Börn/Unglingar / Greinar

Įskita hjį börnum

Hvaš er įskita?

Įskita (encopresis) er hugtak sem notaš er til aš lżsa endurtekinni hegšun barna aš missa hęgšir enda žótt lķkamlegir sjśkdómar hrjįi žau ekki. Žeirri žumalfingursreglu er beitt aš įskita eftir fjögurra įra aldur sé óešlileg. Įskita getur valdiš miklum tilfinningalegum erfišleikum fyrir barn žar sem foreldrar, kennarar, vinir og ašrir nįnir barninu eiga žaš til aš sżna žvķ neikvęš višbrögš og reyna jafnvel aš foršast žaš.

Fjölmörg önnur vandamįl geta hugsanlega fariš saman viš įskitu. Mį žar nefna žroskahömlun, óyndi, andfélagslega hegšun, undirmigu, nįmserfišleika, tilfinningaleg vandkvęši, slęmar fķnhreyfingar, lélega einbeitingu og athyglisbrest meš ofvirkni,

Nįskyld hęgšarlįti er įmiga/undirmiga (enuresis) sem lżsir sér svipaš og įskita nema um er aš ręša missir į žvagi.

Hverjir eiga viš žetta vandamįl aš strķša?

Fjöldi žeirra sem missa hęgšir er frį 0,3% til 8% eftir ašstęšum og aldri og hvaša greiningarkerfi er stušst viš. Meš auknum aldri lękkar tķšni įskitu. Ķ hópi barna į aldrinum 3-5 įra og 7-8 įra greinast 2-3% meš hęgšarlįt en eftir 10 įra aldur ašeins 1%. Erlendar rannsóknir benda til aš kynjahlutfall sé 3-5 drengir į móti 1 stślku. Ķslenskar rannsóknir sżna aš įskita kemur fyrir hjį 2,5% barna og enginn munur er į kynjum.

Hvernig fer formleg greining įskitu fram?

Įšur en til greiningar kemur žarf aš hafa ķ huga aš įskita getur fylgt annars konar röskun. Įskita og įmiga fara oft saman. Hjį žroskaskertum börnum er įskita algeng og einnig hrjįir žetta vandamįl stundum börn sem greinast meš ofvirkni. Naušsynlegt er aš śtiloka lķkamlega sjśkdóma meš žvķ aš fara til lęknis (heimilislęknis, barnalęknis) įšur en greining getur į sér staš.

Įskita og įmiga flokkast undir "śrgangsraskanir" ķ greiningarkerfi bandarķsku gešlęknasamtakanna (DSM-IV). Ķ greiningakerfi alžjóšaheilbrigšismįlastofnunar (ICD-10) flokkast žessar raskanir undir ašrar hegšunar- og tilfinningaraskanir sem byrja yfirleitt į barna- eša unglingsaldri. Ķ bįšum greiningarkerfunum segir aš įskita žurfi aš eiga sér staš į óvišeigandi stöšum (t.d. ķ skóla) hvort um sé aš ręša óviljaverk eša ekki. Žį žarf įskita aš koma fyrir aš minnsta kosti einu sinni ķ mįnuši eftir fjögurra įra aldur og ekki teljast afleišing lķkamlegra sjśkdóma.

Hęgt er aš skipta įskitu ķ tvo flokka:

a.        Fyrsta stigs įskita. Börn sem nįš hafa fjögurra įra aldri įn žess aš hafa veriš hrein.

b.       Annars stigs įskita. Börn hafa veriš hrein ķ aš minnsta kosti eitt įr įšur en įskita byrjar. Aš auki er athugaš hvort börn hafi hęgšartregšu eša ekki. Hęgšartregša stafar af teppu og saur lekur śt ķ nęrbuxur. Tališ er aš 80% til 95% allra sem žjįst af įskitu eigi lķka viš hęgšartregšu aš strķša. Hinir sem hafa hana ekki stjórna hvort eš er ekki hęgšum sķnum, annaš hvort af sįlfręšilegum eša lķfešlislegum orsökum, nema hvorutveggja sé.

Hvaš veldur įskitu?

