Persónu- og Persónuleikavandamįl / Greinar

Greind

Hvaš er greind?
Hér veršur ekki reynt aš svara žvķ hvaš oršiš greind merkir ķ almennu mįli eša ķ daglegu lķfi. En ķ sįlarfręši er meš žessu orši įtt viš žaš sem męlist į tilteknum prófum sem kallast greindarpróf. Žau hafa reynst hafa forsagnargildi um tiltekna eiginleika manna sem hafa til dęmis įhrif į framtķš žeirra. Greindarpróf sżna mešal annars talsverša fylgni, sem kallaš er, viš almennan nįmsįrangur manna eša gengi ķ almennum skólum. 

Lengi hefur blundaš ķ mannfólkinu draumurinn um aš lesa į svipstundu eitt og annaš um skapsmuni fólks, hęfileika žess og jafnvel örlög. Ķ sögum og ęvintżrum verša żmiss konar teikn, allt frį stöšu himintungla til tiltekinna lķkamseinkenna, frį jólastjörnu til žjófsaugna, til žess aš bregša ljósi į framtķš fólks. Lķtill angi af žessum draumi eru til dęmis svonefnd próf sem birt eru ķ skemmti- og fręšsluefni fyrir heimili. Lesendum er žį bošiš aš athuga eiginleika sķna, frį stjórnunarhęfni og snyrtimennsku til frumleika og mannkęrleika, og sjį į svipstundu harla margt sem įšur var huliš. Flest af žessu er til gamans gert, og fręšileg undirstaša slķkra spįdóma er nįnast alltaf rżr. 

En ekki er žar meš sagt aš allar forspįr séu vitleysa. Aušvitaš getur fólk, af hyggjuviti sķnu og reynslu af mannfólkinu, spįš żmsu um framtķš žess og sagt eitt og annaš af viti um hvernig einn eiginleiki tengist öšrum. Heišarlegar tilraunir hafa veriš geršar til aš fęra slķkar spįr ķ kerfisbundinn eša fręšilegan bśning. Į öllum öldum hafa veriš til inntökupróf fyrir grįšur og embętti af żmsum toga, og jafnan hafa veriš tilbśnar sérstakar prófraunir sem kanna getu fólks til aš takast į hendur verkefni. Į nķtjįndu öld var lķka reynt aš renna fręšilegum stošum undir lundernislestur sem byggšist į stęrš tiltekinna höfušbeina. Reynt var aš lesa ķ sįlargįfur fólks meš žvķ aš žreifa į hnśšum og sveigjum ķ höfuškśpu žess. Afrakstur žeirra fręša var reyndar enginn. 

Segja mį aš greindarpróf nśtķmans séu brot af žessum sama draumi - aš sjį meš einhverri vissu inn ķ framtķš fólks meš tiltölulega litlum tilkostnaši. Žróun prófanna hófst į ofanveršri nķtjįndu öld og tengdist įhuga Englendingsins Francis Galton, fręnda Charles Darwin, į žvķ aš bęta mannkyniš, sem er göfug hugsjón en žó tvķeggjuš. Hugmynd hans var aš fyrst žyrfti aš finna afburšafólk og sķšan aš hvetja žaš til innbyršis tķmgunar. Žannig mętti fjölga afburšamönnum hér ķ heimi. Skemmst er frį žvķ aš segja aš įętlunin - sem greinilega var barn sķns tķma - komst aldrei ķ verk. Engin afburšamannapróf eru til. 

En Galton lagši mikla vinnu ķ verkiš, prófaši tugžśsundir į żmsum žrautaprófum sem įttu aš vinsa śr žį bestu. Mikilsveršast ķ žessum efnum er aš hann lagši fręšilegan grunn aš nśtķmaprófum meš žvķ aš žróa tölfręšiašferšir sem enn eru undirstaša slķkrar prófunar. 

Sįlfręšileg próf byggjast ķ raun į tveimur grundvallarhugmyndum śr tölfręši. Ķ fyrsta lagi er hugmyndin um stašlaša röšun, og hins vegar hugmyndin um fylgni. Francis Galton var frumkvöšull ķ žróun og hagnżtingu beggja hugmyndanna, žó aš próf hans yršu reyndar aldrei hagnżt. 

