Vinnan / Greinar

Nśtķmavinnustašir og streita

Hvaš er vinnutengd streita?

Vinnutengda streitu mį skilgreina sem žau neikvęšu višbrögš lķkamleg jafnt sem andleg, sem koma fram žegar misręmi er milli žeirra krafna sem starfiš gerir til okkar og žeirrar getu, žarfar og eiginleika sem viš bśum yfir. Vinnustreita getur leitt til lélegs heilsufars og jafnvel slysa.

Hugtakinu vinnustreitu er oft ruglaš saman viš žaš aš starf sé krefjandi, en reyndin er allt önnur. Krefjandi verkefni eru žau sem fylla okkur eldmóši og gera okkur kleift aš nżta hęfileika okkar og reynslu til fulls, žannig aš viš nįum nżjum hęšum ķ starfi okkar. Žegar slķku verki er lokiš fyllumst viš gjarnan vellķšan og viš glešjumst yfir vel unnu verki. Sé litiš žannig į mįlin er ljóst aš krefjandi verkefni einkenna žau störf sem flestir sękjast eftir meš einum eša öšrum hętti. Žegar fólk slęr fram fullyršingunni : "Smį stress er bara naušsynlegt ķ allri vinnu" er žaš aš rugla saman krefjandi, jįkvęšum verkefnum og streitu, sem er allt annar handleggur.

Sumir einstaklingar upplifa ekki žessa sęlu sem fylgir žvķ aš hafa lagt hart aš sér og leyst krefjandi verkefni. Vinnan er ekki lengur krefjandi, hśn er byrši sem aldrei léttist. Sķfellt hękkar staflinn į boršinu og žęr stundir fjarri vinnu sem įšur voru nżttar til aš slaka į litast nś af mįttleysi og örmögnun. Žegar svo er komiš er vķtahringur streitu kominn į fullan snśning og hęttan į vanheilsu og slysum eykst.

Hverjar eru orsakir vinnutengdrar streitu?

Nęrri öllum ber saman um aš vinnustreita stafi af samspili milli starfsmanns og ašstęšna sem tengjast vinnunni. Menn greinir hins vegar į um hvar meginžungi žessa samspils liggur. Eru žaš aš mestu leyti eiginleikar sem starfsmenn bśa eša bśa ekki yfir sem valda streitunni, eša er žaš vinnan sjįlf? Žaš er mikilvęgt aš staldra ašeins viš og velta žessu fyrir sér žvķ nišurstašan sem viš komumst aš hefur afleišingar į hvernig viš nįlgumst višbrögš viš streitunni.

Sé mašur į žeirri skošun aš einstaklingar hafi mismunandi persónuleika og bregšist žvķ ólķkt viš sama įreiti žį trśir mašur vęntalega einnig eftirfarandi. Sumar vinnuašstęšur eru streituvaldur fyrir įkvešna gerš fólks en alls ekki fyrir einhverja ašra. Trśi mašur žessu žį er vit ķ žvķ aš beina forvörnum og inngripum fyrst og fremst aš starfsmönnunum sjįlfum. Hér mętti kenna žeim aš rįša betur viš ašstęšurnar, til dęmis meš slökun ellegar velja einungis žį einstaklinga til starfa sem žola tiltekiš įlag.

Ofangreint sjónarmiš mį alls ekki hunsa, en hins vegar er ljóst aš tilteknar ašstęšur į vinnustaš leiša til streitu hjį öllum einstaklingum. Dęmi um slķkar ašstęšur eru til aš mynda of mikiš vinnuįlag og misvķsandi vęntingar sem geršar eru til starfsmanna af yfirmönnum. Dęmin eru fleiri en žau gefa tilefni til aš lķta į ašstęšur į vinnustaš sem mögulega höfušorsök vinnustreitu.

