Börn/Unglingar / Greinar

Hreyfihömlun

 Unnt er aš skilgreina hugtakiš hreyfihömlun į żmsa vegu. Samkvęmt oršanna hljóšan į sį sem er hreyfihamlašur erfitt meš aš hreyfa sig. En aš hvaša leyti? Varšar žaš hreyfingar handa, fóta, eša hvort tveggja? Sé tekiš miš af atvinnuhlaupara eša fimleikadrottningu į hįtindi ferils sķns teljast flestir hreyfihamlašir. Hvar į aš setja mörkin? Hvaš er ešlileg hreyfifęrni? Žetta geta virst śtśrsnśningar en ķ raun og veru er erfitt aš skilgreina hreyfihömlun svo gagn sé aš. Enn flękjast mįlin žegar įkvarša žarf hvenęr einstaklingur meš skerta hreyfifęrni telst fatlašur.

Skilgreining

Alžjóša heilbrigšismįlastofnunin (WHO) greinir į milli: 1) sjśkdóms, 2) skeršingar eša hömlunar, andlegrar eša lķkamlegrar, sem kann aš fylgja žessum sjśkdómi, 3) vanhęfni til athafna vegna hömlunar og loks 4) fötlunar sem er öll žau óžęgindi er einstaklingurinn veršur fyrir vegna hömlunar eša vanhęfni og kemur ķ veg fyrir aš hann nįi aš lifa ešlilegu lķfi. Margs konar dęmi mį tķna til, sem śtskżrt geta žį kešju eša atburšarįs sem leitt getur til fötlunar. Heilahimnubólga er sjśkdómur sem getur leitt til heilaskaša hjį börnum (lišur 1). Afleišingar žessa geta m.a. oršiš hreyfihömlun vegna truflunar į starfsemi stjórnstöšva hreyfinga ķ heila (lišur 2). Vegna hreyfihömlunarinnar į viškomandi erfitt meš gang og getur žurft aš vera ķ hjólastól (lišur 3). Allt leišir žetta til marghįttašra erfišleika, sem bęši mį rekja til įstands hins hreyfihamlaša og ekki sķšur til žeirra višhorfa, sem rķkja til fatlašra almennt ķ samfélaginu į hverjum tķma, og žeirrar žjónustu er žeim stendur til boša. Hér koma til sögunnar félags? og menningarlegir žęttir sem eru mismunandi į żmsum tķmum og eru hįšir žjóšfélagsgerš og hefšum. Žessir žęttir ķ heild sinni mynda žaš sem nefnt er fötlun samkvęmt skilgreiningu Alžjóša heilbrigšismįlastofnunarinnar (lišur 4). Tökum annaš dęmi til aš śtskżra žetta enn frekar. Fyrr į öldum var til sišs ķ Kķna aš reyra fętur hefšarkvenna į unga aldri til žess aš žęr yršu fótnettar. Afleišingin var m.a. sś aš žessar konur įttu erfitt meš aš ganga, žęr uršu meš öšrum oršum hreyfihamlašar. Žessi hreyfihömlun orsakaši žó ekki fötlun vegna žess aš įstandinu fylgdi upphefš, žaš var fķnt aš vera fótnettur og skert hreyfifęrni kom ekki į nokkurn hįtt ķ veg fyrir uppfyllingu vęntinga sem samfélagiš gerši til kvennanna. Til aš foršast misskilning er rétt aš benda į aš fötlunarįstand orsakast ekki alltaf af sjśkdómum. Aftur į móti er alltaf til stašar hjį hinum fatlaša skortur į hęfni af einhverju tagi, sem flestir ašrir žegnar samfélagsins hafa.

Hér į eftir veršur rętt um hreyfihömlun ķ žeirri merkingu aš um sé aš ręša verulega įgalla į hreyfifęrni sem eru varanlegir og leiša til fötlunar. Sjónum veršur fremur beint aš žeim sem fatlast į unga aldri en hinum er fatlast į fulloršinsįrum, t.d. vegna slysa eša įverka.

