žżskaland į valdatķma Hitlers, en žar lék mśghegšun stórt hlutverk, og ķ dag eru fręšimenn sem fįst viš fótboltabullur aš glķma viš anga af sama fyrirbęri.

Mestur įhugi er žó į hegšun fólks ķ mun smęrri hópum. Algengasta hópstęrš ķ rannsóknum er į bilinu sex til tķu manns. Rannsóknirnar beinast mest aš mismunandi samskiptamynstrum, hvernig mešlimir hafa įhrif hver į annan og aš įkvaršanatöku ķ žessum hópum. Allt eru žetta višfangsefni sem talin eru hafa mikiš hagnżtt gildi, žar sem flestum stofnunum og fyrirtękjum er stjórnaš af hópi sem ķ eru sex til tķu manns. Žvķ er naušsynlegt aš vita hvaša öfl eru aš verki ķ žessum hópum.

Ķ sķšasta pistli var greint frį rannsóknum į žvķ hvernig nota mį hópa til aš hafa įhrif į hegšun einstaklinga. Žau įhrif eru ekki einstök fyrir žęr tilraunir sem žar var greint frį heldur eitt helsta einkenni hópstarfsemi. Allir sem hafa veriš félagar ķ unglingahópi vita aš fį mį fólk til aš hegša sér gegn betri vitund ef stemmning er fyrir strįkapörum ķ hópnum. Svipuš öfl eru aš verki į ķžróttakappleikjum žegar rįšsettir borgarar hrķfast meš hópnum, hegša sér sem götustrįkar og hrópa svķviršingar į dómara og leikmenn. Ķ žessum pistli verša ręddar nokkrar hlišar į įhrifum hópa. Umręšan veršur alls ekki tęmandi heldur veršur ašeins velt upp nokkrum įhugaveršum nišurstöšum sem komiš hafa fram ķ rannsóknum fręšimanna.

Hugtakiš hópur er notaš yfir mjög fjölbreytilega söfnuši. Žvķ hefur gengiš erfišlega aš finna įsęttanlega, einfalda skilgreiningu į hugtakinu. Žaš liggur mešal annars ķ žvķ aš einkenni sumra hópa eiga alls ekki viš um ašra. Gott dęmi um slķkt er aš telja aš eitt einkenni hópa sé aš mešlimir verši aš sjį hver annan eša aš minnsta kosti eiga ķ persónulegum samskiptum sķn ķ millum. Žetta višmiš dugar mjög vel žegar veriš er aš fjalla um litla hópa eins og fjölskyldur eša stjórnir félaga og samtaka, en dugar alls ekki žegar įtt er viš stęrri hópa eins og gyšinga eša Ķslendinga. Flestir hópar eiga žaš sameiginlegt aš ķ žeim gilda įkvešnar samskiptareglur og sišir. Ķ sumum hópum eru til dęmis leištogar en ķ öšrum ekki. Eins geta samskipti veriš mismunandi, stundum rįšast žau af formlegum reglum eins og į stjórnarfundi ķ fyrirtęki, en ķ öšrum eru žau óformleg eins og žegar sömu stjórnarmenn fį sér kaffi saman aš fundi loknum. Sameiginlegt markmiš getur einnig veriš grundvöllur fyrir skilgreiningu į hópi. Til dęmis mętti kalla žį hóp sem berjast fyrir friši ķ heiminum žótt žeir eigi fįtt annaš sameiginlegt en žaš markmiš. Loks mį nefna žaš skilyrši aš til žess aš um hóp sé aš ręša žurfi aš vera einhver sem ekki tilheyrir hópnum, en višurkennir samt tilvist hans.

Įhrif hópa eru margvķsleg og rįšast mešal annars af stęrš žeir ra, vinnureglum sem móta starfsemina og žeim verkefnum sem unniš er aš. Lengi vel var eingöngu rętt um hópįhrif į žann veg aš meirihluti hefši įhrif į minnihlutann ķ krafti fjölmennis. En getur hiš gagnstęša gerst? Getur minnihlutinn stjórnaš meirihlutanum og viš hvaša ašstęšur gęti slķkt gerst? Ķ vķsindum, stjórnmįlum og listum mį finna fjölmörg dęmi um hvernig litlir hópar hafa endurskilgreint žaš sem teljast vištekin sannindi į įkvešnu sviši. Slķkt gerist yfirleitt žannig aš ķ byrjun er um aš ręša jašarhóp sem berst į móti straumnum. Oft fylgir žvķ aš litiš er į mešlimi hópsins sem einhverja furšufugla. Į nokkrum įrum tekst žeim aš telja fólk į sitt band. Fyrst einn og einn en smįm saman fjölgar žeim og aš nokkrum įrum lišnum er žeirra sżn oršin rķkjandi. Besta leišin til aš geta sagt meš nokkurri vissu hvernig slķkt gerist er aš fį įhrifin fram ķ tilraun, žvķ žar er hęgt aš einangra žį įhrifažętti sem skipta mįli.

Frakkinn Serge Moscovici setti fram žį tilgįtu aš starfsemi ķ minnihlutahó pum sem nį žessum įrangri hafi įkvešin auškenni. Mikilvęgastur er stöšugleiki ķ mįlflutningi hópsins. Stöšugleikinn birtist ķ žvķ hvernig mįlstašurinn er settur fram og varinn. Hann birtist einnig ķ samheldni innan hópsins. Til aš hópurinn hafi tilętluš įhrif žurfa mešlimirnir aš standa saman, žvķ ef žeir geta ekki komiš sér saman um hver sé hin rétta afstaša eru litlar lķkur į aš žeir geti tališ ašra į sitt mįl.

Žessar hugmyndir prófaši Moscovici ķ tilraun sem hann gerši įsamt Lage o g Naffrechoux (34). Fyrirmynd tilraunarinnar var fengin frį Salomon Asch. Ķ hverjum hópi voru sex žįtttakendur sem voru sżndar litskyggnur og įttu žeir aš segja til um litinn į hverri skyggnu. Litskyggnurnar voru 38 talsins og sżndu allar litbrigši af blįu. Fyrsta skrefiš ķ tilrauninni var aš žįtttakendurnir voru prófašir viš litblindu, en sķšan voru litskyggnurnar sżndar og įtti hver og einn aš segja upphįtt til um litinn. Ķ hverjum tilraunahópi voru tveir vitoršsmenn stjórnenda sem myndušu minnihlutahóp. Sįtu žeir żmist ķ fyrsta og öšru sęti eša fyrsta og fjórša. Ķ sumum hópum sögšu vitoršsmennirnir alltaf aš skyggnan vęri gręn, ķ öšrum hópi sögšu žeir 24 sinnum aš skyggnan vęri gręn og 14 sinnum aš hśn vęri blį og loks var samanburšarhópur žar sem engir vitoršsmenn voru og svaraši hver og einn eftir eigin sannfęringu.

