Persónu- og Persónuleikavandamįl / Greinar

Hvaš er persónuleiki?

 

Hvaš er persónuleiki?

Eitthvert vinsęlasta lesefni blaša og tķmarita er žaš žegar lesendum er gefinn kostur į žvķ aš komast aš žvķ hvers konar persónuleiki žeir séu. Žetta er gert meš margvķslegum hętti: Meš žvķ aš lįta žį svara fjölda spurninga um afstöšu, venjubundna hegšun eša langanir, meš žvķ aš lesa ķ skriftina, meš žvķ aš greina lķkamsbyggingu eša einfaldlega meš žvķ aš segja til um fęšingardag og tķma. Oftast er žetta gert į afar hępnum forsendum. En allir vilja forvitnast um sjįlfan sig, um persónuleika sinn.

Mynstur hegšunar

Eitt af žvķ sem einkennir hegšun manna er aš hśn endurtekur sig meš nokkuš įkvešnum hętti. Sį sem er feiminn ķ dag veršur žaš lķklega einnig ķ nęstu viku. Dagleg hegšun okkar er full af dęmum um hversu hegšun okkar breytist lķtiš, alveg frį žvķ hvernig viš berum okkur aš žegar viš förum į fętur til žess hvernig viš kjósum ķ hverjum kosningunum į fętur öšrum. Ķ flestum tilfellum reynist žaš okkur ekki erfitt aš segja fyrir um hvernig einhver sem viš žekkjum muni hegša sér nęst žegar viš hittum hann. Vinir okkar og kunningjar eru įvallt eins. Einkennandi hegšun hvers og eins, reglubundiš mynstur hegšunar, köllum viš persónuleika. Persónuleiki lżsir ekki einstökum žįttum mannsins eins og hugsun, skynjun, greind eša tilfinningalķfi, heldur žvķ hvernig allir žessir žęttir koma saman ķ eina heild, eitt mynstur sem einkennir sķšan alla hegšun einstaklingsins. Formlegar skilgreiningar fręšimanna į persónuleika gera žetta fasta mynstur hegšunar oft aš ašalatriši. Dęmi um slķka skilgreiningu er: Persónuleiki nefnast žau einkenni einstaklings, eša fólks almennt, sem skżra reglubundiš mynstur hegšunar. Önnur skilgreining er: Persónuleiki er hiš greinilega og stöšuga mynstur hegšunar, hugsana, tilfinninga og atferlisvaka sem einkenna hvern einstakling.

Žaš sem ašrir sjį

Ķ leikhśsi Rómverja var grķma leikarans, žaš andlit sem sneri aš įhorfendum, kölluš "persona". Ein elsta skilgreining į persónuleikanum er ķ samręmi viš žessa leikhefš Rómverja, aš tala um persónuleikann sem hina ytri gerš einstaklingsins, žaš sem ašrir skynja og verša fyrir įhrifum frį. Ķ dag tölum viš lķka um persónuleika manns žegar viš erum aš lżsa žeim žętti ķ fari viškomandi sem er hvaš mest įberandi. Viš tölum um aš einn sé sterkur persónuleiki, annar góšgjarn og sį žrišji rętinn. Svo viršist sem viš gerum rįš fyrir žvķ aš žessar lyndiseinkunnir séu įvallt einkennandi fyrir žessa einstaklinga, aš žęr séu hluti af persónuleika viškomandi. Viš höfum skošanir į öšru fólki sem aušvelda okkur aš sjį reglu ķ hegšun žeirra, žannig aš viš getum sagt fyrir um hvernig žeir munu hegša sér. Viš žurfum ekki aš vera sįlfręšingar til aš geta žetta, ekki frekar en viš žurfum aš vera lķffręšingar til žess aš vita aš hundar geta bitiš.

Minn innri mašur

Börn eru ekki żkja gömul žegar žau įtta sig į žvķ aš žaš er ekki hęgt aš sjį hvaš žau eru aš hugsa. Ķ huga margs fulloršins fólks er oft langur vegur milli žess sem žaš gerir og svo žess hvernig žaš lżsir sjįlfu sér, hvern žaš telur sinn innri mann vera. Žennan innri mann telur fólk oft vera sinn raunverulega persónuleika. Hver einstaklingur į sér sķna sérstöku sögu, minningar, drauma og óskir. Žó viš breytumst stöšugt finnum viš lķtiš fyrir žessum breytingum vegna žess aš okkur finnst viš vera žau sömu. Žaš sem viš mišum viš eru ekki žęr breytingar sem ašrir kunna aš sjį, heldur sś innri tilfinning sem viš höfum stöšugt fyrir okkur sjįlfum, sjįlfskennd okkar og sjįlfsmynd. Žannig getur sjįlfsmynd haldist löngu eftir aš öll hegšun sem henni tengist er breytt. Fęr og vinsęll kennari kann ennžį aš halda aš hann sé frekar lélegur. Žó hegšun okkar kunni aš vera fjölbreytileg og jafnvel mótsagnakennd žį töpum viš ekki tilfinningu um samfellu, fyrir okkar innri manni. Įstęšan er einföld. Žegar viš reynum aš śtskżra hegšun annarra sjįum viš hvernig hśn getur veriš breytileg eftir ašstęšum, viš įttum okkur ekki į žvķ hvaš žaš er sem skapar samfellu fyrir žennan einstakling. Žó okkar eigin hegšun sé į sama hįtt breytileg žį leitum viš frekar skżringa ķ tilfinningum okkar og hugsunum, nokkru sem ašrir sjį ekki. Žaš sem viš köllum okkar innri mann er sķšan oft sambland af žvķ sem viš finnum og svo žvķ sem viš vildum aš viš vęrum. Viš tölum jafnvel um aš ef allt vęri meš felldu žį gęti žessi sżn okkar į okkur sjįlf oršiš aš raunveruleika.

Žaš sem viš nefnum hér okkar innri mann er ķ senn ķ samręmi viš žaš sem ašrir sjį og um leiš ekki alveg žaš sama. Hvernig mį žetta vera? Žaš skżrist žegar viš skošum hvernig hugmyndir okkar og tilfinningar um okkur sjįlf verša til. Öšrum žręši verša žęr til į alveg sama hįtt og hugmyndir okkar um annaš fólk. Viš sjįum hvaš viš gerum og drögum įlyktanir um okkur śt frį žvķ. Ef viš gerum eitthvaš vel drögum viš žį įlyktun aš viš séum flink. Ef viš gerum mikiš af einhverju liggur beinast viš aš telja aš okkur lķki viš žaš sem viš erum aš gera. Ef viš hlęjum mikiš žegar viš horfum į kvikmynd žį įlyktum viš aš okkur žyki gaman aš myndinni og til veršur hugmynd um okkur sjįlf. Žį eru hugmyndir okkar um okkur sjįlf gjarnan endurspeglun į višhorfum annarra, afstaša foreldra til okkar veršur aš okkar eigin afstöšu. Ef öšrum žykir vęnt um okkur žį eru allar lķkur į žvķ aš okkur žyki žaš lķka. Helsta įstęšan fyrir žvķ aš ekki er samsvörun milli žess sem viš köllum okkar innri mann og svo žess sem ašrir sjį er sś aš hvert og eitt okkar hefur ašgang aš upplżsingum sem enginn annar hefur ašgang aš, hugsunum okkar og tilfinningum. Ķ žeim leitum viš gjarnan skżringa į eigin hegšun og ķ žeim finnum viš gjarnan žį rótfestu og samfellu sem ašrir eiga erfitt meš aš sjį.

Hvaš įkvaršar hegšun?

Hvaša mįli skiptir persónuleikinn? Getum viš notaš hann til žess aš skżra hvers vegna viš hegšum okkur į įkvešinn hįtt? Er hęgt aš segja aš hann įkvarši hegšun okkar? Margar kenningar gera rįš fyrir aš allar athafnir okkar bęši endurspegli og mótist af persónuleika okkar. Engir tveir persónuleikar eru eins. Hvernig persónuleikinn getur mótaš hegšun kemur einna skżrast fram žegar tveir einstaklingar bregšast viš sömu ašstęšum meš afar mismunandi hętti. Björn og Pįll falla bįšir ķ stęršfręši. Birni fallast hendur, telur sig illa gefinn, aš hann rįši alls ekki viš nįmsefniš og hęttir ķ skólanum. Pįll kemst aš žeirri nišurstöšu aš prófiš hafi veriš óvenju erfitt, og hann hafi ekki lagt nógu hart aš sér viš undirbśninginn, hann heršir sig ķ heimanįminu og nęr įgętri einkunn į nęsta prófi. Hvernig śtskżrum viš žessi ólķku višbrögš? Žau endurspegla aš öllum lķkindum ólķka persónuleika žeirra Björns og Pįls. Viš gętum sagt aš persónuleiki Björns einkennist af žvķ aš bugast viš mótlęti og af lélegu sjįlfsįliti, en persónuleiki Pįls af metnaši og žvķ aš telja sig fęran ķ flestan sjó. Meš mynd af žessum ólķku persónuleikum gętum viš śtskżrt af hverju žeir bregšast viš sama atburši meš gjörólķkum hętti.

Ekki voru allir sįttir viš aš śtskżra hegšun meš žvķ aš segja aš hśn įkvaršašist af persónuleika manna. Nokkrar rannsóknir sżndu fram į aš hegšun var breytileg eftir ašstęšum og aš hśn breyttist meš tķmanum. Žannig vęru žaš ytri ašstęšur sem įkvöršušu hvernig viš hegšušum okkur, viš vęrum t.d. rįšrķk heima fyrir en undirgefin ķ vinnunni. Žį var žvķ haldiš fram aš lķklegasta skżringin į žvķ aš okkur sżndist persónuleiki vera stöšugur vęri sś aš viš sęjum einfaldlega žaš sem viš byggjumst viš aš sjį, sama einstaklinginn hegša sér į sama hįtt. Ef žaš er raunin aš hegšun er breytileg eftir ašstęšum žį dregur žaš śr gildi žeirrar hugmyndar aš meš persónuleikanum getum viš śtskżrt hegšun.

Žó fręšimenn séu ósammįla um žaš hvort vegi žyngra ķ žvķ aš įkvarša hegšun, stöšugur persónuleiki eša breytilegar ašstęšur, žį eru flestir sammįla um aš hvort tveggja skipti mįli og aš flestöll hegšun mótist af žessu tvennu. Vinir okkar, Björn og Pįll, falla bįšir į bķlprófi. Birni kemur žetta į óvart žar sem flestir hlutir leika ķ höndum hans. Hann tekur prófiš strax aftur. Pįll sannfęrist aftur į móti um žaš aš hann sé alltof utan viš sig til žess aš keyra bķl og heldur sig viš stęršfręšina. Ef persónuleikinn vęri hinn sami undir öllum kringumstęšum ęttu višbrögš žeirra aš vera hin sömu. En stęršfręši er eitt og bķlar annaš, ólķkar ašstęšur sem virkja ólķka žętti ķ persónuleikum žeirra Björns og Pįls.

Spurningar og svör

Žaš sem viš köllum persónuleika er ekki föst, įžreifanleg og męlanleg stęrš. Hann er ekki hęgt aš athuga eša skoša beint eins og t.d. augnlit eša hęš fólks. Um hann er įlyktaš śt frį žvķ hvernig fólk hegšar sér. Sś leiš sem sįlfręšingar fara gjarnan til žess aš įlykta um persónuleika fólks er aš nota sįlfręšileg próf. Žessum prófum er nįnar lżst ķ öšrum pistli. Hvernig veršur žetta hegšunarmynstur sem viš köllum persónuleika til og hvernig stendur į žvķ aš engir tveir persónuleikar eru eins? Svörin viš žessum spurningum eru hvorki hrein né bein en engu aš sķšur hafa žau falliš ķ nokkra farvegi. Skošum nįnar helstu hugmyndir og svör.

Žaš eru til fjölmargar kenningar um persónuleikann. Hver kenning žarf aš geta veitt svör viš fjórum mikilvęgum spurningum um manninn. Ķ fyrsta lagi žarf hśn aš geta svaraš žvķ hvernig fólk er samansett, hverrar geršar žaš er. Svörin viš žessari spurningu geta veriš afar ólķk, en žau vķsa til varanlegri žįtta persónuleikans. Erum viš einföld eša flókin, hvert er vęgi dulvitundar, er sjįlfsmynd mikilvęgasta einingin, er hęgt aš flokka alla ķ innhverfa og śthverfa eša er persónuleiki okkar ekkert annaš en sś hegšun sem er sżnileg ķ hvert skipti?

Ķ öšru lagi žarf kenning um persónuleikann aš svara žvķ hvernig persónuleikinn starfar og hvers vegna fólk hegšar sér eins og žaš gerir. Kenningin žarf aš śtskżra starfsemi persónuleikans, hvaš žaš er sem vekur okkur til athafna. Algeng hugmynd er aš starfsemin mišist viš aš skapa jafnvęgi, aš draga śr spennu og togstreitu, aš skapa žęgindi og vellķšan. Önnur hugmynd er aš žaš sem drķfi okkur įfram sé žörfin fyrir aš kljįst viš eitthvaš nżtt, eitthvaš sem jafnvel felur ķ sér įreynslu og spennu.

Ef kenning um persónuleikann getur svaraš žvķ hverrar geršar persónuleiki manna er, og hvaš žaš er sem fęr hann til žess aš starfa, er nokkuš unniš. En ef vel ętti aš vera žyrfti aš svara žrišju spurningunni: Hvernig veršur fólk eins og žaš er, hvernig žróast persónuleiki fólks, bęši gerš og starfsemi, frį fęšingu til fulls žroska? Hér reynir kenning aš meta įhrif t.d. uppeldis og erfša.

Kenning um ešlilega gerš og žróun persónuleikans žarf einnig aš geta śtskżrt afbrigšilega žróun hans, hvers vegna fólk finnur fyrir kvķša, žaš er fullt sektarkenndar, sjįlfsįlit er lélegt eša žaš er dapurt. Af kenningu mętti jafnframt leiša hugmyndir um žaš hvernig hjįlpa mį fólki aš breytast eša finna bót meina sinna. Mešferš eins og sįlgreining eša atferlismešferš eru ķ beinu framhaldi af ólķkum kenningum um persónuleikann.

Fjórar fylkingar

Žaš getur veriš nokkuš flókiš aš hópa saman öllum žeim fjölda kenninga sem til eru um persónuleikann žannig aš žęr myndi fįar fylkingar. Žaš er žó hefš fyrir žvķ aš tala um fjórar meginhugmyndir og veršur hverri žeirra lżst ķ pistlum hér į eftir. Hér er einungis örstutt samantekt.

Fyrsta fylkingin, og sś elsta, er kennd viš Sigmund Freud. Samkvęmt honum er žaš tvennt sem einkennir gerš persónuleikans. Annars vegar er žaš skiptingin ķ žrjś vitundarstig, mešvitund, forvitund og dulvitund, sem hann taldi mikilvęgasta. Hins vegar skipti hann persónuleikanum ķ žrjś kerfi sem hvert um sig var fulltrśi įkvešinna afla. Žašiš var fulltrśi hvatanna, žess sem drķfur persónuleikann įfram, yfirsjįlfiš fulltrśi umhverfisins, er dómari į rétt og rangt, og loks sjįlfiš sem ķ senn gegndi hlutverki sįttasemjara milli žašs og yfirsjįlfs og framkvęmdastjóra hegšunar. Starfsemi persónuleikans fólst einkum ķ žvķ aš finna hvötum žašsins, kynhvöt og įrįsarhvöt, įsęttanlegan farveg. Ef žaš gekk ekki nógu vel leiddi žaš til kvķša og togstreitu. Svokallašir varnarhęttir sjįlfsins komu hins vegar ķ veg fyrir aš kvķšinn yrši of mikill. Žróun persónuleikans tengir Freud žvķ hvernig kynhvötin žróast og binst žeim svęšum lķkamans sem skapa hvaš besta svölun hvatarinnar. Žessi svęši eru munnur, endažarmur og kynfęri. Samkvęmt Freud er vegferš einstaklings ķ gegnum žessi stig margs konar hętta bśin og hefur mótandi įhrif į žann persónuleika sem viškomandi einkennist sķšar af. Žaš žarf ekki aš koma į óvart aš žegar svo sterk öfl eru aš verki getur margt fariš śrskeišis. Einn kann aš stašna į įkvešnu žroskaskeiši, hjį öšrum duga varnarhęttir ekki og kvķši og slęm ašlögun fylgja ķ kjölfariš. Ķ ešlilegu framhaldi af žvķ hversu sįlarlķfiš er dulvitaš žarf margra įr mešferš, svokallaša sįlgreiningu, til žess aš nį betri og mešvitašri stjórn į öflum sįlarlķfsins.

Önnur fylking kenninga um persónuleikann nefnist atferlisstefna. Hér er um aš ręša hugmyndir og kenningar nokkurs fjölda sįlfręšinga og hafa žęr breyst nokkuš frį žvķ žęr voru fyrst settar fram. Žessar hugmyndir voru aš sumu leyti andsvar viš mikilvęgi dulvitundarinnar til žess aš śtskżra hegšun. Innan žessara herbśša er einnig aš finna höršustu andstöšuna viš žį hugmynd aš hęgt sé aš skżra hegšun manna meš tilvķsun ķ persónuleika žeirra. Žaš sem viš köllum persónuleika er aš žeirra mati samsafn lęršrar hegšunar. Og žaš er einmitt framlag žessarar stefnu aš sżna fram į žaš hvernig žęttir ķ umhverfinu móta hegšun okkar og fęra hana ķ įkvešinn farveg. Hegšun er žannig lęrš og įkvöršuš af ašstęšum og umhverfi og žvķ breytileg eftir žvķ ķ hvaša ašstęšum viš erum hverju sinni. Hegšun mótast ekki af ósżnilegum, óljósum, innri öflum.

Aš einu leyti fara hugmyndir atferlissinna saman viš hugmyndir Freuds. Žeir gera rįš fyrir žvķ aš eitt af žvķ sem móti hegšun og fęri hana ķ įkvešiš mynstur sé tilhneigingin til žess aš foršast sįrsauka og halda žeirri hegšun sem hefur jįkvęšar afleišingar. Heldur hafa hugmyndir žessarar fylkingar fęrst ķ žį įtt aš žaš séu ekki einungis ólķkar ašstęšur og įreiti sem móti fólk, heldur hvaša merkingu ašstęšur hafa fyrir hvern og einn. Ef mér lķkar vel ķ vinnu og lķšur vel heima žį hafa žessar tvenns konar ašstęšur svipaša merkingu fyrir mig žó aš žęr séu ķ ytra ešli sķnu ólķkar. Afleišingin fyrir hegšun mķna vęri sś aš ég hegšaši mér į svipašan hįtt viš bįšar kringumstęšur. Til žess aš hęgt sé aš śtskżra hegšun manna hefur žaš oršiš raunin aš ę meira tillit žarf aš taka til žess sem mašurinn hugsar og bżst viš, til višbótar žvķ aš bregšast viš ytri įreitum. Ķ mešferš er lögš įhersla į aš įtta sig į žvķ hvaš žaš er sem višheldur hegšun og sķšan aš breyta žvķ, hvort sem žaš eru žęttir ķ umhverfinu eša hugsunarhįttur viškomandi einstaklings.

Žrišja fylkingin, oft nefnd žrišja afliš ķ sįlfręšinni, beinir athygli sinni aš mešvitašri reynslu fólks. Einkum er sś reynsla sem mótar sjįlfsmynd einstaklingsins talin mikilvęg, og ķ raun įlitin kjarni persónuleikans sem öll starfsemi hans snżst um. Žęr hugmyndir sem hver og einn hefur um sjįlfan sig og umheiminn eru sagšar įkvarša hegšunina. Žaš er tališ afar mikilvęgt aš sjįlfsmyndin sé opin fyrir nżrri reynslu og žurfi ekki aš loka į eša afneita einhverjum tilfinningum eša upplifun. Slķkt žrengir aš möguleikum einstaklings og skapar vanlķšan. Žį leggja žessar kenningar mikla įherslu į mikilvęgi foreldra og umhverfis ķ mótun persónuleika barnsins. Žaš žarf aš njóta skilyršislausrar įstar til žess aš sjįlfsmynd žess žróist meš sem heilbrigšustum hętti. Barniš žarf aš finna sig elskaš žrįtt fyrir t.d. óžekkt. Ef svo vęri ekki gęti žaš, til žess aš višhalda įst foreldra sinna, byrjaš aš ašgreina reynslu sķna ķ ęskilega og óęskilega. Slķk ašgreining fęrir sjįlfsmyndina ķ įkvešinn farveg sem getur leitt til žess aš hśn takmarkast. Til mótvęgis viš žessa žróun er žaš sagt manninum ešlislęgt aš fullgera alla eiginleika sķna, aš nį fullum persónužroska. Mešal annars žess vegna er alltaf möguleiki į žvķ aš laga žaš sem śrskeišis fer. Mešferš ķ anda žessara kenninga leggur įherslu į aš skapa žaš jįkvętt višhorf ķ garš skjólstęšings aš hann geti smįtt og smįtt bętt og aukiš viš sjįlfsmynd sķna og žannig fullgert persónuleika sinn.

Fjórša fylkingin hefur einbeitt sér aš žvķ aš finna grunnžętti persónuleikans. Hér er žvķ haldiš fram aš skżra megi ólķka hegšun manna og ólķkan persónuleika meš žvķ aš vķsa til ešlislęgra hegšunartilhneiginga eša žįtta sem öllum eru sameiginlegir en hafa hins vegar mismikiš af. Meš hegšunartilhneigingum er įtt viš margs konar višbrögš, eins og t.d. aš bregšast viš hęgt eša hratt, rólega eša meš ęsingi, aš velta hlutum fyrir sér eša vera fljótur til framkvęmda. Gert er rįš fyrir aš allir hafi sömu grunnžętti, en hafi hins vegar mismikiš af hverjum žętti ķ sér. Žessi staša hvers og eins m.t.t. hvers žįttar er sögš įkvaršandi fyrir hegšun og persónuleika fólks. Kenningar innan žessarar fylkingar eru nokkuš ólķkar um žaš hvaš žessir grunnžęttir eru margir, allt frį žremur og upp ķ sextįn. Engu aš sķšur er nišurstaša allra žessara kenninga hin sama, aš persónuleiki manna verši best skżršur meš žvķ aš uppgötva ešlislęgar tilhneigingar til hegšunar. Ķ žessum hugmyndum er žvķ haldiš fram įkvešnar en ķ nokkrum öšrum aš grunnur aš ólķkum persónuleika manna sé til frį upphafi. Žį er žvķ lķka haldiš fram aš persónuleikinn breytist ekki aušveldlega.

 

Žś ert žaš sem žś varst

Höršur Žorgilsson

Ef einhver kenningasmišur innan sįlfręšinnar er žekktur žį er žaš Sigmund Freud. Hann setti fram kenningar sķnar į fyrstu žremur įratugum žessarar aldar. Kenning hans hefur haft gķfurleg įhrif į hugmyndir okkar um ešli mannsins. Žannig eru žęr ekki eingöngu bundnar viš fręšibękur ķ sįlfręši, heldur eru žęr oršnar hluti af alžżšlegum śtskżringum okkar į hegšun fólks. Viš tölum til dęmis um aš einhver sem man ekki eftir einhverjum atburši hafi sennilega bęlt hann. Kenning Freuds breytti sżn okkar į ešli mannsins. Žessu hefur veriš lķkt viš žęr breytingar į heimsmynd mannsins og žau įföll sem sjįlfsmynd okkar varš fyrir ķ kjölfar kenninga Galileos og Darwins. Galileo hélt žvķ fram aš žaš vęri jöršin sem snerist ķ kringum sólina, en ekki öfugt, og Darwin taldi aš skyldleiki okkar viš dżrin vęri mun meiri en viš héldum. Loks kom Freud sem hélt žvķ fram aš viš hefšum hvorki innsżn ķ né stjórn į okkar eigin sįlarlķfi og hegšun.

Ašföng og umhverfi

Žaš er einkum tvennt sem mótar persónuleikann aš mati Freuds. Annars vegar aš sįlarlķfiš sé knśiš įfram af hvötum, kynhvöt og įrįsarhvöt, sem leita stöšugt śtrįsar og svölunar. Hins vegar aš sįlarlķfiš sé aš stęrstum hluta dulvitaš. Allir fęšast inn ķ umhverfi sem er ķ tiltölulega föstum skoršum, hefur sķnar reglur, boš og bönn. Freud sį žaš sem ešli barnsins aš koma ķ žennan heim knśiš įfram af hvötum sem féllu ekki beint aš žeim reglum og sišvenjum sem umhverfiš hafši. Žaš er fyrst og fremst ķ gegnum žį togstreitu sem žarna skapast, milli hvata og umhverfis, sem persónuleikinn veršur til. Persónuleikinn gegnir žvķ meginhlutverki aš finna įsęttanlega leiš, svo hvötum megi fullnęgja įn of mikilla įrekstra viš annaš fólk. Freud telur aš um sex įra aldur höfum viš aš öllu jöfnu fundiš žį leiš sem viš fetum okkur eftir ęvilangt. Hins vegar mį žaš ljóst vera aš žessi įtök eru žess ešlis aš žau bjóša upp į margs konar og um leiš ólķkar lausnir. Og ķ žessu felst einmitt sś stašreynd aš engir tveir persónuleikar eru eins.