Dęmi um ašstęšur į vinnustaš sem valdiš geta streitu

Vinnufyrirkomulag

Streita ķ vinnu getur til dęmis komiš upp į yfirboršiš žegar ósamręmi er milli getu einstaklingsins og žeirra krafna sem vinnan gerir til hans. Sé vinnan of einföld eša of flókin samanboriš viš hęfni starfsmannsins myndast įkvešin spenna sem getur oršiš uppspretta vinnutengdrar streitu. Afgreišslufólk sem bżr viš mikiš įlag sem engan endi ętlar aš taka finnur įn efa fyrir streitu. Višskiptavinirnir streyma inn ķ verslunina og žurfa gjarnan aš bķša, en žaš gerir marga žeirra óžolinmóša og skapstygga. Afgreišslufólkiš vinnur eins hratt og žvķ er unnt, en vikurnar lķša ein af annarri įn žess aš įstandiš breytist. Įlagiš er meira en žau nį aš anna og hver morgunn ber meš sér kvķša fyrir žvi aš męta ķ vinnuna. Lķkamleg einkenni eins og vöšvabólga bśa um sig įsamt verkjum ķ höfši og maga.

Ašrir žęttir en beint vinnuįlag geta einnig valdiš streitu. Of langur vinnutķmi sem bitnar į samlķfi meš fjölskyldu og įstundun félagslķfs getur valdiš streitu. Sömu sögu mį segja um vinnuašstęšur svo sem lélegan ašbśnaš svo sem of mikinn hita, raka eša kulda. Žaš sem öll žessi ólķku atriši eiga sameiginlegt er aš einstaklingurinn hefur ekki vald til žess aš breyta eša hafa stjórn į žessum atrišum. Einstaklingurinn stendur frammi fyrir ašstęšum sem hann getur ekki haft įhrif į,en žarf engu aš sķšur aš žola į hverjum degi. Ašstęšur sem žessar vekja upp streitu, žetta eru ašstęšur sem breytt vinnufyrirkomulag getur fęrt til betri vegar. Lykillinn aš žvķ aš žola erfišar ašstęšur er aš hafa einhverja stjórn į įlagi, lķkamlegu eša andlegu.

Stjórnunarstķll

Gerręšislegur stjórnunarstķll žar sem rödd starfsmanna fęr sjaldan eša aldrei hljómgrunn er vķsasti vegurinn aš mikilli streitu starfsfólks. Slęlegt upplżsingaflęši fylgir oft stjórnunarstķl sem žessum žvķ hvaš žarf fólk aš vita um hluti sem žaš getur engin įhrif haft į? Sé stjórnunarstķll meš žessum hętti žarf gjarnan aš spyrja yfirmenn um leyfi til žess aš leysa jafnvel einföldustu verkefni. Stjórn einstaklingsins er lķtil sem engin, verkefnin koma aš ofan sem og ašferšin viš aš leysa žau.

Samskiptavandi

Žar sem erfitt er aš leita rįša hjį starfsfélögum sķnum er einnig hętta į streitu. Stušningur samstarfsfólks og samneyti viš ašra getur rįšiš śrslitum um žaš hvort erfišar vinnuašstęšur valdi streitu ešur ekki. Mašurinn er félagsvera og žaš er okkur ekki ešlislęgt aš vera ein löngum stundum, sś örvun sem fylgir samskiptum viš ašra er okkur naušsynleg. Vinnuašstęšur sem einangra einstaklinginn löngum stundum eru žvķ óęskilegar.

Vinnufélagarnir skapa ķ sameiningu įkvešinn anda sem einkennir hvern vinnustaš. Saman geta starfsmenn stutt hvern annan gegnum erfiš tķmabil. Einstaklingar sem ekki njóta stušnings frį vinnufélögunum eiga erfišara aš standast įlag, hvort heldur žaš er skammvinnt eša langvinnt. Margar įstęšur geta bśiš aš baki félagslegri einangrun į vinnustaš bęši getur slķkt gerst vegna fyrirkomulags vinnunnar (ekki er stušlaš aš žvķ aš fólk geti talaš saman) eša vegna félagslegra žįtta (til dęmis einelti). Nišurstašan af ónógum samskiptum er hins vegar sś aš streita į hęgara meš aš nį tökum į einstaklingnum.