Nišurstašan var sś aš ķ samanburšarhópnum var skyggnan sögš gręn ķ 0,25 prósentum tilvika. Ķ hópi tvö, žegar vitoršsmenn sögšu oftast gręnt en stundum blįtt, var 1,25 prósent af svörum annarra žįtttakenda aš skyggnan vęri gręn. Ķ žrišja hópnum sögšu vitoršsmennirnir alltaf aš skyggnan vęri gręn og žį voru 8,42 prósent af svörum žįtttakendanna aš skyggnan vęri gręn. Žetta sżnir aš ef minnihlutahópur sżnir samstöšu ķ afstöšu sinni og stöšugleika ķ mįlflutningi hefur žaš įhrif į mat annarra.

Minnihlutaįhrif hafa veriš stašfest ķ fjölda annarra tilrauna. En jafnframt hefur veriš sżnt fram į aš minnihlutaįhrif rįšast ekki eingöngu af stöšugleika ķ mįlflutningi (33). Ķ ljós hefur komiš aš žó stöšugleiki ķ mįlflutningi sé naušsynlegur mį ekki ofgera honum. Ef įheyrendum finnst of mikil stķfni ķ mįlflutningnum dregur śr įhrifum minnihlutahópsins. Žį er litiš į hann sem öfgahóp eša samsafn furšufugla. Listin er aš vera fastur fyrir ķ reynd, en haga mįlatilbśnaši žannig aš hann viršist vera sveigjanlegur.

Žaš er ekki eingöngu framsetning efnisins sem ręšur žvķ hvort minnihlutahópar hafa įhrif. Flest žaš sem skiptir mįli viš fortölur kemur mįlinu viš. Til dęmis hefur komiš ķ ljós aš ef vitaš er aš mešlimir minnihlutahópsins hafa fórnaš miklu fyrir mįlstašinn hafa žeir meiri įhrif en žeir sem engu hafa fórnaš. Hópur sem gefur allar eigur sķnar til fįtękra er trśveršugri ķ bošun fagnašarerindis en sį sem engu fórnar. Einnig hefur komiš ķ ljós aš mįli skiptir af hvaša rótum hegšun er sprottin. Ef hegšun į rętur ķ sjįlfsprottnum įhuga er hśn lķklegri til aš hafa įhrif en ef hśn er keypt. Ręšumašur sem heldur žvķ fram aš į morgun verši heimsendir er mun trśveršugri ef mįlflutningur hans byggist eingöngu į einlęgri sannfęringu en ef hann gerir žetta fyrir peninga.

Sś samheldni sem reynist minnihlutahópum svo vel getur veriš tvķbent ķ hópum sem fįst viš annars konar verkefni. Sérstaklega į žetta viš um įkvaršanatöku. Žį fylgir žaš oft samheldninni aš allar gagnrżnisraddir eru kerfisbundiš kvešnar ķ kśtinn. Žeir sem reglubundiš halda fram skošunum ķ andstöšu viš meirihlutann eru beint eša óbeint hraktir śr hópnum. Slķkt er yfirleitt gert ķ nafni betri starfsanda. Og vissulega er žaš rétt, öll starfsemi gengur betur į eftir. Minni tķmi fer ķ umręšur, meiru er komiš ķ verk og öll samskipti innan hópsins verša žęgilegri. Mešlimum lķkar einnig mun betur hverjum viš annan.

Žrįtt fyrir žessa kosti er ekki almennt samkomulag um aš ęskilegt sé aš losna viš gagnrżni śr hópstarfi. Rannsóknir Irving Janis (23) į įkvaršanatöku nokkurra forseta Bandarķkjanna sżna fram į hęttur sem felast ķ žvķ aš žagga nišur ķ gagnrżnisröddum ķ nįnasta samstarfshópi. Hann fęrir rök fyrir žvķ aš rekja megi flest meirihįttar mistök ķ įkvaršanatöku žessara forseta, eins og til dęmis innrįsina ķ Svķnaflóa og aukna žįtttöku ķ Vķetnamstrķšinu, til žess aš rįšgjafahóparnir voru of einsleitir ķ rįšum. Žeir sem settu sig į móti vilja forsetans voru litnir hornauga og hafšir aš skotspęni. Andinn ķ hópnum var žannig aš mešlimir treystu sér ekki til aš tjį hug sinn. Żmsir sem höfšu efasemdir um žį stefnu sem mįl tóku treystu sér ekki til aš lįta žęr ķ ljósi. Einnig hefur komiš fram aš mešlimum hópa žar sem svona andi rķkir finnst erfitt aš hugsa sjįlfstętt. Žeir bķša eftir aš heyra afstöšu hópsins įšur en žeir móta eigin afstöšu.

Žessar rannsóknir Janis eru žörf lexķa fyrir alla stjórnendur. Oft er litiš į žaš sem algjöra tķmaeyšslu aš velta upp żmsum hlišum į mįlum og sś afstaša er oftar en ekki rétt. Žaš er ekkert sem tryggir aš allt sem kemur fram ķ slķkum vangaveltum sé af viti. Žaš eina sem hęgt er aš fullyrša er aš séu frjįls skošanaskipti ekki leyfš koma annmarkar hugmynda örugglega ekki fram. Žess vegna er žaš skammsżni af stjórnendum aš hefta umręšur og losa sig viš žį sem eru žeim ósammįla ķ veigamiklum mįlum. Listin er aš finna umręšum žann farveg aš žęr taki ekki of mikinn tķma og aš kunna aš nżta sér gagnrżnendur.

Fleira ķ starfsemi hópa en samheldni og įhrif hennar į įkvaršanatöku hefur veriš rannsakaš. Reynslan hefur kennt mörgum aš žaš getur veriš mjög įrangursrķkt aš vinna meš öšru fólki. En hvaš skyldu rannsóknir sżna? Er žaš aš jafnaši įrangursrķkara aš vinna meš öšrum en einn sér? Upphaf rannsókna į žessu sviši var seint į sķšustu öld. Įriš 1898 gerši N. D. Triplett (45) athuganir sķnar į įrangri hjólreišamanna og sżndu žęr aš menn hjólušu mun hrašar ķ keppni viš annan en žegar žeir hjólušu einir.

Nokkrum įrum sķšar athugaši Max Ringelman (24) annaš atriši ķ įrangri hópa. Ringelman hafši įhuga į aš vita hvort sį kraftur sem bżr ķ hópum sé summa af krafti žeirra einstaklinga sem mynda hópinn eša hvort einhver kraftur tapist viš aš vera ķ hópi. Ašferšin sem hann beitti til aš męla žetta var aš lįta nemendur sķna toga ķ reipi, annašhvort einn ķ einu eša nokkra saman. Reipiš var tengt viš kraftmęli svo męla mętti af hve miklum krafti var togaš. Ķ ljós kom aš einn mašur togaši af 85 kg afli aš mešaltali. Sjö manna hópur įtti žvķ aš toga af 595 kg afli ef enginn kraftur tapašist, og ķ samręmi viš nišurstöšur Tripletts var hugsanlegt aš keppniskraftur yki viš kraftinn. Nišurstašan var hins vegar aš sjö manna hópur togaši af 450 kg krafti. Ringelman prófaši hópa af żmsum stęršum og var nišurstašan alltaf mjög svipuš. Togkraftur hóps var aš jafnaši 75% af samanlögšum togkrafti žeirra sem myndušu hópinn. Sś nišurstaša aš hópar geti veriš minna en summa žeirra sem mynda hópinn hefur margoft veriš stašfest sķšan.