Dulvitundin

Freud uppgötvaši ekki dulvitundina. Hann var aftur į móti meš žeim fyrstu sem kom meš kenningu um hana og skipaši henni ķ öndvegi. Hann taldi aš vitund manna mętti skipta ķ žrjś stig, mešvitund, forvitund og dulvitund. Mešvitund er vitund okkar um okkur sjįlf frį einu augnabliki til annars. Forvitund er sś vitund sem viš getum kallaš fram meš sérstakri višleitni, til dęmis sķmanśmer foreldra okkar eša žaš sem geršist ķ gęr, nokkuš sem viš erum yfirleitt ekki aš hugsa um. Dulvitund er aftur į móti utan mešvitundar okkar og žvķ erfišari višfangs. Freud taldi aš flest žau öfl sem gęfu manninum kraft sinn vęru meira og minna dulvituš. Žar vęri aš finna óskir okkar, langanir og įstrķšur, sem og žį togstreitu sem samspil žessara afla viš skyldur okkar skapar. Žaš vęri fyrst og fremst į vettvangi dulvitundarinnar sem endanleg hegšun okkar og lķšan įkvaršašist. Žaš sem vęri sjįanlegt vęri nišurstaša mikillar śrvinnslu sem viš hefšum enga mešvitund um. Ešli sķnu samkvęmt er ekki hęgt aš nįlgast dulvitundina beint, en um tilvist hennar og starfsemi mį hins vegar įlykta śt frį hegšun manna. Freud taldi aš beinar vķsbendingar um tilvist dulvitundar vęru einna gleggstar ķ draumum okkar. Žį mętti einnig sjį merki hennar ķ mismęlum, taugaveiklun og listum. Żmsar tilraunir hafa veriš geršar til žess aš reyna aš sanna eša afsanna tilvist dulvitundar. Flestar benda žęr til žess aš margs konar starfsemi hugar og tilfinninga eigi sér staš utan mešvitundar. Hins vegar er žaš öllu umdeildara hvort žessi starfsemi er žeirrar geršar sem Freud hélt fram.

Orka sįlarlķfsins

Grundvöllur aš allri starfsemi sįlarlķfsins var aš mati Freuds orka. Uppspretta orkunnar var ķ lķkamlegu spennuįstandi sem kallaši į stöšuga tjįningu eša svölun. Žetta įstand nefndi Freud hvatir og taldi žęr vera stöšugar og óumflżjanlegar. Freud taldi aš um tvenns konar hvatir vęri aš ręša, kynhvöt og įrįsarhvöt. Einkenni žessara hvata er aš žęr stefna aš žvķ aš losa um žį spennu sem ķ žeim felst, aš skapa fullnęgju og įnęgju og foršast žį vanlķšan og óžęgindi sem ónóg svölun leišir af sér. Hjį dżrunum fį žessar hvatir millilišalausa śtrįs og nefnast ešlishvatir. Hjį mönnunum sem žurfa aš laga sig aš umhverfi sķnu er aftur į móti um óbeina śtrįs aš ręša. Hvatirnar verša aflvaki sįlarlķfsins, verša aš sįlręnni orku sem gerir žętti sįlarlķfsins eins og hugsun, vilja og tilfinningar mögulega. Žessir og ašrir žęttir sįlarlķfsins byrja sķšan aš móta žann farveg sem hvatirnar finna sér og hverju žęr tengjast. Af öllu žessu leišir aš hvatir okkar finna sér mun margbreytilegri śtrįs en viš sjįum hjį dżrunum. Freud taldi aš sįlręna orkan sem vęri afsprengi hvatanna hefši žann eiginleika aš bindast bęši fólki og hlutum. Žessi binding gęfi žeim įkvešiš gildi eša orkuhlešslu og gegndu žessir hlutir og fólk žvķ lykilhlutverki ķ óbeinni svölun hvatanna. Hvernig orka fęrist frį einum hlut til annars er höfušatriši ķ kenningu Freuds um persónuleikann. Einstaklingsmun ķ smekk, hegšunarvenjum og višhorfum mį rekja til žess hvernig fólk fęrir orku frį žeim hlutum sem hvatirnar bindast ķ upphafi til nżrra hluta.

Gerš persónuleikans

Ķ samręmi viš žį hugmynd aš persónuleikinn verši til ķ samspili hvata og umhverfis gerir Freud rįš fyrir žvķ aš persónuleikanum megi lżsa sem stęši hann saman af žremur kerfum sem eru fulltrśar tveggja mótunarafla og mįlamišlunar žar į milli. Žessi kerfi kallast žaš, yfirsjįlf og sjįlf.

Žašiš er dulvitaš og er til frį fęšingu. Ķ žvķ er aš finna orku sįlarlķfsins, en uppspretta hennar er ķ hvötum, kynhvöt og įrįsarhvöt. Einkenni žess er krafan um tafarlausa fullnęgingu hvata įn tillits til ytri raunveruleika og markmiš žess er įnęgja. Žašiš starfar samkvęmt žvķ sem Freud nefndi vellķšunarlögmįl. Žašiš er hömlulaust og órökrétt, ber enga viršingu fyrir hinum ytri raunveruleika og reynir stöšugt aš leita fullnęgingar meš żmsum hętti, żmist ķ hegšun eša meš žvķ aš ķmynda sér aš žaš hafi fengiš žaš sem žaš vill. Samkvęmt Freud mį til dęmis sjį vķsbendingu um starfsemi žašsins hjį mjög ungum börnum sem ekki hafa nįš miklum žroska og ķ draumum okkar, en žį eru önnur kerfi persónuleikans óvirkari.

Yfirsjįlfiš nefnir Freud žaš kerfi persónuleikans sem gegnir žvķ hlutverki aš vera nokkurs konar sišgęšisvitund og samviska okkar. Ķ yfirsjįlfinu sjįum viš fulltrśa umhverfisins og gilda žess sem einstaklingurinn hefur tileinkaš sér. Markmiš yfirsjįlfs er fullkomnun og sś afstaša sem ķ žvķ felst leišir żmist af sér lof eša last į hegšun okkar. Ef hegšun okkar er aš skapi yfirsjįlfs og ķ samręmi viš sišferšileg gildi žess finnum viš žaš ķ stolti og įnęgju. Sektarkennd vęri dęmi um afstöšu yfirsjįlfs til einhvers sem viš geršum eša hugsušum sem ekki vęri ķ fullu samręmi viš rķkjandi sišferšileg gildi.

Žrišja kerfi persónuleikans kallaši Freud sjįlf. Sjįlfiš er nokkurs konar dómari ķ įtökum hvata og umhverfis og žaš sér um aš hvatir žašsins fįi śtrįs meš žeim hętti aš žaš teljist višeigandi. Sjįlfiš fęr orku sķna frį žašinu en er undir eftirliti yfirsjįlfsins. Žessu samspili žašs, sjįlfs og yfirsjįlfs hefur oft veriš lķkt viš hest og knapa. Žaš er knapinn, sjįlfiš, sem beinir orku hestsins, žašsins, ķ įkvešinn farveg aš žvķ marki sem yfirsjįlfiš getur sętt sig viš. Sjįlfiš žarf aš bśa yfir margžęttum eiginleikum til žess aš geta gegnt hlutverki sķnu vel. Žaš žarf vitręna hęfileika, gott raunveruleikaskyn, žarf aš žola spennu, frestun og sįttagjörš, og geta horft til framtķšar.

Ķ heilbrigšum persónuleika veršur aš rķkja jafnvęgi milli žessara žriggja kerfa. Ef žašiš er of rķkjandi veršur einstaklingur hvatvķs og sjįlfselskur. Žar sem yfirsjįlfiš er of sterkt veršur sį hinn sami stķfur og fordęmandi. Ef sjįlfiš er veikt veršur oft erfitt aš nį jafnvęgi milli eigin žarfa og óska jafnframt žvķ aš rękja skyldur viš samfélagiš. Žį gęti reynst erfitt aš setja sér raunhęf mörk.

Sįlarlķfiš aš störfum

Žaš er sjaldnast svo aš fólk fįi öllum hvötum sķnum svalaš. Žó svo aš hegšun smįbarns einkennist einna helst af žvķ aš žaš reynir aš fullnęgja hvötum sķnum er žaš um leiš mjög hįš žeirri umönnun sem žaš fęr. Og žótt žessi umönnun sé mjög góš nęr hśn žvķ aldrei aš vera algerlega fullnęgjandi og skapar jafnvel spennu. Žessi staša stušlar aš žvķ aš barniš fer aš reyna aš eygja leišir sem žjóna śtrįs hvatanna sem best. Žessi leiš styrkist svo frekar žegar kröfur umhverfisins aukast og žaš fer aš setja skilyrši um žaš hvaš bęši į og mį. Žannig kemur žaš išulega fyrir aš leita veršur leiša til žess aš fį śtrįs sem ekki er bein. Hvaša leišir eru žį mögulegar? Hęgt er aš slį fullnęgingu į frest, flytja hana eša breyta bęši ešli hvatarinnar og žvķ sem hśn stefndi aš. Meš žessu mętti fį nokkra fullnęgingu įn žess aš žaš leiddi til įrekstra viš umhverfiš eša kęmi fólki ķ koll meš einhverjum öšrum hętti. Žannig mį skoša blķšuhót eša alśšleika sem leiš til žess aš fullnęgja kynhvöt į óbeinan hįtt. Aš elska bķlinn sinn gęti į sama hįtt veriš vķsbending um aš kynhvötinni hafi veriš beint aš hlut sem vekur ekki upp neinn ugg eša kvķša. Žį vęri žaš ķ sama dśr aš skżra hęšni einhvers meš žvķ aš segja aš žarna vęri sį hinn sami aš fullnęgja įrįsarhvöt sinni. Žessi óbeina fullnęging hvatanna er eins konar tilfęrsla. Žegar tilfęrslan žjónar gagnlegu hlutverki ķ menningu og samfélagi, skapar list eša veršur hvati aš żmsum uppgötvunum er hśn gjarnan nefnd göfgun. Freud var žeirrar skošunar aš til žess aš mašurinn kęmist af og lifši ķ menningarsamfélagi vęri göfgun ekki einungis ęskileg heldur naušsynleg.

Aš öllu jöfnu nęr barn smįm saman betri tökum į žvķ hvaša kröfur umhverfiš gerir til žess og lagar sig ę betur aš žessum kröfum. Freud kallar žetta aš lifa samkvęmt raunveruleikalögmįlinu. Engu aš sķšur gerir hann rįš fyrir aš hvatirnar haldi mikilvęgi sķnu, žar sé eftir sem įšur uppspretta sįlarorkunnar. Mešvitundin um žęr hverfur hins vegar og žęr verša hluti dulvitundar. Žaš er sķšan į žessu stigi vitundarleysis sem marghįttuš starfsemi sįlarlķfsins fer fram. Žar er uppspretta hvata og óska og žar fer fram eins konar mat į žvķ hvort hęgt sé aš breyta hvöt ķ ęskilegt form, til dęmis meš tilfęrslu eša göfgun, žannig aš hśn nįi fram aš ganga. Žį er žaš metiš hvort hvötin sé of ógnandi fyrir öryggi einstaklingsins, hvort svölun hennar samrżmist gildum umhverfisins. Ef hśn er of ógnandi felur žaš ķ sér hęttu og skapar kvķša. Žar sem kvķši er afar óžęgileg tilfinning getur enginn lifaš meš hann til lengdar. Žessi kvķši er žvķ nokkurs konar męlikvarši į samskipti hvata og umhverfis. Hann virkjar žaš sem Freud kallaši varnarhętti. Varnarhęttir gegna žvķ hlutverki aš minnka og eyša kvķšanum meš žvķ aš umbreyta hvötum og hugsunum žeim tengdum žannig aš žęr verši ekki eins ógnandi. Žetta getur gerst meš afar fjölbreytilegum hętti. Viš getum bęlt hvatirnar, afneitaš žeim eša fęrt ķ žann bśning aš viš getum gengist viš žeim. Ķ öllum tilvikum fölsum viš raunveruleikann žannig aš kvķšinn nįi ekki aš verša mešvitašur og žar meš ekki eins óžęgilegur. Freud gerir rįš fyrir aš togstreita af žessu tagi einkenni alla, en ķ żktri mynd skilar hśn sér ķ skekktu raunveruleikaskyni, óraunhęfri sjįlfsmynd og jafnvel margvķslegum taugaveiklunareinkennum.

Žróun persónuleikans

Žótt Freud tali um tvenns konar hvatir, kynhvöt og įrįsarhvöt, žį beindist athygli hans mun meira aš kynhvötinni. Žetta olli į sķnum tķma miklu fjašrafoki og veldur enn. Af frįsögnum sjśklinga sinna réš Freud aš kynhvötin vęri til strax frį frumbernsku. Kynhvötin leikur lykilhlutverk ķ žróun persónuleikans og mótun žeirrar persónuleikageršar sem sķšar einkennir fólk. Kenningin er sś aš kynhvötin žróist ķ fimm žrepum og žaš sem einkenni hvert žrep sé aš ertingarsvęši kynhvatarinnar bindist įkvešnum svęšum lķkamans og aš višfangsefni kynhvatarinnar breytist. Hvernig svölun hvatarinnar og samskiptin viš umhverfiš ganga sķšan fyrir sig hefur afgerandi įhrif į žróun tilfinningalķfs og persónugerš einstaklings sķšar meir.

Fyrsta žrepiš tekur yfir fyrsta ęviįr barnsins og kallast munnstig. Hér er ertingarsvęši kynhvatarinnar munnurinn og barniš svalar hvöt sinni meš žvķ aš sjśga brjóst móšur sinnar og setja sem flest upp ķ sig. Tengsl žess viš ašra felast fyrst og fremst ķ žvķ aš taka į móti, njóta og žiggja.

Nęstu tvö įrin einkennast af žermistigi. Hér er ertingarsvęšiš endažarmurinn enda barniš aš lęra aš hafa stjórn į žvagi og hęgšum. Samskiptin viš ašra verša flóknari og žaš byrjar aš framfylgja eigin vilja, en kann lķtiš aš gefa af sjįlfu sér.

Žrišja žrepiš er völsastigiš og einkennir įrin fram til sex įra aldurs. Ertingarsvęšiš er nś kynfęrin sjįlf. Tengsl viš ašra byrja aš vera gagnkvęm og fyrstu sįlręnu įrekstrarnir eiga sér staš. Kynin gera sér vel grein fyrir žeim mun sem į žeim er og vekur žaš bęši ašlöšun og ótta. Börnin lašast aš foreldri af gagnstęšu kyni, ķmynda sér gjarnan aš žau muni giftast mömmu eša pabba žegar žau verša stór. Žarna er hins vegar į ferš ósk sem gengur ekki upp ķ raunveruleikanum og kann jafnvel aš vekja upp ótta viš žaš foreldri sem er af sama kyni. Žessi togstreita leysist meš žeim hętti aš barniš tekur aš lķkja eftir foreldri af sama kyni og tileinka sér hegšun žess og gildi. Į žessu stigi er lagšur grunnur aš sjįlfsmynd barnsins og tengslum žess viš annaš fólk. Freud taldi aš viš lok žessa skeišs vęru allir stęrstu dręttir persónuleikans dregnir og žaš sem sķšar kęmi vęri einungis endurspeglun į žróun žessara fyrstu sex įra.

Fjórša stigiš kallast lęgšarstig og einkennir įrin fram aš kynžroska. Kynhvötin er ķ nokkurs konar lęgš og binst ekki neinu sérstöku svęši. Barniš fer ķ skóla, eignast vini, öšlast margs konar hęfni og eykur skilning sinn į hvaš er višeigandi hegšun fyrir strįka og stelpur.

Meš gelgjuskeišinu dafnar kynhvötin į nż. Hśn er einkum bundin kynfęrunum og athyglin og įhuginn beinist aš jafnöldrum af hinu kyninu.

Vegferš barns ķ gegnum žessi stig, einkum fyrstu žrjś, getur veriš meš margvķslegum hętti. Žar sem um žaš er aš ręša aš fullnęgja žeim hvötum sem bindast žessum žremur svęšum lķkamans mį gera rįš fyrir aš fullnęgingin geti veriš żmist mįtuleg eša ófullnęgjandi. Freud taldi aš hśn gęti oršiš ófullnęgjandi meš tvennum hętti, aš fullnęgingin vęri of lķtil eša of mikil. Hvort tveggja hefši žaš ķ för meš sér aš einstaklingur stašnaši į žvķ stigi žar sem fullnęgingin vęri ónóg. Žessi stöšnun hefši sķšan mótandi įhrif į persónuleikann og mętti greina persónuleikageršir ķ samręmi viš hvar einstaklingur hefši stašnaš. Žó greina mętti žessi einkenni ķ daglegri hegšun kęmu žau skżrast fram žegar einstaklingur vęri undir miklu įlagi. Žį vęri eins og hann hyrfi aftur til žess stigs sem ekki tókst aš vinna nógu vel śr. Žeir sem hafa stašnaš į munnstigi leita stöšugt aš fullnęgingu žessara žarfa ķ žvķ aš reykja, drekka og ķ ofįti. Žeir eru sagšir uppteknir af žvķ aš fį og žiggja. Stöšnun į žermistigi getur skilaš sér meš tvennum hętti, ķ mikilli snyrtimennsku, nķsku og bindindi, eša ķ andhverfu žessa, sóšaskap og skipulagsleysi. Žį į žaš sér lķka staš aš einstaklingur sé afar tvķstķgandi milli žessa tvenns, aš halda og aš sleppa. Ŗfullnęgjandi śrvinnslu į togstreitu völsastigs mį sjį į ólķkan hįtt hjį körlum og konum. Karlar žurfa um of aš sżna karlmennsku sķna į sem flestum svišum, ķ vinnu eša kynlķfi, eša žį aš žeir óttast aš sżna styrk sinn og viršast getulitlir. Hjį konum kemur žetta fram ķ tilhneigingum til sefasżkishegšunar. Hegšunin er žį full af dašri og hugmyndir um tilhugalķf rómantķskar og fagrar. Hins vegar afneita žęr kynferšislegri ętlun og lįta sem langanir annarra til žeirra komi žeim ķ opna skjöldu.

 

Žś ert žaš sem žś lęrir

Höršur Žorgilsson

Žegar barn fęšist į žaš margt ólęrt. Žaš fęšist aš vķsu meš margs konar eiginleika og getu, en mótun žessara eiginleika er verkefni žess umhverfis sem žaš fęšist ķ. En hvaš er žaš sem mótar barniš og hegšun žess? Ķ žessum pistli veršur gerš grein fyrir žeim kenningum innan sįlfręšinnar sem reyna aš śtskżra hvernig hegšun mótast og lęrist. Ķ žessum kenningum fęr umhverfiš mikiš vęgi og ķ staš žess aš leita skżringa į hegšun fólks ķ dulvitušum hvötum žess, er žvķ haldiš fram aš hegšun mótist bęši af įreitum ķ umhverfinu og žvķ hvernig višbrögš hegšunin fęr žar. Og žar sem įreiti og umhverfi geta veriš afar margbreytileg žį er hegšun hvers og eins jafnfjölbreytileg og įreitin og žau višbrögš sem koma frį umhverfinu. Róttękasta afstašan ķ hópi žessara kenninga er sś aš segja aš persónuleiki sé ekki til, heldur einungis hegšun undir stjórn ólķkra ašstęšna. Žegar Pétur er ķ vinnunni mótar žaš umhverfi hegšun hans žar, hann er samviskusamur, išinn og hlédręgur. En į dansleik veršur hann hins vegar dašurgjarn og kęrulaus. Hér vęri žaš ólķkt umhverfi sem mótaši hegšun Péturs. Hver skyldi persónuleiki hans vera? Er eitthvaš sem einkennir hann bęši ķ vinnu og į dansleik? Ķ seinni tķš hefur žessi afstaša gagnvart persónuleikanum heldur veriš į undanhaldi og hugmyndin um aš persónuleikinn sé til veriš tekin ķ sįtt. Til žess aš śtskżra hegšun er tališ aš žurfi aš skoša žrennt: Žętti ķ einstaklingnum, žętti ķ umhverfinu, og samspil einstaklings og umhverfis.

En hvernig lęrist hegšun og um hvers konar nįm er aš ręša? Žó nįm tengist skóla ķ hugum flestra er svo ekki hér, heldur er nįm skilgreint sem varanleg breyting į hegšun vegna reynslu. Skošum nś žrenns konar nįm.

Hundar og fólk

Um aldamótin 1900 var rśssneskur lķfešlisfręšingur, Pavlov, aš rannsaka hlutverk munnvatns ķ meltingu. Viš rannsóknirnar notaši hann hunda. Žessar rannsóknir fólust m.a. ķ žvķ aš setja mat į tungu hundsins og męla sķšan žau ešlislęgu višbrögš aš framleiša munnvatn. Pavlov tók hins vegar eftir žvķ eftir nokkrar tilraunir aš munnvatnsframleišsla hundsins jókst įšur en maturinn var settur į tungu hans. Žaš virtist sem višbragšiš (munnvatn) kęmi į undan įreitinu (matnum į tungunni). Hvernig mįtti žetta vera?

Eftir nokkrar rannsóknir komst Pavlov aš nišurstöšu um žaš hvernig hegšun lęrist vegna tenginga milli įreita. Žetta kallast klassķsk skilyršing eša višbragšsskilyršing. Kjarninn ķ žessari tegund nįms er aš sum įreiti, svokölluš óskilyrt įreiti, vekja alltaf įkvešna svörun, óskilyrta svörun. Hér er žvķ um ešlislęg višbrögš aš ręša, matur kallar til dęmis fram munnvatn. Ef hins vegar óskilyrta įreitiš er reglulega tengt einhverju öšru įreiti, sem viš köllum skilyrt įreiti og vekur aš öllu jöfnu enga sérstaka svörun, gerist žaš smįm saman aš žetta nżja įreiti fer aš kalla fram sama višbragš og fyrsta įreitiš, óskilyrta įreitiš. Ķ rannsóknum Pavlovs hófst munnvatnsframleišsla hundsins um leiš og sį sem gaf honum matinn birtist ķ gęttinni. Aš öllu jöfnu leišir žaš ekki til ešlislęgra višbragša eins og aš framleiša munnvatn žótt hundur sjįi mann. Ef hins vegar mašurinn birtist alltaf skömmu įšur en maturinn er settur į tunguna veršur mašurinn smįm saman aš žvķ įreiti, skilyrtu įreiti, sem vekur sömu svörun og maturinn.

Žvķ viršast fį takmörk sett hvaša įreiti geta tengst saman og žannig skapaš sömu višbrögš. Reglan er sś aš fari tvö įreiti saman getur žessi tenging oršiš. Hiš ešlislęga višbragš veršur aš öllu jöfnu ekki bara viš eitt annaš įreiti, heldur viš mörg svipuš. Ef umsjónarmašur hundsins vęri jafnan ķ stuttum slopp žegar hann gęfi hundinum matinn breytti žaš litlu um višbrögš hundsins žó einhver annar gęfi honum stöku sinnum, svo framarlega sem hann vęri ķ stuttum slopp. En viš getum lķka lęrt aš greina į milli įreita žannig aš višbrögšin verši viš sumum įreitum en ekki öšrum. Ef t.d. umsjónarmašur hundsins ętti tvo sloppa, einn stuttan til matargjafar og annan sķšan til žrifa, žį yrši tengingin milli matar og stutta sloppsins en ekki milli matar og sķša sloppsins. Sķši sloppurinn yrši įreiti sem leiddi ekki til munnvatnsframleišslu. Žį gerist žaš einnig aš ef tengingin milli įreitanna tveggja rofnar, t.d. ef umsjónarmašurinn ķ stutta sloppnum kemur aftur og aftur įn žess aš koma meš mat, žį hęttir hann smįm saman aš vera įreiti sem kallar fram munnvatn.

Tenging višbragšsins getur oršiš viš svipaša hluti og nefnist alhęfing (annar mašur ķ stuttum slopp), eša aš tengingin takmarkast viš įkvešna hluti og kallast sundurgreining (stutta sloppa en ekki sķša), eša žį aš tengingin rofnar ef henni er ekki haldiš viš og nefnist žaš slokknun (umsjónarmašur ķ stuttum slopp hęttir aš gefa mat).

Žessar einföldu nišurstöšur Pavlovs hafa reynst afar gagnlegar til žess aš śtskżra hvernig fólk lęrir aš bregšast viš margs konar hlutlausum įreitum vegna žess aš žau hafa tengst öšrum įreitum sem vekja upp ešlislęg višbrögš. Einkum getum viš śtskżrt višbrögš sem eru ekki viljastżrš, svo sem smekk, tilfinningar eins og hręšslu og įnęgju, og żmis lķkamleg višbrögš, svo sem blóšžrżsting, hjartslįtt og vöšvasamdrįtt. Žį mį nota žessar hugmyndir til žess aš śtskżra flókna hegšun, gera grein fyrir mun milli einstaklinga, allt įn žess aš vķsa til persónuleika žeirra.

Umbun og refsing

Klassķsk skilyršing śtskżrir vel višbrögš okkar. Mašurinn er hins vegar meira en višbrögš. Hegšun hans er afar fjölbreytileg og möguleikar hvers og eins til hegšunar nęr endalausir: Aš hjóla, skrifa, vinna, spila į spil, vera frekur, elda mat, spjalla viš ašra, elskast, lesa. Hvaš gerir žaš aš verkum aš eitt veršur meira įberandi en annaš? Svariš er aš vališ įkvaršast af žeim višbrögšum eša afleišingum sem hegšunin hefur ķ för meš sér. Sį fręšimašur sem er hvaš žekktastur fyrir aš skoša žessi tengsl og hvernig žau móta hegšun heitir Skinner. Aš hans mati var hęgt aš śtskżra allflesta hegšun meš žvķ aš skoša višbrögš viš hegšuninni. Žannig hélt hann žvķ fram aš žaš vęri meš öllu óžarft aš fįst viš hugsanir og tilfinningar, žęr vęru einfaldlega įstand sem skapašist viš įkvešna hegšun en hvorki skżrši né įkvaršaši hana. Žessi hugmynd, aš afleišingar hegšunar móti žann farveg sem hśn fellur eftir, er ekki nż af nįlinni. Viš sjįum hana ķ mįlshįttum eins og "Brennt barn foršast eldinn". Žį kannast flestir viš žaš aš gera meira af žvķ sem leišir til įrangurs, įnęgju eša įvinnings, en aš halda til streitu žvķ sem leišir til leišinda eša skaša. Hrós og skammir hafa ólķk įhrif.