Óskżr hlutverk į vinnustaš

Ef einstaklingurinn fęr mörg og misvķsandi skilaboš um til hvers er ętlast af honum mį reikna meš aš žaš valdi streitu. Žaš er mikilvęgt aš vita hvaš til sķns frišar heyrir og einnig aš fį naušsynleg tęki og tól til žess aš nį settum markmišum.

Ķmyndum okkur aš viš séum ķ starfi žar sem žrķr stjórnendur komi aš mįli viš okkur og leggi žrjś gerólķk verkefni fyrir okkur. Allir žrķr segja sitt verk vera mikilvęgast. Hvaš eigum viš aš gera? Sennilegast vęri aš leita frekari upplżsinga um hvert okkar hlutverk sé. Stundum er žaš hęgara sagt en gert sérstaklega ef misvķsandi skilaboš koma ekki frį žremur ólķkum ašilum heldur einum og sama stjórnandanum. Afleišingin er ansi oft grķšarleg streita og ómannlegt vinnuįlag sem aš endingu sligar jafnvel haršgeršustu vinnuhesta.

Įhyggjur af starfsframa

Allflest höfum viš sett okkur markmiš um framgang ķ starfi. Suma dreymir um aš stofna sitt eigiš fyrirtęki mešan ašrir kjósa fremur aš stķga metoršastigann hjį öšrum vinnuveitendum. Žaš sem allir žessir einstaklingar eiga sameiginlegt er aš žeir hafa gert sér įkvešnar vęntingar um framtķšina.

Žegar ašstęšur į vinnustaš eru meš žeim hętti aš fólki viršist framtķšarsżn sinni ógnaš eru miklar lķkur į žvķ aš streita hreišri um sig. Óöryggi į atvinnumarkaši veldur okkur flestum įhyggjum, skipulagsbreytingar innan fyrirtękisins einnig. Žaš er mjög ešlilegt aš finna til streitu undir slķkum kringumstęšum, Žaš getur žvķ komiš sér vel aš vera į varšbergi fyrir einkennum streitu, til dęmis žegar breytingar standa yfir innan fyrirtękisins. Meš žekkingu į einkennum streitu er einstaklingurinn betur ķ stakk bśinn til aš grķpa til rįšstafana sem vinna gegn henni. Sama gildir žegar ašstęšur į vinnnumarkaši eru erfišar, kreppa er ef til vill ķ ašsigi, og fyrirtęki žurfa aš rifa seglin.

Vinnustreita og heilsufar

Streita setur heila okkar ķ višbragšsstöšu sem bżr okkur undir žaš aš bregšast viš hęttum ķ umhverfi okkar. Žannig er streita ķ sjįlfu sér mjög gagnlegt fyrirbęri sem gegnum žróunarsögu okkar hefur tryggt žaš aš žeir einstaklingar sem voru fyrri til aš bregšast viš ógnum ķ umhverfinu įttu meiri lķkur į žvķ aš lifa af. Žau taugaboš sem losna viš slķkar ašstęšur valda žvķ aš skilningarvitin skerpast, hjartslįttartķšni eykst, öndun veršur dżpri og vöšvar spennast. Žessi višbrögš hafa stundum veriš tengd žvķ aš berjast eša flżja af hólmi. Višbrögš žessi eru ósjįlfrįš Allir bregšast mjög svipaš viš hęttuįstandi hvort heldur er um lķfshęttulegar ašstęšur aš ręša, eša vinnutengda streitu. Žaš er einmitt žessi sjįlfvirkni višbragšanna sem gerir žau okkur óhagstęš ķ samfélagi nśtķmans žar sem mikiš er um alls kyns streituvekjandi ašstęšur. Lķfi okkar er ekki ógnaš žótt sķminn hringi ķ sķfellu, ekki heldur žótt viš viš bķšum allan daginn eftir sķmbréfi frį mikilvęgum višskiptavini. Engu aš sķšur vekja hversdagslegir hlutir sem žessir upp streitu.