Stašlaša röšunin byggist į mannamun, mismun milli manna. Slķkur munur kemur fram ķ nįnast hvaša eiginleika sem unnt er aš męla. Menn eru mishįir. Sumir eru mjög stuttir, sumir eru ógnarlangir, flestir eru mišlungshįir. Sama gildir um óįžreifanlegri hluti til dęmis ljóšakunnįttu. Sumir kunna svo til engin ljóš, nokkrir kunna urmul og ógrynni, en flestir kunna mišlungsmörg ljóš. Galton sį aš hęgt var aš nota slķkan mannamun til aš raša fólki, ekki bara eftir stęrš og bókmenntaįhuga heldur eftir hvaša višmiši sem vera skal. Hann safnaši žvķ atrišum sem hann įleit tengjast greind fólks, tilgreindi stašlašar reglur um hvernig mętti leggja žau fyrir, og prófaši fjölda fólks į žessum atrišum. Atrišin voru til dęmis: Hve hratt og hve nįkvęmlega finnur fólk mišju beinnar lķnu? Hvaš getur fólk hreyft höndina hratt til aš żta į hnapp? Hve vel greinir fólk aš nįlarodda sem stutt er į handarbak žess? 

Žegar nęgilegur fjöldi hefur veriš prófašur dreifast nišurstöšurnar eftir svonefndri normal-dreifingu. Žaš merkir aš żmsir stęršfręšilegir eiginleikar dreifingarinnar eru žekktir. Hér er nóg aš tilgreina aš normal-dreifing er stöšluš röšun. Ef mašur hefur ķ höndum upplżsingar um normal-dreifingu eiginleika, er nóg aš vita einkunn einhvers į prófi sem prófar žennan eiginleika; žį veit mašur hve margir standa sig betur į prófinu og hve margir standa sig verr. Galton safnaši žvķ fyrst stöšlunarvišmišum, og eftir aš žau lįgu fyrir var nóg aš vita um einkunn manns į prófinu. Hśn ein nęgši til žess aš vita hvernig hann stóš sig ķ samanburši viš alla ašra. 

Greindarpróf nśtķmans byggjast į žessari tękni. Fjöldi manna er lįtinn taka próf, įšur en žaš er tekiš ķ notkun. Tķminn hefur leitt ķ ljós aš sé rétt aš fariš er hęfilegt aš slķk forprófun nįi til nokkur hundruš einstaklinga. Žeir standa sig misvel į prófinu og mynda višmišun eša stašal sem próftakar eru sķšan bornir saman viš. Greindarpróf eru žannig fljótleg ašferš til aš raša fólki į nokkuš öruggan hįtt upp į sérstakan kvarša. En stašlaša röšin er bara hįlf sagan. 

Eftir er aš athuga hitt grunnhugtak greindarprófa, fylgnina. Galton žróaši fylgnireikninga til žess aš athuga hvernig śtkoma į einu prófi spįši fyrir um einhvern annan eiginleika. Ef röš manns į einum kvarša, til dęmis greindarkvarša, spįir fullkomlega um hvar ķ röšinni hann lendir į öšrum kvarša, til dęmis į ljóšakvarša, žį er fullkomin fylgni į milli kvaršanna. Ef einkunn į einum kvarša spįir engu um gengi manns į öšrum er fylgnin aš sama skapi engin. Gagnsemi greindarprófa felst ķ žvķ aš röš į greindarprófi spįir fyrir um röšun annarra eiginleika eša hęfileika fólks, einkum hvernig žeim gengur ķ skóla. 

Vandinn viš greindarpróf Galtons var aš žau spįšu engu sérstöku um gengi fólks ķ lķfinu. Honum tókst aš stašla spurningar og prófatriši vel, honum tókst aš safna višmišunarhópum, allt var eins og žaš įtti aš vera, nema eitt. Prófatrišin hans spįšu engu sérstöku. Žau byggšust ķ raun į skynjunarnęmi, hreyfileikni og żmsum žess hįttar atrišum sem menn į nķtjįndu öld töldu vera undirstöšur greindar. 