Ķ sįlfręšinni hafa tengsl hegšunar og afleišinga hennar veriš rannsökuš į kerfisbundinn hįtt. Ķ fyrsta lagi geta afleišingar hegšunar veriš hlutlausar og engin įhrif haft į žaš hvort hegšunin veršur tķšari eša sjaldgęfari. Ķ öšru lagi geta afleišingar hegšunar veriš žannig aš žęr styrkja hegšunina ķ sessi, segja mį aš hśn sé veršlaunuš. Žessi višbrögš og afleišingar žeirra kallast styrkingar. Žetta getur gerst meš tvennum hętti. Annars vegar žegar hegšun leišir til jįkvęšra višbragša, til dęmis ef viš fįum lof fyrir vel unniš verk, žį aukast lķkur į aš viš vinnum į svipašan hįtt. Hins vegar getur hegšun styrkst ķ sessi žegar hśn leišir til žess aš viš losnum undan einhverju óžęgilegu. Dęmi um slķkt er aš ef höfušverkur hverfur ķ hvert skipti sem viš tökum verkjatöflu, žį aukast lķkur į žvķ aš viš gerum hiš sama nęst žegar viš fįum höfušverk.

Meš žessum hętti getum viš śtskżrt margs konar hegšun. Žannig gęti ein įstęšan fyrir žvķ aš hręšsla sumra viš įkvešna hluti, svo sem aš fara ķ lyftu eša bķó, helst lengi veriš sś aš meš žvķ aš foršast žessa hluti finnur fólk ekki fyrir hręšslu. Sś hegšun aš foršast er žvķ styrkt ķ sessi.

Žrišja gerš afleišinga er žegar žęr draga śr lķkum į žvķ aš viš hegšum okkur meš sama hętti aftur. Žessi tegund višbragša umhverfisins kallast refsing. Refsingin getur veriš af tvennum toga. Hśn getur żmist falist ķ žvķ aš eitthvaš óžęgilegt gerist eša žvķ aš eitthvaš įnęgjulegt er tekiš burtu. Dęmi um hiš fyrra vęru skammir fyrir óžekkt eša afglöp. Refsing af seinni geršinni vęri aš missa af eftirrétti vegna ólįta viš matboršiš. Ķ bįšum tilvikum hafa refsingarnar žau įhrif aš lķkur į sams konar hegšun og leiddi til žeirra minnka. Sįlfręšingar hafa einkum beint sjónum sķnum aš žeim jįkvęšu višbrögšum sem festa hegšun ķ sessi, svonefndum jįkvęšum styrkingum. Įstęšan er fyrst og fremst sś aš žęr eru įhrifarķkari leiš en refsingar til žess aš breyta hegšun. Refsingar hafa žar aš auki żmsar hlišarverkanir sem draga enn fremur śr įhrifamętti žeirra.

Styrking hefur įhrif į hegšun meš margvķslegum hętti og henni er beitt į marga vegu. Žaš er sjaldgęft aš hegšun sé styrkt ķ hvert skipti sem hśn kemur fram. Hitt er algengara aš jįkvęš višbrögš viš hegšun séu slitrótt, en žaš eykur til muna lķkur į žvķ aš hegšun višhaldist. Flestir kannast viš žaš aš börn suša gjarnan um sęlgęti. Žó žessu suši sé ekki sinnt nema stöku sinnum halda žau engu aš sķšur įfram aš suša. En žaš er einmitt vegna žess aš sušinu er sinnt stöku sinnum aš hegšun žeirra višhelst, hśn er styrkt meš įhrifamiklum hętti.

Žaš eru nokkur afbrigši af žvķ hvernig hegšun er styrkt ķ sessi sem viš getum notaš til žess aš śtskżra afar fjölbreytilega hegšun. Ķ fyrsta lagi getur styrkingin komiš eftir aš hegšun hefur įtt sér staš ķ įkvešinn fjölda skipta. Dęmi um žetta vęri aš sölumašur fengi hęrri prósentu fyrir hverjar 100 bękur sem hann seldi. Bónuskerfi ķ frystihśsi er meš sama hętti. Ķ öšru lagi gęti styrking veriš breytileg, en vęri aš mešaltali nokkuš stöšug. Žannig fengist styrking til dęmis eftir żmist 1 svar, eša 7, eša 25, en aš mešaltali ķ 13. hvert skipti. Žessi tegund styrkingar er aš verki ķ alls kyns spilakössum. Fólk getur unniš peninga ķ fyrstu umferš en svo er hęgt aš spila 20 umferšir įn žess aš fį nokkuš. Allir sem hafa spilaš į slķka kassa žekkja hvernig žessi breytilegu višbrögš kassanna hvetja til įframhaldandi spilamennsku. Ķ žrišja lagi er um aš ręša styrkingu sem kemur į įkvešnum tķma, til dęmis einu sinni į dag. Flest okkar vita hvenęr pósturinn kemur inn um lśguna eša ķ póstkassann. Sś hegšun aš kķkja eftir póstinum er styrkt einu sinni į dag, žegar pósturinn kemur, en fellur algerlega nišur žess į milli. Meš žessum hętti getum viš skżrt żmsa reglu sem er ķ hegšun okkar, viš gerum eitthvaš į įkvešnum tķma vegna žess aš žaš hefur jįkvęšar afleišingar į žessum tķma en ekki öšrum. Viš förum til dęmis ekki ķ heimsókn nema į žeim tķma sem viš höldum aš einhver sé heima. Ķ fjórša lagi geta višbrögš viš hegšun veriš mun óreglulegri en ķ dęminu hér į undan, žau gętu komiš eftir 10 mķnśtur eša eftir 2 tķma. Veišimenn vita ekki hvenęr fiskurinn bķtur į. Engu aš sķšur halda žeir stöšugt įfram aš reyna, veišihegšun žeirra helst stöšug. Flestir kannast lķklega viš aš óvissa um heimsókn eša sķmtal heldur viš žeirri hegšun aš bķša, og hversu erfitt žaš getur veriš aš snśa sér aš öšrum verkefnum į mešan. Af žessari umfjöllun ętti žaš aš vera nokkuš ljóst aš fjölbreytileg višbrögš umhverfisins viš hegšun okkar hafa įhrif į hana, bęši višhalda henni og auka.

Žaš gefur augaleiš aš žessar stašreyndir um mótandi įhrif umhverfis og višbragša žess opna leiš til žess aš hafa įhrif į fólk meš skipulögšum hętti, meš žvķ aš veršlauna žaš eša beita styrkingum. Žetta hefur leitt til margs konar tękni sem reynst hefur mjög vel til žess aš fęra hegšun til betri vegar. Menn hafa hins vegar rekiš sig į žaš aš žaš er fleira sem hefur įhrif į hvaš viš gerum en žau višbrögš sem viš fįum. Sumt gerum viš einfaldlega vegna žeirrar įnęgju sem hlżst af athöfninni, viš höfum įhuga į einhverju įn žess aš višbrögš eša umbun komi žar neitt viš sögu. Leikur barna er gott dęmi um žennan įhuga.

Žaš viršist reyndar vera svo aš styrkingar geti haft gagnstęš įhrif į athafnir sem sprottnar eru af eigin įhuga og žęr fari aš stjórnast meira af žeim višbrögšum sem žęr fį. Žetta er žó ekki einhlķtt og fer eftir žvķ hvernig veršlaunum er beitt. Til er saga af gömlum manni sem kom auga į žetta samband įhuga og veršlauna mun fyrr en nokkrir fręšimenn. Hann var mikiš fyrir ró og nęši. Žaš eina sem truflaši frišsęldina voru nokkur börn aš leik og fannst gamla manninum hįvašinn vera helst til mikill. Hann kallaši žvķ į börnin og sagšist skyldi borga žeim 50 kr. fyrir aš leika sér. Žau voru aš vonum įnęgš meš žaš. Nęsta dag sagšist gamli mašurinn žvķ mišur ekki geta borgaš žeim nema 40 kr. fyrir leikinn. Daginn eftir gat hann ekki borgaš nema 30 kr. Heldur varš leikurinn daufari. Žegar sķšan upphęšin var komin nišur ķ 20 kr. žótti börnunum upphęšin oršin žaš lįg aš žau neitušu aš leika sér lengur fyrir gamla manninn og hurfu į braut. Gamli mašurinn naut hins vegar kyrršarinnar.

Fyrirmyndir

Žó fręšimönnum takist aš skżra żmislegt ķ mannlegri hegšun er jafnan mun meira sem er eftir óskżrt. Žęr skilyršingar sem raktar hafa veriš hér aš framan nęgja engan veginn til žess aš śtskżra hvernig viš lęrum hegšun. Žaš vęri bęši tķmafrekt og hęttulegt aš lęra allt śt frį afleišingum og višbrögšum. Vinna uppalenda yrši margfalt meiri en hśn er ķ raun. Til allrar hamingju getum viš lęrt į mun aušveldari og hagkvęmari hįtt. Žessi hįttur er aš lęra af žvķ sem fyrir okkur er haft, lęra meš žvķ aš sjį hvaša afleišingar hegšun annarra hefur. Žannig lęrum viš bżsna margt, allt frį žvķ hvernig viš berum okkur aš viš žaš aš borša eša bśa um rśm til žess aš leysa žrautir eša nota tölvur.

Įn žess aš gera rįš fyrir žvķ aš viš lęrum af fyrirmyndum gętum viš illa śtskżrt hvers vegna barn nęr skyndilega tökum į nżrri hegšun ķ heild sinni en ekki einstökum atrišum eins og ętti aš gerast meš skilyršingum. Žį viršist žetta nįm oft eiga sér staš įn žess aš nokkrar styrkingar séu fyrir hendi. Einnig getur žaš vel įtt sér staš aš viš sżnum ekki žaš sem viš höfum lęrt fyrr en löngu sķšar. Žannig viršist žaš vera ašskiliš aš nį tökum į hegšun meš žvķ aš hafa fyrirmyndir, og svo hvernig viš nżtum žetta nįm okkar. Hiš seinna viršist frekar vera hįš ašstęšum hverju sinni og žeim višbrögšum sem viš fįum viš žvķ sem viš gerum. Viš höfum sem sagt lęrt mun meiri hęfni en viš sżnum, en hvaša hęfni veršur mest įberandi fer hins vegar eftir višbrögšum annarra.

Tungumįliš er aš mörgu leyti lykill aš žvķ aš lęra af fyrirmyndum. Žannig viršist žaš oft nęgja aš segja frį hvernig eitthvaš gengur fyrir sig til žess aš viš nįum tökum į žvķ. Ķ staš žess aš lęra višbrögšin beint, lęrum viš um žau og afleišingar žeirra. Žó tungumįliš sé žessi lykill getur sś staša komiš upp aš žaš sem fyrirmynd segir og gerir stangast į. Foreldrar geta til dęmis öskraš į börnin sķn og sagt žeim aš žegja. Žaš eru meiri lķkur į žvķ aš börnin lęri žaš sem fyrir žeim er haft en žaš sem žeim er sagt aš gera. Žegar börnin vaxa śr grasi og eignast sķn eigin börn munu žau hafa lęrt aš öskra į žau og segja žeim aš žegja. Sjónvarpiš, sögur og bękur geta lķka veriš įhrifamiklar fyrirmyndir, bęši til góšs og ills. Žaš er til dęmis óśtkljįš deilumįl aš hve miklu leyti žaš stušlar aš ofbeldi hjį börnum aš horfa į ofbeldi ķ sjónvarpi. Ķ žvķ sambandi er vert aš hafa ķ huga aš žaš aš geta er ekki žaš sama og aš gera.

Hinn hugsandi mašur

Upphaflegt markmiš svokallašrar atferlisstefnu var aš śtskżra hegšun manna įn žess aš vķsa til sįlarlķfs žeirra eša annarra žeirra žįtta sem ekki var hęgt aš sjį eša bregša įreišanlegri męlistiku į. Žaš varš hins vegar smįm saman ljóst aš til žess aš geta śtskżrt mannlega hegšun yrši ekki hjį žvķ komist aš taka tillit til žess aš mašurinn hugsaši og aš žessar hugsanir hefšu įhrif į hegšun hans. Auk žess vęri gildismat fólks ólķkt, ķhygli žess, vęntingar og ętlun. Allt gerši žetta žaš aš verkum aš ekki vęri lengur hęgt aš tala um aš žaš vęru einungis višbrögš umhverfisins sem stżršu hegšun. Öllu nęr vęri aš segja aš mašurinn vęri öšrum žręši sjįlfstżršur. Vęntingar um afleišingar geta višhaldiš hegšun og višbrögš žurfa ekki aš koma frį umhverfinu heldur geta žau veriš manns eigin, żmist lof eša last śt frį žeim višmišum og gildum sem hver og einn hefur sett sér.

Žaš er nokkur breytileiki ķ hugsun manna og višhorfum. Ef žessi breytileiki mótar sjįanlega hegšun er komin įstęša til žess aš skoša hvort hann bżr yfir įkvešinni reglu, hvort hugsanagangur hvers og eins helst stöšugur žrįtt fyrir sķbreytilegar ašstęšur og višbrögš. Slķk nišurstaša kallar į endurskošun į žeirri stašhęfingu aš persónuleikinn sé ekki til, einungis lęrš hegšun undir stjórn ytri ašstęšna. Flestir nśtķmaatferlissinnar gera rįš fyrir žvķ sem kalla mętti persónuleika sem įsamt ytri ašstęšum mótar hegšun okkar.

En hvaša eiginleikar eru žaš sem móta hegšunina ķ samvinnu viš umhverfiš? Einn fręšimašur telur žaš vera eftirfarandi žętti:

1. Mešfędd skapgerš, til dęmis mismikill višbragšsstyrkur eša tilhneiging til aš bregšast viš nżjum hlutum meš forvitni eša ótta.

2. Mismunandi hęfileikar į ólķkum svišum, eins og aš syngja, dansa eša stjórna.

3. Ólķk tślkun atburša, žaš sem einum žykir athyglisvert leišist öšrum.

4. Vęntingar, uppeldiš kennir okkur hvers viš megum vęnta, hvort įkvešin hegšun leišir til lofs eša lasts.

5. Ętlun, flestir hafa įkvešnar įętlanir og višmiš um žaš hvaš sé įsęttanlegt. Engu aš sķšur gerir fólk žetta ķ mismiklum męli.

Er ég žaš sem ég hef lęrt?

Margs konar hegšun er ekki lęrš. Hśn getur veriš afsprengi žróunar, eins og hęfileikinn til aš ganga, sum višbrögš eru ešlislęg og ekki mį gleyma ešlishvötum. Žį viršist žaš vera aš sumt nįm geti einkum įtt sér staš į įkvešnum aldri, til dęmis aš lęra aš tala. Žrįtt fyrir žessi atriši veršur ekki framhjį žvķ litiš aš mašurinn lęrir meira en nokkur lķfvera og hjį honum skiptir nįm langtum meira mįli en ešlishvatirnar. Af žessari įstęšu einni saman rķkir meiri breytileiki mešal manna en dżra. Žaš sem hér hefur veriš rakiš eru tilraunir manna til žess aš skżra į hvaša hįtt hegšun lęrist. Margt hefur įunnist og viš skiljum betur žį žętti sem hafa įhrif į okkur. En sķnum augum lķtur hver silfriš. Ķ öšrum pistlum eru önnur sjónarhorn skošuš.

 

Žś ert žaš sem žś upplifir

Höršur Žorgilsson

Sjįlf og sjįlfsmynd eru hugtök sem vķsa til reynslu okkar af okkur sjįlfum og tilfinninga ķ eigin garš. Sjįlfsmynd okkar getur veriš misgóš eša misskżr jafnframt žvķ aš lita allt sem viš gerum. Margir kannast viš žaš aš hegša sér ķ samręmi viš žį tilfinningu sem žeir hafa fyrir sjįlfum sér. Lķši žeim vel finnst žeim žeir fęrir ķ flestan sjó, en lakari lķšan stušlar aš minni athafnagleši og bjartsżni. Aš frįtöldum öllum breytileika frį degi til dags er ekki erfitt aš sjį hvernig višvarandi tilfinning ķ eigin garš endurspeglast ķ öllum athöfnum okkar og framkomu, ķ persónuleika okkar. Sumir sįlfręšingar orša žetta žannig aš sjįlfsmynd okkar įkvarši hegšun okkar, aš viš séum žaš sem viš upplifum.

Mynd af manninum

Į sjöunda įratugnum kom fram hópur sįlfręšinga sem kenndi sig viš "žrišja afliš" innan sįlfręšinnar. Žeir beindu sjónum sķnum aš öšrum žįttum mannlegra eiginleika en höfšu veriš ķ brennidepli fram til žess tķma. Žeir voru ósįttir viš žį hugmynd Freuds aš persónuleiki manna vęri fullmótašur strax ķ barnęsku, og ekki sķšur žį stašhęfingu aš mótandi öfl persónuleikans vęru dulvituš. Žį höfnušu žeir jafnframt žeim skilningi sem atferlissinnar lögšu ķ einstaklinginn, töldu hann of brotakenndan og einfaldlega ekki rétt aš mašurinn vęri ofurseldur umhverfi sķnu. Žeir vildu hvorki beina athyglinni aš dulvitušum innri öflum, né žvķ hvernig umhverfiš mótaši hegšun, heldur aš upplifun og mešvitašri reynslu hvers og eins. Žeir töldu aš mašurinn vęri ķ ešli sķnu góšur og jįkvęšur og stefndi stöšugt aš auknum žroska. Alla neikvęša hegšun mannsins töldu žeir mega rekja til ótta og žess aš hann hefši ekki nęgjanlegt frelsi og svigrśm til žess aš fullgera jįkvętt ešli sitt. Žeir vķsušu į bug įsökunum um einfeldningslega sżn į manninn og studdu jafnvel mįl sitt meš žvķ aš vķsa til rįndżra og hvernig ešli žeirra žroskašist. Ljónsungi breyttist frį žvķ aš vera hjįlparvana, eigingjarn og öšrum hįšur ķ žaš aš verša sjįlfstęšur, verndandi og įbyrgur ķ félagsskap annarra ljóna. Hjį manninum töldu žeir hins vegar kjarna persónuleikans vera žį skynjun og upplifun sem hver og einn hefši į sjįlfum sér, reynslu sinni og eiginleikum. Žessa skynjun töldu žeir mest įkvaršandi fyrir žaš hvernig viš hegšum okkur. Žannig er nįnast um samsvörun aš ręša milli žessarar sjįlfsskynjunar og žess sem viš nefnum persónuleika. Einn žessara sįlfręšinga, Carl Rogers, er höfundur kenningar um persónuleikann sem ber flest einkenni žessara hugmynda.

Sjįlfiš

Rogers gerir rįš fyrir žvķ aš reynslu okkar megi lżsa meš tvennum hętti. Annars vegar er öll reynsla okkar, mešvituš og ómešvituš, öll skynjun, allar óskir og tilfinningar. Hins vegar er žaš sį hluti reynslunnar sem snertir okkur sjįlf og viš auškennum sem hluta okkar, svo sem "ég er, mér finnst, žetta er mitt, mér lķšur". Žetta eru žęr skynjanir, óskir og tilfinningar sem lśta aš okkur sjįlfum. Žessi reynsla skapar smįm saman sjįlfsmynd okkar, eša žaš sem Rogers kallar sjįlf.

Sjįlfiš er aš mestu mešvitaš, einkum hjį heilbrigšu fólki. Meš žessu hugtaki, sjįlfinu, er reynt aš lżsa žvķ hvernig reynsla hvers og eins tekur į sig įkvešiš form eša mynstur, fer aš hafa įkvešin einkenni, og žrįtt fyrir einhvern breytileika frį degi til dags žį sé um samfellu aš ręša. Flestir geta lżst sér į žann hįtt aš žaš er nokkuš vķst aš mįnuši sķšar yrši lżsingin mjög svipuš. Sjįlfiš er aš mati Rogers mikilvęgasta eining persónuleikans. Hegšun ręšst af žvķ hvernig sjįlfiš starfar, til dęmis hvort flestöll reynsla tekur žįtt ķ žvķ aš móta sjįlfiš eša hvort ašeins sum reynsla er tekin gild.

Samhliša sjįlfi okkar žróast žaš sem Rogers kallar draumasjįlf eša óskasjįlf. Draumasjįlfiš er heiti į óskum okkar um žaš hvernig viš vildum gjarnan vera, aš hverju viš stefnum og hvaš žaš er sem viš metum mikils. Ķ heilbrigšum einstaklingi er ekki mjög mikill munur į sjįlfi og draumasjįlfi.

Mótunaröfl sjįlfsins

Sjįlfiš er ekki föst stęrš sem veršur til ķ eitt skipti fyrir öll. Žaš mótast og višhelst fyrir tilstilli nokkurra žįtta, sjįlfsbirtingar, įstar foreldra og žarfarinnar fyrir sjįlfssamręmi. Skošum nś žessa žętti.

Sjįlfsbirting
Freud sį manninn drifinn įfram af žörfinni fyrir aš svala hvötum sķnum. Nišurstaša Rogers var aš ķ mannlegu ešli vęri aš finna tilhneigingu til aš žroska sįlręna eiginleika sķna, aš fullgera sjįlfan sig. Žannig vęri žaš manninum ešlislęgt aš stefna fram į viš, aš žróast frį hinu einfalda til hins margbreytilega, aš fara frį žvķ aš njóta umönnunar til žess aš vera sjįlfstęšur og annast ašra, frį žvķ aš vera bundinn ķ klafa einstefnu og žröngsżni til vķšsżnis og frelsis. Aflvaki mannsins er allt žaš sem styrkir jįkvętt ešli hans. Žetta ešli og žennan kraft kallaši Rogers sjįlfsbirtingu.

Skilyršislaus įst
Sjįlf eša sjįlfsmynd manna er afar misjöfn, hśn getur til dęmis veriš góš, léleg, takmörkuš, sveigjanleg, njörvuš, breytileg eša sterk. Hvaš mótar sjįlfsmyndina? Rogers telur aš afstaša foreldra skipti sköpum. Barniš hefur aš hans mati žörf fyrir skilyršislaust jįkvętt višhorf, fyrir hlżju, viršingu, samśš, višurkenningu og įst. Žar sem barniš er hjįlparvana getur žaš ekki žrifist įn įstar foreldra sinna, žvķ žarf aš finnast žaš elskaš. Barn sem nżtur žessara uppvaxtarskilyrša, fęr skilyršislaust jįkvętt višhorf, ętti aš žróa meš sér afar jįkvęša og heilsteypta sjįlfsmynd sem rśmar alls konar hugsanir, tilfinningar og lķšan. Hjį žvķ ętti ekki aš skapast neitt ósamręmi milli reynslu sem žaš gerir aš sinni, sjįlfi sķnu, og allrar annarrar reynslu.

Ef hins vegar žetta jįkvęša višhorf er skilyrt meš einhverjum hętti bżšur žaš upp į ašra žróun sjįlfsmyndarinnar. Žannig gęti žaš įtt sér staš aš barniš vęri fyrst og fremst elskaš žegar žaš vęri žęgt og indęlt, en ekki žegar žaš vęri ódęlt og grimmt. Ķ ljósi žess aš barniš getur ekki įn foreldranna veriš žį segir Rogers aš žaš byrji aš greina reynslu sķna ķ sundur, hvort žaš er žęgt eša óžęgt. Sś afstaša sem žaš žarf mest į aš halda eša endurspeglar afstöšu foreldranna hvaš best, veršur aš kjarna sjįlfsmyndar žess, en žaš żtir til hlišar eša afneitar annarri reynslu sem fellur ekki aš afstöšu foreldranna. Žegar žessi staša er komin upp fer aš myndast gjį, ósamręmi, milli žess hluta reynslunnar sem žróast ķ eigin sjįlfsmynd og svo annarrar reynslu sem aš öšrum kosti yrši einnig hluti af sjįlfsmyndinni. Žeirri reynslu er žį żmist afneitaš eša hśn skekkt meš einhverjum hętti. Viš getum sagt aš sjįlfsmyndinni sé undir žessum kringumstęšum skorinn nokkuš žröngur stakkur sem rśmar alls ekki alla žį fjölbreytilegu reynslu sem ķ boši er og er forsenda heilbrigši og góšrar lķšanar.

Hér er žvķ haldiš fram aš sjįlf barna sé ķ raun endurspeglun į žvķ višmóti sem žau fį frį umhverfi sķnu. Įherslan er į žaš aš žau žurfi ekki aš afneita einhverjum hluta reynslu sinnar. Žar meš er ekki veriš aš męla meš žvķ aš börnum sé frjįlst aš gera hvaš sem er. Žaš er hins vegar veriš aš leggja įherslu į muninn į žvķ aš segja viš barn: "Mér lķkar ekki viš žig" og svo žvķ aš segja: "Mér lķkar ekki žaš sem žś ert aš gera". Ķ fyrra tilvikinu er barninu hafnaš en ķ žvķ sķšara er greint į milli afstöšu til barnsins, sem er jįkvęš, og svo žess hvaš žaš gerir, sem kann aš vera neikvętt. Žaš getur žvķ leyft sér aš finna til óžekktar en um leiš lęrt aš taka tillit til annarra.

Flestar rannsóknir į uppeldishįttum ber aš sama brunni. Žaš sem stušlar aš góšu sjįlfsįliti og tilfinningalegu öryggi hjį börnum er ķ fyrsta lagi įst, hlżja og višurkenning, ķ öšru lagi agi sem einkennist af įkvešnum og vöndušum kröfum, og ķ žrišja lagi aš lżšręšisreglur séu hafšar ķ heišri innan fjölskyldunnar. Allt eru žetta žęttir sem ęttu aš stušla aš samręmi milli žeirrar reynslu sem veršur grunnur aš sjįlfsmynd og allrar annarrar reynslu barnsins.

Sjįlfssamręmi
Aš mati Rogers er žaš öllu fólki naušsynlegt aš hafa tilfinningu fyrir sjįlfu sér sem einni heild, aš hafa heilsteypt sjįlf sem er laust viš togstreitu. Žaš getur hins vegar gerst aš fólk upplifi tilfinningar sem ekki falla aš žeirri mynd sem žaš hefur af sjįlfu sér.