Samanburšur į įrangri hópa og einstaklinga er ekki alltaf jafneinfaldur og ķ rannsókn Ringelmans. Žrautalausnir eru višfangsefni žar sem erfitt getur veriš aš leggja saman krafta žeirra sem mynda hópinn. Slķkar rannsóknir fara yfirleitt žannig fram aš žraut er lögš fyrir einstaklinga og fyrir hópa. Žessar žrautir geta veriš af żmsu tagi, en oft er notast viš flókna śtgįfu af velžekktri žraut um bónda sem žurfti aš komast yfir į meš heypoka, ślf og kind og ašeins var hęgt aš ferja tvo ķ hverri ferš. Viš slķkar ašstęšur getur veriš erfitt aš męla nįkvęmlega framlag hvers mešlims hópsins, žar sem framlag hvers og eins er ekki alltaf ljóst. Stundum er lausnin fundin ķ samvinnu, en ķ annan tķma byggist hśn į hugljómun eins mešlims sem finnur lausnina įn nokkurrar hjįlpar.

Ķ staš žess aš męla nįkvęmlega framlag hvers einstaklings er stundum athugaš hve margir geta leyst žrautina og hve langan tķma tekur aš koma meš rétta lausn. Rannsókn (39) į žrautalausnum hópa og einstaklinga sżndi aš hópar voru lķklegri til aš koma meš rétta lausn į žrautinni, en žeir voru lengur aš žvķ en einstaklingar. Ķ mörg įr var litiš svo į aš nišurstašan sżndi fram į raunverulegan mun į einstaklingum og hópum ķ žrautalausnum, en žegar fariš var aš beita nżjum og betri śrvinnsluašferšum kom ķ ljós aš enginn munur var į hópum og einstaklingum (11). Nżjungin var aš taka žį sem leyst höfšu žrautirnar sem einstaklingar og bśa til hópa śr žeim. Tilviljun var lįtin rįša žvķ hverjir lentu saman ķ hóp. Tekin var śtkoma hvers einstaklings og fundin mešalśtkoma fyrir hópinn. Nišurstašan var aš enginn munur var į śtkomu žeirra hópa sem unniš höfšu saman aš verkefninu og hópanna sem bśnir voru til eftir į.

Ekki eru fręšimenn almennt sammįla um aš žrautalausnir séu réttur vettvangur til aš rannsaka įrangur hópa. Telja sumir aš rannsóknirnar endurspegli ekki nógu vel daglegt lķf, žar sem lausn žrautanna felst ķ žvķ aš finna eitthvert eitt rétt svar, en ķ flestum vandamįlum daglegs lķfs er ekki til nein ein rétt lausn. Til eru margar lausnir į flestum žeim vandamįlum sem glķmt er viš ķ daglegu lķfi og žęr geta reynst misvel eftir žvķ hvernig mįl žróast. Žetta hefur leitt til žess aš fręšimenn hafa beint athygli sinni frį žrautalausnum og aš verkefnum sem tengjast meira daglegu starfi. Eitt af žvķ er aš athuga įkvaršanatöku ķ hópum, enda er žaš starfsemi sem einkennir marga hópa. Gildir žaš jafnt um vinahóp sem vill komast aš nišurstöšu um hvort fara eigi į dansleik eša ķ kvikmyndahśs og stjórnarfund ķ fjölžjóšafyrirtęki sem segja į til um hvar byggja eigi nżja verksmišju.

Lengi vel töldu fręšimenn aš įkvaršanataka ķ hópum endurspeglaši nokkurn veginn mešalafstöšu mešlima hópsins. Žęr įkvaršanir sem teknar vęru af hópum vęru ekki lķklegar til aš vera įhęttusamar nema hópurinn vęri samsettur af ęvintżramönnum. Mun lķklegra vęri aš slķkar įkvaršanir einkenndust af ķhaldssemi. Žar af leišandi vöktu rannsóknir J.A.F. Stoners (43) į įkvaršanatöku mikla athygli, en meginnišurstaša hans var aš einstaklingar vęru lķklegri til aš taka įhęttusamari įkvaršanir ķ hópi en žeir tóku einir sér. Rannsókn Stoners var žannig aš žįtttakendum var sagt frį trésmiši sem į völ į milli nśverandi starfs, sem er öruggt framtķšarstarf en gefur ašeins af sér laun sem duga fyrir framfęrslu, eša aš taka starf sem er mun betur launaš en hefur lķtiš starfsöryggi. Žįtttakendur voru sķšan bešnir um aš setja sig ķ spor rįšgjafa og segja til um hvaša lįgmarkslķkur fyrir žvķ aš įhęttusamari kosturinn gengi upp vęru įsęttanlegar. Ķ ljós kom aš hópar voru reišubśnir aš sętta sig viš mun minni lķkur į įrangri en einstaklingar.

Seinni rannsóknir į įkvaršanatöku ķ hópum hafa ekki aš fullu stašfest žessa nišurstöšu Stoners. Ķ ljós kom aš viš sum verkefni tóku hópar varfęrnislegri įkvöršun en einstaklingar. Žaš er žvķ réttara aš tala um aš hópar séu lķklegri til aš taka öfgakenndari afstöšu en einstaklingar.

Ķ lokin er įstęša til aš ķtreka aš ekki er alltaf hęgt aš gefa sér aš žessi einkenni į hópstarfsemi, sem hér hafa veriš rędd, gildi um alla hópa. Žęr rannsóknir sem fjallaš hefur veriš um hafa žaš einkenni aš beinast ašeins aš hópum sem sérstaklega eru bśnir til fyrir žessar rannsóknir. Žetta eru žvķ hópar sem hvorki hafa sögu né framtķš. Mešlimir hópanna hafa ekki haft nein tękifęri til aš kynnast öšrum ķ hópnum. Žeir vita mjög lķtiš um hvers konar fólk er meš žeim ķ hópi, hverjum er įstęša til aš treysta og hverjum ekki. Einnig ber aš hafa ķ huga aš žęr įkvaršanir sem eru teknar hafa engar afleišingar fyrir mešlimi hópsins og žaš er einnig lķklegt til aš skipta mįli. Žrįtt fyrir žessa vankanta mį nżta nišurstöšurnar ef žaš er gert skynsamlega. Žvķ vissulega sżna rannsóknir į hópum fram į öfl sem stżra hegšun fólks og er žaš augljós kostur fyrir alla sem oft starfa ķ hópum aš hafa lįgmarksžekkingu į žessum öflum til aš geta hagnżtt žau žegar tękifęri bżšst.