Žaš var ekki fyrr en Frakkinn Alfreš Binet tók aš žróa prófatriši af öšrum toga sem greindarpróf fóru aš gera gagn. Honum var fališ aš finna börn sem žurftu į sérkennslu aš halda, žaš er aš segja börn sem ekki höfšu full not af venjulegri skólagöngu. Hann notašist viš prófatriši sem lķktust mjög žvķ sem börn glķma viš ķ skólum, dįlitlar žrautir sem athugušu fremur hugsun og innsęi en skynjun og hreyfileikni. Prófatriši hans minna į oršadęmi śr reikningi, minnisatriši, skilgreiningar orša, röšun pśsluspila og žess hįttar verkefni. 

Heildarśtkoma į prófum Binets spįši harla vel fyrir um gengi ķ skóla, hśn hafši meš öšrum oršum nokkuš góša fylgni viš nįmsįrangur, ekki fullkomna, en nógu góša til žess aš hśn gęti gert gagn. Rannsóknir į nytsemi prófa felast aušvitaš mešal annars ķ žvķ aš tryggja aš ašeins séu notuš próf sem hafa forspįrgildi. Śtkoma barna į prófi Binets gat hjįlpaš skólamönnum ķ Parķs viš aš finna börnum hęfilega og hentuga kennslu. 

Er sannaš aš greindarpróf verki?
Greindarpróf sżna mešal annars talsverša fylgni, sem kallaš er, viš almennan nįmsįrangur manna eša gengi ķ almennum skólum. Žau nżtast žvķ til dęmis vel viš greiningu og mešferš nįmserfišleika. Hins vegar hefur ekki tekist aš gera próf sem segi fyrir um įrangur į tilteknum, afmörkušum svišum eins og tónlist eša ķžróttum, eša žį ķ mannlegum samskiptum. En žó aš prófin séu takmörkuš og stundum ofnotuš er ekki įstęša til aš leggja žau nišur. 

Langflest greindarpróf sem nś eru notuš byggjast į žeirri tęknihugsun sem lżst er hér fyrir ofan. Žessi hugsun byggist aftur ķ raun į tveimur grundvallarhugmyndum śr tölfręši. Ķ fyrsta lagi er hugmyndin um stašlaša röšun, og hins vegar hugmyndin um fylgni. 

Fręgust eru próf sem er kennt viš Binet sjįlfan og bandarķsk stöšlun žess, svonefnt Stanford-Binet próf, og sķšan greindarpróf sem kennt er viš bandarķska próffręšinginn Wechsler. Gerš žeirra er ekki alveg eins, en hvortveggju byggjast į stašlašri röšun sem sżnt er aš hafi fylgni viš nįmsįrangur. Į sama grunni byggjast hęfnispróf, skapgeršarpróf og kunnįttupróf af żmsum toga. 

Prófin eru til margra hluta nytsamleg. Žar fįst į skömmum tķma upplżsingar sem aš öšrum kosti gęti tekiš vikur eša mįnuši aš afla. Žau hafa žvķ reynst vel ķ greiningu og mati į alls konar nįmserfišleikum. Žau hafa lķka veriš grundvöllur żmiss konar rannsókna. Til dęmis er sżnt aš fylgni milli geindartölu tveggja einstaklinga er žvķ meiri sem žeir eru skyldari og ašstęšur žeirra lķkari. Fylgni milli greindartölu systkina er lęgri en fylgni milli greindartölu tvķeggja tvķbura, sem aftur er lęgri en fylgni milli eineggja tvķbura. Greindartölur eineggja tvķburara sem alast upp hvor ķ sķnu lagi hafa lķka lęgri fylgni en ef žeir alast upp saman. Af žessum rannsóknum hefur žótt sżnt aš erfšir rįša allmiklu um greind fólks. Žvķ skyldari, žvķ hęrri fylgni. En rannsóknir hafa lķka sżnt ķtrekaš aš slök lķfsskilyrši tengjast minni greind eins og hśn męlist į greindarprófum. Greindarpróf hafa heldur ekki fariš varhluta af gagnrżni. Žar kemur żmislegt til. 