Aš upplifa žetta ósamręmi milli sjįlfs og reynslu er afar óžęgilegt. Reyndar er žaš svo aš žetta ósamręmi skapar gjarnan kvķša, spennu og óžęgindi sem ekki er hęgt aš lifa meš til lengdar. Slķkt vęri óbęrilegt og stušlaši aš žvķ aš sjįlfiš lišašist smįm saman ķ sundur. Viš slķkar kringumstęšur er rķkari tilhneiging til aš višhalda óbreyttri sjįlfsmynd en aš gefa reynslunni eitthvert vęgi. Žannig kann einhver sem sér sig sem afar ljśfan aš verša reišur įn žess aš gera sér grein fyrir žvķ, eša öšrum aš ganga vel ķ vinnu og vera vel metinn, įn žess aš žaš sé honum ljóst. Reynsla sem er į skjön viš sjįlfsmyndina nęr ekki aš verša mešvituš aš fullu. Mikilvęgi žess aš halda samręmi milli sjįlfs og reynslu kemur ķ veg fyrir slķka mešvitund. Hvaš gerist ķ žessari stöšu? Aušveldast er aš losna undan ósamręminu og kvķšanum sem žaš skapar meš žvķ aš afneita reynslunni eša afbaka hana žannig aš hśn samrżmist sjįlfsmyndinni.

Ķ fyrra tilvikinu nęr reynslan ekki aš verša mešvituš, henni er afneitaš vegna žess aš sjįlfinu stendur of mikil ógn af henni. Reynslunni er fórnaš svo sjįlfiš geti stašiš sem heildstęš eining. Žannig gęti einhverjum sem sęi sig sem kristilega ženkjandi og góšgjarnan stašiš ógn af žvķ aš finna til haturs. Ef slķk kennd nęši mešvitund ylli hśn kvķša og spennu og er žess vegna afneitaš.

Öllu algengara er aš reynsla sé afbökuš meš einhverjum hętti. Ef til dęmis nemandi hefur žį mynd af sjįlfum sér aš hann sé lélegur nemandi, en fęr sķšan mjög hįa einkunn į prófi, er mun lķklegra aš žessi reynsla verši śtskżrš eša afgreidd sem heppni eša jafnvel mistök ķ fyrirgjöf, frekar en hśn falli ešlilega aš sjįlfsmynd nemandans og hann lagi hana aš žessari reynslu. Ef žessi reynsla yrši hluti sjįlfsmyndar gęti nemandinn fariš aš lķta į sig sem žokkalegan nemanda.

Ķ heilbrigšu fólki er lķtiš ósamręmi milli žeirrar reynslu sem žaš eignar sér og allrar annarrar reynslu. Žaš er frjįlst aš žvķ aš finna fyrir öllum tilfinningum og getur óttalaust lįtiš sér detta hvaš sem er ķ hug. Öll nż reynsla veršur hluti af sjįlfsmynd žess og lķfssżn. Žaš er alśšlegt og frjįlst aš žvķ aš skipta um skošun og laga sig aš nżjum og breyttum ašstęšum. Žvķ lķšur vel. Margt fólk er hins vegar ekki svo gęfusamt. Hjį žvķ setur sjįlfiš įkvešnar skoršur į žaš hvaša reynsla fęr aš verša hluti af sjįlfsmyndinni og hvaša reynslu žarf aš afneita eša afbaka. Afleišingarnar af žessu ósamręmi sjįlfs og reynslu geta veriš margs konar. Ašlögunarhęfni minnkar vegna žess aš sżnin į raunveruleikann skekkist. Meiri lķkur eru į skekktu sjįlfsįliti, fólk er meira į varšbergi, ótti, kvķši og óhamingja sękja frekar aš.

Aš breyta mynd

Žęr hugmyndir sem raktar hafa veriš hér aš framan žróušust smįtt og smįtt ķ vinnu Rogers viš aš ašstoša fólk ķ vanda. Rogers var afar bjartsżnn į möguleika mannsins til breytinga. Hann taldi višleitnina til sjįlfsbirtingar vera góšan grundvöll til žess aš byggja į. Žaš sem hins vegar skorti ķ lķfi flestra sem įttu viš einhvern vanda aš strķša vęru rétt skilyrši svo žeir nęšu aš blómstra. Rogers taldi aš žessi skilyrši mętti skapa ķ samskiptum sįlfręšings og žess sem leitaši ašstošar hans. Aš skilyršunum uppfylltum gęti breyting til betri lķšanar įtt sér staš.

Hver eru žessi skilyrši? Ķ fyrsta lagi žarf sįlfręšingurinn aš hafa skilyršislaust jįkvętt višhorf til žess sem leitar til hans. Hann žarf aš samžykkja hann eins og hann er žrįtt fyrir óęskilega hegšun sem hann kann aš sżna af sér. Žaš mį segja aš meš žessu reyni sįlfręšingurinn aš skapa žęr ašstęšur aš allar tilfinningar og hugsanir verši leyfilegar. Meš žvķ minnkar naušsyn žess aš afneita hluta reynslu sinnar og leit aš eigin forsendum fyrir eigin lķfi getur hafist. Annaš skilyrši er aš sįlfręšingurinn sé sjįlfum sér samkvęmur, finni til sjįlfs sķn og geti deilt hugsunum sķnum og tilfinningum meš skjólstęšingi sķnum. Sambandiš į aš bera merki žess aš tvęr manneskjur eigi ķ hlut, ekki tvö ólķk hlutverk. Meš žessu móti er sįlfręšingurinn fyrirmynd sem hvetur žann sem glķmir viš tilfinningalega togstreitu til aš finna til heilinda ķ eigin lķfi. Žrišja skilyršiš er aš sįlfręšingurinn geti hlustaš og sett sig ķ spor žess sem į ķ vanda, fundiš og skiliš sem vęri hann sjįlfur skjólstęšingurinn. Stundum er žetta nefnt virk hlustun. Meš žessum hętti kunna żmsar tilfinningar sem įšur voru óljósar aš verša gleggri og fį žar meš meira vęgi.

Męlikvarši į góšan įrangur mešferšar er žegar skjólstęšingur er frjįls aš žvķ aš finna til allra tilfinninga sinna og gefa žeim meira vęgi en til dęmis įliti annarra. Žį ętti aš bera minna į varnarhįttum, sjįlfsmyndin aš vera jįkvęšari og draumasjįlfiš ekki eins langt undan og žaš var įšur. Hver og einn ętti aš vera frjįls aš žvķ aš vera žaš sem hann upplifir.

 

Žś gerir žaš sem žś ert

Höršur Žorgilsson

Žegar viš lżsum sjįlfum okkur vķsum viš oft til żmissa eiginleika sem viš teljum okkur bśa yfir. Viš tölum t.d. um aš viš séum įkvešin, įhrifagjörn, frek, löt eša metnašarfull. Žį höfum viš lķka tilhneigingu til žess aš tala um žessa eiginleika eins og žeir séu višvarandi og stöšugir. "Jónatan er alveg frįbęr, hann er mjög įreišanlegur, ég get alltaf treyst į hann. Kristķn er mjög hljóšlįt og inn ķ sig, hśn heilsar aldrei neinum og er mjög óörugg meš sig." Žessar hversdagslegu lżsingar okkar duga oft vel. Meš žeim gefum viš öšrum greinargóšar upplżsingar og į grundvelli žeirra getum viš skipst į skošunum viš ašra um okkur sjįlf og annaš fólk.

Af sama toga eru margir spurningalistar sem almenningi er bošiš aš svara ķ blöšum og tķmaritum, t.d. "Hvers konar vinur ertu?" Eftir žvķ hvernig spurningalistanum er svaraš er fólki rašaš nišur ķ įkvešna flokka, t.d. traustur, mislyndur, verndandi eša fjarlęgur.

Allt er žetta hluti af višleitni til žess aš skipa fólki ķ flokka ķ samręmi viš ętlašar eigindir žess eša persónugerš. Hśn byggist į žvķ sem allir sjį, į hversu ólķkan hįtt viš bregšumst viš sömu ašstęšum og hversu višbrögš okkar haldast žó ašstęšur séu breytilegar. Fólk hefur t.d. ólķkt višmót, einn getur veriš fjarlęgur og fįskiptinn en annar vingjarnlegur. Žaš viršist ekki skipta żkja miklu mįli hvort žessir einstaklingar eru mešal ókunnugs fólks, meš vinnufélögum eša sinni eigin fjölskyldu, višmótiš helst aš mestu óbreytt.

Hvaš er žįttur?

Eiginleikar eru oft nefndir žęttir. Nokkrar kenningar innan sįlfręšinnar gera rįš fyrir žvķ aš hegšun manna og persónuleiki įkvaršist af žįttum. Formleg skilgreining į žętti er eftirfarandi: Almenn tilhneiging til aš bregšast viš į svipašan hįtt viš margs konar kringumstęšur, žaš sem einkennir hegšun einstaklings ķ žessum ašstęšum, t.d. aš vera félagslyndur eša įkvešinn. Fólki mį lżsa sem hafi žaš mismunandi tilhneigingar til žess aš hegša sér į įkvešinn hįtt, t.d. aš vera félagslynt eša įkvešiš. Viš tölum um aš žeir sem hafa sterka tilhneigingu til aš vera félagslyndir hafi mikiš af žeim žętti ķ sér, en žeir sem eru ófélagslyndir hafi lķtiš af žeim žętti ķ sér.

Flestar kenningar sem śtskżra persónuleika manna meš žvķ aš vķsa ķ ešlislęgar tilhneigingar gera rįš fyrir žvķ aš žęr séu stigskiptar. Nešst eru sérstök višbrögš viš įkvešnum įreitum. Nokkrur slķk višbrögš saman mynda įkvešna vanabundna svörun. Vanabundnar svaranir sem svipar hverri til annarrar og fara gjarnan saman kalla menn oftast žįtt. Fólk sem kżs frekar aš hitta ašra en aš lesa bók skemmtir sér lķka betur ķ veislu en bókaormar. Žarna er um tvenns konar vanabundna svörun aš ręša sem hęgt vęri aš sameina ķ einn žįtt og kalla félagslyndi. Žeir sem framkvęma įn žess aš hugsa eru lķka gjarnir į aš svara óvarlega fyrir sig. Žessar svaranir gętu veriš hluti af žętti sem viš gętum kallaš hvatvķsi. Margir fręšimenn lįta stašar numiš viš žętti, en ašrir fara skrefinu lengra og tengja saman skylda žętti žannig aš flestallri hegšun megi lżsa śt frį tiltölulega fįum yfiržįttum. Žessir yfiržęttir eru žį n.k. vķddir sem margir žęttir rašast į, hver į sinn staš. Félagslyndi og hvatvķsi gętu žvķ falliš undir yfiržįtt sem nefndist śthverfa.

Į svipašan hįtt og talaš er um aš fólk hafi mismikiš af įkvešnum žįttum ķ sér, žį hafa yfiržęttir ķ sér andstęša póla. Žannig gętu ašrir ólķkir žęttir eins og ķhygli og feimni sömuleišis falliš undir śthverfu en lentu hins vegar į öšrum enda yfiržįttarins en félagslyndi og hvatvķsi. ŗthverfa vęri žvķ vķdd žar sem į annan pólinn röšušust žęttir sem einkenndu innhverfan einstakling, en į hinn pólinn žęttir sem einkenndu śthverfan einstakling. Žaš sem sameinar alla žęttina er hins vegar žaš aš allir lśta žeir aš žvķ hvernig fólk beinir athygli sinni og krafti żmist inn į viš eša śt į viš.

Meš žvķ aš lķta į žętti sem grunneiningar persónuleikans er hęgt aš śtskżra mun į milli einstaklinga og ótrślega fjölbreytni hegšunar. Žetta var öllu erfišara verkefni žegar menn reyndu aš raša öllu fólki ķ įkvešinn fjölda persónuleikagerša.

Hvernig eru žęttir fundnir?

Mašurinn bżr yfir ótrślegum fjölda eiginleika og tilhneiginga. Žaš vęri aš ęra óstöšugan aš telja žį alla upp. Sį kostur sem flestir fręšimenn hafa vališ er aš reyna aš įtta sig į žvķ hvernig megi flokka žessa eiginleika ķ žętti og sjį tengsl į milli žeirra. En hvernig er žetta gert?

Ef viš skošum hegšun barna ķ skólastofu ber margt fyrir augu. Börnin spyrja spurninga, bjóša sig fram ķ verkefni, hvķsla aš sessunaut sķnum, halda įfram aš lęra, halda boršinu sķnu snyrtilegu o.s.frv. Meš žvķ aš fylgjast meš hegšun barnanna og athuga hvaša hegšun fer saman kann aš koma ķ ljós aš žau börn sem spyrja flestra spurninga hvķsla jafnframt mest aš sessunaut sķnum og taka mestan žįtt ķ hópstarfi. Hjį žeim börnum sem héldu mest įfram aš lęra var einnig įberandi hvaš boršiš var snyrtilegt og hvaš žau voru viljug aš leysa żmis verkefni. Į mįli fręšimanna er talaš um aš žaš sé sterk fylgni milli einstakra hegšunarblębrigša, žau viršast fara saman. Ef svo er gęti žaš bent til žess aš žau endurspegli einhverja tilhneigingu sem liggur žeim öllum til grundvallar. Aš spyrja spurninga, pķskra og vilja vera ķ hóp viršist endurspegla félagslyndi. Žess vegna gętum viš talaš um aš žau börn sem gera mikiš af žessu séu hį į žęttinum félagslyndi. Įn efa mętti sjį félagslyndiš ķ enn fleiri blębrigšum hegšunar. Fólk getur aftur į móti haft mismikiš eša lķtiš af hverjum žętti. Žannig getum viš litiš į börn sem t.d. leika sér ein ķ frķmķnśtum, rošna žegar spurningum er beint til žeirra og sem stunda frekar einstaklingsķžróttir en hópķžróttir sem žessi hegšun žeirra endurspegli mjög lįga stöšu į félagslyndi. Félagslyndi er žvķ žįttur sem spannar allt frį mikilli félagslegri virkni til félagslegrar einangrunar. Sś hegšun aš halda įfram aš lęra, halda boršinu sķnu snyrtilegu og vilja sinna verkefnum fer saman og viršist endurspegla samviskusemi. Lįg staša į samviskusemi kęmi fram ķ hegšun eins og žvķ aš hella nišur, tżna blżöntum og gleyma aš skila bókum į bókasafniš.

Meš žvķ aš skoša hvaša hegšun fer saman, meš žvķ aš skoša fylgni milli hegšunarafbrigša, er hęgt aš draga įlyktanir um žętti sem liggja žeim til grundvallar. Ef fylgnin er hį og jįkvęš eru afbrigšin į sama enda žįttarins, t.d. žvķ meira sem börnin gera af žvķ aš spyrja spurninga žvķ meira hvķsla žau aš sessunaut sķnum. Ef fylgnin er hį en neikvęš gęti žaš žżtt aš afbrigšin endurspeglušu sama žįttinn en aš žau vęru hins vegar į sitt hvorum enda hans, t.d. aš spyrja spurninga og leika sér einn ķ frķmķnśtunum, žvķ meira sem börnin spyršu žvķ minna geršu žau af žvķ aš leika sér ein. Ef engin sérstök fylgni er į milli einstakra afbrigša hegšunar, t.d. milli žess aš stunda hópķžróttir og žess aš gleyma aš skila bókum į bókasafniš er įlyktaš aš um tvo óskylda og ólķka žętti sé aš ręša, félagslyndi og samviskusemi. Žannig getur einhver sem er hįr į félagslyndi veriš hvar sem er į samviskusemi og įkvešin staša į samviskusemi segir ekkert til um stöšu į félagslyndi, hśn getur veriš hvar sem er.

Fjöldi og skipulag

Meš žvķ aš skoša hvernig margs konar hegšun fylgist aš og greinir sig frį annarri mį įlykta um žį žętti sem hśn endurspeglar. Žaš hefur hins vegar reynst nokkuš erfitt aš komast aš samhljóša nišurstöšu um hverjir grunnžęttir persónuleikans eru og hvernig skipan žeirra er.

Frumkvöšull aš žeirri sżn į persónuleikann aš hann sé samsettur af žįttum var Gordon Allport. Hann hélt žvķ fram aš žęttir ęttu rętur sķnar ķ taugakerfinu, vęru ķ ešli sķnu almennar hegšunartilhneigingar sem śtskżršu žį reglu sem sjį mį ķ hegšun okkar, óhįš ašstęšum og óhįš tķma. Hann hélt žvķ fram aš žętti mętti skilgreina śt frį styrk žeirra, ž.e. hversu įberandi žeir vęru ķ hegšun; tķšni, ž.e. hversu oft žeir vęru aš verki; og breidd žeirra, ž.e. ķ hversu mörgum ašstęšum žeir stżršu hegšun. Žannig geti t.d. mjög undirgefinn einstaklingur veriš undirgefinn oft og viš mjög margar ašstęšur.

Žį greindi Allport į milli žrenns konar žįtta. Ķ fyrsta lagi talaši hann um meginžętti, sem eru svo rķkar hneigšir aš allar athafnir einstaklings endurspegla žęr. Žessa gerš žįtta telur Allport vera mest įberandi hjį einstaklingum sem helga sig einhverju įkvešnu višfangsefni og öll breytni žeirra ber žvķ vitni. Sem dęmi mętti nefna barįttu Martins Luthers King fyrir réttlęti eša óžreytandi lķknarstarf Móšur Theresu. Ķ öšru lagi er um aš ręša mišlęga žętti eins og heišarleika og įkvešni, sem vķsa til nokkuš almennra tilhneiginga sem žó eru ekki endilega įberandi undir öllum kringumstęšum. Ķ žrišja lagi talar Allport um annars stigs žętti, sem eru sķšur afgerandi tilhneigingar og nokkuš hįšar ašstęšum. Žessar hugmyndir Allports uršu undanfari fjölda kenninga sem allar byggjast į sömu hugmynd. Žęr hafa hins vegar komist aš ólķkum nišurstöšum um fjölda og skipulag žeirra žįtta sem bęši lżsa og skżra persónuleika manna. Skošum žrjįr kenningar.

Einhver žekktasta kenningin ķ žessum hópi žįttakenninga er kenning Hans Eysenck. Nišurstaša hans var sś aš öllum žįttum persónuleikans mętti skipa į žrjį sjįlfstęša yfiržętti eša vķddir. Persónuleika manna mętti žvķ lżsa og skżra śt frį stöšu hvers og eins į žessum žremur vķddum. Staša į vķdd įkvaršaši og segši til um hegšunartilhneigingar. Eysenck taldi aš rętur žessara tilhneiginga vęri aš finna ķ lķffręšilegri gerš okkar og žvķ nįnast til frį fęšingu.

Vķddirnar eru śthverfa, tilfinninganęmi og haršlyndi. Žar sem um vķddir er aš ręša getur hver og einn rašast hvar sem er į hverja žessara žriggja vķdda, frį innhverfu til śthverfu, frį tilfinningalegum stöšugleika til žess aš vera tilfinningalega óstöšugur, og frį góšlyndi til haršlyndis. Fyrstu tvęr vķddirnar hafa hlotiš mesta umfjöllun. Žar sem žęr eru óhįšar hvor annarri geta žęr myndaš persónugeršir sem eru sambland af žeim bįšum. Lżsingu į ferns konar blöndu mį sjį hér aš nešan.

Ķ hópi 1 eru žeir sem eru bęši hįir į tilfinninganęmi og śthverfu. Ķ hópi 2 eru žeir sem eru lįgir į tilfinninganęmi en hįir į śthverfu. Ķ hópi 3 eru žeir sem eru lįgir į tilfinninganęmi og lįgir į śthverfu. Ķ hópi 4 eru svo loks žeir sem eru hįir į tilfinninganęmi og lįgir į śthverfu. Hversu rķk tilhneigingin er ręšst sķšan af žvķ hversu utarlega į hverri vķdd hver og einn er. Flestir dreifast ķ kringum mišja vķdd en fękkar eftir žvķ sem utar dregur.

Merki žess hverrar geršar fólk er, hverjar hegšunartilhneigingar žess eru, ęttu aš sjįst į sem flestum svišum tilverunnar, t.d. žvķ hvernig starf fólk velur sér, viš bókavörslu eša fallhlķfarstökk, eša jafnvel hvernig kynlķfi žess er hįttaš. Į töflu mį sjį samanburš į frįsögn bandarķskra stśdenta, annars vegar innhverfra og hins vegar śthverfra, į kynhegšun sinni.

 

Karlmenn

Kvenmenn

 

Innhv.

Śthv.

Innhv.

Śthv.

Stunda sjįlfsfróun

86

72

47

39

Stunda gęlur

57

78

62

76

Hafa haft samfarir

47

77

42

71

Tķšni samfara į mįnuši hjį žeim sem stunda kynlķf

3

6

3

8

Fjöldi bólfélaga sķšasta įriš

 

 

 

 

1

75

46

72

60

2-3

18

30

25

23

4 eša fleiri

7

25

4

17

Rannsóknir sem beinast aš žvķ aš greina grunnžętti persónuleikans hafa skilaš ólķkum nišurstöšum. Žaš viršist aš hluta rįšast af žvķ aš menn beita ólķkum ašferšum viš rannsóknir sķnar.

Eysenck telur žęttina vera žrjį, en annar žekktur sįlfręšingur, Cattell, telur žį vera a.m.k. 16. Um žį gildir aš žeir eru óhįšir hver öšrum og žvķ mögulegt aš rašast į hvern og einn meš ólķkum hętti. Cattell hefur bśiš til persónuleikapróf sem gerir žaš kleift aš draga upp mynd af persónuleikanum śt frį stöšu į hverjum žįttanna 16, frį einum og upp ķ tķu. Žeir fara hér į eftir.

1.Hlédręgur

Frakkur

2.Tregur

Greindur

3.Jafnlyndur

Tilfinningasamur

4.Hógvęr

Įkvešinn

5.Alvarlegur

Glašlyndur

6.Kęrulaus

Samviskusamur

7.Feiminn

Įręšinn

8.Kaldlyndur

Viškvęmur

9.Fullur trśnašartrausts

Tortrygginn

10.Raunsęr

Frjór

11.Blįtt įfram

Śtsmoginn

12.Śtsmoginn

Kvķšinn

13.Ķhaldssamur

Nżjungagjarn

14.Hópsinna

Sjįlfum sér nógur

15.Óagašur

Agašur

16.Rólegur

Spenntur

Ķ seinni tķš hafa fjölmargar rannsóknir geršar af ólķkum hópum fręšimanna komist aš žeirri nišurstöšu aš persónuleika manna sé hęgt aš lżsa meš 5 žįttum, og er gjarnan talaš um hina 5 stóru. Žį telja žeir aš žessir 5 žęttir endurspegli žęr spurningar sem viš veltum fyrir okkur žegar viš metum ašra. Žaš sé eins og viš gerum okkur grein fyrir žvķ aš hvaša leyti fólk geti veriš ólķkt og gildi žess aš stašsetja žaš, til žess aš fį af žvķ skżra mynd. Fyrsta spurningin snżst um žaš hvort annar einstaklingur muni hafa afgerandi įhrif į okkur, hvort hann reyni aš stjórna okkur. Žessi žįttur kallast śthverfa. Önnur spurningin er um tilfinningalegan stöšugleika eša hvort annar einstaklingur sé taugaveiklašur. Žessi žįttur er nefndur tilfinningasemi. Žrišja spurningin snżr aš žvķ hvort viš kunnum vel viš einhvern og er žįtturinn sem endurspeglar žessa spurningu nefndur góšlyndi. Ķ fjórša lagi veltum viš žvķ fyrir okkur hvort viš getum treyst öšru fólki. Žessi žįttur nefnist samviskusemi. Sķšasta spurningin lżtur aš žvķ aš meta hversu klįr eša nęmur einhver er. Žįtturinn er żmist nefndur vķšsżni eša mennt.

Žś gerir žaš sem žś ert

Ofangreindar kenningar eru oft kallašar žįttakenningar. Ķ žeim felst sś hugmynd aš persónuleiki manna sé mótašur frį upphafi og aš hann sé nokkuš stöšugur. Margir foreldrar finna žessu staš ķ žvķ hvaš tvö systkini geta veriš ólķk, žó allar ašstęšur žeirra séu hinar sömu. Žaš er sem žau fįi įkvešna eiginleika ķ vöggugjöf.

Žaš er gamalt žrętumįl innan sįlfręšinnar aš hve miklu leyti eigi aš leita skżringa į hegšun ķ erfšum eša umhverfi. Žessi žręta tekur į sig żmsar myndir. Sumir hafa lagt sig eftir žvķ aš meta hlut erfša ķ įkvešnum žįttum persónuleikans, svo sem sköpunargįfu, bjartsżni, varkįrni og įrįsargirni. Ašrir hafa lagt sig eftir aš sżna fram į hvaš hegšun er hįš ašstęšum og žar meš hvaš vitneskja um įkvešinn žįtt gagnast illa til žess aš segja fyrir um hegšun fólks.

Menn spyrja: Hvernig śtskżrum viš best reglufestu ķ hegšun? Framlag žįttakenninga er skżrt. Regla ręšst af ešlislęgum tilhneigingum, žįttum, sem beina hegšun įvallt ķ sama farveg og skapa žannig žį samfellu og heild sem viš köllum persónuleika.

 

Hugmyndir fólks um sjįlft sig

Jakob Smįri

"Žekktu sjįlfan žig" var sagt aš fornu en slķk hvatningarorš eiga lķklega betri hljómgrunn nś į dögum en nokkru sinni fyrr. Mörgum viršist afar hugleikiš aš komast til botns ķ žvķ hvern mann žeir hafi aš geyma. Ķ žvķ skyni leitar fólk til sįlfręšinga, en einnig til hégiljufręša į borš viš stjörnuspeki ķ von um einföld svör. Oft viršist bśa aš baki sś hugmynd aš fólki įskotnist meš dularfullum hętti persónuleiki sem stjórni geršum žess. Meš žvķ aš uppgötva persónuleika sinn öšlist menn vitneskju um örlög sķn. Mennirnir eru vitanlega hver öšrum ólķkir og hęgt er aš skilgreina og męla žann mun sem er į milli žeirra. Žeir halda lķka, aš žvķ er viršist, żmsum sérkennum ķ hegšun frį ęsku til elli. Žessi sérkenni mętti žannig nefna persónueinkenni og mynstur žeirra persónuleika.

