Börn/Unglingar / Greinar

Nęturundirmiga (Nocturnal enuresis)

Hvaš er undirmiga?

Undirmiga hefur veriš skilgreind į żmsa vegu, til dęmis sem endurtekiš, ósjįlfrįtt žvaglįt eftir žriggja įra aldur. Sumir hafa mišaš viš aš ósjįlfrįtt žvaglįt eigi sér staš 5 til 7 sinnum ķ viku. Ašrir hafa stušst viš aš foreldrar barnsins įlķti undirmiguna vera vandamįl, og aš hśn eigi sér staš aš minnsta kosti žrisvar ķ viku. Sennilega er farsęlast fyrir foreldra aš miša viš aš undirmigan sé vandamįl, ķ žeirra augum eša barnsins. Žess mį geta aš sé mešferš į undirmigu hafin fyrir 6 įra aldur, žį muna börn yfirleitt ekki eftir žvķ sķšar (jafnvel nokkrum mįnušum eftir mešferš) aš hafa įtt viš žetta vandamįl aš strķša.

Hverjir žjįst af undirmigu?

Undirmiga er langalgengust hjį drengjum og er tališ aš drengir séu um 3 til 5 sinnum lķklegri til aš pissa undir en stślkur. Tölur um hversu algeng hśn sé (prevalence) eru nokkuš į reiki. Um helmingur žriggja įra barna bleytir sig nęgjanlega oft til aš falla undir sumar skilgreiningar į undirmigu og um fimmtungur fjögurra įra barna og um 15% fimm įra barna. Eftir sex įra aldur lękkar žessi tala mjög ört. Um 10% sex til tķu įra barna hafa greinst meš undirmigu og 3% unglinga.

Hvers vegna pissa börn undir?

Ekki er hęgt aš benda į nokkurn einn žįtt sem skżringu į undirmigu. Žó viršast erfšir hafa einhverju um žaš aš rįša og lķkur į aš barn pissi undir aukast töluvert ef annaš foreldri hefur sömu sögu aš segja. Lķkurnar į žvķ aš barn pissi undir nįlgast 80% ef bęši foreldri hafa žį sögu aš segja sem börn. Hér verša reifašar nokkrar mögulegar skżringar į undirmigu.

Tilfinningaröskun (Emotional disorders). Rannsóknir hafa gefiš til kynna aš tķšni tilfinningaraskana barna meš undirmigu er um 10 til 15% hęrri en hjį öšrum börnum. Žó er ekki ljóst hvort er orsök eša afleišing ķ žessum efnum. Undirmiga getur allt eins veriš orsök fyrir tilfinningaröskun eins og afleišing hennar.

Djśpsvefn (Sleep arousal disorder). Margt bendir til aš žeir sem žjįist af undirmigu geti įtt erfišara meš aš vakna viš žrżsting frį žvagblöšru eša öšrum įreitum ķ umhverfinu. Žegar grunur leikur į um aš djśpsvefn sé einn orsakavaldurinn er rétt aš gera rįš fyrir žvķ ķ mešferš og tryggja žaš aš barniš vakni žegar viš į. Ašrar rannsóknir hafa bent til aš svefn léttist til muna eftir aš bśiš er aš nį tökum į undirmigunni.

Lķtil žvagblašra. Žetta er sennilega ekki orsök žar sem margir, bęši börn og fulloršnir, sem fara oft į salerni į daginn, eiga ekki viš undirmigu aš strķša.

Blöšrubólga. Getur haft töluverš įhrif į undirmigu og mešferš viš undirmigu ętti ekki aš hefja fyrr en gengiš hefur veriš śr skugga um aš barniš sé ekki meš blöšrubólgu eša ašra lķkamlega kvilla.

Hvaša mešferš er hęgt aš veita viš undirmigu?

Mešferš mį ķ ašalatrišum skipta ķ lyfjamešferš og atferlismešferš.