Skammvinn streita er ekki hęttuleg. Žaš er žegar streitan er langvinn og lķkaminn er ķ stöšugu višbragšsįstandi aš hśn fer aš ganga į żmis kerfi ķ lķkama okkar. Aš lokum er afleišingin sś aš lķkaminn nęr ekki aš fylla žau skörš sem streitan heggur. Žegar svo er komiš eykst hęttan į slysum og sjśkdómum.

Sķšastlišin 20 įr hafa rannsóknir beinst aš sambandinu milli vinnutengdrar streitu og żmissa sjśkdóma. Breytingar į svefnmynstri og andlegri lķšan, einkenni frį maga og höfušverkir eru allt dęmi um algenga kvilla sem tengjast streitu. Sum žessara einkenna koma fram jafnvel žó streitan hafi ekki varaš sérlega lengi.

Fyrstu merki streitu eru aušžekkt en įhrif streitu į langvinna sjśkdóma er erfišara aš stašfesta. Žetta stafar af žvķ aš sumir sjśkdómar eru lengi aš bśa um sig og fjöldamargir ašrir žęttir gętu hafa haft skašleg įhrif į lķkama okkar og heilsu yfir svo langan tķma. Engu aš sķšur er żmislegt sem bendir til žess aš streita leiki veigamikiš hlutverk ķ mörgum langvinnum sjśkdómum svo sem hjartasjśkdómum, sjśkdómum ķ stoš- og hreyfikerfi lķkamans aš ógleymdum sįlręnum kvillum.

Fyrstu einkenni vinnutengdrar streitu

·         Höfušverkur

·         Svefntruflanir

·         Erfišleikar viš einbeitingu

·         Skapstyggš

·         Magakvillar

·         Óįnęgja ķ starfi

·         Lélegur starfsandi į vinnustašnum

·         Vöšvabólga

·         Kvķši

Rannsóknir hafa leitt eftirfarandi ķ ljós:

Hjartasjśkdómar

Margar rannsóknir sżna aš störf sem krefjast mikils andlega af starfsmönnum (t.d. umönnunarstörf) įn žess aš žeir hafi mikla stjórn į sjįlfri vinnunni auki lķkurnar į hjartasjśkdómum. Dęmi

Kvillar ķ hreyfi- og stoškerfi lķkamans

Bandarķska vinnumįlastofnunin (NIOSH) įsamt fjölda annarra samtaka hafa lįtiš gera rannsóknir sem benda til žess aš streita auki lķkurnar į kvillum ķ mjóbaki og efri hluta lķkamans.

Sįlręnir kvillar

Margar rannsóknir benda til žess aš tķšni sjśkdóma eins og žunglyndis sé mismunandi eftir žvķ hvernig vinnu fólk stundar óhįš öšrum žįttum svo sem ólķkum lķfsstķl žįtttakenda eša stöšu žeirra ķ žjóšfélaginu.

Vinnuslys

Frekari rannsóknir žurfa aš koma til svo unnt verši aš stašfesta žann grun manna aš mjög streituvekjandi vinnuašstęšur żti undir vinnuslys. Mjög mikil streita hefur ķ mörgum tilvikum gert öryggiseftirlit slakara og žannig aukiš lķkurnar į vinnuslysum.

Sjįlfsvķg, krabbamein, magasįr og lélegt ónęmiskerfi

Nokkar rannsóknir benda til žess aš samband gęti veriš milli ofangreindra vandamįla og streitu. Engu aš sķšur žarf frekari rannsóknir svo fullyrša megi óyggjandi um samband streitu viš vanda af žessu tagi.

Streita, heilsa og framleišni

Sumir vinnuveitendur trśa žvķ aš streita sé hluti af allri vinnu - fyrirtęki verši einfaldlega aš keyra starfsmenn sķna įfram til žess aš halda framleišninni ķ hįmarki. Rannsóknir styšja ekki žetta sjónarmiš. Komiš hefur ķ ljós aš vinnuašstęšur sem einkennast af mikilli streitu tengjast fremur aukinni fjarveru vegna veikinda, slóšaskap og żtir ķ raun undir žaš aš starfsmenn svipist um eftir nżrri vinnu. Allir žessir žęttir hafa aš endingu neikvęš įhrif į afkomu fyrirtękja.