En mikilvęgt er aš slį hér varnagla. Žar er fyrst til aš taka aš breytni fólks er aš jafnaši mun ašstęšubundnari en mörgum er tamt aš įlķta. Žį ber aš varast aš lķta į persónuleikann sem einhvers konar vél sem knżi fólk til athafna. Viš megum ekki lįta persónuleikahugtakiš girša fyrir skilning okkar į žeim sköpunarmętti sem meš fólki bżr til aš finna lķfi sķnu margs konar farveg. Persónuleikinn er ekki eitthvaš óumbreytanlegt sem hęgt er aš uppgötva ķ eitt skipti fyrir öll, heldur aš hluta til skapašur og endurskapašur af okkur sjįlfum.

Persónueiginleikar og samkvęmni ķ hegšun

Hugtök sem vķsa til persónueiginleika mį lķta į sem hjįlpartęki til aš sjį reglufestu ķ hįtterni manna. Žau skżra hins vegar ekki af hverju reglufestan stafar.

Žegar talaš er um persónueiginleika er aš jafnaši įtt viš aš nokkurrar samkvęmni sé aš vęnta ķ breytni manna. Til žess aš geta sagt aš mašur sé metnašargjarn ętti žannig aš vera hęgt aš sjį fleiri eša skżrari merki um metnašargirni ķ hegšun hans en hjį manni sem sagšur er metnašarlaus.

Žaš er meš öšrum oršum eitt skilyrši žess aš lķta megi t.d. į metnašargirni sem persónueiginleika aš hęgt sé aš raša fólki eftir žvķ hversu mjög žaš sżnir merki um metnaš. Sķšan er aušvitaš annar vandi aš koma sér saman um hver žessi merki séu.

Ķ daglegu lķfi gerum viš aš žvķ er viršist yfirleitt rįš fyrir žvķ aš samkvęmni ķ hegšun sé allmikil, a.m.k. hvaš annaš fólk įhręrir.

Viš teljum okkur geta dregiš įlyktanir um persónueiginleika Jóns og Gunnu eftir aš hafa hitt žau einu sinni. Į hinn bóginn žętti flestum žaš gefa alranga mynd af sjįlfum sér ef einhver myndaši sér skošun um žį sjįlfa į grundvelli svo takmarkašra upplżsinga. Žetta misręmi į milli žess hve miklar upplżsingar fólk telur aš hegšun veiti um persónueiginleika žess sjįlfs og annarra nefnist athugenda?gerenda misręmiš.

Svo viršist sem viš velflest teljum aš okkar eigin hegšun sé mun margbreytilegri og ašstęšubundnari en hegšun annarra. Žaš sem skżrir žetta fyrst og fremst er aš yfirsżn okkar yfir fjölbreytileika eigin hegšunar er mun betri en yfir hegšun annarra. Annaš fólk hittum viš yfirleitt viš tilteknar ašstęšur žar sem žaš hegšar sér oft į svipašan hįtt, til dęmis ķ saumaklśbbnum, ķ vinnunni eša heima.

Persónuleikasįlfręšingar hafa rekist į aš samkvęmni ķ hegšun er mun minni en margan grunar. Žaš veitir okkur t.d. tiltölulega litlar upplżsingar um greišasemi Jóns ķ vinahópi žótt viš vitum aš hann telji minnsta greiša eftir sér į vinnustaš. Fjölda rannsókna į fjölda persónueiginleika ber hér aš sama brunni. Fylgni į milli mismunandi hegšunar sem talin er spegla sama persónueiginleika er oftast fremur lķtil. Žetta žżšir samt ekki aš hugtök um persónueiginleika séu gagnslaus, heldur hitt aš mįttur žeirra til aš segja fyrir um hegšun sé minni en vonir hafa stašiš til.

Žessi vandkvęši hafa mešal annars leitt til svonefndra samspilshugmynda. Samkvęmt žeim er rįšlegt aš leita samkvęmni hegšunar ķ samspilinu į milli einstaklings og ašstęšna. Ekki er viš žvķ aš bśast aš mašur sem er mjög kvķšinn ķ prófum sé endilega kvķšnari en fólk er flest žegar hann fer til tannlęknis. Į hinn bóginn mętti bśast viš aš hann vęri óvenju kvķšinn viš ašstęšur sem honum finnst lķkjast prófum. Ķ ljósi žessara hugmynda mį finna stöšugleika mannlegrar hegšunar meš žvķ aš taka miš af žvķ hvernig fólk sér lķkingu į milli ašstęšna.

Žegar slķkt samspil er tekiš meš ķ reikninginn sjįum viš talsvert meira samręmi ķ hegšun viš mismunandi ašstęšur. Meš nokkrum rétti mį žvķ lķta į persónuleikann sem tilhneigingu til aš bregšast į tiltekinn hįtt viš mati sķnu į ašstęšum. Til dęmis mį taka aš Jón er kvķšinn ef hann heldur aš hann eigi aš gangast undir mat annarra fremur en almennt kvķšinn. Meš žessu er ekki sagt aš alhęfingar į borš viš hręšslugjarn eša metnašargjarn gegni ekki stundum hlutverki ķ flokkun og skilningi į mannlegri hegšun. Oftast er samt gagnlegt aš taka miš af samspilinu milli einstaklings og umhverfis eins og žaš er tślkaš af honum, ef viš ętlum aš sjį og skilja stöšugleika mannlegrar hegšunar ķ tķma og rśmi.

Sjįlfshugmyndir og persónuleiki

Žaš sem ręšur žvķ hvort fólk hegšar sér įmóta viš mismunandi ašstęšur ręšst eins og įšur gat aš miklu leyti af žvķ hvort žaš sér ašstęšurnar sem lķkar eša ólķkar. Mat į lķkingu milli ašstęšna er hins vegar einstaklingsbundiš.

Einnig viršist gagnlegt aš leita skilnings į hegšun fólks ķ hugmyndum žess um sjįlft sig. Į sķšustu įrum hefur aukist mjög įhugi į žvķ hvernig sjįlfshugmyndir skżra samręmi ķ hegšun, hugsun og tilfinningum manna. Sjįlfsmynd, sjįlfshugmynd, sjįlfsķmynd eru hugtök sem eiga sér langa sögu. Žessi hugtök hafa hins vegar oft veriš notuš ķ fremur óljósri merkingu. Menn hafa rętt um neikvęša sjįlfsmynd eša brotna sjįlfsmynd hjį fólki, įn žess aš eiga viš mikiš annaš en aš žaš sé óöruggt ķ framgöngu. Sķšustu 10-15 įr hafa hins vegar eflst rannsóknir sem byggjast į skżrari skilgreiningu į žvķ sem viš er įtt meš sjįlfshugmyndum.

Sjįlfshugmyndir eru mešvitašar og ómešvitašar hugmyndir sem fólk notar um sjįlft sig. Žessar hugmyndir geta veriš margar eša fįar, flóknar eša einfaldar, eftir žvķ hver į ķ hlut. Freud talar um aš hugmyndir séu ómešvitašar vegna žess aš žeim er haldiš utan vitundar į virkan hįtt. Žaš er ekki slķkt sem įtt er viš žegar talaš er um aš sjįlfshugmyndir geti veriš ómešvitašar. Öllu fremur er įtt viš aš žęr hafi įhrif į hugsun manna įn žess aš žeir veiti žvķ athygli. Žetta er svipaš žvķ aš viš hjólum įn žess aš geta sagt hvernig viš förum aš žvķ. Sjįlfshugmyndir hafa įhrif į žaš hvernig viš hegšum okkur, hvernig viš spįum fyrir um hegšun okkar. Žęr hafa einnig įhrif į žaš hverju viš munum eftir um okkur sjįlf og hverju viš tökum eftir ķ eigin fari. Sjįlfshugmyndir mętti į einfaldan mįta tįkna į eftirfarandi hįtt. Hringirnir į myndinni tįkna hugmyndir og lķnurnar tengsl į milli žeirra.

Viš sjįum į myndinni hluta af sjįlfshugmyndum Jóns og Jósefs. Kjarni sjįlfshugmyndar er alhęfing um sjįlfiš į einhverju sviši, t.d. "ég er sjįlfstęšur" eša "ég er sanngjarn". Žessari alhęfingu tengjast hugtök, minningar og stašhęfingar sem mynda kerfi žar sem eitt atriši vekur annaš upp. Žegar Jósef leišir hugann aš žvķ aš hann er sanngjarn rifjast žannig upp fyrir honum aš hann er góšur samningamašur og reifst aldrei viš hinn žrętugjarna Bjössa. Žessar sjįlfshugmyndir hafa sķšan įhrif į žaš hvernig Jón og Jósef taka įkvaršanir og hverju žeir beina athygli sinni aš. Jón (sjįlfstęšur) er lķklegri til aš tślka ašstęšur žannig aš sjįlfstęši?ósjįlfstęši skipti žar mįli, en Jósef einkennist af sjįlfshugmynd žar sem žessi hliš skiptir minna mįli en sanngirni meiru. Jón er lķklegri til aš sżna samkvęmni ķ hegšun varšandi sjįlfstęši, en Jósef varšandi sanngirni.

Žaš er mikilvęgt aš įrétta aš sjįlfshugmyndir eru ekki oršnar til śr engu. Žęr eiga sér yfirleitt forsendur ķ hegšun fólks og amstri. Žęr eru žannig alhęfingar śt frį reynslu. Žaš er hins vegar ekki sķšur mikilvęgt aš žessar alhęfingar fį sķšan stżrandi hlutverk varšandi žaš sem fólk beinir athygli aš, hvernig žaš įkvešur sig og bregst viš. En žaš mikilvęgasta viš aš skoša sjįlfshugmyndir er aš žęr beina sjónum aš hinni gerandi, skapandi hliš ķ hegšun manna. Minnumst žess aš oršiš "persóna" vķsaši upphaflega til žeirra grķma sem leikarar ķ Rómaveldi bįru fyrir andliti sér į leiksżningum. Persónan er eitthvaš sem mašur ber į borš fyrir sjįlfan sig og ašra, eitthvaš sem mašur aš hluta til skapar sjįlfur.

Einkenni sjįlfshugmynda

Į undangengnum įratug hafa fjölbreytilegar rannsóknir kannaš gagnsemi žess aš skoša sjįlfshugmyndir ķ žeim skilningi sem hér hefur veriš rakinn. Viš skulum lķta į nokkrar nišurstöšur sem fengist hafa ķ slķkum rannsóknum:

Sjįlfshugmyndir: ein eša margar? Žaš viršist gagnlegt aš hugsa sér aš fólk einkennist af mörgum sjįlfshugmyndum meš mismikil tengsl sķn ķ milli. Ég get haft hugmyndir um mig sjįlfan sem heišarlegan, hraustan, klaufskan og róttękan, en žessar hugmyndir hafa mismikil įhrif į hegšun mķna og hugsun viš mismunandi ašstęšur. Žaš er żmsu hįš hvaša sjįlfshugmynd hefur mest įhrif į hugsun og hegšun į tilteknu augnabliki, svo sem ytri ašstęšum, skapi, nżlegri reynslu og svo framvegis. Ķ žessum skilningi er žvķ persónuleiki okkar sķbreytilegur.

Sjįlfshugmyndir: breytilegar eša stöšugar? Sjįlfshugmyndir eru breytingum undirorpnar frį vöggu til grafar. Aušvitaš eru hugmyndir um sjįlfiš ķ örri breytingu ķ bernsku og į unglingsįrum. Barniš žróast frį žvķ aš gera vart greinarmun į milli sjįlfs og skynheims til žess aš sjį sig sem stórt eša lķtiš, strįk eša stelpu. Smįtt og smįtt verša til hugmyndir um eiginleika, skošanir o.s.frv. Sjįlfshugmyndir fį įkvešinn stöšugleika en hętta samt ekki aš breytast.

Sjįlfshugmyndir: einfaldar eša flóknar? Fyrr var nefnt aš hver og einn einkennist af mörgum sjįlfshugmyndum. Hins vegar er breytilegt hversu margžęttar hugmyndir um sjįlfiš fólk hefur. Sumir sjį sig fyrst og fremst sem t.d. heišarlega, góša móšur eša skįkmann, en ašrir hafa mun fjölbreytilegri sżn į eiginleika sķna og hlutverk. Margbreytileiki sjįlfshugmynda viršist auka sveigjanleika ķ hegšun og vera vörn gegn tilfinningalegum įföllum.

Sjįlfshugmyndir: skipta žęr alla jafnmiklu? Żmislegt bendir til žess aš sjįlfshugmyndir skipti mismiklu mįli ķ hegšun mismunandi fólks. Žetta skżrir aš nokkru hvers vegna viš žykjumst sjį mismikinn stöšugleika ķ breytni manna.

Sjįlfshugmyndir: jįkvęšar eša neikvęšar? Gera mį rįš fyrir žvķ aš fólk hafi ķ senn sjįlfshugmyndir sem eru jįkvęšar og ašrar sem eru neikvęšar. Lķšan okkar į hverjum tķma ręšst af žvķ hvort žaš er jįkvęš eša neikvęš sjįlfshugmynd sem er virk ķ hugsun okkar į žeim tķma. Ein meginhugmynd um orsakir depuršar og kvķša gerir rįš fyrir žvķ aš neikvęšar sjįlfshugmyndir virkist viš įlag. Žęr taki sķšan aš stjórna hugsun okkar sem leiši til annarra depuršar? og kvķšaeinkenna. Žeir sem hętt er viš depurš og kvķša hafi einhverra hluta vegna ķ lengdarminni sķnu neikvęšar sjįlfshugmyndir sem eru almennari og virkjast frekar en raunin er hjį öšrum.

Ķ žessum pistli hefur veriš reynt aš sżna fram į takmarkanir į hefšbundnum skilningi į persónuleikanum. Ķ fyrsta lagi viršist ljóst aš hegšun manna er alla jafna mun ašstęšubundnari en margur heldur.

Jón kann žannig aš sżna gleggri merki en Björn um heišarleika ķ višskiptum, en ķ samskiptum viš vini er žessu öfugt fariš. Stöšugleiki ķ hegšun er žannig um margt öšruvķsi en oft er tališ og skżrist aš talsveršu leyti af persónubundinni tślkun ašstęšna. Ennfremur var hér bent į gagnsemi sjįlfshugmyndarhugtaksins til skżringar į samręmi ķ hegšun manna. Žetta hugtak beinir sjónum okkar aš žvķ hversu mjög žaš sem viš nefnum persónuleika er nokkuš sem einstaklingurinn skapar į lķfshlaupi sķnu (mešvitaš, en žó fyrst og fremst ómešvitaš). Žaš minnir einnig į aš oft er hępiš aš tala um persónuleikann sem óskiptan, heldur er hann yfirleitt innan vissra marka sķbreytilegur ķ samspili viš innri og ytri hręringar.

Žótt hér hafi athygli veriš beint aš persónunni sem sķnum eigin skapara aš hluta til mį vitanlega ekki horfa framhjį žvķ aš henni eru įkvešnar skoršur settar frį upphafi. Žvķ veršur ekki į móti męlt žegar horft er til vissra almennra persónuleikažįtta aš žar skiptir t.a.m. sį lķffręšilegi bśnašur sem menn fį ķ vöggugjöf miklu mįli. En į žeim krókótta stķg sem liggur frį erfšum til athafna eru sjįlfshugmyndir og tślkun einstaklingsins į ašstęšum engu aš sķšur mikilvęgur śtsżnisstašur, ef okkur finnst einhverju skipta aš skilja stöšugleika og breytileika mannlegrar hegšunar.

 

Hvaš er aš vera innhverfur eša śthverfur?

Jślķus Björnsson

Hvernig stendur į žvķ aš viš Grikkir höfum fengiš svo ólķk skapgeršareinkenni, žrįtt fyrir žaš aš sami himinninn hvelfist yfir allt Grikkland og allir Grikkir fį sömu menntun og uppeldi?

Theophrastus, grķskur heimspekingur į žrišju öld fyrir Krist.

Allir hafa velt žvķ fyrir sér hvers vegna fólk er eins mismunandi og žaš er. Hvers vegna er skapferli mitt öšruvķsi en žitt? Hvers vegna er Pétur alltaf kįtur og hress, en Pįll alltaf nišurdreginn og dapur? Hvers vegna er Gunna oftast įhyggjulaus og glašlynd, en Sigga kvķšin og svartsżn? Svona spurningar leita stundum į hugann og sérlega hafa menn tilhneigingu til žess aš spyrja svona spurninga um sjįlfan sig. Hvers vegna er ég eins og ég er? Hvernig get ég fariš aš žvķ aš breyta sjįlfum mér?

Persónuleikasįlfręšin leitast viš aš svara spurningum af žessu tagi og mörgum fleiri sem tengjast mannlegu atferli og skapgerš. Mešal annars hafa veriš settar fram kenningar og geršar rannsóknir į žvķ sem ķ daglegu tali er nefnt aš vera innhverfur eša śthverfur. Hér er ętlunin aš fjalla um žessa tvo persónueiginleika, įsamt öšrum tengdum skapgeršareinkennum, og ręša nįnar hvernig mį skilja žessi fyrirbęri og tengja žau viš ašra mannlega eiginleika.

Fyrri tķma hugmyndir

Ein af grundvallarašferšum vķsindanna er flokkun og röšun fyrirbęra eftir eig? inleikum žeirra og gerš. Žetta į einnig viš um žau fręši er fjalla um skapgerš og persónuleika mannsins og žvķ hafa menn frį upphafi vega flokkaš fólk eftir skapgeršareinkennum ķ įkvešnar manngeršir.

Mjög snemma komu žvķ fram įkvešnar hugmyndir um hvernig mętti skipta mönnum ķ flokka eftir skapgeršareinkennum. Gömlu grķsku heimspekingarnir voru talsvert uppteknir af žessu, eins og tilvitnunin hér aš framan gefur til kynna, og starfsbręšur žeirra į öllum tķmum hafa fetaš ķ fótspor žeirra.

Upphaf nśtķmahugmynda um innhverft og śthverft fólk mį kannski rekja til įrsins 1798, en žį gaf heimspekingurinn Immanuel Kant śt sķna žekktu mannfręši, Antropologie. Žar skipti hann skapgerš manna ķ fjóra meginflokka, hina léttlyndu, hina žunglyndu, hina brįšlyndu og hina dauflyndu skapgerš.

Hugtökin sem Kant notaši voru fengin frį grķska lękninum Galen, en hann var uppi į annarri öld eftir Krist. Galen notfęrši sér eldri grķskar hugmyndir og setti fram tilgįtur um aš mannlegir eiginleikar hefšu bólfestu ķ įkvešnum lķkamshlutum og stjórnušust af lķkamsvessum, blóši, slķmi, gulu galli og svörtu galli. Hann įleit aš hvers kyns girndir og holdlegar langanir kęmu frį lifrinni, aš hugrekki og reiši kęmu frį hjartanu og vitsmunir frį heilanum. Ef ójafnvęgi yrši į milli žessara žįtta og hinna fjögurra lķkamsvessa yrši einstaklingurinn veikur.

Kant notfęrši sér hin gömlu hugtök frį Galen, žó svo aš hann hefši ašrar hugmyndir um orsakir žess aš fólk vęri mismunandi. Kant lżsti žessum skapgeršareinkennum į eftirfarandi hįtt:

Hinn léttlyndi mašur er įhyggjulaus, vongóšur og hvatvķs, gleyminn į skuldir sķnar, félagslyndur, ekki alvarlegur, į marga vini og skiptir oft um įhugamįl. Hann leikur sér mikiš og er gefinn fyrir hvers kyns breytingar.

Hinn žunglyndi mašur er įhyggjufullur, finnur alltaf eitthvaš til aš bera kvķšboga fyrir og tekur fremur eftir erfišleikum og göllum hlutanna en kostum žeirra. Hann er seinn til aš gefa loforš og hefur įhyggjur af öllum samskiptum sķnum viš ašra. Žess vegna er hann ekki hamingjusamur.

Hinn brįšlyndi mašur er aušreittur til reiši, fljótur aš skipta skapi en erfir ekki žaš sem į hluta hans er gert. Hann er fljótur til verka en žollķtill og vill fremur gefa skipanir en framfylgja žeim. Hann vill lįta dįst aš sér og er hrifinn af formlegum athöfnum og hvers konar tilstandi. Hann er mjög stoltur og sjįlfselskur, nķskur en kurteis, en ekki hamingjusamur vegna žeirrar andstöšu annarra sem hann skapar sér sjįlfur.

Hinn dauflyndi mašur er tilfinningadaufur, fįtt hefur mikil įhrif į hann og hann er lengi aš komast ķ gegn og nį sér į strik. Hann er sanngjarn og žrautseigur į žęgilegan hįtt.

Kant taldi aš menn gętu ašeins haft einn af ofangreindum skapgeršareiginleikum og aš ašeins vęri um žessa fjóra flokka skapgeršareinkenna aš ręša og enga ašra.

Sķšar voru menn ekki alls kostar įnęgšir meš žessar hugmyndir og įriš 1903 setti sįlfręšingurinn Wilhelm Wundt fram žį skošun aš žessa gömlu skiptingu Kants mętti endurbęta. Hann setti fram tvęr meginreglur um einstaklingsmun, žannig aš persónugeršum mętti skipta ķ tvennt eftir styrk og hraša tilfinningalegra višbragša. Hann sagši hina brįšlyndu og žunglyndu einkennast af sterkum višbrögšum, en hina léttlyndu og dauflyndu af veikum. Aftur į móti yrši hraši breytinganna mikill hjį létt? og brįšlyndum, en lķtill hjį žung? og dauflyndum. Žetta į nokkuš vel viš žann almenna skilning sem mį leggja ķ žessi skapgeršareinkenni. Hjį létt? og dauflyndum eru skapsveiflurnar ekki mjög miklar. Hjį žung? og brįšlyndum eru tilfinningasveiflur mun meiri en annarra.

Žessi višbót viš hina gömlu persónuleikakenningu var į vissan hįtt byltingarkennd. Ķ staš fjögurra óbreytanlegra flokka skapgeršareinkenna var hęgt aš lżsa persónuleika hvers og eins śt frį mögulegri stöšu į tveimur vķddum, annars vegar styrk tilfinninga og hins vegar breytileika žeirra. Žessi nįlgun var mun margbreytilegri en fyrri flokkurinn.

Žessar hugmyndir voru ķ raun undanfari nśtķmahugmynda um aš menn skiptist ekki einfaldlega ķ įkvešna flokka skapgeršar eša persónuleikaeinkenna, heldur séu allar persónugeršir samsettar śr eiginleikum sem allir menn hafi ķ litlum eša miklum męli. Var žetta meš fyrstu tilraunum sem geršar voru til aš skżra žann mismun į mönnum sem venjulega er lżst meš žvķ aš kalla menn innhverfa eša śthverfa.

Sķšar komu fram fleiri hugmyndir, žar sem skapgeršareinkennin aš vera innhverfur eša śthverfur voru betur skżrš og tengd viš fleiri žętti. Austurrķski gešlęknirinn Otto Gross gerši į sķšustu öld tilraunir til žess aš tengja žessi skapgeršareinkenni viš lķfešlisfręšilega žętti, en žaš var sķšan hinn žekkti sįlkönnušur Carl Gustav Jung, sem tók upp į sķna arma hugmyndina um aš öllum mönnum mętti lżsa meš žessum tveim meginskapgeršareiginleikum, innhverfu og śthverfu. Jung įleit aš žetta lżsti sér žannig aš lķfskraftur mannsins beindist annašhvort aš hinum ytri heimi hjį žeim śthverfu eša aš eigin innra įstandi hjį žeim innhverfu.

Nśtķmahugmyndir

Fleiri merkir fręšimenn hafa sett fram hugmyndir um įžekkar persónuleikageršir, en žekktastur žeirra er breski sįlfręšingurinn Hans Eysenck, sem hefur tekiš upp margar žessara eldri hugmynda og smķšaš śr žeim persónuleikakenningu sem mešal annars byggist į mati į žvķ hversu inn? eša śthverfir menn séu.

Persónuleikakenning Eysencks lķtur į persónuleikann meš tilliti til žriggja vķdda sem hafa veriš nefndar į ķslensku innhverfa?śthverfa, haršlyndi og tilfinninganęmi. Rétt eins og Wundt gerir Eysenck rįš fyrir žvķ aš allir menn hafi alla žessa eiginleika, en ķ mismiklum męli. Jafnframt gerir hann rįš fyrir žvķ aš žessar žrjįr persónuleikavķddir séu ótengdar innbyršis, žannig aš sį sem er mjög śthverfur geti jafnframt veriš mjög tilfinninganęmur eša ekki tilfinninganęmur. Breyting eša mismunur į einum eiginleika žurfi žvķ ekki aš žżša aš hinir tveir breytist einnig. Nota mį kenningu Eysencks til žess aš skżra mjög margt ķ mannlegri hegšan meš žvķ aš męla magn hvers persónueiginleika hjį einstaklingnum, og žannig mį fį śt afar margbreytilegar persónugeršir sem einkennast ķ mismiklum męli af žeim žrem grundvallarpersónugeršum sem Eysenck byggir kenningu sķna į.

En vķkjum nįnar aš žvķ hvaš žaš žżšir aš vera innhverfur eša śthverfur. Allir vita hvaš įtt er viš meš žessum hugtökum, žar sem žau eru mjög algeng ķ daglegri mįlnotkun. Žegar talaš er um śthverfan mann er venjulega įtt viš aš hann sé glašvęr, félagslyndur, mikiš fyrir aš hafa samneyti viš ašra og eigi aušvelt meš aš tjį tilfinningar sķnar og lķšan. Žegar talaš er um innhverfan mann er hins vegar oftast įtt viš aš hann sé dulur, kannski dapur ķ bragši, hafi meiri įhuga į athöfnum og išju sem ekki krefst samneytis viš ašra og eigi kannski erfitt meš aš tjį eigin tilfinningar og lķšan.