Flokkun

Til eru żmis kerfi til flokkunar į hreyfihömlun, oftast meš tilliti til lęknisfręšilegra orsaka. Sem dęmi um orsakir hreyfihömlunar mį nefna: 1) heilalömun, 2) rangmyndun męnu, 3) vöšvasjśkdóma, 4) vansköpun śtlima og 5) lišamótasjśkdóma. Ķ sumum erlendum flokkunarkerfum eru žeir sem eru meš astma eša hjartagalla flokkašir meš hreyfihömlušum. Slķkt kann aš eiga sér fręšilegar forsendur, en hefur takmarkaš hagnżtt gildi žegar fjallaš er um žį sem lķša verulega fyrir afleišingar hreyfihömlunar og eru af žeim sökum augljóslega fatlašir.

Einföld og hagnżt flokkunarašferš er ķ žvķ fólgin aš greina annars vegar į milli hreyfihömlunar sem mį rekja til skeršingar eša truflunar į starfsemi mištaugakerfis, og hins vegar hreyfihömlunar sem į sér ašrar orsakir. Sem dęmi um fyrri hópinn mį nefna žį sem eru meš svokallaša heilalömun. Sķšari hópnum tilheyra t.d. žeir sem eru meš vöšvarżrnun.

Tķšni

Erfitt er aš fį įreišanlegar tölur um tķšni hreyfihömlunar, bęši vegna žess aš skilgreiningar eru į reiki og einnig er dreifing mismunandi eftir aldurshópum. Oft er talaš um aš u.ž.b. hįlft prósent barna séu fötluš af völdum hreyfihömlunar. Sé gert rįš fyrir aš nįlęgt 4500 börn fęšist įrlega į Ķslandi, žį eru 20-25 žeirra hreyfihömluš. Fjölmennustu hópar hreyfihamlašra barna, sem žurfa verulega žjónustu vegna fötlunar sinnar, eru 1) börn meš heilalömun og 2) börn meš klofinn hrygg. Miklar lķkur eru į aš viš mismikil hreyfivandamįl žessara barna bętist fjölžęttir erfišleikar, ekki sķst į sviši greindaržroska og félags? og tilfinningažroska. Žvķ viršist réttlętanlegt aš tekiš sé sérstakt miš af börnum meš žessa tegund vandamįla ķ umfjölluninni hér į eftir.

Stig hreyfihömlunar

Mikilvęgt er aš įtta sig į žvķ aš žó barn sé meš tiltekna tegund hreyfihömlunar segir žaš harla lķtiš um įstand barnsins. Svo tekiš sé dęmi af börnum meš heilalömun, žį nęr hreyfihömlun žeirra allt frį žvķ aš vera bundin viš einn śtlim yfir ķ aš nįnast allar viljastżršar hreyfingar eru óframkvęmanlegar. Ķ fyrra tilvikinu er t.d. um aš ręša aš barn gengur halt, en ķ žvķ sķšara er barniš bundiš viš hjólastól og er nįnast eša alveg ósjįlfbjarga.

Hreyfihömlun barna meš heilalömun er bęši flokkuš eftir stašsetningu, ž.e. fjölda śtlima sem hömlunin nęr til, og einnig ešli hreyfivandamįlsins. Flestir hafa heyrt talaš um börn meš stjarfalömun og er žį įtt viš žaš įstand žegar vöšvaspenna er of mikil meš tilheyrandi rykkjum ķ hreyfingum. Žó aš börn meš stjarfalömun séu u.ž.b. helmingur žeirra sem eru meš heilalömun, žį eru önnur afbrigši algeng, t.d. slingur sem einkennist af stjórnleysi hreyfinga.