Ķ fyrsta lagi getur oftślkun prófanna veriš hįskaleg. Fólk sem ekki įttar sig į ešli prófanna og tęknilegu baksviši žeirra oftślkar nišurstöšur og telur sig hafa ķ höndum tölur sem eru óyggjandi, žannig aš oft hafa į grundvelli prófa veriš teknar įkvaršanir sem hafa sķšan reynst rangar. Sumar žessar įkvaršana hafa veriš afdrifarķkar fyrir žį sem fyrir žeim verša, til dęmis žegar fólki er beint frį skólagöngu eša sett ķ óžarfa mešferš į grundvelli oftślkunar į greindarprófum. 

Ašrir hafa einnig lagt of mikla merkingu ķ greindarhugtak prófanna og tališ žaš nįnast vera męlikvarša į manngildi. Žannig hafa prófin til dęmis veriš ofnotuš viš val į fólki til starfa. Ķ lęvi blandinni umręšu um mismun į kynžįttum hefur oftślkun prófanna lķka komiš illu til leišar. Žeir sem semja prófin hafa af žessum sökum lagt mikla įherslu į aš ašeins fólk sem hefur fengiš sérstaka žjįlfun ķ notkun žeirra og tślkun megi leggja žau fyrir og leggja ķ žau merkingu. Vķšast hvar mega sįlfręšingar einir leggja slķk próf fyrir. 

Einnig hefur veriš gagnrżnt aš greindarhugtak prófanna sé of afmarkaš; žaš taki ašeins til hluta žess sem kalla mį greind. Žetta mį til sanns vegar fęra; prófin spį fyrir um gengi fólks ķ hefšbundnu nįmi, žvķ sem viškemur lestri, rökhugsun og stęršfręši. Žau spį litlu sem engu um getu fólks ķ tónlist, ķ mannlegum samskiptum eša ķ ķžróttum. Žetta er ķ raun löngu ljóst, en tilfelliš er aš treglega hefur gengiš aš semja próf sem taka til annarra eiginleika. Żmiss konar tilraunir hafa veriš geršar til aš semja próf um tilfinningalegt innsęi, tónlistarhęfileika og fleira sem sannarlega skiptir mįli ķ lķfinu, en afrakstur žeirra tilrauna er engan veginn įlķka og įrangurinn af greindarprófum. 

Allir višurkenna nś į greindarhugtak prófanna er afmarkaš. Greind er miklu vķšfešmari eiginleiki en svo aš hann verši męldur į einhlķtan hįtt. Enda kemur ķ ljós aš menn skilgreina greind meš ólķkum hętti eftir žvķ hvaš žeir fįst viš. Stęršfręšiprófessorar hafa ašrar hugmyndir um greind en prófessorar ķ verkfręši. Kennarar ķ bókmenntum kunna aš meta ašra eiginleika en kennarar ķ félagsvķsindum og žannig mį įfram telja. Ekkert próf tekur til allra žessara eiginleika. 

En ofnotkun prófanna og oftślkun į ekki aš verša til žess aš žau séu gefin upp į bįtinn. Menn hętta ekki aš nota bķla žó žeir geti fariš śt af; menn hętta ekki aš nota hnķfa žó unnt sé aš skera sig į žeim. Öllu skiptir aš fara rétt meš prófin og nota žau skynsamlega. Žau eru sannarlega til margra hluta nytsamleg. En ķ grundvallaratrišum byggjast žau į röšun fólks į stöšlušum męlikvöršum. Fręšileg réttlęting męlikvaršanna er ķ raun ašeins žekkt fylgni žeirra viš tiltekin forvitnileg atriši sem hagstętt er aš geta spįš fyrir um. Žau gefa ekkert ljósleišarasamband viš gušdóminn, viš manngildiš, viš sišferšiš. Žetta žarf aš vera ljóst.

 Siguršur J. Grétarsson dósent ķ sįlfręši viš HĶ

 

© Vķsindavefurinn, 2000. Öll réttindi įskilin.

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.