Eysenck lżsir śthverfu og innhverfu į eftirfarandi hįtt:

Śthverfir: Hinn dęmigerši śthverfi mašur er félagslyndur, hefur gaman af samkvęmum og į marga vini. Hann hefur žörf fyrir aš tala viš ašra og hefur litla įnęgju af žvķ aš lesa eša lęra einsamall. Hann leitar eftir ęsilegum ašstęšum, tekur įhęttu og kemur sér oft ķ ašstęšur sem gętu valdiš honum vandręšum. Hann er almennt hvatvķs og fljótur til framkvęmda, įhyggjulaus og tekur lķfinu létt, hlęr mikiš og er oft mjög kįtur. Hann vill helst vera stöšugt į feršinni og hafa nóg aš gera, en hefur stundum tilhneigingu til aš vera įrįsargjarn og hafa litla stjórn į skapi sķnu. Į heildina litiš eru tilfinningar hans ekki undir góšri stjórn og hann er ekki alltaf mjög įreišanlegur mašur.

Innhverfir: Hinn dęmigerši innhverfi mašur er hęglįtur og hlédręgur einstaklingur, sem oft og tķšum hefur meiri įhuga į athöfnum sem hann getur framkvęmt einsamall heldur en aš hitta annaš fólk. Hann er hlédręgur og fjarlęgur viš alla nema mjög nįna vini sķna. Hann hefur tilhneigingu til žess aš skipuleggja framtķšina, hugsar įšur en hann framkvęmir og treystir ekki stundarlöngunum og skyndilegum įkvöršunum. Honum lķkar illa viš allar ęsingar, tekur hversdagsleikanum meš tilhlżšilegri alvöru og vill hafa lķf sitt vel skipulagt. Hann hefur góša stjórn į tilfinningum sķnum, er sjaldan įrįsargjarn og hefur gott vald į skapi sķnu. Hann er įreišanlegur, nokkuš svartsżnn og metur mikils sišareglur og venjur.

Eins og ofangreindar lżsingar sżna, žį eru nśtķmahugmyndir um žessar persónugeršir ekki żkja frįbrugšnar žeim hugmyndum sem almennar eru um žęr, og svipar jafnframt mjög til žess sem fyrri tķma menn įlitu.

Lżsingar og skżringar

Žegar fjallaš er um persónuleika er naušsynlegt aš gera skżran greinarmun į persónulżsingum og skżringum į hegšun manna į grundvelli persónuleikaeiginleika. Svonefndar hringskżringar eru žvķ mišur alltof algengar žegar fengist er viš žessi efni. Sem dęmi mį nefna hugtakiš leti. Ef einstaklingur gerir lķtiš, og ekki sķst ef hann gerir mun minna en honum ber skylda til, žį er leti stundum kennt um. Žegar svona er tekiš til orša er žvķ gert rįš fyrir aš letin sé eiginleiki sem mašurinn hefur og veldur žvķ aš hann framkvęmir minna en hann įtti aš gera. En hvernig fįum viš ķ upphafi upplżsingar um aš einhver sé latur? Jś, meš žvķ aš fylgjast meš hegšun hans. Hegšuninni er sem sagt lżst meš oršinu leti. Žegar sķšan spurt er spurningarinnar um žaš hvers vegna viškomandi geri ekki meira, žį er einfalt aš skżra žaš meš žvķ aš segja aš hann sé latur. Lżsing veršur žannig aš skżringu sem er harla lķtils virši. Žetta jafngildir žvķ aš segja: "Hann er latur vegna žess aš hann er latur."

Mešal annars af žessum sökum hefur Hans J. Eysenck reynt aš gera persónuleikakenningu sķna žannig śr garši aš hśn ekki einasta lżsi įkvešnum persónugeršum heldur geti einnig skżrt atferli sem er mismunandi hjį fólki. Žetta hefur hann gert meš žvķ aš tengja persónuleikamęlingar sķnar viš marghįttašar ašrar męlingar į sįlręnum og lķfešlislegum einkennum, eins og vikiš veršur aš hér į eftir.

Ofangreindar lżsingar į innhverfu og śthverfu eru žvķ fyrst og fremst lżsandi dęmi sem varast ber aš nota sem skżringar į hegšun fólks, žótt tekist hafi aš tengja žęr viš ašra mannlega eiginleika og hęfni.

Hvaša gagn gera slķkar persónulżsingar og persónuleikakenningar? Žaš ręšst fyrst og fremst af žvķ hversu aušvelt er aš tengja žessar persónuleikageršir viš annaš ķ lķfi fólks, og žvķ hvort nota mį persónueinkennin til žess aš spį fyrir um višbrögš og hegšun einstaklings ķ framtķšinni.

Til žess aš persónuleikakenning sé gagnleg og hęgt sé aš bśa til įreišanleg og réttmęt próf sem byggjast į henni, veršur hśn aš uppfylla įkvešin skilyrši. Žaš veršur aš vera hęgt aš męla persónueiginleikann į réttmętan og įreišanlegan hįtt. Žetta merkir aš eiginleikinn veršur aš męlast eins frį einum tķma til annars og ganga veršur śr skugga um aš ekki sé veriš aš męla eitthvaš annaš en ętlunin er aš męla. Einnig styrkir žaš kenninguna ef persónueiginleikinn hefur einhver tengsl viš breytingar į lķfešlisfręšilegri starfsemi mannsins, eša tengsl viš żmsa félagslega žętti.

Eysenck hefur meš hlišsjón af žessum skilyršum bśiš til persónuleikapróf sem hann nefnir EPQ og męlir hversu innhverft eša śthverft fólk er. Prófiš męlir jafnframt žaš sem kalla mį tilfinninganęmi, įsamt žeim eiginleika sem hefur veriš kallašur haršlyndi. Žetta próf hefur reynst įreišanlegt og réttmętt męlitęki, sem viršist žjóna allvel žeim tilgangi aš greina fljótt og įreišanlega į milli innhverfra og śthverfra, og meš žvķ er unnt aš spį fyrir um višbrögš fólks viš įkvešnum kringumstęšum og verkefnum.

Persónuleikinn og erfšir

Lķklegt er aš meginžęttir persónuleikans hafi mótast og breyst į žróunarferli mannsins og aš žetta valdi einstaklingsmun sem aš einhverju leyti erfist. Enn er samt ekki ljóst aš hve miklu marki svo er. Menn vita aš umhverfisžęttir, uppeldi og félagslegar ašstęšur hafa įhrif į persónuleika manna, įsamt sjśkdómum og żmsum kvillum sem hreinlega geta breytt honum. Žaš er žvķ ljóst aš žó viš fįum hluta af persónueinkennum okkar ķ vöggugjöf, žį mótar allt umhverfi okkar žessi persónueinkenni į żmsan veg og žess vegna er kannski alls ekki įhugavert aš velta fyrir sér hvort og aš hve miklu marki persónuleikaeinkenni erfast. Miklu įhugaveršara er aš athuga hvernig mismunandi umhverfisašstęšur hafa įhrif į persónuleikann og hvert samspiliš er į milli mismunandi persónugerša og umhverfisašstęšna.

Lķfešlisfręši

Tekist hefur aš sżna fram į tengsl inn? og śthverfu viš svokallaša lķfešlisfręšilega örvun. Hśn er lķfešlisfręšilegt ferli sem stjórnar bęši hraša og styrk žeirra višbragša sem menn sżna. Komiš hefur ķ ljós aš munur er į inn? og śthverfum einstaklingum meš tilliti til žessa. Žetta lżsir sér žannig aš innhverfir eru fljótari aš lęra įkvešin verkefni en śthverfir. Žeir eru fljótari aš mynda skilyrt višbrögš af żmsu tagi og eru įrvakurri en žeir śthverfu. Meš notkun heilaafrits hafa menn fundiš aš innhverfir eru fljótari en śthverfir aš nį jafnvęgi ķ heilastarfsemi eftir mikiš įlag. Žaš er žó erfitt aš fullyrša nokkuš um hvaš žessi munur žżšir ķ raun, vegna žess aš ašstęšur rįša mjög miklu um frammistöšu fólks. Žannig hefur komiš ķ ljós aš ķ birtu og hįvaša standa śthverfir sig betur en innhverfir viš lausn įkvešinna verkefna, en ķ dimmu og žögn standa innhverfir sig betur.

Einnig hefur komiš ķ ljós aš innhverfir og śthverfir muna misvel, verša fyrir mismunandi įhrifum af żmsum lyfjum, hafa mismunandi sįrsaukaskyn og margt fleira viršist ašgreina žessar tvęr persónugeršir. Jafnframt hefur komiš ķ ljós aš engin tengsl viršast vera į milli greindar og inn? og śthverfu, žannig aš vitsmunaleg geta manna er talin vera óhįš žessum persónuleikaeinkennum.

Aš lokum

Žaš er ljóst af ofangreindu aš erfitt er aš lżsa innhverfum og śthverfum, nema tekiš sé miš af žeim ašstęšum sem žeir eru ķ. Žessir persónueiginleikar eru nįtengdir mjög mörgu öšru, svo sem öšrum persónueinkennum, umhverfisašstęšum, erfšum, lķfešlisfręšilegum žįttum żmiss konar, félagslegum žįttum og mörgu fleiru. Žaš er einnig ljóst aš ekki er hęgt aš flokka menn alfariš ķ annan hvorn flokkinn. Hver einstaklingur hefur öll eša mörg žessara persónueinkenna ķ mismiklum męli. Lżsingar į persónueinkennum eru jafnframt lķtils virši ef ekki er tekiš tillit til annars ķ lķfi einstaklingsins. Ef hęgt er aš setja žęr ķ slķkt samhengi verša žęr gagnleg og nytsöm hjįlpartęki, bęši fyrir žann sem vill breyta sjįlfum sér og ķ mešferš żmiss konar vandkvęša.

 

Er hęgt aš męla persónuleika?

Jślķus Björnsson

Persónuleiki er hugtak sem flestir halda sig skilja, en eiga jafnframt erfitt meš aš skżra og skilgreina. Oftast er hugsaš um persónuleikann sem eins konar samsafn mannlegra eiginleika sem margir gera rįš fyrir aš stżri atferli manna ķ meira eša minna męli. Persónuleikinn er žvķ fyrirbęri sem enginn hefur séš og sem ekki er hęgt aš skilgreina į endanlegan hįtt. Žvķ er ešlilegt aš spurningar vakni um hvort hęgt sé aš męla og rannsaka fyrirbęri sem skynfęri okkar nema einungis óbeint og hvort hęgt sé aš skilja og hafa įhrif į fyrirbęri sem enginn hefur séš og enginn hefur getaš fest hönd į?

En enginn hefur séš frumeindir eša sameindir og žaš hefur ekki komiš ķ veg fyrir aš ešlisfręšingar hafi įhrif į žęr, męli eiginleika žeirra og jafnvel breyti žeim ķ eitthvaš annaš en žęr voru upprunalega. Öll fyrirbęri nįttśrunnar er žvķ hęgt aš męla eša meta į einhvern hįtt, beint eša óbeint, og žaš sama hlżtur aš gilda um mannlega hegšun og hugarstarfsemi.

Hvaš męla persónuleikapróf?

Žótt hugtakiš persónuleiki sé venjulega notaš ķ almennum vķštękum skilningi til žess aš skżra og lżsa atferli manna og hegšun, žį eru svokölluš persónuleikapróf oftast notuš til žess aš męla mismun į milli manna, ķ tilfinningum, višhorfum og samskiptahįttum, į mun afmarkašri hįtt en heitiš gefur til kynna. Flest persónuleikapróf eru svokölluš blaš? og blżantspróf, žar sem próftaki svarar spurningum sem lagšar eru fyrir hann meš spurningalista. Spurningum er oftast svaraš meš žvķ aš merkja viš fyrirfram įkvešna svarmöguleika, t.d. jį, nei og veit ekki. En einnig eru til persónuleikapróf sem leitast viš aš prófa persónuleikann į almennari og óbeinni hįtt og eru svokölluš frįvarpspróf algengust žeirra. Sum persónuleikapróf eru notuš sem kembipróf, ž.e. til žess aš velja einstaklinga meš įkvešin persónueinkenni śr stórum hópi, eša til žess aš finna žį sem eru afbrigšilegir į einn eša annan hįtt. Flest persónuleikapróf eru jafnframt notuš sem hjįlpartęki viš rįšgjöf eša mešferš tilfinningalegra og gešręnna vandamįla. Próf af žessu tagi eru żmist einstaklingspróf, žar sem einstaklingur tekur prófiš einn, eša svokölluš hóppróf, en žį eru blaš? og blżantspróf lögš fyrir stóran hóp manna ķ einu.

Til er mikill fjöldi mismunandi persónuleikaprófa sem męla mismunandi persónueiginleika, hvert į sinn hįtt, oft byggš į mismunandi kenningum og forsendum. Hér į eftir veršur fjallaš um helstu geršir žessara prófa og žęr ašferšir sem žau byggjast į.

Hvernig eru persónuleikapróf bśin til?

Öll próf og męlitęki, hverju nafni sem žau nefnast og hvaš svo sem žau męla, žurfa aš vera réttmęt. Meš žvķ er įtt viš aš prófiš męli örugglega žaš sem žvķ er ętlaš aš męla, en ekki eitthvaš annaš. Žessu til višbótar žarf próf einnig aš vera įreišanlegt, en meš žvķ er įtt viš aš prófiš męli ętķš žaš sama, t.d. frį einum tķma til annars eša hjį tveimur mismunandi einstaklingum. Žetta tvennt, réttmęti og įreišanleiki, eru grundvallarforsendur žess aš hęgt sé aš bśa til nothęf próf.

Algengustu persónuleikapróf nśtķmans eru flest įmóta ķ notkun og śtliti. Žau innihalda flest mjög margar spurningar, žar sem spurt er um įkaflega marga mismunandi hluti, og venjulega er ekki gefinn kostur į nema fįum svarmöguleikum, t.d. jį, nei og veit ekki. Algengt er aš slķk próf innihaldi annašhvort beinar spurningar sem svarandi svarar meš jį eša nei, eša fullyršingar sem svarandi er bešinn aš meta hvort geti įtt viš hann eša ekki. Mörg prófanna innihalda tugi eša hundruš spurninga eša atriša sem unniš er śr meš žvķ aš draga saman ķ sérstaka kvarša žęr spurningar sem eiga saman eša męla sama persónuleikažįttinn. Eitt algengasta persónuleikaprófiš inniheldur yfir 500 spurningar sem eru dregnar saman ķ 9 grunnkvarša. Nišurstaša prófsins kemur žvķ fram ķ 9 einkunnum.

Žegar persónuleikapróf eru bśin til eru notašar nokkrar meginašferšir viš mat réttmętis. Žetta er afar mikilvęgt žegar valdar eru eša bśnar til spurningar og kvaršar prófanna. Hér į eftir veršur helstu ašferšum lżst.

1. Innihaldsréttmęting: Žegar žessari ašferš er beitt viš gerš persónuleikaprófs er einfaldlega reynt aš velja spurningar ķ prófiš śt frį kunnįttu og séržekkingu höfundar prófsins į įkvešnu efni og ekki beitt tölfręšilegum eša öšrum ašferšum viš samsetningu žess. Dęmi um próf af žessu tagi eru żmiss konar einkennalistar, žar sem einfaldlega eru talin upp žau einkenni sem įkvešinn kvilli eša sjśkdómur er talinn hafa. Nišurstaša slķks prófs er venjulega fjöldi einkenna af įkvešinni tegund.

2. Raunvišmiš: Žegar notuš eru svokölluš raunvišmiš viš gerš persónuleikaprófs er įtt viš aš svör viš spurningum prófsins eru metin meš tilliti til einhvers ytra višmišs. Athuguš er žvķ fylgnin į milli spurninga prófsins og hins ytra višmišs. Tökum einfaldaš dęmi. Ef allir žeir sem eru raušhęršir svörušu spurningunni "Žykir žér gaman į skķšum?" jįtandi og ef jafnframt allir žeir sem ekki hefšu rautt hįr svörušu sömu spurningu neitandi, mętti nota žessa spurningu til žess aš greina žį raušhęršu frį hinum sem hefšu annan hįralit. Aušvitaš er žetta óraunverulegt dęmi, en žaš lżsir grundvallarašferšinni sem beitt er žegar ytri raunvišmiš eru notuš viš gerš persónuleikaprófa.

Žetta er ašferš sem ekki er hįš žekkingu manna į sjįlfum sér og telst žaš kostur, žar sem ekki er vķst aš lżsingar fólks į sjįlfu sér séu nęgjanlega nothęfar, m.a. vegna žess hversu sjįlfsskošun er óįreišanleg og óhlutlęg. Slķkar lżsingar eru ķ raun ašeins žaš sem fólk segir sem svar viš spurningunni sem lögš var fyrir. Ef einstaklingur sem er taugaveiklašur segir aš hann hafi oft höfušverk, žį skiptir ekki mįli hvort hann hefur höfušverkinn eša ekki, heldur aš hann segist hafa hann. Hvernig spurningum er svaraš er žvķ žaš sem fyrst og fremst er athugaš žegar ytri raunvišmiš eru notuš og svörin eru borin saman viš t.d. fyrirframgerša flokkun einstaklinganna.

Įgętt dęmi um próf sem byggist į žessu er hiš žekkta persónuleikapróf MMPI. Žaš próf var upprunalega gert į žann hįtt aš spurningar žess voru lagšar fyrir stóran hóp fólks meš įkvešnar sjśkdómsgreiningar og athugaš hvaša spurningar prófsins greindu į milli hinna żmsu sjśkdómsflokka. Žęr spurningar sem fólk meš mismunandi sjśkdómsgreiningar svaraši į mismunandi hįtt voru notašar ķ endanlega śtgįfu prófsins, sem sķšan var hęgt aš leggja fyrir fólk sem ekki hafši fengiš neina sjśkdómsgreiningu. Meš žvķ aš athuga hvort svör į prófinu lķkjast žeim svörum sem upprunalegi hópurinn gaf, mį žvķ leiša lķkum aš žvķ aš einstaklingur hafi įkvešinn kvilla eša persónuleikaeinkenni, eša ekki.

3. Žįttagreining: Żmsar tölfręšilegar ašferšir hafa veriš notašar til žess aš bśa til persónuleikapróf. Sś žekktasta af žeim er svokölluš žįttagreining. Hśn byggist į žvķ aš eftir aš fjöldi atriša eša spurninga hefur veriš lagšur fyrir stóran hóp manna, er hęgt aš finna meš žįttagreiningunni hvort atrišin rašast saman į einhvern kerfisbundinn hįtt, eša meš öšrum oršum hvort skżra megi mismunandi svarmynstur einstaklinga meš einhverjum žįttum sem bśa žeim aš baki.

Žįttagreiningu er venjulega beitt į mikinn fjölda spurninga og reynt aš finna hverjar žeirra eiga eitthvaš sameiginlegt, ž.e. hafa fylgni hver viš ašra. Į žennan hįtt mį einfalda žęr fjölmörgu upplżsingar sem langur listi spurninga į persónuleikaprófi lętur ķ té. Ķ staš žess aš meta svör viš hverri spurningu einni og sér er spurningunum rašaš saman ķ heildstęša kvarša, sem žįttagreiningin hefur sżnt aš eiga saman eša męla sama žįttinn. Žannig mį fį nokkuš einfaldaša mynd af persónuleikanum, sem jafnframt veršur įbyggilegri, žar sem mjög margar spurningar eru notašar til žess aš męla sama persónuleikažįttinn. Dęmi um persónuleikapróf af žessari tegund er hiš svokallaša 16 žįtta persónuleikapróf, 16PF, sem var bśiš til meš žvķ aš safna saman miklum fjölda persónulżsinga, bśa til śr žeim spurningar sem lagšar voru fyrir mjög stóran hóp manna og finna meš žįttagreiningu hversu marga žętti mętti nota til žess aš lżsa fólki.

4. Persónuleikakenningar: Mjög mörg nśtķma persónuleikapróf byggjast į einhverri įkvešinni persónuleikakenningu, sem oft er mótuš ķ tengslum viš gerš įkvešins persónuleikaprófs. Gęši prófsins eru sķšan metin, eins og ķ öšrum tilvikum, meš tölfręšilegum ašferšum, en einnig meš tilliti til kenningarinnar, og athugaš hvort t.d. er hęgt aš spį fyrir um svör į prófinu hjį fólki śr ólķkum žjóšfélagshópum, fólki meš mismunandi gešręna kvilla og sjśkdóma, o.s.frv. Einnig er oft reynt aš spį fyrir um hegšun einstaklinga viš įkvešnar kringumstęšur śt frį kenningunni og nišurstöšum prófsins. Dęmi um próf af žessari tegund gęti veriš EPQ spurningalistinn, sem er próf sem byggist į įkvešinni persónuleikakenningu, įsamt żmsum tölfręšilegum ašferšum og tękni, og męlir žrjį undirliggjandi persónuleikažętti, innhverfu?śthverfu, tilfinninganęmi og haršlyndi.

Allar ofangreindar ašferšir eru notašar, annašhvort einar sér eša saman, viš gerš persónuleikaprófa og allar hafa žęr sér įkvešna eiginleika til įgętis. Innihaldsréttmęting prófa er alltaf naušsynleg ķ žvķ skyni aš tryggja aš innihald prófs sé ķ samręmi viš žaš sem męla į. Ytri raunvišmiš henta vel žegar persónuleikapróf eru notuš til žess t.d. aš skipta fólki ķ flokka eftir einhverjum fyrirframgeršum flokkunum eša spį fyrir um atferli žess og višbrögš ķ framtķšinni. Próf byggš į kenningalegum grunni eru žessu til višbótar talin mun betri próf, sérlega žar sem skżr og skorinorš persónuleikakenning gefur notanda prófsins mun betra tękifęri til žess aš vita hvaš įkvešin nišurstaša į prófi žżšir, heldur en ef engin kenning liggur aš baki prófinu.

Hvernig tengjast tölfręši og persónuleikamęlingar?

Žaš gęti viš fyrstu sżn virst nokkuš undarlegt aš tengja persónuleika manna viš tölfręši og stęršfręši, en slķkt gerir okkur kleift aš bśa til verulega nżtileg próf og męlitęki sem leyfa samanburš į milli manna og mat į breytingum hjį einstaklingum meš tķmanum.

Žaš er alkunn stašreynd aš flest lķffręšileg fyrirbęri hafa įkvešna dreifingu, žar sem flestir einstaklingar lķkjast mešaltali hópsins. Hęš og žyngd eru įgętis dęmi um žetta, žar sem flestir eru į hęš og aš žyngd einhvers stašar umhverfis mešaltališ og žeir eru mun fęrri sem eru mjög hįir eša žungir eša mjög lįgir eša léttir. Žaš sama į viš um vitsmunalega eiginleika manna, žeir dreifast į svipašan hįtt, flestir eru mešalgreindir og fęrri eru annašhvort illa greindir eša afburšagreindir.

Flestir žeir er fjalla um persónuleikann gera rįš fyrir žvķ aš hann lśti sömu lögmįlum. Persónueinkenni dreifist į svipašan hįtt, žannig aš flestir hafi almenna eiginleika, en fįir hafa öfgaeiginleika. Tökum kvķša sem dęmi. Hann er tilfinning sem ešlilegt er aš allir einstaklingar finni einhvern tķma ķ einhverjum męli. Žaš eru hins vegar afar fįir einstaklingar sem eru stöšugt kvķšnir og einnig afar fįir sem aldrei finna fyrir kvķša. Meš žetta aš leišarljósi er hęgt aš beita įkvešnu stęršfręšilegu lķkani, svokallašri bjölludreifingu, į alla mannlega eiginleika. Žetta lķkan gerir okkur kleift aš įkvarša hversu miklar lķkur eru į įkvešinni frammistöšu į prófi. Bjölludreifingin segir til um hversu stórt hlutfall allra manna hefur mešaleiginleika og hversu stórt hlutfall öfgaeiginleika.

Persónuleikapróf eiga žaš sammerkt meš öšrum sįlfręšilegum prófum aš įšur en almenn notkun prófs getur hafist veršur aš fara fram svokölluš stöšlun. Žetta felur ķ sér aš frumgerš prófs er lögš fyrir stóran hóp manna og žannig fundiš hver mešalframmistaša į prófinu er og hvernig einkunnir į prófinu dreifast til beggja enda, til hęstu einkunna og žeirra lęgstu. Sķšar, žegar prófiš fer ķ almenna notkun, eru nišurstöšur śr stöšluninni notašar sem višmiš og mį į žann hįtt meta hvort frammistaša einstaklings er nįlęgt mešaltali eša ekki. Grunneinkunnum į persónuleikaprófum er venjulega breytt ķ svokallašar stašaleinkunnir sem hafa fyrirfram įkvešiš mešaltal og frįvik frį mešaltali. Žessar stašaleinkunnir gera kleift aš bera einstaklinga saman og jafnframt aš bera frammistöšu į mismunandi prófum saman, žannig aš sambęrilegt sé. Einnig er mögulegt, meš notkun stašaleinkunna, aš bera żmsa mismunandi eiginleika einstaklingsins saman innbyršis, žótt um ólķka eiginleika sé aš ręša. Hęgt er aš finna hinar sterku og veiku hlišar hans og meta žęr ķ samanburši viš frammistöšu stöšlunarśrtaksins.

Er annars konar persónuleikamat mögulegt?

Margar tilraunir hafa veriš geršar til žess aš gera śr garši persónuleikamat sem vęri betra og risti dżpra en ofangreindar ašferšir. Viš slķkar tilraunir hefur oftast veriš byggt į svonefndum sįlefliskenningum og hafa svokölluš frįvarpspróf veriš mest notuš ķ žessu skyni. Slķk próf byggjast į žvķ aš fyrir próftaka er lagt óljóst įreiti, oftast einhvers konar mynd, og próftaki bešinn aš segja frį žvķ hvaš hann sér śt śr myndinni.