Ofbeldi og įrįsarhneigš

11 įra drengur fannst illa į sig kominn ķ hśsagarši ķ Reykjavķk um klukkan sex į föstudag. Höfšu tveir piltar 13<196>14 įra rįšist į hann meš žessum afleišingum (Mbl. 2. sept. 1990).

Fréttir į borš viš žį sem hér er tekin af handahófi śr dagblaši birtast ę oftar ķ ķslenskum fjölmišlum. Sömuleišis viršist umręša um įrįsir og ofbeldi fara vaxandi manna į mešal. Ekki er ljóst hvort žetta endurspeglar fremur aukna tķšni įrįsa eša aukna mešvitund um fyrirbęriš.

Hvaš er įrįs?

Eru slagsmįl ķ mišbę Reykjavķkur, pśstrar į knattspyrnuleik eša harkalegar sennur stjórnmįlamanna dęmi um įrįs? Gilda sömu lögmįl um žetta allt? Įrįs mišar aš žvķ aš valda einhverjum tjóni. Ef viš göngum śt frį žvķ aš svo sé ķ öllum ofangreindum tilvikum eru žau réttilega nefnd įrįsir. Aftur į móti er gagnlegt aš greina į milli lķkamlegra įrįsa og įrįsa ķ oršum, įrįsa sem eru samfélagslega višurkenndar og žeirra sem eru žaš ekki. Sennilegt er aš slķk flokkun afmarki hegšunarafbrigši sem eiga sér a.m.k. aš hluta ólķkar forsendur.

Višhorf į Vesturlöndum til įrįsa og žeirrar tilfinningar sem slķku er oft samfara, reišinnar, hafa löngum veriš tvķįtta. Ķ kristinni kenningu er annars vegar ķtrekaš aš launa beri illt meš góšu og hins vegar talaš um hina góšu barįttu. Sumir sem lķta į sig sem framverši kristninnar kalla sig hermenn (Hjįlpręšisherinn) og leggja mikla įherslu į ytri tįkn strķšsmennskunnar. Óžarft er aš fara mörgum oršum um réttlįta reiši gušs, svo augljós er hśn, einkum ķ Gamla testamentinu. Į hinn bóginn męlir meistari Jón Vķdalķn svo um heiftina: "Heiftin er eitt andskotans reišarslag . . . hśn gjörir manninn aš ófreskju og aš holdgetnum djöfli ķ augum žeirra sem heilvita eru" (47). Sami tvķskinnungur kemur fram ķ daglegu lķfi og žankagangi manna, annars vegar yfirlżst andstyggš į ofbeldi og hins vegar nįnast dżrkun į žvķ (m.a. fyrir framan sjónvarpsskjįinn). Žegar kemur aš fręšilegri umfjöllun um įrįsarhneigš hafa veriš uppi mörg sjónarmiš į žessari öld. Greina mį žrjś sem mest įhrif hafa haft og uppi eru enn ķ dag.

Žrjįr mismunandi hugmyndir um įrįsir og įrįsarhneigš

Ķ fyrsta lagi er sś kenning sem nefna mį hvatakenninguna. Ķ henni felst aš įrįsarhvöt sé manninum eiginleg į sama hįtt og t.d. kynhvöt. Hśn krefst śtrįsar į einn eša annan hįtt og er žvķ mikilvęgt aš slķkt sé gert žar sem žaš veldur minnstum skaša, t.d. ķ ķžróttum eša veišum. Helstu forvķgismenn žessa sjónarmišs hafa veriš dżraatferlisfręšingar į borš viš Konrad Lorenz, og svo fašir sįlkönnunarinnar, Sigmund Freud.

Mótlętiskenningin var sett fram viš upphaf sķšari heimsstyrjaldar. Hśn heldur žvķ į lofti aš įrįs sé višbragš viš mótlęti. Mótlęti er hér skilgreint sem hindrun sem mašur mętir viš aš nį markmišum sķnum. Įrįsin getur beinst aš žvķ sem hindraši hann eša aš einhverju öšru, ef žaš er einhverra hluta vegna ógerlegt aš rįšast gegn žeim eša žvķ sem helst skyldi. Žegar rįšist er į einhvern annan en žann sem mótlętinu olli er žaš nefnt tilfęrsla. Hugsum okkur til dęmis aš mašur vinni ķ stóru fyrirtęki undir stjórn Jóns Žingeyings. Jón gengur fram hjį manninum viš stöšuveitingu sem hann hefur lengi bešiš eftir. Mašurinn žorir ekki aš lįta Jón hafa žaš óžvegiš, žar sem hann vinnur įfram undir hans stjórn. Hins vegar er hętt viš aš žetta mótlęti gangi śt yfir nęsta Žingeying sem mašurinn kemst ķ tęri viš. Žessi kenning hefur tekiš nokkrum breytingum sem sķšar veršur aš vikiš.

Žrišja meginkenningin um įrįsir er félagslega nįmskenningin. Hśn leggur įherslu į aš įrįs sé lęrš hegšun og višhaldist ķ flóknu samspili viš ašstęšur. Įrįsarhneigš lżtur sömu lögmįlum og önnur hegšun manna samkvęmt žessari kenningu. Félagslega nįmskenningin hafnar žvķ ekki aš įrįsir séu algeng višbrögš viš mótlęti en stašhęfir aš hegšunin sé aš miklu leyti lęrš og žvķ ekki nauštengd žvķ. Sömuleišis gerir žessi kenning rįš fyrir žvķ aš įrįsir komi oft fram įn žess aš mótlęti sé til aš dreifa. Myndin į nęstu sķšu sżnir muninn milli kenninganna žriggja ķ grófum drįttum. Hvata? og mótlętiskenningarnar gera eins og sjį mį rįš fyrir aš įrįsarhneigš įkvaršist meš fremur einföldum hętti. Žessar kenningar gera jafnframt rįš fyrir žvķ aš įrįs leiši til śtrįsar. Ķ žvķ felst aš mašur sé ólķklegri til įrįsa aš nżju um nokkurt skeiš eftir aš hann hefur sżnt af sér ofbeldi eša įrįsarhegšun.

Félagslega nįmskenningin lżsir žessu sambandi sem mun flóknara, eins og myndin sżnir: Neikvęš reynsla leišir til tilfinningalegs uppnįms. Žaš leišir hins vegar ekki sjįlfkrafa til įrįsa. Hér ręšur samspiliš viš atferliskveikju feršinni. Atferliskveikja ręšst svo af fyrri reynslu af višbrögšum sem til greina koma. Sem dęmi mį taka aš Jóni er sagt upp vinnu (neikvęš reynsla). Hann getur žį rįšist į forstjórann, dottiš ķ žaš eša leitaš aš annarri vinnu. Žaš er mat hans į afleišingunum af slķkum višbrögšum sem ręšur žvķ hvernig hann bregst hér viš samkvęmt félagslegu nįmskenningunni.

