Svefn / Greinar

Börn og svefn

Byggt į efni frį American Academy of Child and Adolescent Psychiatry

Mörg börn žjįst af svefnröskunum. Žar mį til dęmis nefna:

·         Žau vakna oft į nóttinni

·         Žau tala upp śr svefni

·         Žau eiga ķ erfišleikum viš aš sofna

·         Žau vakna grįtandi

·         Žau er syfjuš į daginn

·         Žau fį martrašir

·         Žau pissa undir

Önnur vandamįl tengd svefnröskunum barna eru óreglulegir svefnhęttir og kvķši viš aš fara upp ķ rśm og aš sofna. Svefnröskun bendir oft til tilfinningalegra vandamįla. Flest börn, ef ekki öll, žjįst af ašskilnašarkvķša į vissum aldri, fyllilega ešlilegt stig ķ vitsmuna- og tilfinningažroska barns. Fyrir venjulegt barn į įkvešnum aldri gęti svefntķminn tįknaš ašskilnaš frį žeim sem žeim žykir vęnst um og žaš žverneitar aš fara aš sofa. Sum börn gera nįnast hvaš sem er til aš foršast žennan ašskilnaš.

Besta leišin til aš draga śr kvķšanum er aš žróa reglulegt og stöšugt svefnmynstur sem barniš žarf aš fylgja.

Žegar ungabarni er ruggaš fyrir svefn eša žvķ gefiš aš drekka er žaš fljótt aš sofna. Eftir žvķ sem barniš eldist žarf hins vegar aš venja žaš af žessu, annars lęrir barniš ekki aš sofna sjįlft.

Martrašir eru nokkuš algengar, um 10 - 50% barna į aldrinum 3 til 5 įra fį martrašir stöku sinnum. Yfirleitt muna börn eftir ógnvęnlegum martröšum. Börn geta fengiš martrašir į hvaša aldurskeiši sem er, en žaš er algengt aš fyrstu martraširnar komi į milli 3 til 6 įra. Žęr eru algengari mešal stślkna en drengja. Hjį sumum börnum eru martrašir tķšar og mjög alvarlegar.

Svefnskelfing (sleep terror) er tiltölulega sjaldgęf svefnröskun sem lżsir sér žannig aš barniš vaknar snögglega og grętur eša öskrar hįstöfum. Žaš er erfitt aš hugga barniš og žaš viršist vera hįlfringlaš. Varast ber aš rugla svefnskelfingu saman viš martrašir, žótt einkennin geti stundum verši svipuš. Algengast er aš žessi svefnskelfing byrji į aldrinum 4 til 12 įra.

Annaš žekkt svefnvandamįl mešal barna er aš ganga ķ svefni. Börnin viršast vera vakandi žar sem žau hreyfa sig, en eru ķ raun og veru sofandi og geta aušveldlega slasaš sig. Svefnganga hefst vanalega į aldrinum sex til tólf įra. Svefnskelfing og svefnganga flokkast undir svefnröskun sem heitir parasomnia. Börn meš žess hįttar svefnröskun fį oftast eitt eša nokkur svona köst. Ef köstin koma nokkrum sinnum į nóttu, eša į hverri nóttu um nokkurra vikna skeiš, eša hafa įhrif į hegšun barnsins yfir daginn, gęti veriš naušsynlegt aš leita rįšgjafar hjį lękni eša sįlfręšingi sem hefur sérhęft sig ķ svefnröskunum. Sem betur fer rjįtlast svefnraskanir oft af börnum žegar aldurinn fęrist yfir, slķkt er žó ekki mikil huggun fyrir barn sem į viš alvarlegar svefntruflanir aš strķša.

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.