Próf sem beita žessum ašferšum byggjast į hinni svoköllušu frįvarpstilgįtu, en ķ henni felst aš menn varpi eigin persónuleika, tilfinningum og lķšan yfir ķ žau įreiti sem žeir verša fyrir, og aš skilningur žeirra og skynjun į umhverfinu mótist af eigin persónuleika. Žvķ hafa menn įlyktaš sem svo aš séu įreitin óljós og óskżr, žį hljóti einstaklingurinn aš varpa meira af eigin persónuleika og jafnvel ómešvitušum hvötum og eiginleikum yfir ķ žau og žvķ megi sjį persónuleika manna endurspeglast ķ tślkun žeirra į óljósum įreitum.

Žekktasta prófiš af žessari tegund er hiš svonefnda Rorschach próf, en žaš samanstendur af 10 óhlutbundnum blekklessumyndum sem próftaki er bešinn um aš lżsa. Žaš er sķšan hlutverk prófandans aš tślka svörin, oftast ķ ljósi einhverrar įkvešinnar kenningar um sįlarlķf mannsins.

Frįvarpsprófin hafa mikiš veriš gagnrżnd og hefur tekist aš sżna fram į aš žau hafa hvorki nęgjanlegt réttmęti né įreišanleika, eša uppfylla ašrar kröfur um gęši. Samt eiga žau miklu fylgi aš fagna og žį sérlega į mešal klķnķskra sįlfręšinga. Žvķ hefur jafnvel veriš haldiš fram aš frįvarpspróf eigi ekki aš flokka meš öšrum sįlfręšilegum prófum, žau séu annars ešlis og um žau gildi einfaldlega ašrar reglur og višmiš. Ekki sé hęgt aš leggja į žau sömu męlistikuna og önnur sįlfręšileg próf. Ekki veršur tekin afstaša til žessa hér, aš öšru leyti en aš benda į aš sé frįvarpstilgįtan rétt, ž.e. aš persónuleiki manna endurspeglist ķ svörum žeirra viš óljósum įreitum, žį hlżtur sś tilgįta einnig aš eiga viš žann sem tślkar nišurstöšur prófsins, prófandann sjįlfan. Skilningur prófandans į svörum žess sem tekur prófiš hlżtur einnig aš mótast af hans eigin persónuleika og žvķ hlżtur tślkunin aš byggjast aš miklu leyti į hans eigin persónuleika, en ekki persónuleika próftaka. Žetta er alvarleg žversögn. Ef frįvarpstilgįtan er rétt er ekki hęgt aš męla persónuleika manna vegna frįvarps prófanda. Ef tilgįtan er ekki rétt, er aušvitaš ekki heldur hęgt aš męla persónuleika manna į grundvelli hennar.

Aš lokum

Ķ dag er til fjöldi persónuleikaprófa sem męla ótal persónuleikaeinkenni, mörg hver į įreišanlegan og réttmętan hįtt og meš öruggum raunvišmišum sem gera mönnum kleift aš nota prófin til įreišanlegrar flokkunar og mats į einstaklingum. Žvķ er vissulega hęgt aš svara spurningunni um hvort hęgt sé aš męla persónuleika jįtandi.

Žaš hefur lengi lošaš viš sįlfręšina aš hśn hefur ekki, eins og ašrar fręšigreinar, byggt upp žekkinguna smįtt og smįtt, žannig aš žaš sem į eftir kemur byggist į žvķ sem į undan er fariš. Sįlfręšin hefur oft einkennst af žvķ aš nżjar kenningar hafa komiš fram sem endurskilgreina višfangsefni frį grunni og żta til hlišar eldri skżringum og kenningum. Ein af fįum undantekningum frį žessu innan sįlfręšinnar er próffręšin, kannski vegna žess aš hśn tekur ekki afstöšu til žeirra kenninga sem aš baki sįlfręšilegra prófa liggja, aš minnsta kosti ekki nema aš litlu leyti.

Fyrir 100 įrum byrjušu menn aš vinna aš žróun sįlfręšilegra prófa. Smįtt og smįtt hafa ašferširnar batnaš og menn hafa byggt į žvķ sem į undan er komiš. Stöšugt hefur tękninni fleygt fram og meš tilkomu öflugra reiknivéla og tölva hafa möguleikarnir margfaldast. Žvķ er nś mikil gróska aš fęrast ķ hvers kyns sįlfręšilegar męlingar og žį einnig persónuleikamęlingar. Tęknin til męlinganna er til stašar, en helst viršist skórinn kreppa aš kenningasmišum og žeim sem eiga aš geta sagt okkur hvaš persónuleikinn er. Kenningar um persónuleikann og skilningur manna į tengslum persónuleika einstaklinga viš ašra mannlega eiginleika og viš umhverfiš hlżtur aš verša aš móta allar męliašferšir. Ef hęgt į aš vera aš męla eitthvaš veršur aš vera til stašar žokkaleg hugmynd um hvaš žaš er sem į aš męla. Ef nżtileg svör fįst viš žvķ er framhaldiš einungis spurning um nżtingu į tiltölulega einfaldri tękni.

 

Hvaš er persónuleikagalli?

Höršur Žorgilsson

Žótt persónuleiki fólks sé margbreytilegur og žaš fari ólķkar leišir ķ lķfinu žį er žaš yfirleitt ķ sęmilegri sįtt viš ašra. Einkenni hvers og eins verša hluti af ešlilegum fjölbreytileika. Aš vķsu getur hegšun okkar į stundum veriš sérkennileg, viš veriš tilfinningasöm eša óttaslegin, og žykir žaš ekki tķšindum sęta. Hins vegar eru til žeir einstaklingar sem einkennast fyrst og fremst af undarlegri hegšun, ójafnvęgi ķ tilfinningum, ósjįlfstęši eša stöšugum įrekstrum viš umhverfiš. Žessum einstaklingum hefur veriš lżst sem žeir hafi lundarfarsbrest eša persónuleikagalla. Žessi nafngift, žó óheppileg sé, gefur til kynna aš hegšun žessara einstaklinga sé ķ nokkuš föstum skoršum, aš hér sé um persónuleikamynstur aš ręša. Jafnframt felst ķ henni aš hér sé ekki um tķmabundinn sjśkdóm aš ręša, t.d. žunglyndi, eša aš įkvešnar ašstęšur geri žaš aš verkum aš einstaklingur sé ekki eins og hann į aš sér aš vera.

Persónuleikagalla mį žvķ skilgreina sem stöšuga persónužętti eša višvarandi hegšunarmynstur sem fela ķ sér lélega ašlögun aš umhverfinu og valdi żmist vanlķšan eša skertri getu til žess aš umgangast ašra. Žį viršist sem persónuleikagalli geti veriš jaršvegur fyrir żmsar gešręnar truflanir. Žęr verša eins og żkt mynd af žvķ afbrigši af persónuleikagalla sem einkennt hefur einstaklinginn.

Žeir sem kallast persónuleikagallašir greinast skżrt frį žeim sem viš segjum taugaveiklaša, sem eru kvķšnir, daprir eša fęlnir. Kvöl hinna taugaveiklušu er mikil, žó svo aš öšrum kunni aš žykja vandi žeirra smįvęgilegur. Žessu er öfugt fariš meš žį sem žessi pistill fjallar um. Žeim lķšur ekki endilega illa, en ašrir verša įžreifanlega varir viš žaš sem er įbótavant ķ fari žeirra.

Helstu geršir

Persónuleikagalli er hugtak sem fręšimenn hafa smķšaš til žess aš lżsa įkvešnum hópi manna. En hvaša hópur er žetta? Hvaš kallar almenningur žį? Eru žetta žeir sem viš köllum illa innrętta, sišlausa, ómerkilega, tillitslausa, žreytandi, žeir sem lifa į öšrum, komast ķ kast viš lögin eša nį ekki aš halda sjįlfum sér į floti, sem okkur lķkar illa viš?

Žetta er hópur sem er mjög margbreytilegur og margt sem męlir gegn žvķ aš gefa honum eitt nafn. Engu aš sķšur er persónuleikagöllum oft skipt nišur ķ žrjį hópa. Žessir hópar eru alls ekki skżrt ašgreindir og oft erfitt aš įkveša hvar flokka eigi įkvešin einkenni. Ķ žeim fyrsta eru žeir sem oft er lżst sem sérkennilegum og skrżtnum. Samskipti žeirra viš ašra einkennast af tortryggni og fjarlęgš. Fólk ķ öšrum hópnum er hęggeršara, einkennist oft af kvķša og hręšslu. Til žess aš skapa sér meira öryggi fęrir žaš samskipti sķn viš ašra ķ fastan en um leiš óheppilegan farveg. Ķ žrišja flokknum eru žeir sem teljast hömlulausir, hafa óstöšugt tilfinningalķf eša eru uppteknari af sjįlfum sér en nokkru öšru. Sambönd žeirra viš annaš fólk eru bęši brothętt og breytileg. Ķ žessum hópi eru žeir sem hafa andfélagslegan persónuleika.

Žeim sem sagšir eru hafa gallašan persónuleika er oft skipt ķ tvennt. Annars vegar žį sem sķfellt skapa vanda ķ samskiptum sķnum viš ašra og hins vegar žį sem meš hegšun sinni komast ķ kast viš lög og reglur samfélagsins, hafa andfélagslegan persónuleika. Skošum nįnar hvern hóp fyrir sig.

Į skjön viš ašra

Fyrsti hópur, sérkennilegar persónugeršir
Hér er um tvö afbrigši aš ręša og mest įberandi er tilhneigingin til tortryggni og einangrunar. Fyrra afbrigšiš er žegar persónuleikinn einkennist af tortryggni og er sķfellt į varšbergi gagnvart misnotkun eša svikum. Honum finnst žvķ full įstęša til žess aš fara aš hlutum meš nokkurri leynd. Žessir einstaklingar eru mjög afbrżšisamir og eru fljótir aš įsaka ašra, jafnvel žó sökin sé žeirra sjįlfra. Žeir eru mjög viškvęmir, fljótir aš móšgast, žrasgjarnir og eins og hengdir upp į žrįš. Žeir eru fljótir aš sjį dulda merkingu ķ öllum sköpušum hlutum og finnast žeim vera sérstaklega beint gegn sér og eiga aušvelt meš aš sżna fram į žaš; tveir menn aš tali er vķsbending um samsęri og hįvašanum ķ nęsta hśsi er sérstaklega beint gegn žeim. Žeir eru frekar vinafįir en geta įtt sér bandamann um tķma. Žeir geta žó grunaš hann um gręsku og fengiš sér nżjan bandamann. Žaš kann aš vera nęgjanlegt aš benda į aš vantraust sé įstęšulaust til žess aš gera žann sem į žaš bendir tortryggilegan.

Seinna afbrigšiš eru žeir einstaklingar sem eiga ķ erfišleikum meš aš mynda tengsl viš ašra og eru oftast vinafįir. Žeir virka fjarlęgir og sżna öšru fólki litla alśš eša įhuga. Višbrögš annarra, hvort sem um er aš ręša hrós eša gagnrżni, hafa lķtil įhrif į žį. Viš tölum um žį sem einfara sem sinna įhugamįli sķnu einir į bįti. Ķ sumum tilvikum kann hugarheimur žessara einstaklinga aš vera į mörkum hins raunverulega og sérstaša greinileg ķ mįlfari, hugsun, umhiršu og klęšnaši. Žessir einstaklingar geta nįš įrangri ķ vinnu sem krefst ekki mikilla samskipta viš ašra. Hlutskipti žeirra kann einnig aš vera utangaršs ķ samfélaginu.

Annar hópur, hęglįtari persónugeršir
Hér er um fjögur ólķk blębrigši aš ręša. Ķ fyrsta lagi žį sem gjarnan draga sig ķ hlé, ekki vegna žess aš žeir vilji vera einir heldur eru žeir ofurnęmir fyrir žeim möguleika aš verša hafnaš eša nišurlęgšir meš einhverjum hętti. Žessir einstaklingar eiga ekki aušvelt meš aš stofna til kynna viš ašra, žó svo žeir žrįi ekkert heitar en įst og višurkenningu annarra. Žeir hafa hins vegar litla trś į aš ósk žeirra rętist. Žeir draga sig frekar til baka en aš eiga į hęttu aš vera hafnaš af öšrum. Ķ žeim samböndum sem komast į legg eru žeir į stöšugu varšbergi gagnvart vķsbendingum um höfnun. Ef vinur kemur of seint er žaš óžęgilegt fyrir flesta, en fyrir žessa einstaklinga er žaš įfall sem žó hlaut alltaf aš koma aš. Sjįlfsįlit žeirra er lélegt og žeir gera lķtiš śr afrekum sķnum.

Ķ öšru lagi eru žeir sem eru hįšir öšrum. Žeir treysta lķtt į sjįlfa sig og lįta foreldrum, vinum eša mökum eftir aš taka įkvaršanir og įbyrgš į flestum žįttum tilverunnar, eins og hvar žeir eigi aš bśa, hvaš žeir eigi aš gera og hverja žeir eigi aš umgangast. Žessir einstaklingar geta ekki gert kröfur til annarra, žeir fórna eigin žörfum til žess aš skaša ekki hiš verndandi samband sem žeir hafa stofnaš til. Žeir óttast aš vera yfirgefnir og žola žess vegna ótryggš, drykkju eša ofbeldi. Mótmęli gętu leitt til žess aš makinn hótaši aš fara. Žannig veršur til vķtahringur sem eykur stjórn og misnotkun annarra, gerir viškomandi meira hjįlparvana og varnarlausari og minnkar stöšugt lķkur į ašgeršum sem leiša til aukinnar sjįlfsviršingar. Gagnrżni eša vanžóknun er eitur ķ žeirra beinum og ef slitnar upp śr sambandi kostar žaš mikla vanlķšan. Fleiri konur en karlar eru taldar vera žessarar geršar, enda aš einhverju leyti ķ samręmi viš žęr vęntingar sem eru til kvenna.

Ķ žrišja lagi eru žeir sem tjį óįnęgju sķna og reiši į óbeinan hįtt, žeir neita eša mótmęla aldrei beint. Žeir setja sig upp į móti žeim kröfum sem ašrir gera, oft meš žrįa, stķfni eša slęlegum vinnubrögšum. Žeir koma of seint, slį į frest og gleyma. Žetta hįttalag mį lķta į sem leiš til žess aš stjórna öšrum, įn žess aš taka įbyrgš į eigin afstöšu sem oftast byggist į reiši. Žrįtt fyrir góša ętlan gerist žaš smįm saman aš fólk er dęmt af verkum sķnum en ekki ętlan sinni. Žetta leišir oft til żmissa vandkvęša, svo sem hjónabandserfišleika eša aš frami ķ starfi veršur lķtill. Fjórša og sķšasta afbrigšiš ķ žessum hópi eru žeir sem žurfa aš hafa allt fullkomiš. Žeir eru mjög uppteknir af smįatrišum, reglum, įętlunum og żmsu slķku. Žetta er oft į kostnaš frumleika og leišir oft til lélegra afkasta. Vinna er žeirra ęr og kżr, en įnęgjan situr į hakanum. Engu aš sķšur nį žeir sjaldnast langt ķ vinnu vegna tilhneiginga sinna. Žeim finnst erfitt aš taka įkvaršanir eša aš rįšstafa tķma sķnum. Samskipti viš ašra eru oft erfiš vegna žess aš žeir vilja aš allt sé samkvęmt žeirra höfši. Žeir geta eytt löngum tķma ķ aš skipuleggja sumarfrķiš ķ smįatrišum en er fyrirmunaš aš njóta žess aš vera ķ frķi, hafa stöšugar įhyggjur af žvķ aš įętlunin raskist. Yfirleitt eru žessir einstaklingar bęši alvarlegir og formlegir og eiga ekki aušvelt meš aš vera alśšlegir eša vingjarnlegir. Žessi gerš telst algengari mešal karla.

Žrišji hópur, hömlulausar persónugeršir
Hér er um žrenns konar persónugerš aš ręša. Ķ fyrsta lagi svokallašan jašarpersónuleika, ķ öšru lagi svonefndan sjįlfsįstarpersónuleika og loks persónuleikagalla sem kenndur er viš sefasżki.

Žaš sem helst einkennir jašarpersónuleika er óstöšugleiki ķ samskiptum, gešslagi og sjįlfsmynd. Afstaša til annarra getur gjörbreyst įn greinilegrar įstęšu į mjög stuttum tķma. Tilfinningar eru breytilegar og einkum getur reiši blossaš upp mjög snögglega. Žessir einstaklingar eru į tķšum žrętugjarnir og kaldhęšnir. Breytileg og hvatvķs hegšun žeirra leišir oft til óheppilegrar hegšunar, eins og spilamennsku, eyšslusemi og lauslętis. Žaš viršist sem sjįlfsmyndin hafi ekki nįš aš verša skżr og samfelld og žeir séu ķ stöšugri óvissu um eigin gildi, hvar tryggš žeirra liggur og aš hverju skuli stefna. Einvera er žessari manngerš erfiš. Afleišingin er oft sś aš žeir efna til margra sambanda sem eru įstrķšufull og stormasöm, en žar sem getan til varanlegri tengsla og umhyggju er skert vara žau oftast ķ stuttan tķma. Tómleiki og depurš eru ekki óalgengar tilfinningar og ef ķ haršbakka slęr veršur sjįlfsmoršstilraun aš leiš til žess vekja višbrögš annarra.

Sjįlfsįstarpersónuleiki einkennist af żktu mati į eigin mikilvęgi, sérstöšu og hęfileikum. Öšru hverju blossar žó upp sterk minnimįttarkennd og brothętt sjįlfsmynd. Žeim er mjög umhugaš um višbrögš og įlit annarra en bregšast hins vegar illa viš neikvęšu mati eša lįta sem žeim sé nįkvęmlega sama. Žeir einstaklingar sem eru žessarar geršar eru uppfullir af draumum um alls kyns afrek, völd og snilld, og krefjast stöšugrar athygli og ašdįunar allra annarra. Samkennd žeirra meš öšrum er af afar skornum skammti, žeir bęši öfunda og misnota ašra, finnst žeir hafa sérstakan rétt til flestra hluta og vęnta greišasemi annarra įn žess aš lįta sér detta ķ hug aš bregšast viš meš sama hętti. Vinįtta byggist į žvķ hvaš er hagkvęmt hverju sinni. Įstarsambönd eru afar brokkgeng og vara stutt. Žeir verša aušveldlega įstfangnir en įstin hverfur eins og dögg fyrir sólu žegar ķ ljós kemur aš sį sem įstar og ašdįunar įtti aš njóta er ekki fullkominn. Hégómagirni er engu lagi lķk.

Sefasżkispersónuleiki einkennist af żktri tilfinningasemi sem bęši vekur athygli og samśš. Žeir eru aš eigin įliti afar viškvęmir og krefjast žess aš tafarlaust tillit sé tekiš til žeirra, jafnvel žó žaš kosti ęrna fyrirhöfn og umstang. Žeir heimta til dęmis aš fara heim śr leikhśsi į mišri sżningu vegna žess aš žeir eru svo yfirkomnir af sorg eša einhverri tilfinningu. Ef žeim finnst sem athygli og įst annarra fari minnkandi eiga žeir til aš hóta sjįlfsmorši. Vinįtta og sambönd eru brothętt. Žeir virka vel viš upphaf kynna, afar hlżir og vingjarnlegir, en verša fljótt kröfuharšir og žurftafrekir į tķma og athygli annarra vegna yfiržyrmandi įstands sķns. Viš nįnari kynni sżnist öšrum žeir fyrst og fremst grunnir og óeinlęgir. Framkoma ķ garš hins kynsins er oft tęlandi og kynžokkafull en sjįlflęgni kemur ķ veg fyrir varanleg kynferšisleg tengsl.

Upp į kant viš samfélagiš

Hér er ķ raun fjórša afbrigši žeirrar persónugeršar sem nefnd hefur veriš hömlulaus. Um fyrstu žrjś afbrigšin var fjallaš hér aš framan. Fjórir af hundraši karla og ein af hverjum hundraš konum er talin hafa žį persónuleikagerš sem nefnd hefur veriš andfélagslegur persónuleiki.

Hann lżsir sér ķ žvķ aš reglur og sišir samfélagsins eru virt aš vettugi meš tilheyrandi samviskuleysi. Žessi hópur hefur mest veriš rannsakašur. Fyrr į öldum var geršur greinarmunur į glępamönnum og žeim sem įttu viš andlega vanheilsu aš strķša. Į 19. öld fóru menn hins vegar aš gefa žvķ gaum hvort afbrotahegšun gęti veriš angi af andlegri vanheilsu. Ljóst var aš margir afbrotamenn voru vel skżrir ķ hugsun en sišferšilegur žroski og skilningur var alvarlega truflašur. Žetta var kallaš "sišferšilegt brjįlęši".

Ķ dag er žaš ķ flestum tilvikum tališ merki um persónuleikagalla aš geta ekki lifaš ķ sįtt viš almennar sišareglur samfélagsins. Ķ daglegu tali manna eru žessir einstaklingar oft kallašir ęvintżramenn, skśrkar, menn sem svķfast einskis, svikahrappar, afbrotamenn eša glępamenn. Žaš sem einna helst einkennir žessa manngerš er ólöglegt eša andfélagslegt athęfi sem rekja mį aftur ķ barnęsku. Įbyrgšarleysi ķ vinnu, fjįrmįlum og gagnvart öšru fólki er jafnan til stašar. Žį eru įrįsargirni og hvatvķsi afar įberandi. Einnig mį nefna samviskuleysi ķ kjölfar hegšunar sem aš öllu jöfnu hreyfir viš samvisku flestra, vangetu til žess aš mynda djśp og varanleg tilfinningatengsl og aš ganga illa aš lęra af reynslunni. Žessa persónuleikagerš er aš finna ķ öllum stéttum samfélagsins. Oft geta žeir nįš langt og veriš įberandi ķ samfélaginu. Hins vegar er sį hluti žessa hóps sem kemst ķ kast viš lögin mun meira įberandi og hefur veriš rannsakašur mun meira. Ķtarlegri upptalningu einkenna žessarar persónuleikageršar mį finna ķ glugga hér į undan.

Hugsanlegar orsakir

Żmsar hugmyndir eru į lofti um žaš hvaš valdi žvķ aš persónuleiki sumra verši meš žeim hętti sem lżst er hér aš framan. Mest athygli hefur beinst aš andfélagslegum persónuleika, enda er žaš sś persónuleikagerš sem veldur hvaš mestum vandręšum. Vķsbendingar um žaš sem koma skal eru greinilegar strax į unga aldri. Drengir sem skrópa ķ skóla, stela, eru lengur śti en ętlast er til, hlżša ekki foreldrum sķnum, ljśga hikstalaust, sżna lķtil merki sektarkenndar eša sżna jafnan litla įbyrgš eru žeir sem sķšar į ęvinni er hęgt aš flokka ķ žessa manngerš.

Til žess aš ešlileg žróun geti įtt sér staš žarf barniš aš finna góša fyrirmynd ķ foreldrum sķnum. Hins vegar er žaš oft raunin aš annaš foreldriš ber żmis merki žess aš vera sjįlft meš andfélagslegan persónuleika, er bęši hafnandi og gjarnt į aš yfirgefa barniš. Sérstaklega hafa drengir oft óheppilega fyrirmynd ķ fešrum sķnum sem einatt hegša sér andstętt žeim reglum og gildum sem flestir hafa ķ heišri.

Uppeldiš hefur mikiš um žaš aš segja ķ hvaša farveg hegšun fęrist. Foreldrar flestra barna styrkja jįkvęša hegšun žeirra, eins og hjįlpsemi, samvinnu og tillitssemi, en lķta framhjį neikvęšri hegšun. Foreldrar barna sem sżna vķsbendingu um óheppilega hegšun hafa ólķka uppeldishętti. Uppeldi žessara einstaklinga einkennist żmist af agaleysi eša mótsagnakenndum og tilviljanakenndum aga. Višbrögšin eru yfirleitt refsandi, en žegar žau eru jįkvęš er žaš gjarnan óhįš žvķ sem barniš gerir. Hvort žaš hegšar sér vel eša illa skiptir žaš žvķ engu mįli, mešferšin sem žaš fęr er tilviljanakennd. Žau lęra aš taka lķtiš mark į lögum og reglum sem segja flestum til um afleišingar hegšunar. Žess ķ staš gera žau žaš sem žau vilja og gera rįš fyrir aš afleišingar rįšist ekki af hegšun žeirra heldur einhverju tilviljanakenndu eins og heppni. Žaš eru hins vegar ekki bara foreldrar sem hafa mótandi įhrif. Hegšun sem ekki er til fyrirmyndar kann aš vekja ašdįun félagahópsins, en slķk athygli er lķkleg til žess aš festa hegšunina enn frekar ķ sessi.

En žar meš er ekki öll sagan sögš, žvķ sį hópur sem elst upp viš óheppilegar ašstęšur er mun stęrri en sį hópur sem hér er til umfjöllunar. Hvaš kemur fleira til? Žaš sem einkum hefur veriš skošaš eru żmsir lķfešlislegir žęttir og hvort žeir geti śtskżrt hvers vegna žessi hópur lęrir illa af reynslunni og hvers vegna hann sękir ķ ašstęšur sem fela ķ sér spennu og įhęttu.

Žegar žessi hópur manna er borinn saman viš annaš fólk kemur ķ ljós aš margir žeirra hafa afbrigšilegt heilarit, eša óvenjulega hįtt hlutfall hęgra heilabylgja, en žaš eru algengar bylgjur hjį börnum. Žetta bendir til žess aš heili žessara einstaklinga žroskist hęgar en annarra og nįi mun sķšar fullum žroska. Žegar žessum žroska er nįš ętti žaš hins vegar aš sjįst ķ žvķ aš andfélagsleg hegšun minnkaši til muna. Sś er raunin, hegšun žessara manna skįnar oft mikiš milli žrķtugs og fertugs, žótt ekki sé žaš einhlķtt.