Žó flóknustu afbrigši hreyfihömlunar komi fram hjį börnum meš heilalömun, žį gildir žaš einnig um ašra hópa aš hreyfiįgallar eru į afar mismunandi stigi. Žetta atriši skiptir verulegu mįli žegar metin eru įhrif hreyfihömlunar į lķf viškomandi barna.

Ašrar fatlanir

Hjį stórum hópi hreyfihamlašra barna meš truflun į starfsemi mištaugakerfis koma fram višbótarfatlanir af żmsum toga. Mį žar nefna greindarskeršingu, sjón? og heyrnargalla, erfišleika viš aš vinna śr bošum sem berast frį skynfęrum, gešręn vandamįl, krampa og einbeitingarerfišleika. Veršur leitast viš aš gera žessu nokkur skil hér į eftir.

Vitsmunažroski hreyfihamlašra

Oft gętir tilhneigingar hjį fagfólki og foreldrum til aš horfa framhjį žvķ aš truflun į starfsemi heila sem orsakar hreyfihömlun er sjaldnast einangraš fyrirbęri. Yfirleitt nęr truflunin til fleiri svęša ķ heilanum en žeirra sem sjį um hreyfistjórn. Žaš getur orsakaš allt frį vęgum erfišleikum viš aš vinna śr upplżsingum sem berast frį skynfęrum, t.d. į sviši sjónar eša heyrnar, yfir ķ alvarlega žroskahömlun. Žaš kemur žvķ ekki į óvart aš u.ž.b. helmingur barna meš heilalömun er žroskaheftur og ašeins einn fjórši hluti žeirra nęr mešalgreind eša meira. Eftir žvķ sem hreyfihömlunin er alvarlegri aukast lķkur į greindarskeršingu. Į žessu eru žó undantekningar į bįša vegu, ž.e. börn meš vęga hreyfihömlun geta veriš alvarlega greindarskert og alvarlega hreyfihömluš börn meš ešlilega greind, žó žaš sé afar sjaldgęft. Mikiš vandaverk er aš meta greindaržroska mikiš hreyfihamlašra barna, sem jafnvel geta hvorki talaš né notaš hendur. Sérstakar ašferšir og próf eru notuš ķ žessum tilgangi.

Mörg börn meš klofinn hrygg eru einnig greindarskert, žó žau komi sem hópur mun betur śt viš žroskamęlingar en börn meš heilalömun. Ętla mętti aš greindarskeršingin vęri einskoršuš viš žį sem eru meš vatnshöfuš auk klofins hryggjar, en žvķ er ekki žannig fariš. Žį eru börn meš vöšvarżrnun af svonefndu Duchenne afbrigši oft meš skerta greind. Ķ žeim hópi nęr ašeins helmingur barnanna mešalgreind og eitt barn af hverjum fjórum er žroskaheft. Į žessu eru engar žekktar skżringar.

Greindarskeršing hjį hreyfihömlušum börnum leišir til marghįttašra erfišleika. Mį žar til dęmis nefna nįmserfišleika sem einatt kalla į flókin sérkennsluśrręši.

Hegšun og tilfinningar

Mikillar tilhneigingar hefur gętt hjį fręšimönnum ķ žį įtt aš leitast viš aš tengja įkvešna persónuleikagerš eša visst atferli viš įkvešnar tegundir hreyfihömlunar. Hefur žetta gengiš svo langt aš t.d. hefur veriš reynt aš sżna fram į mismunandi persónuleikagerš hjį börnum meš stjarfalömun og börnum meš slingur. Nišurstöšur rannsókna ķ žessa veru hafa ekkert marktękt leitt ķ ljós. Oft er um žaš rętt aš börn meš heilalömun séu hvatvķs, hafi litla stjórn į tilfinningum sķnum og truflist aušveldlega af umhverfi sķnu. Vissulega koma žessi einkenni fram hjį sumum barnanna en alls ekki öllum og einkenna žvķ ekki hópinn sem slķkan. Rannsóknir į sjįlfsmynd hreyfihamlašra barna hafa ekki einu sinni leitt ķ ljós lakara sjįlfsmat en hjį öšrum börnum. Tķšni alvarlegra, gešręnna erfišleika viršist heldur ekki óešlilega mikil mešal hreyfihamlašra barna, jafnvel ekki žeirra sem eru verst sett, eins og börn meš vöšvarżrnun į alvarlegu stigi.