Margt bendir ķ žį įtt aš hvatakenningin sé beinlķnis röng (32). Žvķ er vart til aš dreifa aš įrįsaržörf byggist upp og krefjist śtrįsar meš vissu millibili. Žetta vekur vitanlega upp vonir um aš įrįsir sé hęgt aš takmarka frekar en raunin er. Sömuleišis viršist mótlętiskenningin, einkum ķ sinni upphaflegu mynd, vera fullmikil einföldun. Augljóslega er oft um įrįsir aš ręša įn mótlętis, og svo hitt aš mótlęti fylgir ekki alltaf įrįs. Fyrra vandamįl kenningarinnar mį leysa aš nokkru meš žvķ aš greina į milli įrįsa sem miša einungis aš žvķ aš skaša og įrįsa sem viršast stefna aš öšru marki. Hęgt er aš greina į milli manns sem fer nišur ķ bę gagngert til žess aš berja einhvern sundur og saman og hins sem skżtur mann sem kemur óvęnt aš honum viš innbrot. Žessi ašgreining er hins vegar ófullnęgjandi, žar sem fyrri mašurinn fremur e.t.v. sinn ljóta verknaš til žess aš sannfęra sjįlfan sig um aš hann hafi krafta ķ kögglum. Ef viš leggjum samt žann vanda til hlišar mį segja aš mótlętiskenningin eigi betur viš hiš fyrrnefnda en hiš sķšarnefnda.

Ķ seinni tķš hefur veriš reynt aš vķkka mótlętiskenninguna śt (10). Žvķ er haldiš fram aš neikvęš reynsla eša óžęgindi sem fólk veršur fyrir leiši til įrįsa af žeirra hendi. Mótlęti leiši til įrįsa vegna žess aš mótlęti er yfirleitt óžęgilegt į sama hįtt og sįrsauki eša hįvaši er óžęgilegur. Mótlęti, en einnig önnur óžęgindi į borš viš žrengsli, hita og sįrsauka geta samkvęmt žessu vakiš minningar, hugsanir og tilhneigingar sem nefna mį reiši. Reišin leišir sķšan til įrįsa, einkum ef ytri merki eru til stašar sem minna į eša réttlęta slķka hegšun.

Žvķ veršur ekki į móti męlt aš neikvęš reynsla żmiss konar eykur oft įrįsarhegšun. Sżnt hefur veriš fram į žetta, t.d. um lķkamlegan sįrsauka. Jafnframt er bent į aš įrįsarhneigš megi oft greina ķ tengslum viš depurš (15). Vafamįl er samt hvort óžęgindi leiši naušsynlega til įrįsarhneigšar og žį hvers vegna.

Įrįs og śtrįs

Įšur en sagt er skiliš viš mótlętiskenninguna er rétt aš ręša nokkuš um śtrįsarhugtakiš, žar sem žaš viršist hafa talsverš įhrif į daglega hugsun manna um įrįsir og reiši. Mótlętiskenningin (og hvatakenningin) gerir eins og įšur segir rįš fyrir žvķ aš sį sem rįšist hefur į einhvern (eša jafnvel fylgst meš įrįsum annarra) sé sķšur lķklegur til žess aš sżna slķka hegšun ķ nokkurn tķma į eftir. Hér stangast rannsóknarnišurstöšur nokkuš į, en a.m.k. viršist mega segja aš fleira męli į móti žvķ en meš aš įrįsarhneigš sé į žennan veg fariš. Viš ęttum žvķ aš vera į varšbergi gagnvart žeirri klisju aš reiši okkar verši aš fį śtrįs meš įrįs til žess aš viš varšveitum sįlarheill.

Lęrir fólk aš rįšast į ašra?

Félagslega nįmskenningin leggur, eins og įšur hefur komiš fram, įherslu į žaš aš įrįsarhneigš sé lęrš, a.m.k. aš mestu leyti. Žetta į bęši viš um hegšunina sjįlfa og žaš sem kallar slķka hegšun fram. Sum afbrigši įrįsa krefjast lķtillar skólunar, eins og t.d. aš slį frį sér ķ blindni eša öskra til einhvers ónot. Aftur į móti er jafnaugljóst aš margt annaš įrįsaratferli sem viš sjįum stundum ķ mišborg Reykjavķkur į laugardagskvöldi er lęrt. Menn reyna aš sparka til andstęšingsins į sama hįtt og Bruce Lee og slį til hans eins og Rambo. Jafnvel svipbrigši fyrirmyndanna eru sett upp ķ įtökunum. Menn lęra jafnframt hvenęr og hverja megi rįšast į. Žetta lęrist meš margs konar hętti. Žęr afleišingar sem įrįs hefur gefur fólki ķ skyn hvort slķk hegšun sé ęskileg eša óęskileg. Žetta į viš hvort sem žaš sjįlft sżnir slķkt af sér eša sér ašra gera žaš. Hegšun annarra er okkur hér sem annars stašar mikilvęgur leišarvķsir um žaš hvernig okkur ber aš hegša okkur.

Andstętt mótlętiskenningunni heldur félagslega nįmskenningin žvķ į lofti aš višbrögš fólks viš mótlęti séu margbreytileg. Einn drekkur, annar slęst, hinn žrišji reynir aš rįša fram śr vandamįlunum. Žaš er hįš fyrri reynslu hvaša višbrögš eru lķklegust til žess aš verša ofan į. Sį sem hefur fyrst og fremst séš įrįsir viš įkvešnar ašstęšur er lķklegri til žess aš grķpa einnig til slķks. Žetta er žaš sem honum er efst ķ huga og sem hann kann. Žvķ jįkvęšari afleišingar sem hann hefur séš eša reynt af ofbeldi, žvķ lķklegri er hann til aš sżna žaš.

Félagslega nįmskenningin leggur įherslu į aš gildismat fólks rįši miklu um įrįsarhneigš žess. Hśn gerir m.a. rįš fyrir aš gildismat verši til fyrir tilstušlan fyrirmynda, orša žeirra og gerša. Menn leggja misjafnt mat į žaš hvort athafnir séu réttar eša rangar, góšar eša slęmar. Einum getur fundist žaš merki um hugrekki aš berja einhvern sundur og saman mešan öšrum finnst slķkt merki um skepnuskap.

Hvernig mį draga śr įrįsum ķ samskiptum manna?

Félagslega nįmskenningin gefur okkur żmsar leišbeiningar um žaš hvernig draga megi śr įrįsum og ofbeldi manna ķ milli. Viš skulum lķta į nokkur atriši sem hér viršast skipta mįli.

1) Fyrirmyndir. Félagslega nįmskenningin leggur, eins og įšur sagši, mikla įherslu į fyrirmyndir og žįtt žeirra ķ aš móta og višhalda įrįsum. Hugaš hefur veriš m.a. aš įhrifum sjónvarps og kvikmynda į slķka hegšun barna og unglinga. Nokkrar deilur hafa stašiš um žaš hversu mikil žessi įhrif séu, en ótvķrętt viršist vera aš žau séu allnokkur, einkum žegar žau falla aš fyrirmyndum og hugsunarhętti sem viškomandi kynnist annars stašar. Žvķ viršist mikilvęgt aš draga śr flęši efnis ķ sjónvarpi og į myndböndum sem lżsir ofbeldi sem leiš til aš leysa śr įgreiningi og sżna ķ staš žess fleiri fyrirmyndir sem męta slķku į annan hįtt. Žį er vitanlega mikilvęgt, ef ofbeldi kemur fram, aš sżna hinar neikvęšu afleišingar žess.