1. Lyfjamešferš - żmis lyf hafa veriš reynd ķ mešferš viš undirmigu. Notast hefur veriš viš lyf į borš viš Imipramine (Tofranil), Oxybutinin (Ditropan), og Desmopressin (Minirin). Bestur įrangur hefur nįšst meš notkun Desmopressin. Žaš lyf lķkir eftir vasopressini, hormóni sem er framleitt ķ heiladingli og hefur įhrif į vatnsbśskap lķkamans. Žegar magn vasopresins ķ lķkama eykst dregur śr žvagframleišslu. Lyfiš er gefiš ķ töflum, eša ķ nefśša, og er fįanlegt gegn lyfsešli.

2. Atferlismešferš skilur sig frį lyfjamešferš aš žvķ leiti aš hśn getur krafist mikillar vinnu, bęši af foreldrum og barni, og gerir talsverša kröfu um žolinmęši og nįkvęmni. Foreldrar ęttu ekki aš beita atferlismešferš eigi žeir žaš til aš reka į eftir börnunum sķnum eša eiga erfitt meš aš sżna žeim žolinmęši žegar žeir sjįlfir eru žreyttir eša pirrašir. Eins ber aš hafa ķ huga aš mešferš gęti žurft aš vara ķ allt aš tvo mįnuši ķ einu og aš įrangur er ekki samstundis sżnilegur ķ öllum tilfellum. 

Hér eru nokkrar ašferšir sem reynst hafa įrangursrķkar:

a. Stękka žvagblöšruna meš "Žamba og halda" ašferš.

Žegar lķša fer į daginn er barniš hvatt til aš drekka eins mikiš og žaš getur ķ sig lįtiš af uppįhaldsdrykknum sķnum (žó ekki drykk sem inniheldur koffķn). Žannig er tryggt aš žvagblašran sé full og aš žjįlfun geti įtt sér staš. Žvķ nęst liggur barniš ķ rśminu sķnu viš sem ešlilegastar svefnašstęšur, ž.e. ljósiš er slökkt og gluggatjöld dregin fyrir, barniš er ķ nįttfötum o.s.frv. Barniš liggur og einbeitir sér aš žvagblöšrunni og reynir aš halda ķ sér eins lengi og hęgt er og hrašar sér sķšan į salerniš og pissar. "Žamba og halda" er best aš framkvęma ķ u.ž.b. 15 mķnśtur hverju sinni og 6 til 8 sinnum į kvöldi. Um klukkutķma fyrir hįttatķma hefst svokölluš hreinlętis- og jįkvęšnižjįlfun.

Hreinlętisžjįlfun felur ķ sér aš fara yfir hvaš žarf aš gera ef barniš vętir rśmiš, s.s. aš skipta um rśmfatnaš og fara meš hann ķ óhreina tauiš

Jįkvęš žjįlfun felst ķ aš lįta barniš leggjast ķ rśmiš og segja viš sjįlft sig "Ég žarf aš fara į klósettiš." Žetta er endurtekiš 12-15 sinnum į kvöldi.

Aš lokum er barniš vakiš, u.ž.b. 5 klukkutķmum eftir aš žaš sofnar. Ef žaš hefur ekki bleytt rśmiš er žvķ hrósaš og athygli žess fönguš meš žvķ aš segja žvķ hversu notalegt og snyrtilegt žaš sé aš sofa ķ žurru rśmi. Naušsynlegt er aš barniš sé aš fullu vaknaš og žį er žaš hvatt til aš fara į salerniš og pissa. Žegar barniš hefur veriš vakiš žurrt sex nętur ķ röš er žvķ leyft aš sofa ķ sex stundir įšur en žaš er vakiš. Žessu er haldiš įfram žangaš til aš įtta stunda samfelldur svefn hefur nįšst og barniš vaknar žurrt į morgnanna.