Meš žessu er ekki gefiš ķ skyn aš hreyfihömlun fylgi engin vandamįl, heldur er bent į aš flestir viršast nį aš ašlagast įstandi sķnu į jįkvęšan hįtt. Žvķ mį heldur ekki gleyma aš gešręnir erfišleikar af żmsu tagi eru algengir mešal barna almennt.

Sjón? og heyrnargallar

Rannsóknir hafa sżnt aš allt aš fjóršungur barna meš heilalömun bżr viš skerta heyrn eša sjón eša hvort tveggja. Ķ flestum tilvikum er um vęga erfišleika aš ręša, en stundum žurfa börnin sérstaka ašstoš af žessum sökum. Greina veršur į milli skertrar sjónar eša heyrnar, sem rekja mį til įgalla ķ skynfęrum, og śrvinnsluerfišleika, sem stafa af truflunum į starfsemi žeirra stöšva ķ heilanum er sjį um móttöku og śrvinnslu upplżsinga frį skynfęrum. Slķkir erfišleikar eru einnig algengir mešal barna meš heilalömun og hafa mikil įhrif į nįmshęfni žeirra. Hér er ekki unnt aš bęta įstandiš meš hjįlpartękjum eins og žegar um sjón? eša heyrnarskeršingu er aš ręša.

Mįlhamlanir

Talerfišleika hjį börnum meš heilalömun mį t.d. rekja til žess aš stjórn talfęra eša öndunarfęra er bįgborin vegna skertrar hreyfifęrni. Žetta getur leitt til smįvęgilegra framburšargalla en einnig hins, aš barniš geti ekkert talaš. Oft er žvķ haldiš fram aš allt aš helmingur barna meš heilalömun eigi viš einhver talvandamįl aš strķša og eitt barn af hverjum fimm hafi nįnast ekkert skiljanlegt tal. Ķ žeim tilvikum eru viškomandi oftast einnig verulega žroskaheftir. Skertri stjórn į munnvöšvum fylgja einnig oft og tķšum erfišleikar meš fęšuinntöku.

Krampar

Krampar eru algengur fylgikvilli heilalömunar; rannsóknir benda til aš algengi sé į bilinu 25-35%. Ķ alvarlegum tilvikum geta krampar haft slęm įhrif į nįmsfęrni. Žvķ hefur veriš haldiš fram aš krampar leiši til greindarskeršingar, en rannsóknir hafa leitt ķ ljós aš slķkt er afar sjaldgęft.

Greining, žjįlfun og kennsla

Žaš er óumdeilt aš markviss, alhliša žjįlfun ungra, hreyfihamlašra barna er naušsynleg til aš draga śr įhrifum hreyfihömlunarinnar į lķf žeirra. Žegar rętt er um žjįlfun yngstu barnanna skiptir sjśkražjįlfun höfušmįli, en sķšar kemur annaš fagfólk til sögunnar, allt eftir ešli vandans hjį hverju barni.

Żmsar mešferšarstefnur hafa rutt sér til rśms erlendis viš žjįlfun ungra, hreyfihamlašra barna. Žeir sem lengst ganga ķ hugmyndafręši žjįlfunar gera rįš fyrir aš žjįlfun fari fram nįnast frį fęšingu, alla daga vikunnar og helst margar klukkustundir į dag. Gert er rįš fyrir mikilli žįtttöku foreldra ķ žjįlfun. Žrįtt fyrir aš sumir haldi fram įgęti slķkra ašferša er erfitt aš sżna vķsindalega fram į gildi žeirra umfram ašrar hófsamari ašferšir, sem eru ekki jafntķmafrekar og hafa minna įlag ķ för meš sér fyrir foreldra. Segja mį aš įkvešin hętta sé ķ žvķ fólgin, žegar hreyfihömluš börn eiga ķ hlut, aš um of sé einblķnt į hreyfižjįlfun į kostnaš félagslegrar og vitsmunalegrar žjįlfunar.