2) Aš kenna ašra hegšun. Įrįs er ašeins einn af ótal möguleikum žegar mašur lendir ķ mótlęti. Til slķkrar hegšunar er stundum gripiš vegna žess aš hśn er žaš eina sem einstaklingurinn kann eša honum er tiltękt. Į žessari hugmynd byggist m.a. aš reynt er aš kenna žeim sem t.d. lśskra į konum sķnum eša börnum ašrar leišir til žess aš tjį óįnęgju sķna. Žeir lęra mešal annars aš setja hana fram meš oršum ķ staš hnefa.

3) Aš kenna višbrögš viš uppnįmi. Žegar fólk er ķ miklu uppnįmi eru žvķ žau višbrögš enn tamari en ella sem žaš er vant aš grķpa til. Žannig beitir mašur hnefunum žótt honum séu önnur višbrögš tiltęk, ef uppnįmiš veršur of mikiš. Af žessum sökum er mikilvęgt aš kenna fólki aš lęgja öldurnar įšur en žaš lętur til skarar skrķša, aš fara ķ gönguferš eša telja upp į hundraš. Žaš er vitanlega einstaklingsbundiš hvaša leišir eru įhrifarķkastar. Augljóslega er žaš aš miklu leyti undir okkar stjórn hversu reiš viš veršum. Viš getum kallaš fram reiši meš žvķ aš rifja upp atburši sem gera okkur gramt ķ geši. Į sama hįtt getum viš oft afvopnaš reišina.

4) Įrįsarhneigš višhelst oft (kannski oftast) vegna žess aš hśn hefur einhverjar žęr afleišingar sem mönnum finnst jįkvęšar. Žvķ er mikilvęgt aš reyna aš takmarka slķkt. Hér veršur samt aš fara meš gįt. Ef fólki finnst sem svo aš višbrögšin viš hegšun žess séu ósanngjörn getur uppnįm stigmagnast og tök į eigin hegšun oršiš enn minni.

5) Aš breyta mati į eigin hegšun. Įrįsarhneigš višhelst oft vegna žess aš sį sem hana sżnir leggur į hana jįkvętt mat. Hann er "hugašur", "mikill karl", "sterkur" o.s. frv. Žetta mat er oftar en ekki styrkt af žeim hópi sem hann tilheyrir. Aš breyta slķku mati krefst žess oft aš tengsl viš hópinn séu rofin og einstaklingnum komiš fyrir ķ umhverfi sem styšur gagnstętt mat. Viš slķkar ašstęšur er mikilvęgt aš viškomandi séu skapašar nżjar forsendur til žess aš leggja į sig jįkvętt mat.

Įrįsir og įrįsarhneigš eru, eins og sjį mį af žessum pistli, margžętt fyrirbęri žar sem reynsla, vęntingar og gildismat einstaklings eru ķ samspili viš ytri ašstęšur. Af žessum sökum er erfitt aš segja fyrir um įrįs. Aukin žekking vekur samt vonir um aš frišsamlegri samskipti manna séu möguleg ef viš nżtum hana. Viš veršum aš fękka žeim ašstęšum žar sem ofbeldi lęrist og žeim sem styrkja og styšja slķka hegšun. Samhliša veršur aš kenna og styrkja ašra hegšun sem er įsęttanlegri ķ įgreiningi manna ķ milli.

Hjįlpsemi

"Ókunnum manni sęmir žér oft vel aš duga ef žś vilt vķšfręgur vera og vinsęll." Svo segir ķ Hugsvinnsmįlum.

Fyrir höfundi žeirra vakir aš efla greišvikni lesenda sinna meš žvķ aš benda į gagnsemi hennar frį žröngu sjónarmiši sérhagsmuna. Žaš er lķka įlit sumra aš flest eša allt sem viš nefnum hjįlpsemi, greišvikni og jafnvel fórnfżsi megi rekja til einhvers konar tillits til eigin hagsmuna. Žannig komi greiši jafnan ķ greiša staš eša hjįlpsemi leiši til įnęgju meš sjįlfan sig. Eitt fręgasta dęmiš um fórnfżsi og göfuglyndi ķ Ķslendingasögum er atvik ķ Vatnsdęlu. Ingimundur hinn gamli hlżtur sįr sem dregur hann til dauša af völdum illmennis sem jafnframt er skjólstęšingur hans. Engu aš sķšur leynir hann tilręšinu fyrir sonum sķnum og kemur žannig žrjótnum undan brįšum bana. Hér launar Ingimundur illt meš góšu. Žegar grannt er skošaš mį engu aš sķšur spyrja hvort Ingimundur hafi įtt um margt aš velja. Hann hafši tekiš viš hrappi žessum af vini sķnum og segja mį žvķ aš hann hafi heišurs sķns vegna oršiš aš skila honum af sér heilum į hśfi. Žetta dęmi sżnir glögglega hversu erfitt er aš ganga śr skugga um žaš hvort hjįlp sé veitt af óeigingjörnum hvötum eša ekki.

Spurningum eins og žeirri hvort fórnfżsi sé ķ raun til er vandsvaraš, žar sem eigingjarnar hvatir ķ einhverjum skilningi kunna einatt aš vera til stašar žótt žęr liggi ekki ķ augum uppi. Žaš fer išulega eftir žvķ sjónarhorni sem hegšun er dęmd śt frį hvort hśn er metin sem merki um fórnfżsi eša eitthvaš allt annaš. Žannig er um hegšun hermanns sem fórnar lķfinu fyrir ęttjöršina. Ķ augum óvinanna er hegšun hans fyrst og fremst įrįs en ķ augum samlanda hetjudįš. Hér ręšum viš žvķ um hjįlpsemi fremur en fórnfżsi. Viš lįtum okkur nęgja aš krefjast tveggja skilyrša til žess aš lķta megi į hegšun sem merki um hjįlpsemi: Ķ fyrsta lagi aš gerandinn viršist ętla aš verša móttakandanum aš liši, og ķ öšru lagi aš gerandinn eigi einhverra kosta völ (t.d. aš hegšunin sé ekki hluti af skyldum hans ķ starfi).

Lķtum į nokkrar ašstęšur žar sem sem hjįlpar er žörf: Ókunnugur mašur bišur okkur aš gefa sér peninga fyrir strętó, kona liggur ķ öngviti į götu, tveir menn lśskra į hinum žrišja, barn ber aš dyrum hjį okkur og bżšur merki til styrktar lķknarmįlum. Žegar viš leišum hugann aš žessum ašstęšum sjįum viš strax aš fólk bregst mismunandi viš žeim og lķka hitt aš viš sjįlf bregšumst mismunandi viš žeim, m.a. eftir žvķ hvernig okkur lķšur og hvar viš erum stödd. Žaš viršist žvķ vera augljóst aš hjįlpsemi er bęši ašstęšubundin og persónubundin.