Svo viršist sem žessi seinžroski tengist einkum žeim svęšum heilans sem hafa įhrif į minni og tilfinningar og žį hęfileikann til žess aš bregšast ešlilega viš žvķ sem aš öšru jöfnu vekur ótta. Eitt af žvķ sem foršar okkur frį žvķ aš endurtaka žaš sem er bannaš eša okkur hefur veriš refsaš fyrir er aš viš finnum til kvķša eša hręšslu viš skammir eša refsingu. Žegar viš lendum aftur ķ svipušum kringumstęšum munum viš vel eftir fyrri višbrögšum okkar, viš finnum kvķšann. Žessi kvķši er žvķ n.k. lykill aš žvķ aš viš gerum ekki sömu mistökin aftur. Svo viršist sem žeir sem hafa andfélagslegan persónuleika finni fyrir litlum hömlum ķ žvķ aš brjóta reglur, skrįšar eša óskrįšar, einmitt vegna žess aš žeir finna ekki til kvķša. Žeir gera žvķ lķtiš til žess aš foršast žęr neikvęšu afleišingar sem hegšun žeirra gęti haft.

Žį hefur žaš vakiš athygli manna hvaš žessi hópur bregst lķtiš viš óžęgilegum eša nżjum ašstęšum. Svo viršist sem ekkert haggi jafnvęgi žeirra og žaš er jafnvel sem žeim lķši vel žegar ašrir finna til óöryggis, óróleika eša skömmustutilfinningar, til dęmis žegar žeir eru yfirheyršir af lögreglunni. Ef dagleg tilvera okkar er hįš žvķ aš viš finnum til hęfilegrar örvunar mį bśast viš žvķ aš viš leitum aš heppilegu jafnvęgi milli ešlislęgrar örvunar okkar og svo hvernig athafnir okkar żmist magna eša draga śr örvun. Žeir sem hafa hįtt örvunarstig leita jafnvęgis meš žvķ aš sękja ķ rólegt umhverfi, en žeir sem hafa lįgt örvunarstig leita jafnvęgis meš žvķ aš sękja ķ ęsilegar athafnir sem örva og skapa spennu. Žessi hópur sem hér er til umfjöllunar viršist einmitt hafa lįgt örvunarstig. Žetta gęti skżrt hvatvķsi žessara manna, sókn ķ spennu og žörf fyrir sķfellda tilbreytni og fjölbreytileika.

Aš lokum mį geta žeirra hugmynda sem śtskżra andfélagslega hegšun meš tilvķsun ķ žjóšfélagslega stöšu og möguleika manna til žess aš njóta lķfsins gęša. Žeir sem standa höllum fęti eiga jafnerfitt meš aš tileinka sér reglur hinna betur stöddu og žaš er žeim erfitt aš öšlast lķfsgęši žeirra. Ein leiš er žvķ aš lķta framhjį lögum og reglum og fara sķnar eigin leišir. Dęmiš gengur sjaldnast upp og mönnum er refsaš fyrir afbrot sitt, fį stimpilinn "afbrotamašur". Žaš er sķšan žekkt aš fólk hefur tilhneigingu til žess aš višhalda sjįlfsmynd sinni meš žvķ aš hegša sér ķ samręmi viš hana. Žannig gęti skapast hegšunarmynstur eša persónuleiki af žeirri einni įstęšu aš hafa fęšst inn ķ félagslegar ašstęšur sem bušu ekki upp į marga hagstęša kosti.

Um flokkun

Sś flokkun į persónuleikagöllum sem hér hefur veriš rakin er vissum takmörkunum hįš. Hugtakiš gefur til kynna aš hér sé um vel skilgreindan og įreišanlegan žįtt ķ persónuleika mannsins aš ręša. Heitiš gęti gefiš til kynna aš įkvešinn žekktur galli vęri į ferš sem ętti sér įkvešna orsök og gang og hann mętti jafnvel lękna. Slķkt er vķšs fjarri.

Fręšimenn eiga töluvert langt ķ land meš aš skilja orsakir og ešli žessa óheppilega persónuleikamynsturs. Bęši skortir fręšilega undirstöšu og žaš reynist oft erfitt aš fella manneskjur sem sżna af sér afar fjölbreytta hegšun undir einn flokk. Ef žaš er gert getur žaš valdiš žvķ aš sżn okkar į hinn flokkaša veršur takmarkašri. Viš tökum ašeins eftir žvķ sem flokkunin segir til um en lķtum framhjį öšru. Afleišing žessa gęti aušveldlega oršiš aš sś hegšun sem flokkunin beindist aš festist frekar ķ sessi og fęri aš stašfesta flokkunina. Slķkt getur veriš afar óheppilegt, sérstaklega ef athyglin hefur beinst aš hegšun sem fellur ekki vel aš umhverfi sķnu.

Raun ber žvķ vitni aš sś flokkun sem notuš hefur veriš į hin żmsu afbrigši persónuleikagalla hefur veriš afar óįreišanleg. Žaš žarf ekki aš koma okkur į óvart, žvķ aš viš könnumst viš žaš bęši śr eigin fari og annarra aš viš getum veriš vingjarnleg og félagslynd en lķka montin og frek. Einn og sami einstaklingurinn getur bśiš yfir mótsagnakenndum eiginleikum. Žetta misręmi sem oft er į milli višleitni manna til žess aš flokka fólk og svo hins margbreytilega raunveruleika skapar margs konar vanda.

En eru einhverjir ašrir valkostir? Ķ staš žess aš reyna aš flokka fyrirbęri ķ įkvešna flokka hafa menn reynt aš bśa til kerfi sem bżr yfir meiri sveigjanleika, er ķ senn sértękara og yfirgripsmeira og sem getur fengist viš afar margbreytilega hegšun og mannleg samskipti. Svokallašir samskiptahringir bjóša upp į slķka möguleika. Žar er hęgt aš draga upp mynd af fjölbreyttum samskiptahįttum og žar getur hver og einn haft margs konar einkenni, žó nokkur kunni aš vera mest įberandi. Ķ žessu felst einnig sį skilningur aš žaš sem viš köllum persónuleikagalla er einungis żkt mynd af hegšunarmynstri sem hęgt er aš greina hjį hverjum heilbrigšum manni. Žannig hefur hver einstaklingur mismikiš af įkvešnum eiginleikum og žegar žeir eru żktir, sterkir eša višvarandi mętti tala um persónuleikagalla af viškomandi gerš.

 

Margfaldur persónuleiki

Žurķšur Jónsdóttir

Flestir munu sammįla um aš skapgerš, tilfinningar, skošanir og hegšun séu allt veigamiklir žęttir persónuleikans. Žessir žęttir geta žó veriš svo margbreytilegir og mótsagnakenndir aš sumir hafa lżst sjįlfum sér svo aš ķ žeim bśi margir menn. Žó aš slķkur skilningur į persónuleikanum lżsi vel hversu margžęttur hann getur veriš, į hann žó lķtiš skylt viš hiš afbrigšilega sįlręna fyrirbęri sem nefnist margfaldur persónuleiki. Ķ margföldum persónuleika er persónuleikinn ekki ašeins margžęttur heldur er munurinn į persónuleikažįttunum žess ešlis aš vķsindamenn hafa kosiš aš lżsa honum sem margföldum fremur en margžęttum.

Margfaldur persónuleiki er afar flókiš fyrirbęri sem hefur żmist veriš flokkaš sem gešsjśkdómur eša afbrigšilegt sįlręnt įstand. Žeir sįlfręšingar og gešlęknar sem hafa rannsakaš hann hallast flestir aš žvķ aš hann sé vörn einstaklingsins viš óbęrilegu andlegu og lķkamlegu įlagi į bernskuskeiši. Žeir lżsa honum sem gleymsku sem ętlaš er aš mį śr vitundinni minningar um óžolandi lķfsreynslu og sįrsaukablandnar tilfinningar sem einstaklingnum vęri ofviša aš horfast ķ augu viš. Gleymskan felst ķ žvķ aš upprunalegi persónuleikinn gleymir hinum sįrsaukafullu atburšum en aškomupersónuleikar myndast sem taka aš sér aš muna eftir atburšunum og bregšast viš žeim. Upprunalegi persónuleikinn er žvķ hvorki mešvitašur um reynslu sķna né um tilvist hinna persónuleikanna.

Helstu einkenni margfalds persónuleika

Til žess aš einstaklingur teljist hafa margfaldan persónuleika veršur hann aš sżna įkvešin einkenni: Um aš minnsta kosti einn persónuleika annan en upprunalegan persónuleika er aš ręša og hefur sį annaš gildismat, sżnir ólķka hegšun og į sér ašra sögu og minningar en upprunalegi persónuleikinn. Ennfremur męlist margs konar sįlfręšilegur og lķffręšilegur munur į persónuleikunum.

Einstaklingur meš margfaldan persónuleika hefur oft žrjį til fjóra persónuleika, en sumir hafa žó mun fleiri. Žaš er afar mismunandi hversu oft og hversu lengi aškomupersónuleikarnir rķkja, en žį hafa žeir bęši sįlręna og lķkamlega starfsemi einstaklingsins į valdi sķnu. Stundum varir slķkt įstand ķ nokkrar mķnśtur, en algengast er aš žaš vari ķ nokkrar klukkustundir eša daga. Dęmi eru žó um aš aškomupersónuleiki hafi rķkt ķ full tvö įr. Žar eš upprunalegi persónuleikinn er yfirleitt ekki mešvitašur um tilvist hinna persónuleikanna hefur hann ekki hugmynd um hvaš gerist ķ lķfi hans į žeim tķma sem žeir rķkja. Af žessum sökum eru oft alvarlegar minnisgloppur ķ vitund hans og lengri eša skemmri tķmabil ķ lķfi hans sem hann getur ekki gert grein fyrir. Žó svo aš flestir aškomupersónuleikarnir verši til ķ frumbernsku einstaklingsins veršur hann yfirleitt ekki mešvitašur um tilvist žeirra fyrr en į fulloršinsįrum. Oft veršur hann žeirra fyrst var žegar hann leitar sér mešferšar hjį sįlfręšingi eša gešlękni vegna minniserfišleika sem valda honum oft ómęldum vandręšum ķ nįmi, starfi og öllum mannlegum samskiptum.

Ķ mešferš viš margföldum persónuleika er oft beitt dįleišslu, žvķ ķ slķku įstandi er oft aušvelt aš kalla fram hina żmsu aškomupersónuleika. Žaš hefur komiš ķ ljós aš aškomupersónuleikarnir hafa oft litla sem enga hugmynd um tilvist hvers annars. Stundum veit samt einn žeirra um tilvist allra hinna. Sį er oft nefndur lykilpersónuleiki, žvķ fagmašur byggir mešferšina į samstarfi viš hann.

Žeir vķsindamenn sem hvaš mest hafa rannsakaš margfaldan persónuleika eru sammįla um aš įkvešnar vķsbendingar geti gefiš til kynna aš um margfaldan persónuleika sé aš ręša:

1. Frįsagnir einstaklingsins af minnisgloppum og tķmabilum sem hann getur ekki gert grein fyrir.

2. Hann kannast ekki viš sögur af eigin geršum og atvikum sem viš hann eru tengd.

3. Frįsagnir įreišanlegra fjölskyldumešlima eša annarra nįtengdra sem herma aš um breytingu į honum sé aš ręša og aš hann nefni sjįlfan sig meš öšru nafni.

4. Hęgt er aš nį til aškomupersónuleikanna meš dįleišslu.

5. Hann vķsar til sķn ķ fleirtölu, segir "viš" ķ stašinn fyrir "ég".

6. Hann er sķfellt aš finna teikningar, skilaboš, bréf og hluti ķ fórum sķnum sem hann kannast ekkert viš.

7. Saga er um žrįlįta og alvarlega höfušverki sem eru undanfari djśps svefns, minnisleysis, krampafloga, drauma eša sżna.

8. Hann heyrir raddir sem honum finnst vera inni ķ höfšinu į sér en ekki koma utan frį.

Žaš ber žó aš taka fram aš engin žessara vķsbendinga ein og sér gefur tilefni til aš draga žį įlyktun aš um margfaldan persónuleika sé aš ręša.

Margfaldur persónuleiki hefur löngum veriš įlitinn afar sjaldgęfur (e.t.v. einn einstaklingur ķ hópi hundraš žśsund ķbśa). Hann hefur greinst mun oftar hjį konum en körlum. Gešlęknar og sįlfręšingar hafa į sķšustu įrum sżnt fram į aš margfaldur persónuleiki er ķ rauninni mun algengari en tališ hefur veriš. Mönnum hefur einfaldlega sést yfir hann sökum vanžekkingar. Fólk meš margfaldan persónuleika hefur żmist veriš tališ gętt yfirskilvitlegum hęfileikum, gešsjśkt (einkum konur) eša žį žaš hefur komist ķ kast viš lögin (einkum karlmenn) sökum andfélagslegrar og refsiveršrar hegšunar aškomupersónuleikanna. Žaš er fyrst og fremst minnisleysiš sem greinir einstaklinga meš margfaldan persónuleika frį gešsjśklingum, afbrotamönnum og fólki meš yfirskilvitlega hęfileika.

Orsakir og sįlfręšilegur skilningur

Žaš er almennt įlit žeirra vķsindamanna sem rannsakaš hafa margfaldan persónuleika aš orsakir hans megi fyrst og fremst rekja til lķfsreynslu einstaklingsins ķ frumbernsku. Lķkamlegar og andlegar pyntingar, kynferšislegt ofbeldi, vanręksla, langvarandi fjarvistir foreldra, gešveiki foreldra og öfgafullt trśaruppeldi eru nokkrir af helstu orsakavöldunum. Sökum ósjįlfstęšis sķns, smęšar og žroskaleysis hefur barniš engin tök į aš verja sig į fullnęgjandi hįtt gegn hinum óbęrilegu andlegu og lķkamlegu žjįningum sem žaš veršur aš sęta. Žaš grķpur žvķ til frumstęšasta varnarvišbragšs sem mašurinn žekkir, flóttans. En žar eš ungt barn getur ekki flśiš umhverfi sitt og kringumstęšur veršur žessi flótti huglęgur. Flótti barnsins felst ķ žvķ aš žaš ašskilur sig frį hinum sįrsaukafullu kringumstęšum meš žvķ aš skapa ómešvitaš einn eša fleiri persónuleika. Žeim er ętlaš er aš taka į sig žjįningu barnsins eša hjįlpa žvķ til aš afbera hana og bregšast viš henni. Hver persónuleiki veršur žannig andsvar viš įkvešinni žjįningarfullri reynslu barnsins og hefur įkvešnu hlutverki aš gegna til aš vernda žaš eša hjįlpa žvķ. Greina aškomupersónuleikarnir oft nįkvęmlega frį žvķ sķšar į ęvinni hvenęr žeir uršu til og ķ hverju hlutverk žeirra var fólgiš. Rannsóknir hafa ennfremur sżnt aš beint samband er į milli fjölda persónuleika og fjölda žjįningarfullra atvika ķ lķfi barnsins.

Flestir aškomupersónuleikarnir myndast į aldrinum fjögurra til sex įra, žó svo žeir geti komiš til sögunnar bęši fyrr og mun sķšar. Žeir myndast eins og įšur segir fyrst og fremst til aš hjįlpa barninu aš afbera eša lifa af óbęrilegar kringumstęšur, en žeir geta lķka myndast til aš uppfylla vöntun eša af žrį eftir einhverju sem barniš telur sig žurfa į aš halda. Žannig getur einmana barn bśiš sér til leikfélaga, afskipt barn bśiš sér til trśnašarvin o.s.frv. Mörg ešlileg börn gera slķkt, en grundvallarmunur er į žessum tveimur fyrirbęrum. Venjulegt barn er mešvitaš um "tilveru" leikfélaganna og ręšir gjarnan viš žį og um žį svo ašrir heyri, og žeir hverfa svo žegar barniš eldist. Barn meš margfaldan persónuleika er hins vegar ekki mešvitaš um tilvist "leikfélaganna", og žeir hverfa ekki žegar barniš eldist.

Įkvešnir einstaklingar eru lķklegri en ašrir til aš mynda margfaldan persónuleika. Upprunalegi persónuleikinn er venjulega feiminn og innhverfur og į erfitt meš aš höndla sterkar tilfinningar, svo sem reiši og sķšar į ęvinni kynferšislegar įstrķšur. Hann er oft hjįlparvana og śrręšalaus gagnvart žeim ašilum ķ umhverfi hans sem vald hafa og gefur sig žeim žvķ aušveldlega į vald. Hann er ennfremur įbyrgur og kröfuharšur viš sjįlfan sig. Aškomupersónuleikarnir eru hins vegar oft kęrulausir og įhyggjulausir, vanžroska, baldnir og óprśttnir, auk žess sem žeir eru oft kynferšislega (of)virkir og haldnir įfengisįrįttu.

Dįleišsla ķ margföldum persónuleika

Auk įkvešinna skapgeršareinkenna og lķfsreynslu sem talin eru gefa nokkra vķsbendingu um hvaša einstaklingar eru lķklegir til aš mynda margfaldan persónuleika, veršur aš geta sefnęmis žeirra eša hęfileikans til aš taka dįleišslu. Žaš hefur sżnt sig aš žeir sem mynda margfaldan persónuleika eru sérstaklega sefnęmir. Sumir hafa ķ rauninni skilgreint margfaldan persónuleika sem dįleišslugleymsku eša gleymsku sem stafar af sjįlfsdįleišslu. Žar sem einstaklingar meš margfaldan persónuleika eru sérstaklega sefnęmir reynist žeim aušveldara en öšrum aš grķpa til og nota ómešvitaš hęfileikann til sjįlfsdįleišslu žegar žeir eru undir óbęrilegu įlagi.

Samkvęmt žessum skilningi mį śtskżra hinn gešlęga flótta barnsins, ž.e.a.s. sköpun persónuleikanna og minnisleysiš į sįrsaukafulla atburši, sem sjįlfsdįleišslu sem barniš og sķšar hinn fulloršni einstaklingur grķpur ómešvitaš til žegar hann lendir ķ ašstęšum sem hann ręšur ekki viš. Sjįlfsdįleišslan eša hinn gešlęgi flótti einstaklingsins veršur žannig vörn hans og oft lķfgjafi ķ andlegum og lķkamlegum žjįningum.

Žessi sjįlfsdįleišsla į ekkert skylt viš sjįlfsdįleišslu sem fólk getur tileinkaš sér eftir bókum til žess t.d. aš geta slakaš į. Hśn į aftur į móti skylt viš hęfileikann til aš ašskilja sig frį lķkamlegum žjįningum sem sumir sem sęta langvarandi pyntingum verša fęrir um aš tileinka sér. Ķ žeim tilfellum er žó ekki um gleymskuįstand aš ręša.

Minnisleysiš ķ margföldum persónuleika

Eins og greint hefur veriš frį er minnisleysi į atburši og tķmabil ķ lķfi einstaklinga meš margfaldan persónuleika eitt af höfušeinkennum fyrirbęrisins. Tvęr kenningar liggja til grundvallar skilningi vķsindamanna į minnisleysinu. Fyrri kenningin leggur įherslu į tengslin į milli dįleišsluįstands og minnis, en sś sķšari leggur aftur į móti įherslu į tengslin į milli hugarįstands og minnis.

Hvaš fyrri kenninguna varšar mun flestum kunnugt um aš žaš sem fram fer ķ dįleišsluįstandi er yfirleitt huliš mešvitundinni žegar śr įstandinu er horfiš (nema dįleišari gefi fyrirmęli um annaš). Eigi mótun aškomupersónuleikanna ķ margföldum persónuleika sér žvķ staš ķ dįleišsluįstandi, eins og įšur hefur veriš gefiš ķ skyn, er žvķ ešlilegt aš tilvist žeirra sé upprunalega persónuleikanum hulin. Žaš er ennfremur vel žekkt aš ķ dįleišsluįstandi greinir einstaklingurinn frį atburšum sem eru mešvitundinni löngu tżndir. Žaš er einmitt vegna žessa ašgengis aš fortķšinni sem dįleišslumešferš viš margföldum persónuleika er įlitin svo įrangursrķk sem raun ber vitni. Ķ sögu og fortķš einstaklings meš margfaldan persónuleika er nefnilega ķ flestum tilfellum bęši orsakanna og batans aš leita.

Hvaš seinni kenninguna varšar benda ašrir hins vegar į hin sterku tengsl į milli hugarįstands og minnis. Samkvęmt kenningum žeirra er sś reynsla sem menn verša fyrir eša žaš efni sem žeir tileinka sér ķ įkvešnu hugarįstandi ašgengilegast žegar viškomandi er aftur ķ svipušu hugarįstandi. Hugarįstandiš ręšur žannig aš verulegu leyti hvaš mašur man og hverju mašur gleymir. Ólķkir persónuleikar sem verša til ķ ólķku hugarįstandi eiga žvķ samkvęmt žessari kenningu ekki greišan ašgang aš minningum hver annars. Žeir vķsindamenn sem ašhyllast žessa kenningu lķta gjarnan svo į aš persónuleikarnir ķ margföldum persónuleika séu ķ rauninni ekki annaš en fulltrśar fyrir mismunandi hugarįstand einstaklingsins.

Hvaš ašgreinir persónuleikana?

Margs konar sįlfręšilegur og lķffręšilegur munur greinir persónuleikana aš. En žaš er einmitt žessi munur sem kom vķsindamönnum į sporiš um aš hér vęri ekki į feršinni afbrigši sefasżki eša gešklofa, heldur alvarlegt sįlfręšilegt fyrirbęri sem hefši sterk og sérstęš lķffręšileg einkenni. Vegna hinna óvefengjanlegu ytri žįtta, ž.e. hinnar žjįningarfullu lķfsreynslu sem lżst hefur veriš hér aš framan, er talaš um lķffręšileg einkenni frekar en orsakir.

Męlingar į heilastarfsemi byggšar į heilariti hafa sżnt aš hśn er breytileg eftir žvķ hvaša persónuleiki į ķ hlut. Svo er einnig meš żmsar rafmęlingar į hśš og hjartarit. Lyktarskyn, bragšskyn, snertiskyn, sįrsaukaskyn, litaskyn og stęrš į sjįöldrum eru einnig breytileg eftir žvķ hvaša persónuleiki į ķ hlut. Sumir persónuleikarnir viršast t.d. alls ekki hafa neitt sįrsaukaskyn. Dęmi er um aš einstaklingur fékk greinileg śtbrot į hśš hvenęr sem įkvešinn persónuleiki rķkti, en žau hurfu jafnskjótt og hann hvarf. Alvarleg lķkamseinkenni eins og blinda, heyrnarleysi og lömun einkenna suma persónuleikana, og lżtur žvķ lķkaminn lögmįlum žeirra į mešan viškomandi persónuleiki hefur hann į valdi sķnu.

Rithönd, rödd, mįlfar og oršalag eru einnig afar ólķk hjį persónuleikunum. Nišurstöšur į żmsum sįlfręšilegum prófum sem ętlaš er aš gefa upplżsingar um persónuleikann annars vegar og żmiss konar heilastarfsemi hins vegar eru svo og afar breytilegar eftir žvķ hvaša persónuleiki į ķ hlut.

Žaš sem hefur vakiš sérstaka athygli taugasįlfręšinga sem hafa kynnt sér margfaldan persónuleika er aš svo viršist sem breyting verši oft į rķkjandi hlutverki heilahvelanna žegar skiptir um persónuleika. Einstaklingar sem hafa rķkjandi vinstra heilahvel, eins og a.m.k. 70% alls fólks, eru rétthendir. Aškomupersónuleikarnir skrifa aftur į móti mjög oft meš vinstri hendi og viršast örvhendir.

Żmsar tilgįtur eru uppi til aš śtskżra bęši breytingar į rķkjandi starfsemi heilahvelanna og hinn aušsęja lķffręšilega mun į persónuleikunum. Sumir vķsindamenn ganga svo langt aš tala um misvirk taugakerfi hjį hinum mismunandi persónuleikum. Meš žessu eiga žeir viš aš mismunandi taugabrautir ķ mištaugakerfinu séu virkar hjį persónuleikunum. Ašrir benda aftur į móti į žį stašreynd aš ķ dįleišslu mį nį slķku valdi yfir ęšri heilastarfsemi žess dįleidda aš vitręn starfsemi, skynjun og hreyfingar gerbreytast. (Dęmi um slķkt sjįum viš žegar dįleišsla er notuš sem skemmtiatriši). Žrišja śtskżringin felur ķ sér aš lķffręšilegur munur sem ašgreinir persónuleikana įkvaršist af hugarįstandinu. Persónuleikarnir eru samkvęmt žessari kenningu einfaldlega merki įkvešins hugarįstands. Žó svo aš enn sé vķsindamönnum ekki fullljóst hvaš veldur hinum mikla sįlfręšilega og lķffręšilega mun į persónuleikunum undirstrikar hann engu aš sķšur ašgreiningu og sjįlfstęši žeirra.

Mešferš viš margföldum persónuleika

Mešferš viš margföldum persónuleika krefst mikillar žolinmęši, séržekkingar og hęfni žeirra sem hana stunda. Tališ er aš batahorfur ķ margföldum persónuleika séu góšar aš žessum skilyršum uppfylltum og mešferš taki frį tveimur upp ķ fimm įr. Dįleišslu er yfirleitt beitt, sérstaklega ķ upphafi mešferšarinnar žegar veriš er aš komast ķ samband viš hina mismunandi persónuleika og leita orsaka myndunar žeirra.

Samruni persónuleikanna ķ eina heild er lykillinn aš batanum. Hinn brotni og sundurgreindi persónuleiki einstaklingsins er enduruppbyggšur meš žvķ aš gera alla persónuleikana mešvitaša um tilvist og hlutverk hver annars. Žaš er afar žżšingarmikiš aš hjįlpa persónuleikunum aš skilja aš žeir eru ašeins einn hluti af heilum einstaklingi.

Einstaklingar meš margfaldan persónuleika geta ekki lifaš ešlilegu lķfi, sökum hinnar alvarlegu minnisbrenglunar sem einkennir žį. Žaš er ekki erfitt aš gera sér ķ hugarlund aš geysilegur kvķši og öryggisleysi fylgir ķ kjölfar vitneskjunnar um aš lengri og skemmri tķmabil ķ ęvi manns og žau atvik sem žį hafa įtt sér staš eru manni hulin. En sökum žess aš hęgt er aš lękna margfaldan persónuleika skiptir rétt greining sköpum.

Höršur Žorgilsson, sįlfręšingur

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.