Ef rśmiš er blautt gerir foreldri lķtiš śr žvķ og ašstošar barniš viš aš skipta į rśminu. Sé barniš alltaf blautt eftir fimm tķma svefn, er rįš aš vekja žaš klukkutķma fyrr.

b. Rakaskynjari og bjalla. Žessi ašferš byggir į žvķ aš koma fyrir skynjara ķ brók eša bleyju barnins sem gangsetur bjöllu žegar barniš byrjar aš pissa. Viš žaš vaknar barniš og foreldrarnir. Barniš er ašstošaš į klósettiš, skipt į rśminu og skynjaranum komiš fyrir aftur. Ekki er lengur męlt meš žvķ aš nota rakaskynjara sem komiš er fyrir undir barninu žar sem sś stašsetning tafši verulega gangsetningu bjöllunnar. Įšur en barniš fer aš sofa er vökva haldiš aš žvķ til aš tryggja aš žjįlfun geti įtt sér staš.

c. Samsettar ašferšir. Meš sameiningu flestra skrefa "Žamba og halda" og viš "Rakaskynjara og bjöllu" getur nįšst góšur įrangur.

3. Nįttśrulyf. Ekkert hefur veriš sżnt fram į meš vķsindalegum hętti aš nįttśrulyf stušli aš meiri eša betri įrangri. Žaš er ķ ešli undirmigu aš sjįlfkvęmur bati er nokkuš hįr, t.a.m. var sjįlfkvęmur bati 5-7 įra barna ķ samanburšarhóp ķ einni rannsókn um 25%. Dęmisögur um gagnsemi nįttśrulyfja frį framleišendum eša seljendum vęru hugsanlega aš vķsa til žessa 25% sjįlfkvęms bata.

Hverjar eru batahorfurnar?

Bati į undirmigu hefur veriš skilgreindur sem 14 žurrar nętur ķ röš.

Um 25% žeirra sem nota lyf ein og sér öšlast bata. Tengist lyfjamešferšin annarri mešferš vęri mögulegt aš hękka žį tölu eitthvaš. Įhrifarķkasta mešferšin er atferlismešferš. "Rakaskynjari og bjalla" nęr įrangri hjį um 66 til 98% barna. Mešferš nęr yfir 17 til 154 daga. Aš jafnaši tekur mešferš hjį 5 įra börnum 53 daga, hjį 6 įra 65 daga og hjį 7 įra 59 daga. Meš samsetningu "Žamba og halda" og "Rakaskynjara og bjöllu" bleytir barniš sig ekki eftir eina nótt hjį 72% žįtttakenda, tvęr nętur hjį 82% og eftir žrjįr nętur 90%. Ef aš įrangur nęst ekki eftir žrjįr nętur meš samsettri ašferš er męlt meš aš sleppa žvķ aš vekja en halda įfram meš "Rakaskynjara og bjöllu." Žeir einstaklingar sem ekki nį aš vera žurrir eftir žriggja daga samsetta mešferš geta nįš takmarkinu ef haldiš er įfram meš rakaskynjara og bjöllu eina sér. Rannsóknir hafa lķka sżnt aš fleiri halda įfram mešferšinni žurfi ekki aš vekja barniš į nęturna. 

Hvert er hęgt aš leita eftir ašstoš og hvaš geta ašstandendur gert?

Lęknar į heilsugęslustöšvum skrifa upp į lyf viš undirmigu og veita rįšleggingar um notkun žeirra. Sumar heilsugęslustöšvar leigja bęši śt rakaskynjara og bjöllu. Hafa ber ķ huga aš rakaskynjari sem settur er undir barniš er ekki jafn įhrifarķkur og rakaskynjari sem komiš er fyrir ķ buxum eša bleyju barnsins.

Hvaš geta ašstandendur gert til aš hjįlpa?

Ašstandendur geta hjįlpaš barninu og stutt į alla lund. Varast ber aš ręša įrangur barnsins viš ašra svo aš žaš heyri eša gera mikiš/lķtiš śr žvķ aš žessi žjįlfun eigi sér staš. Gisti barniš annars stašar en heima, t.d. yfir helgi hjį ömmu og afa, eša öšru foreldri, er gott aš halda žjįlfuninni įfram ef viškomandi treystir sér til. Žaš flżtir fyrir bata. Ef viškomandi vantreystir sér hins vegar, er best aš bķša meš žjįlfun žangaš til aš barniš er komiš heim aftur.

Gunnar Haugen, atferlisfręšingur

.

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.