Fręgt dęmi um skeytingarleysi um örlög annarra er žegar Kitty nokkur Genovese var myrt ķ New York borg. Įrįsin į hana tók um žaš bil hįlftķma aš 40 manns įheyrandi. Vitnin höfšu nęgan tķma til žess aš hringja ķ lögreglu, en enginn skipti sér af atburšinum į neinn hįtt. Fyrirbęri eins og žetta hafa veriš rannsökuš af sįlfręšingum um langt skeiš. Svo viršist sem žvķ fleiri sem eru vitni aš višlķka atburšum, žvķ minni lķkur séu į žvķ aš einhver skerist ķ leikinn.

Žaš sem viršist skżra slķkt skeytingarleysi eru žrjś meginatriši:

Ķ fyrsta lagi ręšur dreifing įbyrgšar vafalaust nokkru. Eftir žvķ sem fleiri eru vitni aš hjįlparžörf, žeim mun léttvęgari viršist sś skylda hvers og eins aš skerast ķ leikinn. "Af hverju ętti ég aš gera žaš śr žvķ enginn annar gerir žaš?"

Ķ öšru lagi mį nefna įhrif af hegšun annarra. Viš ašstęšur sem aš einhverju leyti eru óljósar ręšst mat fólks į žvķ hvernig hegšun beri aš sżna af hegšun annarra. Fólk veršur žannig leišbeinandi hvert fyrir annaš.

Ķ žrišja lagi skiptir hręšsla viš mat annarra mįli. Ef viš grķpum inn ķ viš ašstęšur sem eru aš einhverju leyti óljósar eigum viš į hęttu aš verša vegin og léttvęg fundin. Viš kunnum aš gera eitthvaš sem ekki hlżtur nįš ķ annarra augum. Žetta getur veriš nęgjanlegt til žess aš halda aftur af okkur, jafnvel žótt okkur sé alls ekki sama um mešbróšur sem kann aš žurfa į hjįlp aš halda.

Žessir žęttir viršast mjög öflugir, žar sem skeytingarleysi einstaklings ķ hópi er fyrirbęri sem tryggilega hefur veriš sżnt fram į ķ rannsóknum (19). Į hinn bóginn heyrum viš sem betur fer stundum sögur af hetjudįšum sem menn vinna öšrum til bjargar. Žannig eru okkur kunn afrek sjómanna og björgunarsveita viš Ķslandsstrendur sem lagt hafa allt ķ sölurnar til björgunar öšrum. Hvaš skżrir slķkt misręmi? Er žaš fólk sem horfši į moršiš į Kitty Genovese allt öšruvķsi en žaš sem leggur lķf sitt ķ sölurnar til žess aš bjarga skipbrotsmönnum frį drukknun? Svariš er: "Ekki endilega." Viš munum sķšar vķkja aš einstaklingsmun ķ hjįlpsemi, en hér skal fyrst bent į żmislegt annaš sem eykur lķkur į hjįlpsemi og skżrir misręmiš aš hluta til.

Hvaš eykur lķkur į hjįlpsemi?

1) Ef greinilegt er aš hjįlpar sé vant eykur žaš nokkuš lķkur į žvķ aš hjįlp sé veitt. Ef barn dettur ķ sjóinn er žörfin greinilegri en ef ókunnugur mašur bišur okkur um aura fyrir leigubķl. Žaš er lķka greinilegra aš hjįlpar er žörf ef žaš er barn sem fellur ķ sjóinn en ef žaš er fulloršinn mašur. Ķ sķšara tilvikinu gęti hann hugsanlega bjargaš sér į eigin spżtur og svo er mögulegt aš hann sé hreint og beint aš fyrirfara sér og vilji ekki hjįlp.

2) Žaš eykur vilja til aš hjįlpa ef ętla mį aš sį sem į ķ vandręšum sé ekki sjįlfur valdur aš vandręšum sķnum. Ef lķklegt eša óyggjandi viršist aš hjįlparžörfin stjórnist af einhverju utan įhrifasvišs žess sem er hjįlparžurfi aukast lķkur į ašstoš. Į hinn bóginn eru brögš aš žvķ aš viš ofmetum įbyrgš fólks į vandręšum sķnum. Viš teljum t.d. oft aš žeir sem hafa lent ķ fjįrhagslegum skakkaföllum hefšu įtt aš geta séš slķkt fyrir. Išulega finnst okkur lķka aš žeir sem verša fyrir įrįsum eša slysum hefšu mįtt gęta sķn betur. Meš žessu móti firrum viš okkur skyldu til aš hjįlpa og getum lifaš sęl ķ žeirri trś aš įföll af žessu tagi muni ekki henda okkur sjįlf.

3) Venja segir til um aš hjįlp beri aš veita viš tilteknar ašstęšur. Viš sjįum ķ umferšinni ķ Reykjavķk aš fólk hjįlpar nįunganum gjarnan ef žaš springur hjį honum, bķllinn hans er fastur ķ snjóskafli og žar fram eftir götunum. Hér viršist nįnast vera um óskrįš lög aš ręša. Sķšan geta žessar hjįlparhellur steytt hnefann framan ķ ökužóra sem žeim finnst tefja fyrir sér ķ sunnudagsumferšinni austur fyrir fjall.

4) Hinn hjįlparžurfi er lķkur manni sjįlfum. Viš viršumst allajafnan vera frekar tilbśin til žess aš verša žeim aš liši sem į einhvern hįtt lķkjast okkur sjįlfum. Hér kann margt aš koma til. Ķ fyrsta lagi kunnum viš betur viš žį sem lķkjast okkur. Ķ öšru lagi er aušveldara aš setja sig ķ spor žess sem er hjįlparžurfi ef hann lķkist okkur sjįlfum.

5) Innlifun. Viš göngum oft ósnortin framhjį auglżsingum žar sem bešiš er um framlög til hungrašra og žurfandi barna. Viš lesum tölur ķ blöšum um mannfall af völdum styrjalda. Slķkar fréttir snerta okkur kannski eitthvaš, en alls ekki svo aš žęr svipti okkur matarlyst eša lķfsgleši. Žegar viš aftur į móti sjįum ķ sjónvarpi mynd af einu žeirra barna sem vķsaš er til ķ auglżsingunum um hungruš og žurfandi börn tekur hjarta okkar kipp og viš leggjum inn upphęš til styrktar žvķ. Žaš viršist žannig vera fótur fyrir žeim oršum Stalķns aš dauši milljónar sé tölfręši en dauši eins manns harmleikur. Af hverju stafar nś žetta? Sś skżring er nęrtękust aš erfitt sé aš finna til innlifunar meš fjarlęgu, andlitslausu fólki nema žaš taki į sig mynd einstaklings, eins og "barniš į slitnu buxunum meš hryggilega augnarįšiš ķ sjónvarpinu ķ gęr".

Eru sumir hjįlpsamari en ašrir?