Rannsóknir į žvķ sem kalla mętti heilbrigš fyrirtęki benda til žess aš ašgeršir sem miša aš aukinni vellķšan og velferš starfsmanna stušli um leiš aš bęttri afkomu fyrirtękja. Heilbrigt fyrirtęki mį žekkja af lķtilli fjarveru vegna veikinda, lķtilli streitu mešal starfsmanna og slys eru sjaldgęf svo eitthvaš sé nefnt. Dęmi um žętti sem stušla aš heilbrigši vinnustaša, vellķšan starfsfólks og aukinni framleišni eru:

·         Tekiš er eftir žvķ žegar starfsmenn standa sig vel.

·         Fólk getur žróast ķ starfi innan fyrirtękisins.

·         Hver starfsmašur į sér öruggt skjól ķ menningu fyrirtękisins.

·         Stjórnendur taka įkvaršanir sem eru žétttengdar žessari menningu.

·         Skjót višbrögš viš vinnutengdri streitu

·          Aš stjórna streitunni. 

Streitustjórnun felst einkum ķ žvķ aš kenna starfsfólki aš žekkja streitu, ešli hennar og afleišingar. Einnig er fariš gegnum žekktar ašferšir sem gagnast viš aš minnka afleišingar streitunnar. Dęmi um slķkt gęti veriš slökun, sem er ódżr og fljótvirk ašferš til aš vinna į einkennum streitu. Žessi leiš er góšra gjalda verš en hśn hefur tvo megingalla:

1.        Oft endast įhrif slķkra ašgerša stutt

2.        Ekki er vegiš aš rótum vandans. Heldur er ašeins dregiš śr einkennum streitunnar.

Aš breyta vinnufyrirkomulagi

Žessi leiš er flóknari en streitustjórnun en tekiš er į kjarna mįlsins, žvķ sem kemur streitunni af staš og višheldur henni. Gjarnan žarf aš kalla til sérmenntaš fólk sem beinir sjónum aš żmsum žįttum ķ hverju fyrirtęki. Ef til vill žarf aš endurhanna störf til aš dreifa verkefnum betur eša skżra betur hverjar vęntingar eru geršar til starfsmanna meš tiltekiš stöšuheiti svo eitthvaš sé nefnt Į sķšari įrum hefur oršiš vakning mešal fyrirtękja aš taka af fagmennsku į starfsmannamįlum. Įšur fyrr gat veriš mikil andstaša viš inngrip ķ skipulag fyrirtękja sem höfšu žaš aš augnamiši aš bęta lķšan starfsfólks. Skilningur er sem betur fer aš aukast į žvķ aš starfsmannamįl og afkoma fyrirtękja eru samofin og varanlegur įrangur nęst vart nema sinna hvoru tveggja af alvöru.

Žaš er žvķ gęfurķkast aš hugsa til lengri tķma žegar reynt er aš draga śr streitu į vinnustöšum. Žetta getur kostaš meira og tekiš meiri tķma, en žį er lķka veriš aš stušla aš farsęlli framtķš. Fjįrfesting ķ góšum anda og velferš starfsmanna mun ętķš skila sér. Sé eingöngu einblķnt į žaš aš slį į einkennin mį lķkja žvķ viš žaš aš mešhöndla ęxli meš žvķ aš gefa verkjastillandi lyf - įrangurinn veršur ekki langvinnur af slķkum ašgeršum.

Oft er vęnlegt aš blanda saman streitustjórnun og endurskipulagningu og tryggja skjóta bót į einkennum streitunnar jafnframt žvķ aš vega aš rótum hennar.