Mikil bylting hefur įtt sér staš į undanförnum įratug varšandi hjįlpartęki fyrir hreyfihamlaša. Mį žar t.d. nefna tölvubśnaš til tjįskipta og rafknśna hjólastóla. Ekki er vafi į žvķ aš hjįlpartęki geta aušveldaš hreyfihömlušum lķfsbarįttuna. Viss hętta er žó ķ žvķ fólgin aš of mikiš af hjįlpartękjum dragi śr sjįlfsbjargarvišleitni og vinni gegn markmišum žjįlfunar, sem hljóta aš fela ķ sér hįmarkssjįlfstęši meš sem minnstri ašstoš.

Kennsla hreyfihamlašra į Ķslandi fer bęši fram innan almennra grunnskóla og ķ sérskólum fyrir fatlaša. Erlendis eru vķšast til stašar sérskólar fyrir hreyfihamlaša, jafnvel fyrir afmarkaša hópa. Hér į landi hefur žaš aš verulegu leyti rįšist af vitsmunalegri fęrni žess sem er hreyfihamlašur hvaš honum hefur stašiš til boša ķ skólakerfinu. Į tķmum vaxandi tilhneigingar til aš lķta į blöndun innan hins almenna grunnskóla sem heppilegasta valkostinn fyrir alla fatlaša, mį ekki gleyma žvķ aš hreyfihamlašir į skólaaldri žurfa mun vķštękari žjónustu en kennslu ķ hefšbundnum skilningi. Žjįlfun af żmsu tagi, t.d. sjśkra? og išjužjįlfun, auk talkennslu og žjįlfunar ķ tjįskiptum, skiptir ekki minna mįli fyrir hreyfihamlaša en bóknįm. Gera veršur rįš fyrir fjölžęttri žjónustu af žessu tagi, hvort sem hreyfihamlašir njóta hennar innan hins almenna grunnskóla eša ķ sérskólum.

Horfur

Žaš liggur ķ hlutarins ešli aš žegar um er aš ręša svo mislitan hóp sem hreyfihamlaša, er erfitt aš ręša um horfur varšandi atvinnu og bśsetu į fulloršinsįrum. Žeir sem fatlašastir eru, geta t.d ekki stjórnaš handahreyfingum, eru ekki fęrir um aš sinna atvinnu ķ venjulegum skilningi žess oršs. Ķ raun er žaš svo aš fęrni ķ tjįskiptum og samskiptum, sem aš talsveršu leyti ręšst af vitsmunažroska auk hreyfifęrni handa, skiptir sköpum um atvinnuhorfur. Framhaldsnįm fyrir hreyfihamlaša og fulloršinsfręšsla hefur veriš ķ miklum ólestri hér į landi, ólķkt žvķ sem gerist į hinum Noršurlöndunum.

Žegar litiš er til bśsetumįla hreyfihamlašs fólks į fulloršinsaldri vekur žaš eftirtekt aš žrįtt fyrir umtalsverša fjölgun sambżla fyrir fatlaša, eru žar fį plįss fyrir hreyfihamlaša. Sś stefna aš byggja heilu blokkarhverfin fyrir hreyfihamlaša į afar misjöfnu stigi hlżtur aš heyra sögunni til. Smęrri sambżliseiningar, auk žjónustuķbśša, hljóta aš vera žęr lausnir sem horft veršur til ķ framtķšinni.

Tryggvi Siguršsson

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.