Orsakir fyrir įskitu hjį börnum eru svipašar ešlis įmigu aš žvķ leyti aš lķffręšilegir, sįlfręšilegir og félagslegir žęttir eru mikilvęgir. Algengt er aš flokka börn sem žjįst af įskitu ķ žrjį hópa sem hefur reynst notadrjśgt viš greiningu og lżsingar:

a.        Börn sem geta stjórnaš vöšvum ķ endažarmi en missa viljandi hęgšir į óvišeigandi stöšum (saur er venjulegur). Įstęšu mętti rekja til streitvaldandi umhverfis (t.d. nżfętt systkini, spķtalavist, aš byrja ķ skóla eša ašskilnašur frį foreldrum). Oftast nęr hęttir įskita žegar ašstęšur ķ umhverfi verša ešlilegar į nż. Stöšug rifrildi, óstöšugleiki foreldra og refsingar geta lķka valdiš žvķ aš börn missi hęgšir į óvišeigandi stöšum ašeins til žess aš skaprauna fjölskyldu.

b.       Börn sem stjórna ekki vöšvum ķ endažarmi (saur er venjulegur). Ķ žessum hópi eru börn sem missa hęgšir bęši heima og ķ skóla. Einhver žeirra eru meš žroskafrįvik eša taugafręšilegar raskanir, lķkt og mešfędda heilalömun eša hryggrauf. Önnur eru venjulega greind lķkamlega heilbrigš, oftast yngri en hin, og žjįst einnig af įmigu. Žessi börn eiga gjarnan ķ nįmserfišleikum, eru įrįsargjörn og koma frį fįtkękum og nęringarsnaušum heimilum. Hęgt vęri aš leita orsaka til lélegrar klósettžjįlfunar eša til streituvaldandi ašstęšna sem trufla žroska žeirra viš aš stjórna hęgšum sķnum.

c.        Börn sem missa hęgšir vegna of mikils saurvökva (vatnskenndur saur). Orsakir mį rekja til maga- og garnasjśkdóma og saurristilsbólgu, en lķka til alvarlegs kvķša og streitu sem veldur nišurgangi. Viš athugun į žessum börnum kemur ķ ljós teppa ķ žreifanlegum ristli. Endažarmur er lķka oft fullur af saur sem aftur getur myndaš stķflu. Sum žessara barna eiga minningar um žjįningarfullar hęgšir vegna endaržarmsglufu og hśn veldur žvķ aš žau halda ķ sér eins og žau geta sem veldur hęgšartregšu. Aš lokum eiga žessi börn oft ķ sķfelldum śtistöšum viš foreldra sķna vegna įskitu og vilja umfram allt ekki hafa hęgšir ķ nįvist móšur. Tališ er aš 75% žeirra barna sem missa hęgšir tilheyri žessum flokki.

Ašrar lķkamlegir sjśkdómar en ofangreindir, sem geta stušlaš aš įskitu, eru skemmdir į endažarmi, mešfęddur risaristill (Hirschsprung disease) og afbrigšileg hęgšarhegšun (slaka ekki į heldur herpa saman viš hęgšir).

Sįlaraflskenningar (sįlgreining) hafa skżrt įskitu sem afleišingu ómešvitašrar togstreitu. Nś til dags eru fįir sem ašhyllast žau sjónarmiš. Ašrir sįlfręšilegir kennismišir segja skżringa aš finna ķ hörkulegri žjįlfun viš aš venja barn į kopp. Žetta sé algengt hjį vanhęfum og fįtękum fjölskyldum. Einnig hafa menn bent į aš orsaka megi hugsanlega leita ķ óöruggum geštengslum milli móšur og barns og aš orsakanna megi rekja til kvķšafullra męšra sem beita valdi viš klósettžjįlfun. Žessar hugmyndir hafa ekki veriš stašfestar ķ vķsindalegum rannsóknum.

Atferlisfręšingar hafa lagt sitt af mörkum viš aš śtskżra hvers vegna sum börn missa hęgšir en önnur ekki. Žeirra skżringar į įstandinu eru frįbrugšnar flestum öšrum aš žvķ leyti aš žęr eru einfaldar og gera ekki rįš fyrir ómešvitušum ferlum eša öšru slķku. Žeir segja einfaldlega aš börnin bśi ekki yfir kunnįttu sem žurfi til aš nota klósett. Til žess aš geta notaš klósett žarf barn aš žekkja vķsbendingar lķkama sķns um aš žaš žurfi aš kśka, žaš žarf aš geta klętt sig śr, fariš į salerniš og slakaš į višeigandi vöšvum. Ef barniš ręšur ekki viš eitthvaš af žessum atrišum getur įskita oršiš vandamįl.

Er hęgt aš lękna įskitu og hvernig er žaš gert?