Ašgeršir sem vinna gegn streitu

·         Tryggja aš geta og hęfileikar starfsfólks fari saman viš vinnuįlagiš

·         Störf séu hönnuš žannig aš žau hafi inntak og merkingu og gefi starfsmönnum kost į žvķ aš nżta hęfileika sķna

·         Įbyrgš og hlutverk séu skżr

·         Samskipti og upplżsingaflęši sé meš žeim hętti aš sem flestir geti fylgst meš žróun og breytingum innan fyrirtękisins

·         Starfsmenn komi aš įkvöršunum sem varši vinnu žeirra

·         Tryggja aš fólk vinni ekki eitt langtķmum saman

·         Jafnvęgi sé milli vinnunnar og einkalķfsins

Aš hefjast handa

Ekki er til nein algild žumalfingursregla um hvernig eigi aš berjast gegn streitu ķ öllum fyrirtękjum. Taka žarf miš af stęrš fyrirtękja sem og ešli žeirrar starfsemi sem žau reka. Hvert fyrirtęki į viš sinn sérstaka vanda aš etja og žvķ žarf aš hafa margt ķ huga žegar grķpa skal inn ķ starfsemi žeirra til žess aš hamla gegn streitu. Ķ sumum fyrirtękjum žarf aš taka stjórnunarstķl til athugunar į mešan önnur žurfa fyrst og fremst aš endurskoša vinnutķma starfsmanna sinna.

Žótt ekki sé hęgt aš gefa algild rįš viš hverjum vanda mį setja fram įkvešnar višmišunarreglur um žaš hvernig best er aš nįlgast vandann. Ķ megindrįttum mį skipta forvörnum gegn streitu ķ žrennt: kortlagningu vandans, ašgeršir og mat į įrangri. Aš minnsta kosti žarf aš tryggja aš eftirfarandi sé fyrir hendi:

·          Almenn vitund um streitu, orsakir, ešli og afleišingar hennar

·         Stušningur stjórnenda viš slķkar ašgeršir

·         Tryggja aš starfsfólk komi aš lausn vandans

·         Tryggja aš ytri ašstęšur (s.s. hśsnęši, tölvur og ašgengi aš rįšgjöfum) standi ekki fyrir žrifum.

Sérstaklega įrangursrķkt getur veriš žegar stjórnendur og starfsmenn vinna saman aš lausn ķ vinnuhópum eša nefndum. Rannsóknir sżna aš ašgeršir žar sem starfsmenn koma beint aš lausn vandans bera rķkastan įvöxt, sérstaklega žar sem starfsmennirnir gjöržekkja sitt eigiš starf og žekkja öll smįatriši žess. Slķk nįlgun er einkar vęnleg žar sem lķkamlegt vinnuįlag hefur valdiš slysum og óešlilegu sliti.

Fyrsta skref

Kvartanir um lélegt heilsufar og mikiš vinnuįlag, slęmur starfsandi og mikil starfsmannavelta eru allt vķsbendingar um aš vinnutengd streita sé til stašar. Stundum ber ekki į žessum einkennum sérstaklega ef starfsmenn eru hręddir um aš missa starfiš.

Stęrš fyrirtękja ręšur miklu um žaš hvernig best er aš kortleggja vandann. Ķ stórum fyrirtękjum er sennilega best aš gera svokallaša vinnustašagreiningu, žar sem starfsfólk gefur įlit sitt į żmsum fullyršingum sem snśa aš vinnunni og umhverfinu. Nišurstöšurnar gefa sķšan góša mynd af žvķ hvernig og hvar best er aš hefjast handa. Ķ smęrri fyrirtękjum er jafngott aš halda umręšufundi žar sem leitaš er svara viš sömum spurningum og ķ vinnustašagreiningum. Ķ bįšum tilvikum žarf aš flokka og greina upplżsingarnar.

Ętķš skal žó leita eftir žvķ hvaš starfsfólki finnst um vinnuna, streituna og vinnuašstęšur. Žau atriši sem nefnd hafa veriš varšandi einkenni streitu og žęr ašstęšur į vinnustaš sem żta undir streitu veita góša hugmynd um žaš hvers konar spurninga skal spyrja til aš kortleggja vandann.