Lķklega finnst mörgum svariš viš žessari spurningu vera eindregiš jį. Svo einfalt er žaš samt ekki. Erfitt hefur reynst aš sżna fram į stöšugleika ķ hjįlpsemi, sem réttlęti afdrįttarlaust svar viš spurningunni. Oft er erfitt aš sjį hvaš er hjįlpsemi frį sjónarhorni žess sem hjįlp veitir. Į hinn bóginn viršist samt mega draga žį įlyktun aš hjįlpsemi sé ekki eins persónubundin og margur heldur. Sömuleišis viršast mismunandi eiginleikar manna tengjast hjįlpsemi viš mismunandi ašstęšur. Žannig eru žaš žeir sem vilja teljast hugrakkir sem veita ašstoš žar sem hętta er į feršum fyrir žį sjįlfa, en ekki endilega annars.

Lķtum į nokkur einkenni manna sem tengjast hjįlpsemi. Žessi upptalning er vitanlega alls ekki tęmandi. Sį sem hefur žį hugmynd um sjįlfan sig aš hann sé hjįlpsamur er lķklegri en ašrir til aš veita ašstoš. Rannsóknir sżna aš meš žvķ aš hafa įhrif į slķkar hugmyndir fólks um sjįlft sig er hęgt aš breyta hegšun žess ķ žessu tilliti. Žęr hegšunarreglur sem einstaklingurinn hefur mótast af ķ uppeldi sķnu og umhverfi hafa einnig įhrif į hjįlpsemi hans. Įhrifin rįšast hins vegar af żmsu, svo sem žvķ hversu ofarlega slķkar hegšunarreglur eru honum ķ huga žį stundina og hversu skżrt er aš žęr eigi viš ašstęšur. Loks viršist hvatvķsi skipta mįli varšandi hjįlpsemi. Rannsóknir sżna aš žeir sem veita hjįlp ķ skyndilegum neyšartilvikum eru oft fremur hvatvķsir. Žetta er kannski ekki svo skrķtiš, žar sem viš slķkar ašstęšur gefst oft ekki mikill tķmi til umhugsunar.

Hjįlpsemi og tķmabundiš įstand okkar

Hér aš framan höfum viš séš aš ašstęšur rįša miklu um žaš hvort viš komum öšrum til hjįlpar eša ekki. Einnig viršist mega finna nokkurn einstaklingsmun ķ hjįlpsemi žótt ekki sé fyllilega ljóst hvers ešlis sį munur er. Žaš vill hins vegar oft gleymast aš hjįlpsemi ręšst oft af žvķ sem viršast vera fremur tilviljanakenndir žęttir. Sem dęmi mį nefna hvernig okkur lķšur eša hvaš viš erum aš hugsa um žegar viš rekumst į fólk ķ klķpu. Slķkt getur rįšiš miklu um žaš hvernig viš tślkum getu okkar og skyldu til aš veita hjįlp (sjį glugga).

Sįlarįstand og hjįlpsemi

Allmargar rannsóknir hafa rennt stošum undir žį tilgįtu aš vellķšan auki lķkur į hjįlpsemi. Sįlfręšingar hafa ķ rannsóknum bęši athugaš įhrif vellķšunar sem žeir hafa sjįlfir skapaš fólki meš żmsum hętti og vellķšunar sem mótast af ytri žįttum, eins og t.d. vešri. Vellķšun mį t.d. fį fram meš žeim hętti aš lįta fólk halda aš žvķ hafi tekist aš leysa verkefni eša lįta žaš finna veršmęti. Vanlķšan mį fį fram meš gagnstęšum hętti. Eindreginn stušningur hefur į žennan hįtt fengist viš žį tilgįtu aš vellķšun auki hjįlpsemi. Kemur žetta lķklega einnig heim og saman viš hversdagslega reynslu flestra.

Ekki er meš öllu ljóst af hverju žetta stafar. Viš vitum (sbr. pistil um hugmyndir um annaš fólk) aš viš munum fremur eftir og tökum fremur eftir žvķ góša ķ fari fólks žegar viš erum ķ góšu skapi. Jafnframt kann svo aš vera aš jįkvęš višbrögš séu beinlķnis tengd vellķšan ķ minni okkar. Žetta į eftir aš rannsaka betur, en hvaš sem žvķ lķšur er fyrirbęriš sjįlft óyggjandi.

Įhrif vanlķšanar į hjįlpsemi eru žversagnakenndari. Sumar rannsóknir hafa sżnt aš įhrif hennar séu gagnstęš įhrifum vellķšanar en ašrar sżna aš vanlķšan hafi einnig įhrif ķ žį įtt aš auka hjįlpsemi. Hvernig mį žetta vera? Svo viršist sem hér skipti mįli hverjum augum sį er hjįlp getur veitt lķtur vanlķšanina. Ef hann įlķtur aš hśn stafi af hans eigin hegšun eša athöfnum eru lķkur į žvķ aš hjįlpsemi hans aukist, en žvķ er gagnstętt fariš ef hann telur vanlķšanina stafa af ytri žįttum. Ekki er fyllilega ljóst hvaš ręšur žessu. Ef til vill er hjįlpsemi ķ kjölfar vanlķšanar tilraun til žess aš bęta eigin ķmynd.

Sjįlfsvitund og hjįlpsemi

Viš beinum mismikilli athygli aš okkur sjįlfum, eiginleikum okkar, skošunum og lķfsvišhorfum. Stundum beinum viš mjög athyglinni aš okkur sjįlfum og stundum lķtiš. Slķkt ręšst m.a. af żmsum ytri skilyršum. Viš viršumst t.d. sķšur beina athyglinni aš okkur sjįlfum ķ mjög stórum hópum. Komiš hefur į daginn aš sjįlfsvitund hefur įhrif į margs konar hegšun, m.a. hjįlpsemi. Almennt er žaš svo aš sjįlfsvitund eykur lķkurnar į žvķ aš hegšun rįšist af meginreglum okkar og skošunum. Aš žvķ leyti mętti bśast viš meiri hjįlpsemi žegar fólk er ķ sjįlfsvitundarįstandi, a.m.k. žegar slķk hegšun er almennt talin ęskileg. Stušningur er viš žetta. Mįliš er samt flóknara, žar sem sjįlfsvitund getur komiš ķ veg fyrir aš fólk taki eftir hjįlparžörf annarra. Žaš sem aš ofan greinir į žvķ fyrst og fremst viš žegar hjįlparžörf er greinileg.

Hjįlpsemi ręšst į sama hįtt og t.d. ofbeldi af flóknu samspili persónuleika, ašstęšna og įstands fólks. Almenn tilhneiging manna į mešal er aš lķta fyrst og fremst til hinna stöšugu persónulegu žįtta. Žaš er žvķ mikilvęgt aš auka skilning į ašstęšum sem tengjast hjįlpsemi. Slķkur skilningur vķsar į margar leišir til žess aš foršast aš hér verši til samfélag žar sem viš göngum framhjį mešbróšur ķ naušum įn žess aš skeyta um aš verša honum aš liši.

Frišrik Jónsson, sįlfręšingur og Jakob Smįri sįlfręšingur

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.