Įšur en mešferš getur hafist er gagnlegt aš huga aš žremur grunnžįtttum. Ķ fyrsta lagi aš žvķ hvaša tegund įskitu er um aš ręša. Ķ öšru lagi aš kanna hvaša ferli bśi aš baki og hvort um sé aš ręša lķkamlega sjśkdóma sem hafa įhrif į stjórnun endažarms (t.d. mešfęddur risaristill). Ķ žrišja lagi aš athuga sögu einstaklings meš vištölum, skošunum og fylgjast meš žvķ hve oft hann fer į salerni. Meš samantekt žessra žįtta er bśinn til rammi yfir ešli vandans. Žį er hęgt aš meta hvort įhugi og geta séu fyrir hendi hjį foreldrum og barni til aš skilja vandann og fylgja leišbeiningum. Žį gefur žessi samantekt grunnlķnu sem hęgt vęri aš bera saman viš įrangur eftir mešferš og hvernig og hvenęr hęgšarlįt veršur.

Ef ķ ljós kemur aš hęgšarlįt sé orsök lķkamlegra kvilla er barni oft vķsaš til meltingarsérfręšings. Žó ber ekki aš śtiloka ašra žętti sem geta haft įhrif (t.d. barįtta viš foreldra og léleg sjórn į endažarmi). Žess vegna vilja allflestir samhęfa lęknisfręšilega mešferš, sįlfręšilega fręšslu og atferlismešferš.

Žegar hęgšir valda börnum sįrsauka eša stķfla myndast, er žeim gefin hęgšarlosandi lyf (t.d. Micralax, Senekot). Žau mżkja hęgšir og koma jafnframt ķ veg fyrir teppu. Žegar įskita stafar af lélegri stjórn į endažarmsvöšvum er ljóst aš žjįlfun er töfraoršiš. Og ekki mį gleyma aš bęta samskipti barns og foreldra sem eru oft stirš eftir raunasögu um ótķmabęr hęgšarlįt. Žaš er gert ķ formi fręšslu- og atferlismešferšar og foreldrar eru hvattir til aš fęra sér hana ķ nyt. Žessi mešferš getur stašiš yfir ķ allt frį sex mįnušum til tveggja įra.

Atferlismešferš hefur reynst įrangursrķk viš įskitu hį börnum. Ķ atferlismešferš er umbun (veršlaun) notuš įsamt mildum refsingum. Umbun fylgir til aš mynda ķ kjölfariš ef nęrbuxur eru hreinar. Foreldrum er lķka kennt aš veita umbun žegar barniš notar salerni og stundum er naušsynlegt aš veršlauna hvert skref til aš nį žeirri hegšun fram, til dęmis aš umbuna barni hafi žaš haft hęgšir ķ nęrbuxur į salerni. Oft er notast viš eftirfarandi uppbyggingu į mešferšinni:

a.        Athuga nęrbuxur į 1-2 tķma fresti

b.       Kenna barni aš žrķfa sig eftir įskitu

c.        Veršlauna barniš fyrir hreinar nęrbuxur

Barninu er kennt aš žrķfa sig ef nęrbuxur eru óhreinar. Ef barniš missir hęgšir er mikilvęgt aš foreldrar sżni sem allra minnst tilfinningaleg višbrögš (žaš žarf ekki aš skamma barniš og ekki heldur hrósa žvķ!). Ķ sumum mešferšarįętlunum er barniš lįtiš žrķfa nęrbuxur sķnar ķ tiltekinn tķma og sķšan lįtiš žrķfa sig sjįlft. Séu nęrbuxur hreinar er barniš veršlaunaš meš stjörnugjöfum eša punktum. Barniš fęr punkta sem safnaš er saman og hęgt er aš skipta į žeim og žvķ sem barninu finnst skemmtilegt.

Ašrar mešferšir mį nefna, svo sem lķftemprun (biofeedback) og lyfjamešferšir. Lķftemprun hefur rutt sér til rśms undanfarin įr og hefur gagnast eldri börnum sem hafa gengiš ķ gegnum margar įranguslausar mešferšir og eiga žrįtt fyrir žaš enn ķ vandręšum meš aš stjórna vöšvum ķ endažarmi. Notuš eru tęki sem veita višgjöf strax og lķkamlegar breytingar eiga sér staš og einstaklingi gefst žannig tękifęri į aš fara į salerni įšur en žaš veršur um seinan. Lyfjamešferš hefur eitthvaš veriš notuš viš įksitu en įrangur er lķtt rannsakašur.

Fjölvar Darri Rafnsson, BA ķ sįlfręši

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.