Hlutlęgar męlingar svo sem fjarvistir vegna veikinda, mętingar og starfsmannavelta ętti einnig aš skoša til aš fį skżrari heildarmynd. Žessar stęršir eru hins vegar grófari męlitęki į umfangi streitu į vinnustöšum.

Annaš skref

Žegar nįšst hefur mynd af umfangi vandans er hęgt aš hefjast handa viš aš hanna ašgeršir gegn streitunni. Ķ smęrri fyrirtękjum geta umręšuhóparnir ķ mörgum tilfellum einnig komiš fram meš tillögur til śrbóta. Žegar žessar tillögur hafa veriš vegnar og metnar er jįkvętt aš stofna framkvęmdahóp sem sjį į um aš hrinda śrbótunum ķ framkvęmd.

Ekki er óalgengt aš andrśmsloft į streittum vinnustöšum sé fjandsamlegt ķ garš breytinga og žvķ getur žurft aš bregšast viš. Kynning į vęntanlegum ašgeršum um allt fyrirtękiš, ķ raun innri markašssetning į žvķ sem ķ vęndum er getur oft rišiš baggamuninn. Žaš er mjög mikilvęgt aš ašgerširnar séu ķ takt viš vandann. Sé hann skipulegs ešlis žarf aš endurhanna verkferla og vinnulag Liggi vandinn hins vegar hjį einstaklingunum er vęnlegra aš beita streitustjórnun. Enn fremur er ljóst aš ólķkar ašferšir taka mislangan tķma. Fljótlegt er aš kenna streitustjórn og bęta samskiptaleišir en miklar skipulagsbreytingar taka vitaskuld lengri tķma.

Grķšarlega mikilvęgt er aš starfsmenn séu vel upplżstir um hvaš eigi aš gera, hvernig og ekki sķst hvenęr. Žannig mį komast hjį óžarfa óróa og kvķša sem ķ mörgum tilfellum getur skapaš andstöšu viš žarfar breytingar. Allsherjarfundir og vķštękar kynningarherferšir eru tęki sem beita skal žegar rįšist er ķ višamiklar breytingar.

Žrišja skref

Ef unniš er faglega žarf aš meta įrangurinn af ašgeršunum meš markvissum hętti. Žetta er naušsyn svo stašfesta megi hvort raunverulegur įrangur hefur nįšst

Įrangur getur veriš skammvinnur og žvķ er naušsynlegt aš meta ašgeršinar aš nżju aš nokkrum tķma lišnum.

Utanaškomandi rįšgjafar halda oft utanum ofangreint ferli. En žaš tryggir hlutleysi ķ mešhöndlun į vandanum auk žess aš hlśa aš trausti starfsmanna til ašgerša af žessu tagi.

Til aš mark sé į męlingum takandi žarf aš męla sömu žętti og lįgu til grundvallar žvķ aš rįšast ķ breytingarnar. Žannig mį sneiša fram hjį žvķ aš bera saman epli og appelsķnur, ef svo mį aš orši komast. Eins og fram hefur komiš er višhorf og skynjun starfsmanna į umhverfi sķnu žaš męlitęki sem hefur mesta nįkvęmni sżnir fyrst hvernig įstandiš er. Hlutlęgari męlingar svo sem fjarvistir og starfsmannavelta sżna įstandiš mun sķšar, ķ sumum tilfellum eftir aš skašinn er skešur og lykilstarfsmenn ef til vill horfnir į braut.

Fjórša skref

Ekki mį lįta stašar numiš eftir aš įhrif hafa veriš metin og vonandi meš jįkvęšum nišurstöšum. Rétt eins og įrsreikningar eru gaumgęfšir ęttu vel rekin fyrirtęki aš taka pślsinn į lķšan starfsmanna sinna meš reglulegu millibili, til dęmis annaš hvert įr. Žannig mį segja aš ferilinn taki aldrei enda.

Sturla Jóhann Hreinsson, BA ķ sįlfręši

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.